Civilinė byla Nr. e2A-867-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00024-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSREVIS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSREVIS“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Transporto centras“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinti tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TRANSREVIS“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimą pripažinti UAB „Kautra“ pasiūlymą laimėtoju II–IV pirkimo dalyse; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis vykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 502371 (toliau – Pirkimas). Pirkime ieškovė pateikė pasiūlymą.
4. Perkančioji organizacija 2021 m. sausio 26 d. sprendimu laimėtoju II–IV Pirkimo dalyse pripažino trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti susipažinti su UAB „Kautra“ pasiūlymu.
5. Ieškovės teigimu, UAB „Kautra“ neteisėtai tikslino savo pasiūlymą, t. y. su pasiūlymu nepateikė techninius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, neišviešino subtiekėjų, o perkančioji organizacija leido UAB „Kautra“ savo pasiūlymo informaciją pakeisti po pasiūlymo pateikimo momento.
6. Ieškovė pateikė atsakovei dvi pretenzijas: pirmąją pretenziją pateikė 2021 m. vasario 5 d., o antrąją – 2021 m. vasario 8 d. Atsakovė išnagrinėjo tik pirmąją pateiktą pretenziją, o antrąją pretenziją paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad ji pateikta praleidus terminą. Pretenzijos pateikimo terminas nebuvo praleistas, nes pretenzija buvo pateikta per 10 dienų nuo 2021 m. vasario 28 d., kuomet ieškovei buvo pateiktas susipažinti UAB „Kautra“ pasiūlymas.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai pripažino UAB „Kautra“ pasiūlymą II–IV dalyse atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nes plečiamai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų reikalavimus, tuo pažeisdama įpareigojimą perkančiajai organizacijai pačiai laikytis savo paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų. Perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai leido patikslinti pateiktus pasiūlymus.
8. Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad dalyviai turėjo pasiūlyme nurodyti subtiekėjus. UAB „Kautra“ pasiūlyme nurodė tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius autobusus, tačiau jų nenurodė savo pasiūlymuose kaip asmenų, kurių pajėgumais remiamasi. Atsakovė netikrino šių asmenų atitikties pašalinimo pagrindams, nebuvo pateiktos sutartys su šiais asmenimis dėl rėmimosi pajėgumais ar disponavimo šiais autobusais ir kt. Tokiu atveju dalyvio pasiūlymas privalo būti atmestas ir negali būti leidžiama vėliau pateikti nepateiktus dokumentus ar atskleisti rėmimosi faktą, o perkančioji organizacija turėjo įsitikinti šių autobusų atitiktimi visiems reikalavimams. Pasibaigus terminui pasiūlymams pateikti UAB „Kautra“ pateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimus, licencijas, techninės apžiūros ataskaitas. Dalies transporto priemonių techniniai pasai buvo apskritai negaliojantys. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo dieną nevertino ar UAB „Kautra“ pasiūlymas atitiko sąlygų reikalavimus, tuo pažeidžiant Pirkimo sąlygų ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus.
9. Ieškovės nuomone, UAB „Kautra“ pasiūlyme yra aiškūs neatitikimai, kurie galėjo lemti, kad UAB „Kautra“ buvo suteiktas nepagrįstai didelis ekonominio naudingumo balas. Atsakovė, skaičiuodama UAB „Kautra“ ekonominio naudingumo balą, rėmėsi ne pasiūlymo formoje nurodytu darbuotojams skiriamu atlyginimu, bet UAB „Kautra“ pateiktoje paslaugų kainos detalizacijos lentelėse nurodytu atlyginimu. Pažymėjo, kad pasiūlymo formoje nurodyta didesnė suma, nei pateikiamoje paslaugų kainos detalizacijoje. Be to, atsakovė skiriamą ekonominio naudingumo balą apskaičiavo pagal pateiktą paslaugų kainos detalizaciją, o ne pagal pasiūlymo formoje nurodytą darbuotojų atlyginimą. Atsakovė nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl buvo leista UAB „Kautra“ keisti savo pasiūlymą. UAB „Kautra“ pateikė skirtingus atlyginimus vairuotojams pasiūlymo formoje ir paslaugų detalizacijoje II, III ir IV Pirkimo dalyse. Ieškovės vertinimu, tokie UAB „Kautra“ veiksmai lėmė ekonominio naudingumo balo apskaičiavimą šiai tiekėjai palankiu būdu. Perkančioji organizacija, leisdama UAB „Kautra“ pakeisti vairuotojams skiriamą atlygį, kuris buvo pateiktas su pasiūlymu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir tokiu būdu leido UAB „Kautra“ pateikti kokybiškai naują pasiūlymą.
10. Be to, UAB „Kautra“ pasiūlyme buvo nurodyti besiskiriantis amžiumi ir vertinimo pagal ekonominį naudingumą autobusai. UAB „Kautra“ pasiūlė naujausius autobusus, kuriuos tikėtina naudos, kaip rezervines transporto priemones ar net kitai komercinei veiklai, tačiau už juos gavo daugiau ekonominio naudingumo balų. Perkančioji organizacija negalėjo leisti UAB „Kautra“ nesąžiningai manipuliuoti ir siūlyti naujausias transporto priemones dėl akių ir tikslo gauti daugiau balų. Atsakovė skyrė UAB „Kautra“ aukštus ekonominio naudingumo balus už autobuso amžių, nors jis pasinaudojo nesąžininga Pirkimo sąlygų spraga, tuo pažeidžiant VPĮ reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus.
11. Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti.
12. Atsakovė nesutiko, kad terminas pretenzijai pateikti yra skaičiuojamas nuo perkančiosios organizacijos informacijos išsiuntimo ieškovei apie UAB „Kautra“ pasiūlymo dienos. Ieškovės 2021 m. vasario 8 d. pretenzijoje yra nurodytos tik papildomos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos 2021 m. vasario 5 d. pretenzijoje. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė pretenzijos nesavalaikio pateikimo priežasčių, o pretenziją įteikė tik formaliais pagrindais tam, jog galėtų reikšti reikalavimą teisme.
13. Paaiškino, kad UAB „Kautra“, teikdama A dalies pasiūlymą Pirkimo IV daliai, nurodė, jog tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams bus 18 500 Eur. Kartu su pasiūlymu buvo pateikta darbo užmokesčio detalizacija. Viešojo pirkimo komisija, vertindama UAB „Kautra“ pateiktus duomenis, nustatė teikėjai papildomą terminą pateikti teisingai užpildytą pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokesčio detalizacijos lentelę. Šiuo atveju vairuotojų darbo užmokesčio suma pateikta pasiūlyme ir detalizacijoje sutampa.
14. Nurodė, kad UAB „Kautra“ skiriamą ekonominio naudingumo balą apskaičiavo pagal pateiktą vairuotojų atlygį, kuris buvo pateiktas pasiūlyme, o vėliau patikslintas.
15. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad viešojo pirkimo komisija leido UAB „Kautra“ tikslinti savo pasiūlymą, nes UAB „Kautra“ III ir IV dalies Pirkime techninę apžiūrą atliko po pasiūlymo pateikimo. Komisija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos valdybos sistemos standartams, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungus prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi CVP IS priemonėmis. Komisija, patikrinusi Lietuvos Techninės apžiūros įmonių asociacijos tinklapyje pateiktą informaciją, įsitikino, kad UAB „Kautra“ visoms transporto priemonės pasiūlymo pateikimo dieną buvo atlikta techninė apžiūra. Taip pat komisija iš Lietuvos transporto saugos administracijos VEKTRA tinklapio išėmė KTP licencijų kopijas. Kartu komisija patikrino informaciją Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro tinklapyje apie UAB „Kautra“ transporto priemonių draudimą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
16. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
17. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė antrąją pretenziją pateikė praleidusi terminą. Ieškovė, manydama, kad Pirkimo sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos ar neatitinkančios viešųjų pirkimų principų, pretenziją dėl jų turėjo pateikti per 10 dienų nuo paskelbimo apie pirkimą dienos. Šiuo atveju ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. neginčijo paskelbtų Pirkimo sąlygų.
18. Nurodė, kad UAB „Kautra“ ir techninės registracijos liudijime nurodytas lizingo bendroves (bankus) sieja prievoliniai santykiai, t. y. ilgalaikės nuomos sutartys (lizingas), kuriose numatyta, kad nuomojamas turtas (transporto priemonės – autobusai) nuomos laikotarpio pabaigoje pereis nuomininko nuosavybėn. Pirkimo objektas, taip kaip jis apibrėžtas Pirkimo dokumentuose yra viešosios paslaugos – keleivių vežimas vietinio ( priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, o ne autobusų išperkamoji nuoma ar jų įgijimas. Šiuo atveju bankai neatlieka jokių veiksmų perkančiosios organizacijos (užsakovo) naudai prisidedant prie dalies Pirkimo sutarties vykdymo. Transporto priemonių ilgalaikė nuoma, nelaikytina subtiekimu, o yra tik priemonė perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti. Todėl UAB „Kautra“ neturėjo pareigos išviešinti bankų (lizingo bendrovių), kaip subtiekėjų ar kitų trečiųjų asmenų, kurių pajėgumais remsis pirkimo sutarties vykdymo metu, kadangi tretieji asmenys – bankai, pirkimo sutarties sudarymo atveju, nevykdys visiškai jokios dalies tiekėjo UAB „Kautra“ prievolės dėl paslaugų atlikimo perkančiosios organizacijos naudai.
19. Perkančioji organizacija, tvirtindama Pirkimo dokumentus, nustatė, kad aktualius dokumentus, patvirtinančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, privalės pateikti tik perkančiosios organizacijos nurodytas tiekėjas pagal Pirkimo sąlygų 58 punktą. Tai, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė EBVPD duomenis patvirtinančių dokumentų, negali būti vertinama kaip Pirkimo sąlygų reikalavimų nesilaikymas. Perkančioji organizacija įsitikinti duomenų teisingumu, pateiktu pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 9 priedą, galėjo prisijungdama prie nacionalinių duomenų bazių. Informaciją apie atliktas technines apžiūras su istorija galima patikrinti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos interneto svetainėje. Informaciją apie transporto priemonių licencijas galima patikrinti Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje, o duomenis apie transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą – valstybės įmonės „Regitra“ interneto svetainėje.
20. Perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad transporto priemonės atitiktų pirkimo sąlygų reikalavimus pirkimo procedūrų metu, todėl kai kurių transporto priemonių apžiūra buvo atlikta po pasiūlymo pateikimo dienos, t. y. iki besibaigiant techninės apžiūros galiojimui po transporto priemonių pirmosios registracijos.
21. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo lentelėse nurodė daugiau pareigybių susiklostė dėl to, kad neteisingai suprato prašomą pateikti informaciją. Trečiasis asmuo suprato, kad į Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo lentelę turėtų būti pateikti visų darbuotojų, įskaitant ir vairuotojų, kurie vykdys Pirkimo sutartį, mokėtinas darbo užmokestis. Perkančiajai organizacijai nurodžius, kad Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo lentelėse turi būti tik informacija apie vairuotojus, trečiasis asmuo darbo užmokesčio detalizacijas pataisė. Teikdamas darbo užmokesčio detalizaciją, trečiasis asmuo duomenų apie atlygį vairuotojams, nekeitė. Kadangi duomenys apie vairuotojams mokėtiną darbo užmokestį pateikti nebuvo, tai nėra pagrindo traktuoti, kad trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė naują pasiūlymą.
22. Pirkimo dokumentuose buvo nurodyti Pirkimo objekto techniniai rodikliai: autobusų amžius ir tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams – vairuotojams. Perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kokia balų suma yra skiriama už vieno ar kito amžiaus autobusą. Perkančioji organizacija, nustatydama techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, aiškiai nustatė kiekvienai Pirkimo daliai reikalingą minimalų transporto priemonių skaičių, į kurį įskaitomos ir rezervinės transporto priemonės. Atrenkant tiekėją buvo vertinamas ne tik jo techninis pajėgumas, bet ir jo pranašumas kitų dalyvių atžvilgiu, o kaip vertinimo kriterijus pasirinktas tiekėjo Pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelktinų transporto priemonių amžius. Tai, kad trečiasis asmuo turi geresnius resursus nei kiti konkurso dalyviai, negali būti vertinama kaip jo nesąžiningas elgesys ir / ar manipuliavimas Pirkimo sąlygomis.
23. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pretenzijos, prašymo, ieškinio pateikimo terminų skaičiavimo taisyklė yra siejama su pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams dienos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą.
24. Subtiekėjo sąvoka VPĮ nėra aiškiai apibrėžta, dėl to subtiekėjo sąvoka turėtų būti atskleidžiama, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta subrangovo sąvoka. Subtiekėjas ar subteikėjais laikytini asmenys, kuriuos tiekėjas pasitelkia savo prievolėms (daliai prievolių) įvykdyti. Pagal kasacinio teismo praktiką subtiekėjais laikytini tik tie ūkio subjektai, kurie tiesiogiai prisideda prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Tretieji asmenys – bankai, kuriems nuosavybės teise priklauso pirkimo objektui įgyvendinti trečiojo asmens pasitelkti autobusai, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, nelaikytini subtiekėjais, kadangi bankai, sudarius pirkimo sutartį, aktyviai pirkimo sutarties vykdyme neveiks, t. y. nevykdys trečiojo asmens pirkime sutartimi prisiimtų prievolių ar jų dalies.
25. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Šiuo atveju, perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti trečiąjį asmenį atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus nėra savaime neteisėtas vien dėl to, kad perkančioji organizacija atitiktį kvalifikacijos reikalavimams tikrino pasinaudodama prieiga prie nacionalinių duomenų bazių.
26. Trečiojo asmens pasiūlyme iš karto buvo pateiktas vairuotojams siūlomas darbo užmokesčio dydis, trečiasis asmuo pasiūlyme nurodyto vairuotojams darbo užmokesčio dydžio nepakeitė, t. y. nepateikė naujo, kitokio nei buvo nurodęs iš pradžių, dydžio. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo iš detalizacijos lentelės pašalino pagal ekonominio naudingumo kriterijus nevertintą informaciją (apskaitininkei, dispečerei ir vadovui siūlomo darbo užmokesčio dydžius), neturėtų būti laikoma pasiūlymo siaurąją prasme pakeitimu iš esmės. Atsakovė ekonominio naudingumo balus skaičiavo nuo detalizacijoje nurodyto vairuotojams siūlomo atlygio dydžio, kuris buvo iš karto aiškiai nurodytas pasiūlyme ir nebuvo pakeistas.
27. Tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė. Šiuo atveju vykdant pirkimo sutartį perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti, kad trečiojo asmens pasiūlyme 2019 m. autobusai, dėl kurių jis gavo didesnį ekonominio naudingumo balą, būtų naudojami teikiant Panevėžio rajono savivaldybės vežimo vietinių (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
28. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, susipažinusi su UAB „Kautra“ pasiūlymo medžiaga, pateikė 2021 m. vasario 5 d. pretenziją perkančiajai organizacijai, kurioje buvo keliamas klausimas, ar pagrįstai perkančioji organizacija skyrė didesnius ekonominio naudingumo balus UAB „Kautra“, nes trečiojo asmens pasiūlyme ir pateikiamoje išlaidų detalizacijoje yra nurodomi skirtingi atlyginimai vairuotojams, taip pat dėl pateiktų papildomų dokumentų (licencijos, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų, techninės apžiūros duomenų). Pretenzijoje, kuri buvo pateikta 2021 m. vasario 8 d., buvo prašoma įvertinti perkančiosios organizacijos skirtus ekonominio naudingumo balus už trečiojo asmens pasiūlytą autobusų amžių, nurodytus autobusų kiekius ir jų vertinimo kriterijus. Taip pat šioje pateiktoje pretenzijoje buvo keliamas klausimas, ar teisėtai UAB „Kautra“ remiasi trečiųjų asmenų pajėgumais, nors jų neišviešino pateiktame pasiūlyme. Teismo vertinimu, ieškovė savo reikalavimus teisme grindžia tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijose. Ieškovė pagrįstai pretenzijos pateikimo terminą skaičiavo nuo informacijos pateikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktose pretenzijose yra prašoma vertinti skirtingas aplinkybes dėl ekonominio naudingumo skyrimo balų, todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikšti ieškinį, kaip tinkamai pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kautra“, kaip lizingo gavėjas, lizingo (finansinės nuomos) pagrindu įgys nuosavybės teise į daiktus – autobusus. UAB „Kautra“ ir techninės registracijos liudijime nurodytus lizingo davėjus (lizingo bendroves) sieja prievoliniai santykiai, transporto priemonės trečiajam asmeniui perduotos valdyti ir naudoti verslo tikslais. Atsakovės vykdomo pirkimo objektas – keleivių vežimas vietinio ( priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Teismo vertinimu, perkančiajai organizacijai nebuvo jokio pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo vien remiantis ta aplinkybe, kad UAB „Kautra“, kaip lizingo gavėjas, turi įsigijęs transporto priemones iš lizingo bendrovių. Lizingo davėjas neatliks jokių aktyvių veiksmų trečiojo asmens naudai, nevykdys jokių prievolių, kurias trečiasis asmuo prisiima vykdydamas viešojo pirkimo sutartį. Lizingo davėjai nelaikytini subtiekėjais ar subteikėjais, todėl trečiasis asmuo neturėjo jų išviešinti savo pasiūlyme, kaip asmenų, kurių pajėgumais bus remiamasi vykdant viešojo pirkimo sutartį.
31. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytoms transporto priemonėms techninė apžiūra buvo atliekama laikantis Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos nuostatų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pasiūlymo pateikimo dieną kai kuriems autobusams nebuvo atlikta techninė apžiūra. Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija, patikrinusi trečiojo asmens atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pasinaudodama viešai prieinamais duomenimis duomenų bazėse, VPĮ nuostatų nepažeidė. Perkančioji organizacija įsitikino, kad trečiojo asmens kvalifikacija yra pakankama vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
32. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos prašymas paaiškinti pateiktą pasiūlymą, patikslinant jau pateiktus duomenis apie mokėtiną darbo užmokestį, buvo leistinas šioje situacijoje ir patikslintų duomenų pateikimas nėra vertinamas kaip naujo pasiūlymo pateikimas. Trečiojo asmens teikiama informacija pasiūlyme ir darbo užmokesčio detalizacijoje apie vairuotojams mokamą darbo užmokestį nesikeitė, t. y. trečiasis asmuo nepateikė naujo, kitokio nei buvo nurodęs pasiūlyme, dydžio. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad buvo pašalinta pateiktoje darbo užmokesčio detalizacijoje informacija apie vadovo, apskaitininkės ir dispečerės darbo užmokestį, negali būti vertinama kaip naujo pasiūlymo pateikimas, kurioje nurodoma priešinga informacija, nei pirminiame pasiūlyme.
33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, konstatavo, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimo sutartį, turi pareigą užtikrinti, kad trečiojo asmens pasiūlyti 2019 m. autobusai būtų naudojami teikiant Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju kitų objektyvių duomenų (įrodymų), be ieškovės subjektyvios pozicijos apie galimą transporto priemonių naudojimą vykdant viešojo pirkimo sutartį, byloje nenustatyta, todėl teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju pirkimo sąlygos buvo ydingos ir leido UAB „Kautra“ jomis manipuliuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
34. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
34.1. UAB „Kautra“ privalėjo išviešinti lizingo davėjus, nes būtent jų turimais pajėgumais yra grindžiamas atitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tą patvirtina ir nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kitų ūkio subjektų išviešinimo, kurių pajėgumais yra remiamasi. Atitinkamai, atsakovė privalėjo reikalauti tokius subjektus išviešinti ir patikrinti jų atitiktį Pirkimo sąlygoms.
34.2. Teismas netinkamai kvalifikavo UAB „Kautra“ su pasiūlymu nepateiktus dokumentus (transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimus, licencijas, techninės apžiūros talonus), kaip kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nes šie dokumentai, atsižvelgiant į Pirkimų sąlygų reikalavimus, yra priskiriami prie pasiūlymo „siaurąją prasme“, kuriame nurodomas siūlomas pirkimo objektas, ir jie privalėjo būti pateikti su pasiūlymu, iki jo pateikimo termino pabaigos. Vėlesnis šių dokumentų pateikimas nebuvo galimas.
34.3. Teismo išvada, kad UAB „Kautra“ atliktas pasiūlymo keitimas, koreguojant informaciją apie vairuotojų darbo užmokestį, nėra esminis, yra nepagrįsta, nes ji padaryta netinkamai įvertinus nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl galimybės tiekėjams patikslinti pasiūlymuose esančią informaciją, kai ji yra susijusi su ekonominio naudingumo kriterijais. UAB „Kautra“ pasiūlymo keitimas, kai yra pateikiamas naujas pasiūlymo dokumentas, koreguojama kita pasiūlyme esanti informacija, kad pasiūlymą iš viso būtų galima vertinti, yra esminis ir draudžiamas.
34.4. Ieškovė neginčija Pirkimo sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo kriterijumi, kuria yra vertinamas autobusų amžius, tačiau mano, kad ji yra ydinga ir jos ydingumas atsiskleidė būtent UAB „Kautra“ pateikus pasiūlymą bei gavus didžiausius ekonominio naudingumo balus už rezervinius autobusus, kurie faktiškai nebus naudojami teikiant paslaugas keleiviams, t. y. UAB „Kautra“ nesąžiningai pasinaudojus Pirkimo sąlygų spraga, kad nepagrįstai gautų kuo daugiau ekonominio naudingumo balų ir tokiu būdu laimėtų Pirkimą.
35. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kautra“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
35.1. Teismas, nustatęs teisinį santykį tarp trečiojo asmens UAB „Kautra“ ir lizingo bendrovių, t. y. kad lizingo davėjas neatliks jokių aktyvių veiksmų trečiojo asmens naudai, nevykdys jokių prievolių, kurias trečiasis asmuo prisiima vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Kautra“ neturėjo pareigos savo pasiūlyme išviešinti lizingo bendrovių.
35.2. Pirkimo dalyviams nebuvo pareigos kartu su pasiūlymu pateikti ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Be kita ko, aplinkybė, kad perkančioji organizacija naudodamasi Pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 9 priede pateiktais duomenimis, galėjo patikrinti informacijos teisingumą savarankiškai, dar kartą patvirtina, kad Pirkimo dalyviai kartu su pasiūlymu neprivalėjo pateikti EBVPD duomenis patvirtinančių dokumentų, o tai kartu atitinka ir taikomą praktiką neprašyti dokumentų ar informacijos, kurią perkančioji organizacija gali gauti neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinių duomenų bazių.
35.3. Trečiajam asmeniui pašalinus iš darbo užmokesčio detalizacijos lentelių informaciją apie vadovo, apskaitininkės ir dispečerės darbo užmokestį, lentelėse liko tik duomenys apie vairuotojus bei jiems mokėtiną darbo užmokestį. Darbo užmokesčio detalizacijos iki trūkumų nustatymo ir darbo užmokesčio detalizacijos po patikslinimo įrodo, kad informacija apie vairuotojams mokamą darbo užmokestį nesikeitė, kas reiškia, kad naujas pasiūlymas pateiktas nebuvo.
35.4. Ieškovė selektyviai atrinko transporto priemones, o būtent 2019 m. autobusus ir savarankiškai nusprendė, jog būtent šiuos autobusus UAB „Kautra“ naudos kaip rezervinius. Ieškovė neturi jokios teisės už trečiąjį asmenį nuspręsti, kurias iš patiektų sąrašuose transporto priemones priskirti rezervui, todėl jos pozicija dėl rezervinio transporto yra tik hipotetinė.
36. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
36.1. Lizingo davėjai nelaikytini subtiekėjais ar subteikėjais, todėl trečiasis asmuo neturėjo jų išviešinti savo pasiūlyme, kaip asmenų, kurių pajėgumais bus remiamasi vykdant viešojo pirkimo sutartį.
36.2. Atsakovė laikėsi VPĮ nuostatų, susipažinusi su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, ieškovei ir trečiajam asmeniui nurodė iki atitinkamos datos papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius pateikto pasiūlymo atitiktį, visiems tiekėjams taikė vienodas sąlygas ir vertinimo kriterijus, Pirkimą vykdė vadovaudamasi skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais. Ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad pasiūlymo pateikimo momentui trečiojo asmens transporto priemonėms nebuvo atlikta techninė apžiūra, jos nebuvo apdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar nebuvo išduota licencija.
36.3. Atsakovė nesiūlė ir neprašė tiekėjo taisyti duomenis, susijusius su Pirkimo objektu. Patikslinus pasiūlymą, darbuotojų (vairuotojų) atlyginimo suma darbo užmokesčio detalizacijoje nepasikeitė. Trečiojo asmens teikiama informacija pasiūlyme ir darbo užmokesčio detalizacijoje apie vairuotojams mokamą darbo užmokestį nesikeitė, t. y. trečiasis asmuo nepateikė naujo, kitokio, nei buvo nurodęs pasiūlyme, dydžio.
36.4. Pirkimo sąlygos dėl pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamos kategorijos transporto priemonių yra pakankamai aiškios. Transporto priemonių lygiavertiškumas buvo vertinamas pagal teikėjų pasiūlymuose nurodytas transporto priemones, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymo vertinimo kriterijus. Konkurencinis tiekėjų pranašumas buvo vertinamas pagal teikėjų galimybes viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti naujesnes transporto priemones. Tai, kad nauja transporto priemonė nurodyta kaip rezervinė, savaime nereiškia, jog ji nebus naudojama pirkimo sutarties sąlygų vykdymui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
38. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl nenurodytų lizingo davėjų pasiūlyme
39. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiasis asmuo privalėjo išviešinti lizingo davėjus, nes būtent jų turimais pajėgumais yra grindžiamas atitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygas, dėl toliau nurodomų priežasčių su šiais argumentais sutinka.
40. Kaip matyti iš bylos duomenų (trečiojo asmens pasiūlymo ir jo priedų), o dėl to ginčo nėra, trečiasis asmuo sutarties vykdymui pasiūlė net tik jam priklausančius autobusus, bet ir tokius autobusus, kurie jam nepriklauso nuosavybės teise, t. y. iš perkančiajai organizacijai pateiktų autobusų duomenų (transporto priemonių registracijos liudijimų) buvo matyti, kad dalis autobusų visose ginčui aktualiose Pirkimo dalyse priklausė AB SEB bankui arba UAB „Nordea Finance Lithuania“. Nurodytų autobusų valdymo ir naudojimo teisinių pagrindų trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai tiesiogiai nenurodė, taip pat nenurodė ūkio subjektų, kurių pajėgumais šiuo aspektu ketina remtis (žr., trečiojo asmens pasiūlymo A dalį). Ginčo teisme stadijoje trečiasis asmuo laikosi procesinės pozicijos, kad nurodyti autobusai priklauso lizingo davėjams (bankams), o jų trečiasis asmuo neprivalėjo nurodyti kaip kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketina remtis.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek trečiasis asmuo nevertino Pirkimo sąlygų ir ieškovės argumentus dėl pareigos išviešinti lizingo davėjus atmetė nepagrįstai. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamų faktinių bylos aplinkybių kontekste pagal Pirkimo sąlygas anksčiau nurodytų ieškovei nepriklausančių autobusų lizingo (finansinės nuomos) sutartys turėjo būti pateiktos perkančiajai organizacijai, nepriklausomai nuo lizingo davėjų kvalifikavimo subtiekėjais (kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumais ketinama remtis).
42. Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 3 lentelėje prie 4 reikalavimo atitiktį pagrindžiančių dokumentų nurodyta, kad Jei sąrašuose nurodytos transporto priemonės nėra Teikėjo nuosavybė, kartu pateikiamos nurodytų transporto priemonių turimos ar galimos pasitelkti nuomos sutartys, preliminarios sutartys ar kiti transporto priemonių nuomos ar panaudos galimybes, kitokį galimą disponavimą transporto priemonėmis patvirtinantys dokumentai.
43. Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas iš esmės įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 24 ir 25 punktuose nurodytas rekomendacijas. Metodikos 24 punkte nustatyta, kad remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiekėjas neatsižvelgia į tai, koks teisinis ryšys sieja tiekėją ir tą ūkio subjektą, kurio pajėgumais jis remiasi. Galimos įvairios naudojimosi kitam subjektui priklausiančiais ištekliais formos, pavyzdžiui: jungtinė veikla (partnerystė), subranga, konsorciumas, rėmimasis dukterinių (patronuojamųjų) įmonių pajėgumais, naudojimasis asmenų, tiesiogiai nedalyvaujančių pirkimo procedūrose pajėgumais (šių asmenų įrankiais, įrenginiais, techninėmis priemonėmis) ir panašiai. Metodikos 25 punkte nustatyta, kad tiekėjas remiasi tokiais ūkio subjekto pajėgumais, kuriais jis realiai galės disponuoti pirkimo sutarties vykdymo metu. Tiekėjas turi pareigą pirkimo vykdytojui pasiūlyme ar paraiškoje įrodyti, kad per visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį ūkio subjekto, kurio pajėgumais buvo pasiremta, ištekliai tiekėjui bus prieinami. Tuo atveju, jeigu siekiant atitikties kvalifikacijos reikalavimams buvo pasiremta trečiųjų asmenų, tiesiogiai nedalyvaujančių konkurse, pajėgumais, tiekėjas taip pat turi pareigą įrodyti, kad atitinkamais pajėgumais jis galės naudotis sutarties vykdymo laikotarpiu, nors išviešinti tokių asmenų ir nebūtina. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju lizingo davėjai turėjo būti nurodyti kaip kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais bus remiamasi. Teisėjų kolegija šią išvadą daro atsižvelgusi į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime remiasi atskirais kasacinio teismo išaiškinimai, be kita ko, neatsižvelgdami ir į naujausią aktualią kasacinio teismo praktiką šiuo klausimus.
45. Šiuo atveju Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 3 lentelėje 4 reikalavimas įtvirtino, kad Teikėjas turi turėti galimybę pasitelkti techniškai tvarkingas transporto priemones, kurių pasiūlymo pateikimo dieną pirmos registracijos data yra ne senesnė kaip 12 metų [...]. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 29 punkte nustatyta, kad siekdamas atitikti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, Teikėjas gali pasitelkti Subteikėjų bei kitų ūkio subjektų pajėgumus, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Teikėjas privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant Sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tam įrodyti Teikėjas turi pateikti pirkimo sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad Teikėjui Subteikėjų ar kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
46. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai. Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito subjekto pajėgumu automatiškai nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 39–41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-86-916/2020). Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad Pirkimo Bendrųjų sąlygų 29 punkte būtent ir yra išskirtos Subteikėjų ir kitų ūkio subjektų sąvokos.
47. Šiuo atveju ginčo nėra, kad dalis autobusų, kuriuos trečiasis asmuo ketina pasitelkti Pirkimo sutarties vykdymui, priklauso kitiems asmenims (bankams). Nors teisėjų kolegija sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos ir pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad lizingo davėjai (bankai) aktyviai pirkimo sutarties vykdyme neveiks, tačiau vadovaujantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tai yra tik viena iš galimų kitų ūkio subjektų formų viešajame pirkime. Šiuo atveju lizingo davėjams priklausančiu materialiuoju turtu trečiasis asmuo grindžia savo atitiktį Pirkimo kvalifikacijos reikalavimams. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kvalifikacija (patirtis, įgūdžiai, turimas materialinis ir nematerialinis (asmenų) pajėgumas) yra neatsiejamai susijusi su pačiu ja disponuojančiu subjektu, todėl, nutrūkus tiekėjo ir jo pasitelkiamo subjekto teisiniams santykiams, tiekėjas praranda galimybę tokia ūkio subjekto kvalifikacija remtis, nors tai nedaro įtakos paties pasitelkto subjekto pajėgumui ir jo įgyties faktui ir momentui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 66 punktą). Jei būtų priešingai, kvalifikacijos įgijimas ar praradimas priklausytų nuo trečiųjų asmenų veiksmų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 53 punktą).
48. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties ypatumai (CK XXX skyrius) šiuo atveju nesudaro pagrindo padaryti kitokios išvados, kad tokio tipo sutarčių ypatumai lemia jų atskirtinumą nuo kitų turto valdymo ir naudojimo pagrindų, t. y. nuomos ar panaudos. Priešingai, tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip ir kitų sutartinių daikto valdymo ir naudojimo pagrindų atveju, nutraukus lizingo sutartis trečiasis asmuo prarastų valdymo ir naudojimo teises į daiktus ir galimybę remtis kitų ūkio subjektų ištekliais. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija turi ne tik teisę, bet ir pareigą nuodugniai įvertinti tiekėjo ir jos pasitelkiamų kitų ūkio subjektų išteklius, o tiekėjas turi pareigą sąžiningai visą aktualią informaciją apie juos atskleisti (VPĮ 47, 50–51 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš jau nurodytų aktualių Pirkimo sąlygų, jose buvo tiesiogiai įtvirtinta pareiga pateikti duomenis apie transporto priemonių, kurios nėra tiekėjo nuosavybė, valdymo ir naudojimo teisinį pagrindą, tačiau trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai sutarčių nepateikė.
49. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog lizingo davėjai nėra kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais trečiasis asmuo UAB „Kautra“ remiasi, todėl jie privalėjo būti atskleisti pasiūlyme (CPK 185 straipsnis).
Dėl UAB „Kautra“ su pasiūlymu nepateiktų dalies dokumentų reikšmės
50. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Kautra“ su pasiūlymu nepateiktų dokumentų (transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimų, licencijų, techninės apžiūros talonų) vėlesnis pateikimas nebuvo galimas.
51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės argumentams. Pirmiausia, ieškovė nepagrįstai priskiria transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimus, licencijas, techninės apžiūros talonus prie pasiūlymo „siaurąją prasme“.
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Išskiriant sąvoką „pasiūlymas“ į atskirą kategoriją (pasiūlymą siaurąja prasme) siekta atskirti skirtingus reikalavimus, su reikalavimais susijusias procedūras bei iš jų kylančias tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimai, licencijos, techninės apžiūros talonai yra dokumentai, patvirtinantys tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus. Tokia išvada daryti visų pirma atsižvelgus į Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 3 lentelės 3 reikalavimą, kad teikėjas turi turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, taip pat 4 reikalavimą, jog teikėjas turi turėti galimybę pasitelkti techniškai tvarkingas transporto priemones bei 2 lentelės 1 reikalavimą, kad teikėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga Pirkimo Sutarčiai įvykdyti (pateikiant Europos bendrijos licenciją arba Kelių transporto veiklos licenciją). Nepaisant to, kad dalis šių kvalifikacijos reikalavimų pakartojami ir Techninėje specifikacijoje, tai nelemia kitokios išvados, nes šie dokumentai neapibūdina nei Pirkimo objekto, nei objekto ypatumų, nei kainos ar sutarties vykdymo aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių tokio pobūdžio reikalavimai priskiriami pasiūlymui plačiąja prasme.
54. Savo ruožtu teismų praktikoje pakartotinis kvalifikacijos tikslinimas laikomas leistinu; kadangi tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija, tai įpareigoja perkančiąją organizaciją įsitikinti, ar kvalifikacija egzistuoja. Jeigu perkančiajai organizacijai, siekiančiai nustatyti šią aplinkybę, trūksta duomenų, ji privalo kreiptis į tiekėją dėl duomenų patikslinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasiūlymų atmetimas dėl akivaizdžios kvalifikacijos neatitikties galimas tik tuomet, kai pirkėjui nekyla abejonių, kad pardavėjas negalės pateikti jokių kitų savo pajėgumą įrodančių dokumentų (pvz., kai kvalifikaciją liudijantis dokumentas gali būti tik vienas arba kai jis savo esme netaisytinas) arba pateikti nauji dokumentai suponuos pavėluotą kvalifikacijos įgijimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-15-248/2016).
55. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi, galėjo tiek pati turimomis priemonėmis patikrinti tiekėjo kvalifikacija, tiek ir pats tiekėjas galėjo kvalifikaciją patikslinti esant dėl jos neaiškumams. Šiuo atveju nė vienas iš apeliaciniame skunde nurodytų atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo šiuo aspektu neturėjo kvalifikacijos: licencija Nr. 6146 galioja nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2026 m. gruodžio 4 d., nors duomenys apie tai buvo gauti tik 2020 m. spalio 19 d.; automobiliai buvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, nors duomenys apie tai ir buvo pateikti vėliau (2020 m. lapkričio 19 d.). Techninės apžiūros atlikimas po pasiūlymo pateikimo taip pat nelaikytinas kvalifikacijos neatitiktimi, nes ši apžiūra atliekama reguliariais intervalais nepriklausomai nuo dalyvavimo viešajame pirkime. Šiuo aspektu ginčo vėlgi nėra, kad autobusams techninė apžiūra atlikta ir eisme jie gali ir galėjo dalyvauti nepertraukiamai.
56. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės argumentų dėl su pasiūlymu nepateiktų dokumentų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra laikytina teisėta ir pagrįsta, kurios apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti nėra pagrindo.
Dėl UAB „Kautra“ teisės tikslinti informaciją, susijusią su siūlomų darbuotojų darbo užmokesčiu
57. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Kautra“ dėl siūlomų darbuotojų darbo užmokesčių atliko draudžiamą pasiūlymo pakeitimą, nes ši klaida galėjo būti ištaisyta tik pateikiant naują pasiūlymo dokumentą, atitinkamai koreguojant darbo užmokesčio sumą pasiūlymo formoje, kuri buvo naudojama atliekant pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šiems apeliacinio skundo argumentams taip pat neturi pagrindo pritarti dėl toliau nurodomų priežasčių.
58. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo UAB „Kautra“, teikdamas pasiūlymą, nurodė vairuotojams siūlomą darbo užmokestį. Teikdamas darbo užmokesčio detalizaciją, trečiasis asmuo nurodė, kad II pirkimo daliai yra nustatoma 4 etatų skaičius su minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu – 607 Eur, vieno etato dirbančio vairuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 1 300 Eur (įskaitant darbuotojo mokamus mokesčius, vairuotojų mėnesinis darbo užmokestis (įskaitant darbuotojų mokamus mokesčius) – 5 200 Eur. Papildomai pateiktame pasiūlyme buvo nurodytas vadovas, kuriam mokamas 1 800 Eur mėnesinis darbo užmokestis, apskaitininkė su 1 100 Eur dydžio mėnesiniu darbo užmokesčiu ir dispečerė su
1 300 Eur dydžio mėnesiniu darbo užmokesčiu. Bendra visų darbuotojų (įskaitant vadovą, apskaitininkę ir dispečerę) darbo užmokesčio suma mėnesiui yra 9 400 Eur. III pirkimo daliai trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą bendrai 15 900 Eur sumai, kurią sudaro 1 800 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis vadovui, apskaitininkei – 1 100 Eur, dispečerei – 1 300 Eur ir devyniems vairuotojų etatams po 1 300 Eur dydžio mėnesinio darbo užmokesčio. Bendra 9 etatų vairuotojų darbo užmokesčio suma III pirkimo daliai buvo 11 700 Eur. IV pirkimo daliai UAB „Kautra“ pateikė pasiūlymą 18 500 Eur sumai, į kurią buvo įtrauktas darbo užmokestis vadovui -1800 Eur, apskaitininkei – 1 100 Eur, dispečerei – 1 300 Eur ir darbo užmokestis po 1 300 Eur vienuolikai vairuotojų etatams bendrai 14 300 Eur sumai. Vėliau pateiktoje darbo užmokesčio detalizacijoje trečiasis asmuo pateikė pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų – vairuotojų darbo užmokesčio detalizacijos lentelę, iš jos pašalinęs informaciją apie vadovui, apskaitininkei bei dispečerei siūlomus mokėti darbo užmokesčio dydžius.
59. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
60. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje VPĮ įtvirtintą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto. Šiuo aspektu perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).
61. Šiame kontekste pažymėtina, kad dokumentų turiningasis vertinimas ir tiekėjų galimybė tikslinti pasiūlymus nėra visiškai tapačios teisinės kategorijos, jos aktualios skirtingose situacijose. Turiningasis pasiūlymų vertinimas pirmiausia aktualus tuomet, kai iškyla poreikis spręsti dėl pasiūlymų atitikties, t. y. ar formalus jo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį jo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei konkrečiu atveju konstatuojama, kad nustatytas trūkumas jo neištaisius neleidžia nustatyti pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, t. y. susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014), turi būti sprendžiama dėl galimybės tiekėjui pagal VPĮ (45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis) nustatytą trūkumą pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018 75, 79, 84 punktus).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šiuo atveju pasiūlymo patikslinimą ginčija iš esmės formaliais pagrindais, grįsdama savo argumentus išimtinai tik pasiūlymo patikslinimo faktu, bet ne trūkumų pobūdžiu. Pastarasis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nagrinėjamu atveju esminis įrodinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra ginčo, jog vairuotojų darbo užmokestis ir duomenys apie vairuotojų darbo užmokestį pateiktoje darbo užmokesčio detalizacijoje nesikeitė. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminė aplinkybė, leidžianti teigti, kad pasiūlymas nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo turiningai pakeistas, nes net ir neatlikus pasiūlymo patikslinimo perkančioji organizacija, turiningai vertindama pasiūlymą ir atsižvelgusi į Pirkimo specialiųjų sąlygų 8 priedo „Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų – vairuotojų darbo užmokesčio detalizacija“ duomenis, nebūtų turėjusi nei faktinio, nei teisinio pagrindo konkursinį balą skaičiuoti pagal trečiojo asmens tiesiogiai nurodytus neaktualius kitų darbuotojų darbo užmokesčius, t. y. šiuo atveju formali ir akivaizdi klaida pasiūlyme nesudarė kliūčių nei nustatyti tikrąjį jo turinį, nei pašalinti iš pasiūlymo neaktualias Pirkimui jo dalis.
63. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad trečiasis asmuo, pašalindamas Pirkimui neaktualius darbuotojų darbo užmokesčius, atliko draudžiamą pasiūlymo pakeitimą (CPK 185 straipsnis).
Dėl ekonominio naudingumo kriterijų
64. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija Pirkimo sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo kriterijumi, kuria yra vertinamas autobusų amžius, tačiau mano, kad ji yra ydinga, nes gavus ekonominio naudingumo balus už rezervinius autobusus, jie faktiškai nebus naudojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės procesinė pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa.
65. Teisėjų kolegija pirmiausia atsižvelgia į tai, kad ginčo dalykas nagrinėjamu atveju yra atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo, t. y. laimėjusio tiekėjo pasiūlymo išrinkimo atitiktis Pirkimo sąlygoms. Ieškovės ieškinio ir procesinių dokumentų pagrindas šiuo aspektu yra grindžiamas ne netinkamu Pirkimo sąlygų taikymu arba trečiojo asmens pasiūlymo neatitiktimi (šiuo aspektu) Pirkimo sąlygoms, bet pačių Pirkimo sąlygų dėl ekonominio naudingumo vertinimo ydingumu. Tokiu atveju nepareiškus reikalavimo dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis laikytina, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nesutikdama su Pirkimo sąlygomis ieškovė turėjo VPĮ nustatytais terminais ir tvarka ginčyti ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo tvarką ir kriterijus. Tokio reikalavimo šiame viešajame pirkime nebuvo pareikšta.
66. Nė viename procesiniame dokumente ieškovė nepagrindė, kad atsakovė trečiojo asmens ekonominio naudingumo balą apskaičiavo, pažeisdama Pirkimo sąlygose nustatytą tvarką. Ieškinys yra grindžiamas iš esmės tik subjektyviu ieškovės teiginiu, kad rezerviniai autobusai, už kuriuos atsakovė gavo geriausius balus, nebus naudojami. Pastarasis teiginys byloje ne tik neįrodytas, bet ir grindžiamas apskirtai neatskleidžiant nei Pirkimo sąlygų, nei paslaugų teikimo turinio.
67. Pirkimo specialiųjų sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 13 punkte nustatyta, kad teikėjas visą sutarties vykdymo laikotarpį turi užtikrinti autobusų parko rezervą kaip nurodyta Techninės specifikacijos prieduose Nr. 1-4. 67. Pirkimo specialiųjų sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 16.1 punkte nustatyta, kad sugedus maršrute važiuojančiam autobusui, Paslaugų teikėjas turi ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) minučių nuo to momento, kai maršrutą aptarnaujantis autobusas sugedo, tokį autobusą pakeisti techniškai tvarkingu, visus reikalavimus atitinkančiu autobusu iš rezervo. Taigi, reikalavimas turėti autobusų rezervą yra tiesiogiai įtvirtintas Pirkimo sąlygose, kaip ir šių rezervinių autobusų panaudojimo pagrindai.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, ex officio (pagal pareigas) plačiau tirti Pirkimo sąlygų dėl ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo tvarkos ir kriterijų šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo – ginčo iš esmės nėra, kad Pirkimo sąlygos visiems tiekėjams buvo vienodai taikomos, jų lingvistinė išraiška aiški, taigi nėra akivaizdžių Pirkimo sąlygų neteisėtumo požymių. Nenustačius akivaizdaus Pirkimo sąlygų dėl ekonominio naudingumo vertinimo neteisėtumo darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šioje dalyje su ieškovės argumentais nesutiko (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
69. Šioje byloje anksčiau įvertintų bylos duomenų visuma (sprendimo 39–49 punktai) sudaro pagrindą konstatuoti, kad trečiasis asmuo Pirkime pasiūlė jam nuosavybės teise nepriklausančius autobusus, II–IV Pirkimo dalyse neatskleidė šių autobusų valdymo teisinio pagrindo bei nenurodė kitų ūkio subjektų, kuriems priklausančiais nurodytais ištekliais (autobusais) ketina vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir panaikinti atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
70. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo panaikinimas reiškia viešojo pirkimo procedūrų grąžinimą į pasiūlymų vertinimo stadiją. Teisėjų kolegija kitus nurodytus klausimus palieka spręsti perkančiajai organizacijai, nes siekiant užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, perkančioji organizacija privalo pati įsitikinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktimi Pirkimo sąlygoms.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
71. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
72. Kadangi ieškovės ieškinys pagal procesinę bylos baigtį yra patekintas visa apimtimi, atlygintinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, o atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
73. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 10 140,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 4 131,48 Eur už dokumentų analizę, konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą (ieškinį ir dubliką, prašymą dėk laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir kt.) ir
3 787,50 Eur žyminio mokesčio. Už teisines paslauga ieškovė atsiskaitė 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovės priteistina 10 140,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
74. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 3 750 Eur žyminio mokesčio ir 1 782,21 Eur už apeliacinio skundo parengimą, viso – 5 532,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovės priteistina
5 532,21 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
75. Išnagrinėjus bylą iš esmės panaikintinos Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi byloje taikytos ir 2021 m. kovo 23 d. pakeistos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. „Dėl atviro konkurso „Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 502371)“ dalį pripažinti UAB „Kautra“ pasiūlymą laimėtoju II-IV pirkimo dalyse.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracija (juridinio asmens kodas 188774594) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSREVIS“ (juridinio asmens kodas 124107111) 15 672,71 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi byloje taikytas ir
2021 m. kovo 23 d. pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjos Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė