Civilinė byla Nr. 2A-1864-653/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32410-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. (buvusi A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus  apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-867-820/2014 pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį O. K. (ankstesnė pavardė – M.) dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 631,13 Lt už buto nuomą, 2002,20 Lt skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri perdavė jį valdyti ieškovui patikėjimo teise. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 30-330 buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 2008 m. vasario 20 d. buvo sudaryta Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40-T08/0120 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovės. Terminuota sutartis buvo pratęsta ir pasibaigė 2009 m. gruodžio 11 d. Atsakovė iki šiol naudojasi išsinuomotomis patalpomis. Savivaldybė išnuomojusi patalpas būtų gavusi 2 631,13 Lt pajamų už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. atsakovei buvo teikiama šilumos energija ir kitos su tuo susijusios paslaugos už kurias atsakovė liko neatsiskaičiusi 2002,20 Lt. Atsakovė, kaip faktinė buto naudotoja privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas (LAT CBS 2004 m. birželio 23 d. nutartis c. b. 3K-3-392/2004). Be to, iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai nesudaro su atsakove nuomos sutarties ir nevykdo steigėjo sprendimų. Ieškovas, atsisakydamas sudaryti nuomos sutartį apribojo atsakovės teisę deklaruoti gyvenamąją vietą ir gauti kompensacijas, kaip socialiai remtinam asmeniui, už teikiamas paslaugas. Ieškovas nepateikė sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas, todėl šis reikalavimas nepagrįstas. Šiuo metu teisme nagrinėjama kita byla dėl atsakovės iškeldinimo, todėl klausimas dėl skolos priteisimo yra ankstyvas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus  m. apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 452,46 Lt  nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., 2 002,20 Lt  skolos už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 4454,66 Lt  už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2013-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 144,57 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas iš NTR CDB išrašo nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei, kuri 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė jas ieškovui valdyti patikėjimo teise. Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Vilniaus m.savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 30-330  buvo nuspręsta išnuomoti atsakovei butą (duomenys neskelbtini), laikinam apgyvendinimui. Vykdant šį įsakymą 2008 m. vasario 20 d. buvo sudaryta Socialinio būsto terminuota vienerių metų (iki 2009 m. vasario 15 d.) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1-40-T08/0120. Butas atsakovei perduotas 2008 m. birželio 9 d. pasirašant buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. T-5.22-0120. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-2479 ir jo pagrindu sudarytu sutarties pakeitimu nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams. Vėliau nuomos sutartis pratęsta nebuvo, tačiau atsakovė butu naudojasi iki šiol. Kadangi atsakovė naudojasi minėtu butu, ji privalo atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius negalint gauti pajamų iš turto nuomos. Byloje nėra ginčo dėl mokesčio dydžio, jie atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-413 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., negaudamas nuomos mokesčio, patyrė 2 452,46 Lt  nuostolių. Duomenų apie tai, kad atsakovė savo prievoles ieškovui įvykdė tinkamai byloje nėra, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 2 452,46 Lt nuostolių atlyginimo (CK 6.38 str., 6.249 str.).

Į negautas pajamas ieškovas įskaičiavo ir 178,67 Lt delspinigių, tačiau teismo vertinimu, ieškovas neįrodė nė vieno minėto delspinigių skaičiavimo pagrindo (CPK 178 str.). Priešingai, ieškovas byloje įrodinėja atsakovę nepagrįstai praturtėjus negaunant pajamų iš nuomos mokesčio. Teismas nustatė, jog ieškovas patyrė nuostolius, kurie atsirado negavus galimų nuomos pajamų, kuriuos būtų gavęs, jei patalpos būtų išnuomotos. Nuomos sutartis yra pasibaigusi, t. y. nėra susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo. LR 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims Nr. I-775  reglamentuoja delspinigių skaičiavimą esant nuomos santykiams, tačiau byloje nagrinėjamu atveju nuomos santykiai yra pasibaigę. Byloje nėra duomenų apie teismo nustatytų piniginių sumų mokėjimą. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti 178,67 Lt delspinigių teismas atmetė.

Atsakovei anksčiau buvusio išnuomoto buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai prijungti prie bendrų daugiabučio namo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo tinklų. Teismas vadovavosi CK 6.384 str. 1 d. ir nustatė, kad tarp UAB „Vilniaus energija“, ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją, o ieškovas priimti tokias paslaugas ir už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu sąskaitos už konkrečiam turtui patiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas teikiamos ieškovui, tačiau atsakovė neapmokėjo už faktiškai suvartotą šiluminę energiją. Atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d.  iki 2013 m. balandžio 30 d. nemokėjo užmokesčio už patiektą šilumos energiją, nors faktiškai gyveno bute ir naudojosi teikiamomis paslaugomis, todėl turėjo prievolę atsiskaityti už gautą šiluminę energiją. Atsakovės skola už netinkamą prievolių vykdymą – 2002,20 Lt (CK 6.584 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu (CPK 178 str., CK 6.6. str. 3 d., 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str.).

Ieškovės argumentus, jog šiuo metu vyksta ginčas dėl jos iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, todėl šis ginčo nagrinėjimas yra ankstyvas, teismas  atmetė. Teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo ar neiškeldinimo turės galią teisiniams santykiams, kurie atsiras po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovės priešieškinio reikalavimai dėl neterminuotos sutarties sudarymo sukurs teisinius santykius į ateitį, tačiau nekeis teisinių santykių buvusių praeityje, kurie ir nagrinėjami šioje byloje. Šioje byloje nagrinėjami teisiniai santykiai, kurie buvo praeityje. Sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo neturės prejudicinės reikšmės šiai bylai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog šis teismo sprendimas yra per ankstyvas.

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą (b.l.110-111), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą –  ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tais  argumentais, jog teismas neatsižvelgė, kad ji yra socialiai remtinas asmuo. Taip pat nurodo, jog ieškovas neįrodė savo nuostolių  dėl apeliantės kaltės. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas yra be duomenų, todėl daro prielaidą, kad pateiktos pažymos apie įsiskolinimą yra  su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Ieškovas atsisakė bendrauti, atsisakė pratęsti nuomos sutartį, nors buvo savivaldybės įpareigotas. Bylos nagrinėjimo metu ginčas vyko būtent dėl  mokesčio dydžio ir jo neteisingo paskaičiavimo, buvo pateikti įrodymai apie atsakovės socialinę būklę, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl  socialinio būsto  nuomininko nuomos nemokėjimo priežasčių nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011) ir nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog apeliantė būtų  piktnaudžiavusi  socialinėmis garantijomis, priešingai ieškovas neteikė jai socialinių lengvatų, trukdė jas gauti. Teismas nepasisakė, kad ieškovas neteikė atsakovei sąskaitų apmokėjimui, apmokėjimo nereikalavo, bet iš karto kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškinį grįsdamas CK 6.242 str. normomis, nors nebuvo sąlygų nepagrįsto praturtėjimo normų taikymui.

Nurodo, jog teismas priteisė 2002,20 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, tačiau ieškovas tokio reikalavimo iš viso nekėlė. Teismas  nurodė, jog tarp UAB „Vilniaus energija“, ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. spalio 8 d. buvo pasirašyta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos energiją, o ieškovas priimti tokias paslaugas ir už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu sąskaitos už konkrečiam turtui patiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas teikiamos ieškovui, tačiau atsakovė negaudavo sąskaitų ir už šildymą bei karštą vandenį. Apeliantė nurodo tikėjusi, jog pagal išgales galės atsikaityti, tačiau ieškovas vengė bet kokių derybų.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.126-127) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovės socialinio būsto terminuota nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. vasario 15 d., tačiau atsakovė šiuo gyvenamuoju plotu be teisinio pagrindo naudojasi iki šiol. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 pateiktu išaiškinimu, kad net jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojosi.

Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu ginčas vyko dėl mokesčio dydžio ir neteisingo jo paskaičiavimo, nes ieškovas atsisakė pratęsti nuomos sutartį. Ieškovas pateikė išaiškinimą apie nuomos mokesčio apskaičiavimą bei patikslintas pažymas apie įsiskolinimą už buto nuomą. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl mokesčio dydžio, jis atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-413 patvirtintą Vilniaus savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Atsakovė socialiniame būste gyvena nebeturėdama tam teisinio pagrindo, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovei buvo teikiamos sąskaitos apmokėjimui tiek už buto nuomą, tiek už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Sąskaitų negavimas neatleidžia atsakovės nuo tinkamo prievolių vykdymo.

Nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, kuris yra 2012 m. sausio 25 d. patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-413. Ieškovas savo iniciatyva, be teisinio pagrindo, negali sumažinti nuomos ar komunalinių paslaugų mokesčių, išskyrus atvejus, kai nuomininkui pritaikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas ir/ar kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį. LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 3 d. nurodyta, jog siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre. Kompensacijos atsakovei minėtu pagrindu nebuvo taikomos, nes Vilniaus miesto savivaldybė nepratęsė socialinio būsto nuomos sutarties, atsakovė būstu naudojasi kaip neteisėtas būsto nuomininkas. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė prievoles ieškovui įvykdė tinkamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovui patirtus nuostolius už naudojimąsi socialiniu būstu ir šilumos energija bei karštu vandeniu.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Taigi nuomos sutartis yra atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Šios nuomos sutartys turi būti sudaromos rašytine forma. Nuomininko pareiga už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų.

Pagal 2008 m. vasario 20 d. nuomos sutarties (b.l. 20-23) nuostatas nuomininkė (apeliantė) įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius (Sutarties 14 p.). Nuomos mokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės 2007 m. kovo 21 d. Nr. 1-1570, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 1-1120, 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr.1-113 ir 2012 m. sausio 25 d.  Nr. 1-413 sprendimais „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog   byloje nėra ginčo dėl mokesčio dydžio bei ginčo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., negaudamas nuomos mokesčio, patyrė 2 452,46 Lt  nuostolių.  Pažymėtina, jog apeliantė jau atsiliepimą į ieškinį grindė tais argumentais, jog ieškovas, atsisakydamas sudaryti nuomos sutartį apribojo atsakovės teisę gauti kompensacijas, kaip socialiai remtinam asmeniui, už teikiamas paslaugas.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė socialiniame būste gyvena nebeturėdama tam teisinio pagrindo, taip pat nurodė, jog kompensacijos atsakovei LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu nebuvo taikomos, nes Vilniaus miesto savivaldybė nepratęsė socialinio būsto nuomos sutarties, atsakovė būstu naudojasi kaip neteisėtas būsto nuomininkas.

Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenims, Vilniaus  apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4063-608/2014 pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. M., E. M. ir T. B. bei trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei atsakovės O. M. priešieškinį ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2538-653/2014 minėtą Vilniaus  apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog socialinio būsto nuomos sutartis tarp Savivaldybės ir atsakovės O. M. nėra pasibaigusi, nes ji neterminuota.

Pagal 2012-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-431 patvirtinto aprašo 14 p., 15 p. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio kompensacija skiriama asmenims, turintiems teisę į piniginę socialinę paramą; kompensavimą tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Taip pat ginčo laikotarpiu teisė į kompensacijas reglamentavo LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str.

Pažymėtina, jog apeliantė kreipėsi į trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybę su                   2012-12-18 prašymu dėl kompensacijos Nr.142610 (b.l.89), informaciniame lapelyje pažymėta, kad pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau byloje nėra duomenų apie šio prašymo išnagrinėjimo  rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria argumentui, jog apeliantė turėjo pareigą mokėti nuomos bei kitus mokesčius, nes ginčo, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki              2013 m. liepos 31 d., gyveno minėtame socialiniame būste nėra, tačiau, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog socialinio būsto nuomos sutartis su apeliante  yra galiojanti bei į byloje esančius dokumentus apie apeliantės turtinę-finansinę padėtį (b.l.92-97), darytina išvada, jog atsakovės skolos dydžio nustatymui buvo svarbu nustatyti ar atsakovei turėjo būti pritaikytos kompensacijos (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo  7 str. 1 d.; Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 14 p.). Apeliantės argumentas, kad reikalavimas dėl skolos už suvartotą elektros energiją nebuvo reiškiamas, yra teisiškai nereikšmingas, nes iš ieškinio aiškiai matyti, kad ieškovas prašė priteisti 2002,20 Lt skolos už paslaugas, susijusias su šilumos energijos suteikimu, ir būtent šį reikalavimą teismas tenkino. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl sąskaitų apmokėjimui nepateikimo, nes prievolės apmokėti už paslaugas atsiradimas yra susijęs su faktiniu šių paslaugų suvartojimu, o ne sąskaitos pateikimu.

CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė svarbių faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nėra galimybės nustatyti ar atsakovei turi būti pritaikyta kompensacija,  kokio dydžio skola ieškovui sudarytų, atsakovei pritaikius kompensacijas už socialinio būsto nuomą bei šildymą ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str., 1d. 2p.). Taigi yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

                            Vadovaudamasis LR CPK 301-302 straipsniais, 326 str. 1 dalies 4 p.,                          327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus  apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                        Jelena Šiškina