Civilinė byla Nr. 2A-973/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 94.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. P. ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis asmuo – R. P.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

UAB „Litesko“ prašo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – Inspekcija arba VEI) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2R-1364 ir įpareigoti išnagrinėti tarp UAB „Litesko“ ir R. P. kilusį ginčą pagal UAB „Litekso“ 2013 m. kovo 8 d. pateiktą skundą. Paaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį su skundu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, prašydamas išnagrinėti tarp vartotojos R. P. ir bendrovės kilusį ginčą dėl šildymo įrenginių tinkamo eksploatavimo (jų demontavimo darbų teisėtumo) ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų. Tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu nutraukė skundo nagrinėjimą, nurodydamas, jog skunde keliami reikalavimai yra nesusiję su inspekcijos kompetencija. R. P. laiku ir tinkamai neapmokant bendrovės pateikiamų sąskaitų už jos butui patiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei kitas paslaugas, bendrovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 34 straipsniu, paliko bendrovės ieškinį nenagrinėtu. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, nurodant, kad prieš kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo pareiškėjas turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje numatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Įvertinus Energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktų, Energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų 2, 12.1 ir 12.2 punktus akivaizdu, kad inspekcijos kompetencijai yra priskirta spręsti techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus, kontroliuojant energetikos srityje dalyvaujančių subjektų (tiek energetikos įmonių, tiek vartotojų) veiklą. Bendrovė laiko, kad R. P. savo buto šildymo įrenginių demontavimo darbus atliko nesilaikydama darbų atlikimo metu (2010 m. vasarą) galiojusių imperatyvių teisės aktų reikalavimų: negavusi namo bendrasavininkų sutikimo dėl jos buto šildymo būdo keitimo, įtakojančio namo bendrosios inžinerinės sistemos pakeitimus (CK 4.82 str. 1 d., 4.85 str. 1 d., aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 p.), neparengusi projekto ir negavusi statybos leidimo (Statybos įstatymo (Žin., 2009, Nr. 144-6352) 2 str. 18 p., 23 str. 1 ir 6 d.). Inspekcija visiškai nenagrinėjo tarp bendrovės ir R. P. kilusio ginčo dėl tinkamo buto šildymo įrenginių eksploatavimo (jų teisėto demontavimo), nenurodė, ar buvo R. P. 2010 m. vasarą, kaip tą numatė galiojantys teisės aktai, išduotas VEI šilumos įrengimų techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, patvirtinantis, kad butas atjungtas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Inspekcijai nepagrįstai nutraukus bendrovės skundo nagrinėjimą, yra užkertamas kelias išspręsti tarp bendrovės ir R. P. kilusi ginčą: nenustačius darbų teisėtumo ar neteisėtumo, negalima išspręsti klausimo dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykių tarp R. P. ir bendrovės galiojimo ar pasibaigimo; negalima pakeisti name suvartotos šilumos paskirstymo tvarkos, nebepriskiriant R. P. šilumos energijos buto šildymui; negalima išspręsti klausimo dėl R. P. skolos už bendrovės teiktą šilumos energiją pagrįstumo.

UAB „Litesko“ taip pat prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija arba VKEKK) 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. R2-1803, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės skundą. Paaiškino, kad dėl skolos apmokėjimo priteisimo iš R. P. ji pirmiausia kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Šis teismas atsisakė ieškinį priimti priėjęs prie išvados, kad ieškovas nėra išnaudojęs ginčo sprendimo neteismine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį ir motyvuojamojoje dalyje išaiškino, kad dėl atsakovės R. P. buto atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ieškovas turėjo pareigą sprendžiant ginčą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Kadangi šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje yra įvardinta Valstybinė kainų ir energetikos komisija, ieškovas dėl ginčo sprendimo kreipėsi į šią komisiją. Komisijai atsisakius nagrinėti ginčą, ieškovui buvo užkirstas kelias skolos išsiieškojimui.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo ieškinys atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijai prie energetikos ministerijos nagrinėjimas buvo sujungtas su ieškovo ieškiniu atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai į vieną bylą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos sprendimo panaikinimo patenkino, panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2R-1364 ir perdavė Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos UAB „Litesko“ ir R. P. ginčą išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Reikalavimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. R2-1803 panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad privalomos ikiteisminės tvarkos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos – ar R. P. yra atsijungusi nuo vietinės centrinio šildymo sistemos, taigi ar UAB „Litesko“ teisingai apskaito energiją jos bute ir ar nėra pažeidimų dėl apmokėjimo už suvartotą energiją. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų nustatymo.

Teismas pažymėjo, kad abu atsakovai teigia, kad ginčas dėl vartotojo atsijungimo nuo vietinės centrinio šildymo sistemos ir skolos priteisimas nėra jų kompetencijos dalykas, tačiau Šiaulių apygardos teismo nutartimi yra padaryta išvada, kad skolos priteisimas gali būti išnagrinėtas tik tuomet, kai bus nuspręsta, ar galima laikyti, kad R. P. atsijungė nuo vietinės centrinio šildymo sistemos ir ar ji turi pagal bendrus apskaitos prietaisus sumokėti už suvartotą energiją. Taigi ginčas artimas ginčams dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, todėl padarė išvadą, kad ginčas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka turėjo būti išnagrinėtas Valstybinėje energetikos inspekcijoje. Todėl Valstybinės energetikos inspekcijos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas nutraukti nagrinėti UAB „Litesko“ prašymą išnagrinėti ginčą su atsakove R. P. išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka, panaikintas, UAB „Litesko“ prašymas grąžintas Valstybinei energetikos inspekcijai išnagrinėti.

Kadangi ginčas yra kilęs ne dėl energetikos įmonių veiklos, o dėl vartotojos veiksmų atsijungiant nuo vietinės centrinio šildymo sistemos, ginčas nėra priskirtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai, todėl ieškinį šio atsakovo atžvilgiu teismas atmetė.

Papildomu 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu teismas iš dalies tenkino R. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš UAB „Litesko“ R. P. naudai 200 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį įpareigoti Komisiją išnagrinėti skundą, panaikinti ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti skundą priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino ginčo šalių teisinį santykį, vertino tik atsakovo ieškinio argumentus ir taip nustatė nagrinėjimo ribas, tačiau ignoravo R. P. argumentus, apibrėžiančius tikrąsias vartotojos ir energetikos įmonės ginčo ribas. Šalių ginčas apima ne tik šilumos tiekimo, nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), bet ir šilumos paskirstymo metodikų klausimus (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis), todėl teismas turėjo įvertinti ne tik ieškinio formuluotę, bet ir ginčo ribas. Apeliantė pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnis nenumato jokių išimčių, kad išankstinė tvarka dėl šilumos paskirstymo būtų neprivaloma, jei bylą inicijuoja šilumos tiekėjas, o ginčas yra dėl energetikos įmonės veiksmų skirstant šilumos energiją. Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje nagrinėtina tik ginčo dalis dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, todėl Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti skundo dalį dėl R. P. pakeisto šildymo būdo. Apeliantės nuomone, ginčas pirmiausia turėtų būti išnagrinėtas Valstybinėje energetikos inspekcijoje dėl buto šildymo būdo pakeitimo, nes Komisija nėra įgaliota išankstine tvarka nagrinėti ginčų, patenkančių į Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, o vėliau Komisija galėtų tinkamai išnagrinėti ieškovo skundo dalį pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį dėl šilumos paskirstymo ir metodų parinkimo teisėtumo ir pagrįstumo. Po to ginčas dėl apmokėjimo už šilumos energiją galėtų būti išnagrinėtas Inspekcijoje, o vėliau teisme.

2. Apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė, kad R. P. butas yra šildomas centralizuotai. Apeliantė taip pat nurodė argumentus dėl pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nebuvimo.

Atsiliepimu į R. P. apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo ieškovo skundą dėl VEI 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo atmesti, o skundą dėl VKEKK 2013 m. birželio 17 d. sprendimo panaikinimo patenkinti ir skundą perduoti nagrinėti VKEKK. Nurodo, kad iš dalies sutinka su R. P. apeliaciniu skundu, nes tarp šalių kilęs ginčas apima šilumos paskirstymo klausimus, kurių Inspekcija nėra įgaliota spręsti, tačiau VEI nesutinka, kad turi dalyvauti nagrinėjant ieškovo ir R. P. ginčą. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su procedūriniais sprendimais pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimu į R. P. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Litesko“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad visų pirma turi būti nustatyta, ar trečiasis asmuo teisėtai demontavo savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos viso daugiabučio namo šildymo sistemos. Valstybinė energetikos inspekcija kontroliuoja energetinių įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, kontroliuoja kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams tinkamumą naudoti. VEI kompetencijai yra priskirta spręsti techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus, tarp jų ir šildymo įrenginių atjungimo teisėtumo klausimus, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad būtent VEI, o ne VKEKK yra kompetentinga išnagrinėti skundą ikiteismine tvarka. VEI nagrinėdama skundą ir spręsdama ginčą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ar kitų asmenų skundui nagrinėti ar ginčui spręsti reikalingą informaciją ar kitokią tarnybinę pagalbą.

Atsiliepimu į R. P. skundą VKEKK prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas skundas dėl Komisijos sprendimo, palikti nepakeistą. Nurodo, kad Komisija išankstine tvarka nagrinėja ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo. Išankstinis privalomas skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka yra išvestinė energetikos įmonių priežiūros kontrolės priemonė, nes visais atvejais tarp Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, ir licencijuotos energetikos įmonės egzistuoja subrogacinio pobūdžio administraciniai teisiniai santykiai. Komisija negali išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėti skundų ir ginčų dėl vartotojų veikimo ar neveikimo, nes tarp vartotojo ir Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, visais atvejais neegzistuoja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai. Komisija vartotojo atžvilgiu negalėtų taikyti jokių administracinio pobūdžio priemonių ar įpareigoti vartotoją atlikti tam tikrus veiksmus. Energetikos įmonė į Komisiją gali kreiptis tik dėl kitų asmenų, vykdančių energetinę veiklą, veiklos ar neveikimo. Atsakovas nurodo, kad tik trečiojo asmens R. P., o ne ieškovo kreipimasis į Komisiją Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalies pagrindu būtų traktuojamas kaip tinkamas civilinių teisių gynimo būdo realizavimas, nes Komisija nėra įgaliota spręsti ginčų dėl vartotojų veikimo ar neveikimo.

Apeliaciniu skundu Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo skundo dalį dėl VEI 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo atmesti, o skundo dalį dėl VKEKK 2013 m. birželio 17 d. sprendimo panaikinimo patenkinti ir ginčą perduoti nagrinėti VKEKK. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, kreipdamasis į VEI prašė pripažinti, kad trečiojo asmens butas nėra atjungtas nuo šildymo sistemos, todėl buto savininkė (trečiasis asmuo) turi pareigą sumokėti už priskirtą šilumos energiją. Ginčo esmė yra pripažinti, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš vartotojos sumokėti ieškovo nurodytą sumą už ieškovo priskirtą vartotojai apskaičiuotą šilumos ir karšto vandens kiekį. VEI nurodo, kad ji yra techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus nagrinėjanti institucija, vykdanti valstybinę energetikos kontrolę. VEI neturi kompetencijos pasisakyti nė vienu iš nurodytų klausimų, todėl ji priėmė sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą ir nagrinėjimą perdavė VKEKK. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens kilusio ginčo esmė yra ta, ar ieškovas tinkamai paskirsto šilumos kiekį name, ar tinkamai jį apskaičiuoja, priskiria visiems namo gyventojams, ar pagrįstai reikalauja sumokėti atitinkamas sumas. VEI nuomone, esminis prašymo išspręsti ginčą aspektas yra gauti patvirtinimą, kad reikalaujama iš vartotojos suma yra apskaičiuota tinkamai, pagrįstai, vadovaujantis šilumos kiekio paskirstymo taisyklėmis ir reikalavimais. Teisė spręsti klausimus dėl šilumos kiekio paskirstymo metodų taikymo tinkamumo ir teisėtumo yra ne VEI kompetencija. Be to, pažymėjo, kad VKEKK neneigė, kad šilumos paskirstymo klausimai, šilumos metodų taikymo problematika nagrinėjama VKEKK.

2. Sprendime pateiktas išaiškinimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ginčas yra artimas ginčams dėl apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų. Atjungimo nuo centrinio šildymo faktas yra konstatuojamas aktu, jis yra reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir vykdomas pagal nustatytas procedūras. VEI nuomone, negalima sutikti, kad atjungimo klausimas tuo pačiu reiškia ir paskirstymo klausimą ir apskaitymo tvarką. Atsakovas nesutinka, kad atjungimo tinkamo įvykdymo/neįvykdymo faktas yra prilyginamas apskaitos pažeidimams, o jo nuomone, šilumos paskirstymo klausimas ir metodų taikymas yra prilyginamas tokio pobūdžio pažeidimams. VEI priskirta spręsti ginčus dėl apskaitos pažeidimo, tačiau tai nereiškia, kad VEI sprendžia dėl šilumos kiekio paskirstymo pagal metodus, patvirtintus VKEKK. VEI kompetencija dėl skundų, susijusių su apskaitos pažeidimais reiškia, kad VEI nagrinėja skundus ir sprendžia ginčus dėl apskaitos sugadinimo ar gedimų atveju.

3. Teismas, sprendime nurodydamas, kad ginčas yra artimas ginčams dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo pažeidimų, nenurodė, kokiu būdu VEI turėtų spręsti atjungimo teisėtumo klausimą ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl VEI išsakytų argumentų dėl VEI nedalyvavimo šiose procedūrose. VEI neturi kompetencijos pasisakyti ne tik dėl šilumos kiekio paskirstymo tinkamumo/netinkamumo, bet ir dėl tinkamo šilumos kiekio apskaičiavimo ir įpareigojimo perskaičiuoti. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent VKEKK yra priskirta spręsti klausimą dėl šilumos tiekėjo atliekamo šilumos kiekio paskirstymo, šilumos kiekio paskirstymo metodų taikymo, kainų ir tarifų taikymo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nenumato aplinkybės, kad ikiteismine tvarka kreipimąsi į VKEKK gali inicijuoti tik vartotojas, priešingai – minėta nuostata numato, kad VKEKK nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus. Ginčo esmė yra šilumos paskirstymo metodo taikymas.

Atsiliepimu į VEI apeliacinį skundą atsakovas VKEKK prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad VKEKK neneigia, kad pagal teisės aktuose apibrėžtas Komisijos funkcijas šilumos paskirstymo klausimai yra priskirti Komisijos kompetencijai, tačiau ieškovo ir trečiojo asmens ginčas pirmiausiai yra kilęs dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, o ginčas dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo teisėtumo laikytinas išvestiniu. Dėl šilumos paskirstymo ir apskaičiuotų mokėjimų teisingumo Komisija galėtų pagal kompetenciją pasisakyti tik tada, kai būtų išspręstas klausimas dėl trečiojo asmens atsijungimo teisėtumo. Komisija taip pat pažymėjo, kad toks jos sprendimas yra galimas tik tuo atveju, jei į Komisiją kreiptųsi trečiasis asmuo, o ne ieškovas. Komisijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos teisėtumo klausimo.

Atsiliepimu į VEI apeliacinį skundą ieškovas UAB „Litesko“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, VEI nepagrįstai nurodo, kad esminis klausimas byloje yra ne vartotojos atsijungimas nuo šildymo įrenginių, nes ieškovas laiko, kad vartotoja R. P. yra prisijungusi prie įrenginių, o klausimas, ar ieškovas tinkamai apskaičiuoja ir paskirsto šilumos kiekį name. Ieškovo nuomone, VEI nepagrįstai teigia, kad pagal galiojančius teisės aktus, ji nedalyvauja atsijungimo procedūrose ir neturi kompetencijos šiuos klausimus nagrinėti. VEI pareigūnai turi teisę tikrinti, ar energetikos statiniai ir energetikos įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus, fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomus nurodymus dėl energetikos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo, vartojimo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei tinklų apsaugos teisės aktų pažeidimo. Tik VEI kompetencijai yra priskirta spręsti techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus, kontroliuojant energetikos srityje dalyvaujančių subjektų veiklą, tarp jų spręsti ginčus tarp energetikos įmonių ir vartotojų dėl šildymo įrenginių demontavimo teisėtumo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Šioje apeliacijoje nagrinėjamas klausimas ar šilumos energijos tiekėjui privalu laikytis Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kai tiekėjas prašo priteisti skolą už patiektą šilumos energiją ir pripažinti, kad vartotojas nėra atsijungęs nuo šildymo sistemos.

Byloje nustatyta, kad ieškovas (šilumos tiekėjas) 2012 m. inicijavo ginčą teisme dėl skolos priteisimo iš trečiojo asmens R. P.. Šis ieškinys Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas. Nutartį paliko nepakeistą ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi. Nutartis buvo palikta nepakeista dėl to, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, ieškovas kreipėsi į VEI, t. y. pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ir prašė pripažinti, kad R. P. priklausantis butas nėra teisės aktų nustatyta tvarka atjungtas nuo bendro daugiabučio namo šildymo sistemos bei pripažinti, kad R. P. turi pareigą sumokėti už šilumos energiją nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., t. y. 7 251,15 Lt skolos ir 8,23 Lt delspinigių. Ginčijamu 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, sprendime nurodyta, kad tokius klausimus nagrinėja VKEKK. Ieškovo skundą gavusi VKEKK 2013 m. birželio 17 d. sprendimu atsisakė prašymą priimti, motyvuodama tuo, kad nėra įgaliota nagrinėti energetikos įmonių prašymus išspręsti ginčą, kilusį dėl vartotojų atsisakymo mokėti mokesčius už šilumą, atsijungimo teisėtumo nustatymo. Teismams, VEI ir VKEKK atsisakius nagrinėti ieškovo reikalavimus, nagrinėjamoje byloje yra inicijuotas procesas dėl institucijų kompetencijos nagrinėjant tokio pobūdžio reikalavimus bei dėl būtinybės pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumo, pastebi, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti įmonei (ieškovui) skolą ar ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2014). Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis panašiose bylose, kuriose atsakovai ginčijo savo pareigą atsiskaityti už šilumos energiją, kasacinis teismas yra nurodęs, kad Energetikos įstatyme nenustatyta Valstybinei energetikos inspekcijai ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Dėl to Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Valstybinės energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai; ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-118/2014, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ukmergės šiluma“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-119/2014).

Kasacinis teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2014 pažymėjo, kad aplinkybės dėl atjungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo gali būti nustatinėjamos ir nagrinėjamos sprendžiant skolos už šildymą priteisimo klausimą ir tokiu atveju nėra pagrindo naudotis ikiteismine ginčų nagrinėjamo tvarka, o kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau jei atsijungimo teisėtumo nustatymas (paneigimas) sudarytų byloje pareikšto reikalavimo dalyką, toks ginčas galėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas, pasinaudodamas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į VEI, o vėliau į VKEKK bei kėlė ne tik skolos priteisimo klausimą, bet ir atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo klausimą. Kolegijos nuomone, reikalavimo pripažinti, kad vartotoja nėra įstatymų nustatyta tvarka atsijungusi savo buto nuo šildymo sistemos, nagrinėjimas yra susijęs su specialių teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos srityje, nuostatų taikymu, todėl vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, tokiam ginčui (reikalavimui) išnagrinėti yra taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo patvirtinimo (paneigimo) yra pareikštas atskiras reikalavimas, jis turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2014). Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, darytina išvada, kad valstybės institucija, gavusi skundą, kuriame yra pareikštas reikalavimas, kuris patenka į jos kompetenciją, privalo šį reikalavimą išnagrinėti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovui siekiant pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, VEI ir VKEKK atsisakė nagrinėti ieškovo skundą motyvuodamos tuo, kad jos nėra kompetentingos nagrinėti tokį ginčą. Kaip minėta, reikalavimas dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos nagrinėtinas ikiteismine tvarka. VEI bei VKEKK ikiteismine tvarka gali nagrinėti ginčus, kurie priskirtini šios institucijos kompetencijai. VKEKK kompetencijos ribos yra apibrėžtos Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje, o VEI – 9 straipsnio 3 dalyje. Energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad VEI kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo, kolegijos nuomone, šio reikalavimo nagrinėjimas patenka į VEI kompetenciją, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs VEI 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą ir įpareigojęs instituciją išnagrinėti reikalavimą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.