Administracinio nusižengimo byla Nr.

A15.-362-876/2017

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00258-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. gruodžio 12 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

S. Š. administracinėn atsakomybėn traukiama už tai, kad 2017 m. liepos 10 d., 9 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Specialisto išvada Nr. 7-TA 7003-2017(1), nustatytas 1,32 promilių girtumas.

S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta dėl ko yra traukiama atsakomybėn, prisipažįsta kalta iš dalies. Nurodė, kad ryte aplink jos automobilį buvo apstatyta daug kitų automobilių ir nebuvo vietos manevruoti. Tačiau jai reikėjo važiuoti į darbą, todėl po truputėlį manevruodama išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Patvirtino, kad nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Grįžusi atgal į namus, ji automobilyje išgėrė alkoholinį kokteilį ir nuėjo į namus. Po to prie laiptinės ją pasikvietė policijos pareigūnai ir pasakė, kad ji apgadino kitą automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ją nusivežė į policijos komisariatą, nustatė girtumą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nurodė, kad  iš karto po įvykio buvo apklausta policijoje. Tuo metu davė kitokius parodymus ir nepasakė policijoje, kad išgėrė automobilyje alkoholinį kokteilį, nes manė, kad tai nėra svarbi aplinkybė, kadangi nepagalvojo, jog ją apkaltins dėl to jog vairavo neblaivi. Nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro, tačiau ryte pasitikrino blaivumą savo turimu alkotesteriu ir jis parodė, kad yra blaivi. Alkotesteriu nepasitikėti neturėjo pagrindo, nes jis yra patikrintas. Patvirtino, kad automobilį vairavo blaivi, kad galimai apgadino kitą automobilį ji nepajuto, o alkoholį vartojo tik grįžusi į stovėjimo aikštelę ir dar neišlipusi iš automobilio, todėl net nesuprato, kad padarė nusižengimą.

Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pačiame įvykyje nedalyvavo. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad buvo apgadintas kitas automobilis ir administracinėn traukiamas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad vadovavosi tais duomenimis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholį vartojo po įvykio, nors pirminėje apklausoje asmuo teigė, kad alkoholį buvo vartojusi iš vakaro ir tą dieną jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Negalėjo paaiškinti, kodėl vadovavosi parodymais duotais ne iš karto po įvykio, o vėliau asmens duotais parodymais, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išgėrė alkoholio automobilyje prieš einant į namus. Patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė už tai, kad asmuo vartojo alkoholio po eismo įvykio ir už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl kvalifikavo asmeniui pasišalinimą iš eismo įvykio, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog jis nejautė, kad kliudė kitą automobilį ir jos veiksmuose tyčios nebuvo.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus pranešimą dėl eismo įvykio, nuvyko nurodytu adresu į automobilių aikštelę prie daugiabučio gyvenamojo namo. Nurodė, kad ant vieno automobilio matėsi likusios raudonos spalvos dažų žymės ir jo savininkas paaiškino, kad įtaria, kas galėjo jį apgadinti. Nurodė, kad bevažiuojant su minėtu asmeniu į policijos komisariatą, automobilio savininkas pamatė važiuojant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl jie iš karto apsisuko ir nuvažiavo paskui tą automobilį. Tai truko 3-4 minutes. Nuvažiavus į aikštelę, automobilis jau buvo sustojęs. Patvirtino, kad sulaikė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, iš karto, kai jis išlipo iš automobilio, o ne prie laiptinės. Nurodė, kad bendraujant su moterimi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pažymėjo, kad nuvykus į komisariatą jai buvo nustatytas girtumas ir atlikti kiti tyrimo veiksmai. Patvirtino, kad moteris tuo metu teigė, jog vartojo alkoholį iš vakaro ir baigė gerti po vidurnakčio, kadangi nesijautė neblaivi, todėl vairavo. Pažymėjo, kad moteris neneigė jog vairavo automobilį, savo kaltę pripažino ir parodymų tuo metu nekeitė.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad tos dienos ryte, apie 8 val. matė, kaip jo mama ruošėsi vykti į darbą. Nurodė, kad ji iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ryte pasitikrino neblaivumą su alkotesteriu ir jis parodė nulius. Pažymėjo, kad po kelių valandų jam paskambino mama ir pasakė, kad ateitų iki automobilio paimti krepšių ir tada per langą pamatė policijos pareigūnus. Nurodė, kad grįžęs iškraustė krepšius ir rado vieną tuščią alkoholinio gėrimo buteliuką.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas rado kieme apgadintą savo automobilį. Nuvykus į įvykio vietą buvo rastas pranešėjas, jo pilkos spalvos automobilis, ant kurio matėsi raudonos spalvos dažų. Kadangi tai buvo eismo įvykis atliko visus privalomus veiksmus, pažeidimo kvalifikavimui. Po to važiuojant į komisariatą, pranešėjas pasakė, kad pastebėjo važiuojantį automobilį, kuris galimai apgadino jo transporto priemonę, todėl jie apsisuko ir nuvyko atgal į įvykio vietą. Kieme jau buvo sustojęs minėtas raudonos spalvos automobilis, ant kurio matėsi įbrėžimai. Nurodė, kad asmuo išlipo iš automobilio jiems matant ir pasiėmusi pirkinių krepšį iš automobilio bagažinės ir norėjo eiti link namų, tačiau jie ją sustabdė. Bendraujant su moterimi pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, todėl išsivežė asmenį girtumo nustatymui ir aplinkybių patikslinimui. Nurodė, kad moteris teigė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, ir baigė vartoti tik apie 3 val. nakties. Kiek pamena, moteris teigė, jog nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Pažymėjo, kad pirminėje apklausoje moteris parodė, kad alkoholio po eismo įvykio nevartojo. Nurodė, kad dėl eismo įvykio buvo atlikti visi privalomi veiksmai, padarytos fotonuotraukos ir kt., tačiau visa ši medžiaga yra pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Dėl pačios veikos kvalifikavimo abejonių nekilo, nes įvykio vietoje buvo nustatytos visos aplinkybės, kurios patvirtino, kad automobilį apgadino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną buvo susitikęs savo kolegę S. Š. darbe ir nepastebėjo nieko įtartino. Parodė, kad ji elgėsi kaip visada ir tikrai nepastebėjo, jog būtų buvusi neblaivi. Pažymėjo, kad ji iš darbo su savo automobiliu išvažinėja visada labai atsargiai ir neskubėdama.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. T. parodymai duoti 2017 m. liepos 10 d., kuriuose nurodė, kad 2017 m. liepos 9 d. apie17 val. Šakių m., S. B. gatvėje, prie namo Nr. 10 paliko stovėti jam priklausantį automobilį „Mazda 6“, greta raudonos spalvos automobilio „Honda“. 2017 m. liepos 9 d., apie 9 val. atėjęs prie minėto automobilio pastebėjo ant priekinio bamperio raudonų dažų likučių bei įrėžimus, o šalia stovėjusio automobilio jau nebuvo. Apie įvykį iš karto informavau policiją. Dėl apgadinto automobilio „Mazda 6“ jam padaryta apie 250 eurų žala (b. l. 12).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti S. Š. parodymai duoti 2017 m. liepos 10 d., kuriuose nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d., apie 8 val. Šakių m., S. B. g., prie gyvenamųjų namų buvo pastatytas jos vyrui priklausantis automobilis „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aplink minėtą automobilį buvo pristatyta daug kitų transporto priemonių. Įsėdo į minėtą transporto priemonę, užsikūrė ją ir bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Kadangi stovėjo daug transporto priemonių, išvažiavo atbulomis. Jog kliudytų kitą transporto priemonę nejautė. Išvažiavus važiavo iki savo darbovietės, nuvažiavo iki parduotuvės ir grįžo namo, į S. B. gatvę ir iš karto atvažiavo pareigūnai. Pažymėjo, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo šio įvykio išvakarėse, t.y. 2017 m. liepos 10 d., apie 2.30 val. Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Neatmeta galimybės, kad galėjo manevruodama stovėjimo aikštelėje kliudyti kitą transporto priemonę (b. l. 13).

Išklausius S. Š., liudytojų parodymus ir susipažinus su byloje esančia medžiaga, darytina išvada, jog S. Š. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK  426 straipsnio 1 dalyje.

ANK 8 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį nusižengimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-63-1486/2010).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (iki 2016-12-31 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jis sukėlė eismo įvykį) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, t.y. ar toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, turi būti vertinama, ar asmuo pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus, aplinkybės apie padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-19-942/2017 ir kt.). 

Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia kelių eismo taisykles, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Minėta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Be to, jog eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje, turi būti atskleidžiamas kaltės - tiesioginės tyčios - turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Š. nurodė, kad bandydama išvažiuoti su savo automobiliu iš stovėjimo vietos nejautė, kad kliudė kitą automobilį. Tokius pat parodymus davė ir pirminėje apklausoje bei ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad ji nejuto, jog padarė eismo įvykį ir neturėjo jokios tyčios iš jo pasišalinti, todėl išvažiavusi su automobiliu po kelių valandų vėl grįžo į tą pačią vietą.

Tokiais nuosekliais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, kad iš karto po įvykio, vairuotoja būtų išlipusi iš automobilio, jo ir kliūties neapžiūrėjo, įvykio metu niekas nenukentėjo, kas parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai nepajuto, jog kliudė šalia stovėjusį automobilį, todėl ir neturėjo tikslo įsitikinti ar nepadarė eismo įvykio. Tolimesni jos veiksmai: grįžimas į eismo įvykio vietą, pripažinimas, kad ji toje vietoje tikrai buvo ir važiavo, paaiškinant, kad nepastebėjo jog galėjo kliudyti kito asmens automobilį, minėtos aplinkybės pripažinimas ir pan., teismo vertinimu, negali lemti išvados, kad S. Š. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtų siekusi pasislėpti, taip apsunkinant eismo įvykio kaltininko bei visų aplinkybių nustatymą.

Byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad ji būtų slėpusi įvykio pėdsakus, priešingai, visi S. Š. aukščiau nurodyti veiksmai po eismo įvykio, sulaukiant policijos pareigūnų, teikiant paaiškinimus dėl įvykusio eismo įvykio, teismo vertinimu, sąlygoja prielaidą, kad S. Š. galėjo sąžiningai klysti dėl padaryto eismo įvykio, kas reiškia, jog jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai yra nebuvo suvokimo, kad ji pasišalina iš eismo įvykio vietos, suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą kelių eismo taisyklėms.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat pradžių S. Š. nuosekliai, savo pozicijos nekeisdama, tvirtino, jog tikrai nesuprato, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Be to, byloje esantys duomenys apie S. Š. įvykio metu vairuotą automobilį „Honda Accord“ patvirtina, kad ji vairavo savo vyrui A. Š. priklausančią transporto priemonę (b. l. 22), ji turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 24). Transporto priemonių techninės apžiūros aktai bei transporto priemonės aprašas (b. l. 9, 10, 11) liudija, kad transporto priemonių apgadinimai nėra dideli. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. Š. neturėjo konkretaus tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti atsakomybės.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

N. S. Š. veikoje vieno iš būtinojo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvaus požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima. Todėl, vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, jog S. Š. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole pažeidimo esmėje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio pažeidimo esmės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminėje apklausoje S. Š. teigė, jog alkoholį paskutinį kartą vartojo šio įvykio išvakarėse ir baigė jį vartoti po vidurnakčio. S. Š. patvirtino, kad iš vakaro gėrė šampano. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Š.. Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholį vartojo automobilyje, tai yra užgesinęs variklį ir iš jo dar nespėjęs išlipti, teismas vertina, kaip neatitinkančią tikrovės ir prieštaraujančią byloje surinktai medžiagai. Tiek liudytojas D. M., tiek liudytoja J. P. nurodė, kad jie tarnybiniu automobiliu atvažiavo paskui vairuojamą S. Š. automobilį ir tai truko kelias minutes. Taigi, akivaizdu, kad moteriai išgerti 1 litro talpos alkoholinio kokteilio butelį per tokį trumpą laiko tarpą būtų gana sudėtinga. Policijos pareigūnai nurodė, kad aiškiai matė moterį išlipant iš automobilio ir pasiimant pirkinių krepšį iš bagažinės. Taigi, darytina prielaida, kad S. Š. turimi alkoholinių kokteilių buteliai net nebuvo automobilio viduje, kas parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra netikslūs ir nenuoseklūs. Be to, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes patikrinus asmens girtumą alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Atlikus kraujo tyrimą, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,32 promilės etilo alkoholio. Darant prielaidą, kad alkoholio matavimo prietaisas sunkų girtumą parodė, dėl išgerto kokteilio, tačiau nurodomas išgertas nestiprus  alkoholinis gėrimas nebūtų taip greitai įsisavintas ir įtakojęs asmens kraujyje nustatyto 1,32 promilių alkoholio kiekio.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai D. M. ir J. P. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti asmenį nepagrįstai apkaltinti. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl S. Š. administracinės atsakomybės vadovaujasi pagrįstai. Teismas laiko, kad S. Š. pirminiai parodymai buvo teisingi, nes jie patvirtina ir pareignų D. M. ir J. P. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo tarpu vėliau S. Š. įvertinusi įvykio aplinkybes, supratusi galimas pasekmes, parodymus pakeitė, siekdama sumažinti galimas savo elgesio teisines pasekmes. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vėlesnius paaiškinimus dėl nusižengimo aplinkybių teismas vertina neigiamai atsižvelgęs į tai, kad dėl nusižengimo aplinkybių S. Š. nebuvo nuosekli bei jos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, jos parodymais nesiremtina. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas šiuos nenuoseklius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad alkoholį ji vartojo po eismo įvykio, o ne prieš jį, vertina, kaip netikslius ir neteisingus.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė administracinio nusižengimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros akte bei apraše ir šių aplinkybių neginčijo. Asmuo neprašė skirti specialisto išvados ar ekspertizės dėl minėto eismo įvykio, kas patvirtina, kad asmuo sutiko su padarytu nusižengimu. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad S. Š. būdama neblaivi, kai nustatytas 1,32 promilės neblaivumas, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, tai yra padarė žalą šalia stovėjusio automobilio „Mazda 6“ savininkui D. T., todėl jos veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą sudėtį.

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės, jog asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau teismas konstatuoja, jog asmuo trauktinas dėl to, kad būdama neblaivi, nustatytas 1,32 promilių girtumas,  vairuodama automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją kliudė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Dėl to, jog teismas gali pakeisti nustatytas įvykio faktines aplinkybes, S. Š. buvo įspėta posėdžio metu, buvo paskirtas kitas posėdis, sudarant galimybę asmeniui pasirengti gynybai dėl naujų įvykio aplinkybių.

S. Š. kaltė dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje padaryto nusižengimo įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017-08-05 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), S. Š. apklausos protokolu (b. l. 4-5), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 7-8), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b. l. 9, 11), transporto priemonės aprašu (b. l. 10), D. T. ir S. Š. paaiškinimais raštu (b. l. 12, 13), Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7003/2017(01) (b. l. 14) ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kad S. Š. tik iš dalies pripažino savo kaltę, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų pažeidimų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė teisės nusižengimą laikytiną ypač pavojingu, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei; į pažeidėjos asmenybę, socialinį statusą – dirbanti, neteista, administracine tvarka nei karto nebausta, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už padarytą nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, skirtiną minimali piniginė bauda.

Teismas pažymi, kad ANK 29 straipsnyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas (ANK 29 straipsnis). Dėl šios priemonės skyrimo teismas sprendžia įvertinęs visas padaryto pažeidimo aplinkybes. ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gali būti konfiskuojamas tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, padarius kai kuriuos nusižengimus (tame tarpe ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

Nagrinėjamu atveju iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. Š. (b. l. 22), tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas sukeltų neigiamų pasekmių kitam asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso minėta transporto priemonė. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad S. Š. anksčiau nebausta, neteista, tad manytina, kad paskirta nuobauda užtikrins neteisėtų veiksmų pavojingumo ir nuobaudos proporcingumo principą. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teisės pažeidimo padarymo įrankis – transporto priemonė – automobilis „Honda Accord“ nekonfiskuotinas, kadangi transporto priemonės savininkas nežinojo, jog jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi bei siekiant ateityje užkardyti analogiškų teisės pažeidimų grėsmę bei atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmą kartą baudžiamas už tai, kad vairavo neblaivus, nesukėlė sunkių padarinių, jam skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis ANK 635-636 straipsniais,

n u t a r i a :

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda.

Administracinę bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, S. Š. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

S. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01030206, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 17071305266.  Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                                    Judita Sungailaitė