Civilinė byla Nr. e2-1081-475/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12485-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pinma“ atstovui advokatui L. M.,

atsakovui M. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. P.,

atsakovės A. L. atstovui advokatui V. P.,

atsakovams A. A. ir L. J.,

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pinma“ patikslintą ieškinį atsakovams V. T., M. Š., mažajai bendrijai „Supo“, A. L., J. J., L. J., A. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečias asmuo valstybės įmonė Regitra.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pinma“ (toliau – ieškovė) 2023 m. liepos 12 d. patikslintu ieškiniu (Nr. DOK-86158) prašo: 1) 2021 m. gegužės 18 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė), pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp atsakovų V. T. ir M. Š. pripažinti negaliojančia; 2) 2022 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp M. Š. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Supo“ pripažinti negaliojančia; 3) 2022 m. lapkričio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp MB „Supo“ ir L. J. pripažinti negaliojančia; 4) 2022 m. gruodžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp L. J. ir J. J. automobilio pripažinti negaliojančia; 5) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp J. J. ir A. A. pripažinti negaliojančia; 6) 2022 m. gruodžio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą tarp A. A. ir A. L. pripažinti negaliojančia; 7) taikyti restituciją įpareigoti A. L. grąžinti automobilį A. A.; 8) taikyti restituciją įpareigoti A. A. grąžinti automobilį J. J.; 9) taikyti restituciją įpareigoti J. J. grąžinti automobilį L. J.; 10) taikyti restituciją įpareigoti L. J. grąžinti automobilį MB „Supo“; 11) taikyti restituciją įpareigoti MB „Supo“ grąžinti automobilį M. Š.; 12) taikyti restituciją įpareigoti M. Š. grąžinti automobilį ieškovei; 13) priteisti iš atsakovo M. Š. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

1.1.                      Kauno

1.2.                      Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1326-1023/2022 ieškovės ir atsakovo M. Š. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais, išaiškinęs, kad ginčai dėl automobilio nuosavybės teisės bei priklausomybės ir su tuo susiję civilinių teisių gynimo reikalavimai sprendžiami civilinio proceso tvarka

1.3.                      Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, nes atsakovas V. T. pardavė jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ir neturėdamas tam teisės pagal įstatymus. Ieškovė kaip teisėta savininkė prarado daiktą, t. y. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl atsakovo V. T. padarytos nusikalstamos veikos, todėl šiuo konkrečiu atveju vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.145 straipsnio 1 dalimi turi būti taikoma restitucija - grąžinant ieškovei automobilį. Nagrinėjant minėtąją baudžiamąją bylą, atsakovas M. Š. nesutiko ieškovei gražiuoju grąžinti automobilį.

2.       Atsakovas M. Š. atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

2.1.                      Kauno

2.2.                      2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovas M. Š. pardavė transporto priemonę, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį su MB „Supo”. Šis sandoris buvo įregistruotas Valstybės įmonėje „Regitra”, kuri patvirtino transporto priemonės perleidimo deklaraciją. Šiuo atveju sąžiningas įgijėjas M. Š. pardavė atlygintinai įgytą transporto priemonę pirkėjai MB „Supo”, sudarydamas 2022 m. rugsėjo 28 d. sąžiningą pirkimo–pardavimo sutartį ir vis dar galiojant pirminei 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai (kuria M. Š. pats įgijo transporto priemonę).

3.       Atsakovė A. L. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį dalyje dėl atsakovės reikalavimų atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad:

3.1.                      Atsakovė A. L. su sutuoktiniu E. L. 2022 metų lapkričio mėnesį nutarė pirkti automobilį, kurį naudotų A. L., kadangi E. L. dirba (duomenys neskelbtini).

3.2.                      2022 metų gruodžio mėnesį datos tiksliai nepamena, skelbimų portale „Autoplius“ ar „Autogidas” rado skelbimą apie parduodamą ginčo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė susisiekė skelbime nurodytais kontaktais su automobilio pardavėju, kaip sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį paaiškėjo, A. A., kurio iki to laiko nepažinojo. Susitarė dėl parduodamo automobilio apžiūros.

3.3.                      Datos tiksliai nepamena, tai galėjo būti 2022 metų gruodžio 15–20 dienomis, atsakovė su sutuoktiniu E. L.. seserimi S. M. ir jos sutuoktiniu A. M., nuvyko nurodytu adresu apžiūrėti siūlomo parduoti automobilio. A. A. parodė parduodamą automobilį. Automobilis atsakovei tiko, buvo sutarta, kad A. A. atliks automobilio techninę apžiūrą ir tada ji automobilį pirks. Po kelių dienų paskambinęs A. A. informavo, kad atliko parduodamo automobilio techninę apžiūrą. Susitarė, kad susitiks 2022 metų gruodžio 23 dieną ir sudarys automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartą dieną ryte su sutuoktiniu E. L. nuvyko pas automobilio pardavėją ir sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

3.4.                      Tą pačią dieną sugrįžę į (duomenys neskelbtini), nuvyko į VĮ Regitra ir užregistravo automobilį savo vardu. Automobilio pirkimo metu A. L. nebuvo žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių ji nebūtų galėjusi sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties su A. A., kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu. Ji buvo garantuota, kad sudarytas sandoris yra teisėtas, kadangi 2022 m. gruodžio 23 d. registruojant automobilį VĮ Regitra jokių pastabų ar abejonių dėl sudaryto sandorio teisėtumo nebuvo pasakyta. Įsigytam automobiliui buvo suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

3.5.                      Automobilį įregistravus A. L. vardu, jos sutuoktinis, nuvykęs pas meistrus, papildomai patikrino automobilį. Buvo pakeisti tepalai, stabdžių kaladėlės, kad atsakovė galėtų saugiai automobiliu naudotis.

3.6.                      Atsakovė A. L. yra sąžininga įgijėja, kuri automobilį nusipirko iš asmens, kuris turėjo teisę daiktą perleisti kitiems asmenims, todėl jos atžvilgiu negali būti taikoma ir CK 4.96 straipsnio 1 dalis. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. buvo nesąžiningas įgijėjas, kad jis neturėjo teisės ginčo objektą parduoti ar kaip kitaip juo disponuoti.

4.       Atsakovė „MB Supo“ atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. įsigijo ginčo automobilį iš M. Š.. VĮ Regitra įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. lapkričio 8 d. pardavė ginčo automobilį L. J.. VĮ Regitra įregistruota 2022 m. lapkričio 9 d. Nei ginčo objekto pirkimo, nei pardavimo metu atsakovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių negalėtų atlikti sandorio.

5.       Atsakovė L. J. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė paaiškino, kad ieškojo automobilio skelbimuose ir sudomino skelbimas dėl ginčo automobilio. Paskambino susitarė dėl automobilio apžiūros. Automobilį apžiūrėjo, patiko ir įsigijo už apie 5 000 Eur. Automobilis kūrėsi, važiavo. Automobiliu važinėjo vyras. Prieš pasirašant sutartį buvo patikrintas Regitroje. Automobilis nebuvo areštuotas. Taigi sandoris buvo sudarytas sąžiningai. Atsakovė automobilį pardavė maždaug po mėnesio. Įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį ir pardavė jį. Automobilį pardavė po mėnesio, nes dar nebuvo išsilaikiusi teisių vairuoti ir nebuvo galutinai apsisprendusi ar būtent tokio automobilio nori.

6.       Atsakovas A. A. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. 2022 m. gruodžio 7 d. įsigijo automobilį iš J. J., prieš tai patikrinęs automobilį Regitroje. Automobilis nebuvo areštuotas, neturėjo jokių apribojimų. Automobilį pardavė A. L. už 4 150 Eur. Automobilį pardavė, nes pamatė, kad galima užsidirbti, o jis užsiima automobilių pardavimu.

7.       Atsakovai V. T. ir J. J. bei trečiasis asmuo VĮ Regitra atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

8.       Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovų V. T. ir M. Š. dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini)  (1 t., el. b. l. 5).

9.       Kauno

11.       Teismas konstatavo, kad civilinis ieškovas UAB „Pinma“ ginčo automobilį (duomenys neskelbtini) prarado dėl nusikaltimo, tačiau po to, kai V. T. jį pasisavino, automobilis pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui – teisėtam įgijėjui M. Š., kuris šiuo metu minėto automobilio savininkas, ir jo nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytos. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, nusprendė grąžinti aptariamą automobilį ir automobilio dokumentus jo savininkui M. Š., papildomai nurodydamas, jog dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai spręstini civilinio proceso tvarka, CK 4.95–4.97 straipsniuose reglamentuotais būdais (Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1326-1023/2022 22 punktas).

12.       Teismas nurodė, kadangi šiuo atveju tarp nukentėjusiojo pirminio savininko UAB „Pinma“ ir teisėto įgijėjo M. Š. kilo ginčas dėl daikto priklausomybės, nukentėjusysis UAB „Pinma“ praradęs automobilį dėl nusikalstamos veikos, siekia minėto automobilio išreikalavimo natūra, todėl baudžiamajame procese nesprendžiant šio daikto nuosavybės teisės priklausomybės klausimo, išspręstinas šio daikto valdymo grąžinimo klausimas, t. y. išsprendžiamas tik automobilio grąžinimo teisėtam savininkui klausimas, sudarant galimybę jam atgauti šio daikto valdymą, o dėl nuosavybės teisės, kaip sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – visumos, klausimas tokiu atveju paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2021 m. spalio 11 d. byloje Nr. 1S-249-658/2021). Atsižvelgiant į tai, M. Š. grąžinta valdymo teisė į automobilį (duomenys neskelbtini), išaiškinant tiek M. Š., tiek UAB „Pinma“, kad kilęs ginčas dėl šio daikto nuosavybės teisės priklausomybės ir su tuo susiję reikalavimai spręstini civilinio proceso tvarka (Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1326-1023/2022 25 punktas).

13.       2022 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovų M. Š. ir MB „Supo“ (1 t., el. b .l. 88). Atsakovas M. Š. VĮ Regitrai pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, kuri buvo patvirtinta. Transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK) panaikintas 2022 m. rugsėjo 28 d. 16:30:16. Įgijėjui suteiktas naujas SDK (1 t., el. b. l. 89).

14.       2022 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovių MB „Supo“ ir L. J. (1 t., el. b. l. 188). Atsakovė MB „Supo“ pateikė duomenis apie ginčo transporto priemonės perleidimo įregistravimą VĮ „Regitra“ (1 t., el. b. l. 125).

15.       2022 m. gruodžio 5 d. buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovų L. J. ir J. J. (1 t., el. b. l. 190).

16.       2022 m. gruodžio 7 d. (sutarties sudarymo data neįskaitoma, sutarties sudarymo data nustatyta iš atsakovo A. A. paaiškinimų) buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovų J. J. ir A. A. (1 t., el. b. l. 191).

17.       2022 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovų A. A. ir A. L. dėl ginčo automobilio (1 t., el. b. l. 189). Atsakovė VĮ Regitrai pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, kuri buvo patvirtinta. Atsakovei suteiktas savininko deklaravimo kodas SDK (1 t., el. b. l. 17). Atsakovė A. L. pateikė ginčo automobilio registracijos liudijimą (2 t., e. b. l. 16).

18.       Pažymėtina, jog atsakovas V. T. yra įsipareigojęs atlyginti ieškovei UAB „Pinma“ 7 000 Eur turtinę žalą atliekant įmokas dalimis (1 t., el. b. l. 19). Atsakovo M. Š. prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro D. J. 2022 m. kovo 23 d. nutarimu buvo atmestas (1 t., el. b. l. 90–93).

19.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie transporto priemonių įsigijimą ir jų įregistravimą VĮ „Regitra“ bei teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovai, išskyrus nuteistąjį V. T., yra sąžiningi automobilių įgijėjai, nes nežinojo ir neturėjo žinoti, jog įsigijo automobilius iš asmenų, neturėjusių teisės jų parduoti. Pažymėtina, kad pagal CK 4.26 straipsnio 2 dalį valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Nagrinėjamu atveju atsakovų sąžiningumas nepaneigtas (ieškovas to ir netvirtino, atsakovų sąžiningumą paneigiančių įrodymų neteikė), taigi teismas pripažįsta, kad atsakovai M. Š., MB „Supo“, A. L., J. J., L. J., A. A. yra sąžiningi ginčo automobilio įgijėjai.

20.       CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Šioje normoje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, kurį jis gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, neteisėtai valdantį savininkui priklausantį daiktą, kai daikto savininko su jo valdytoju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Toks ieškinys vadinamas vindikaciniu ieškiniu.

21.       Daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusių teisių į be savininko valios parduotą daiktą, turi teisę reikalauti pripažinti daikto pardavimo sutartį negaliojančia ir išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo, t. y. toks asmuo, pripažinus daikto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, turi teisę pareikšti neteisėtai daiktą įgijusiam asmeniui daiktinį (vindikacinį) ieškinį dėl daikto išreikalavimo. Toks ieškinys reiškiamas dėl to, kad daiktas išėjo iš savininko valdymo be jo valios ir savininkas (kitas turintis reikalavimo teisę asmuo) nėra daikto neteisėtos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, jo su pirkėju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir jis neturi teisinio pagrindo reikalauti daikto prievolių teisės normų pagrindu. Tai reiškia, kad daikto savininkas (kitas reikalavimo teisę turintis asmuo) aptartu teisiniu pagrindu (CK 6.307 straipsnis) prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia, negali pažeistos teisės ginti reikalaudamas grąžinti daiktą taikant restituciją, nes ši yra prievolių teisės institutas ir taikytinas tik tuo atveju, kai ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nes restitucija yra asmeninis, o ne daiktinis teisinis reikalavimas (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

22.       Pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos A. T. 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai, Lietuvos A. T. 2023 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023 35 punktas).

23.       Šiuo atveju ieškovė prašo ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, taigi vien šiuo pagrindu ieškovės ieškinys negali būti patenkintas, nes restitucija šiuo atveju negalima. Vis dėl to, kadangi ieškovė iš esmės siekia susigrąžinti automobilį, patikslintame ieškinyje remiasi ir CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, kaip teisėta jo savininkė, teismas pasisako ir dėl daikto savininko gynimo būdo numatyto CK 4.96 straipsnio 1 dalyje.

24.       Taigi daikto savininko nesaisto sutartis, kurios pagrindu sąžiningas įgijėjas įsigijo daiktą. Tačiau tai nereiškia, kad daikto savininko nuosavybės teisė ginama besąlygiškai, neatsižvelgiant į daikto įgijėjo teises. Lietuvos teisėje įtvirtinta vadinamoji ribotos vindikacijos sistema, kuria siekiama užtikrinti ne tik privatų savininko, bet ir viešąjį interesą – civilinės apyvartos stabilumą ir saugumą, pripažįstant ir ginant civilinės apyvartos subjektų sąžiningai įgytas daiktines teises. Dėl to įstatymas numato ir išimčių, kai savininkas neturi teisės išreikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo, ir tos išimtys siejamos su daikto įgijėjo sąžiningumu, nustatant ribojimus išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo.

25.       Pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalį, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Ši norma nustato, kad tuo atveju, kai įgijėjas daiktą įgijo ir valdo sąžiningai, jo ir daikto savininko interesų konfliktas sprendžiamas priklausomai nuo to, kaip savininkas nustojo valdyti daiktą – savo valia ar ne. Tuo atveju, kai savininkas daikto valdymą prarado nesant jo valios, jo nuosavybės teisė ginama prioritetiškai ir jis turi teisę išsireikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo net ir tada, kai daikto įgijėjas yra sąžiningas, t. y. nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti, kad daiktas, kurį jis įsigijo, iš jo savininko pagrobtas ar kitaip nustojo būti valdomas be jo valios.

26.       Aplinkybė, ar daikto savininkas jį prarado savo ar ne savo valia, nustatytina remiantis protingo, apdairaus asmens elgesio standartu, todėl nepateisinamas savininko aplaidumas, dėl kurio jis prarado daiktą, yra pagrindas ginti sąžiningo daikto įgijėjo interesus ir netenkinti vindikacinio ieškinio. Todėl tuo atveju, jeigu daikto savininkas savo valia perduoda daikto valdymą kitam asmeniui, o šis, neturėdamas tokios teisės, parduoda ar kitaip atlygintinai perleidžia daiktą trečiajam asmeniui – sąžiningam įgijėjui, daikto savininkas neturi teisės išsireikalauti daikto iš sąžiningo įgijėjo, nes nėra būtinos sąlygos – daikto praradimo be savininko valios. Tai reiškia, kad daikto savininko valios buvimą ar nebuvimą būtina nustatyti būtent daikto valdymo praradimo momentu, o tai, kad vėliau daikto valdymą iš savininko perėmęs asmuo atlieka veiksmus, neatitinkančius savininko valios, nebeturi teisinės reikšmės vertinant, daiktas prarastas savininko valia ar ne. Įstatymo nuostata, reglamentuojančia daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, minėta, siekiama daikto savininko ir jo sąžiningo įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl tuo atveju, kai savininkas patiki savo daiktą asmeniui, kuris vėliau be savininko valios daiktą perleidžia trečiajam asmeniui, turi būti ginami ne savininko, bet sąžiningo įgijėjo interesai, nes savininkas turi prisiimti atsakomybę už tai, kad pats perleido daikto valdymą asmeniui, dėl kurio veiksmų tą daiktą prarado. Be to, tokiu atveju yra žinomas asmuo, atsakingas už savininko nuosavybės teisių pažeidimą (daikto perleidimą trečiajam asmeniui), taigi savininkas turi teisę reikšti reikalavimus būtent tam asmeniui, kuriam patikėjo daiktą, o ne sąžiningam įgijėjui.

27.       Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad ieškovė automobilį savo valia patikėjo atsakovui V. T.. Tai konstatuota ir baudžiamojoje byloje priimtu 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, kuriame nustatyta, kad ieškovės UAB „Pinma“ direktorius G. V. ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ žodinio susitarimo pagrindu buvo patikėjęs V. T. remontuoti, tad šį turtą nuteistasis valdė teisėtai. Pažymėtina, kad būtent ši faktinė aplinkybė lėmė ir V. T. veikos kvalifikavimą baudžiamojoje byloje, nes jis buvo nuteistas už jam patikėto turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), o šios nusikalstamos veikos sudėties vienas iš požymių yra tas, kad kaltininkas pasisavina ne jam svetimą, bet jam patikėtą arba jo žinioje esantį turtą, skirtingai nuo, pavyzdžiui, vagystės. Be to, ieškovės vadovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir pats pripažino, kad jis automobilį buvo patikėjęs V. T. remontui.

28.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nustačius, jog ieškovė savo valia patikėjo automobilį V. T., kuris vėliau, padarydamas nusikalstamą veiką, be ieškovės žinios pardavė jį trečiajam asmeniui, įstatymas neleidžia išreikalauti automobilio iš sąžiningų įgijėjų, todėl tenkinti ieškinį dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovų, kurie yra pripažinti sąžiningais įgijėjais, nėra teisinio pagrindo. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1731-866/2022). Remiantis nurodytais argumentais, ieškinys atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

29.       Kadangi ieškinio reikalavimai atmesti, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos ginčo automobiliui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, teismas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

31.       Atsakovė A. L. pašė priteisti iš ieškovės 650 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus atstovavimą teismo posėdžiuose. Pateikė šias bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (1 t., e. b. l. 42–43).

32.       Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

33.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 50,72 Eur, todėl patikslintą ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pinma“, juridinio asmens kodas 304447496, 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pinma“, juridinio asmens kodas 304447496, valstybei 50,72 Eur (penkiasdešimties eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė