Baudžiamoji byla Nr. 1-519-783/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46687-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 10 d.

Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Vidai Suslikienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

nukentėjusiajai L. R.,

kaltinamajam V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje         

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, susituokęs, bedarbis (registruotas Lietuvos užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį 120 valandų viešųjų darbų; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, 3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), pritaikius BK 641 straipsnį, 36 MGL (1800 eurų) bauda, baudos nepradėjęs mokėti, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

        Teismas                                        

n u s t a t ė :

Kaltinamasis V. R. 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. R., t. y. vieną kartą spyrė L. R. į pilvą, tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę ir ausį bei rankomis smaugė nukentėjusiąją, šiais savo veiksmais padarė L. R. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies būgnelio trauminį plyšimą, taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės L. R. – sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. 

Kaltinamasis V. R. kaltės nepripažino, parodė, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. vakare su sutuoktine L. R. apie 21 val. grįžęs į namus iš svečių vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis nuėjo į kambarį, sutuoktinė liko virtuvėje. Po kurio laiko pas jį į kambarį atėjusi žmona prikėlė, pradėjo reikalauti pasakyti, kur jis padėjo alų, pradėjo draskyti, o netrukus iškvietė ir policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams L. R. sakė, kad tai jis ją sumušė, tačiau pareigūnams nurodžius, kad veš abu į komisariatą, žmona jam pretenzijų nereiškė. Išvykus pareigūnams po kokių 10 minučių atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir iš namų išsivežė L. R.. Kaltinamasis V. R. neigia sudavęs L. R. bent vieną smūgį, kas ją sumušė, jis nežino. Mano, kad yra apkalbamas, tą naktį policijos pareigūnai buvo kviečiami, nes ji, L. R., nori juo atsikratyti.

Nukentėjusioji L. R. teismo posėdyje patvirtino, jog tą 2019 m. rugsėjo 24 d. su kaltinamuoju grįžę iš svečių vartojo alkoholį, vėliau, apie 24 valandą, tarp jų abiejų kilo konfliktas, V. R. pradėjo jai priekaištauti dėl vykimo pas draugus. Kas pirmas pradėjo smurtauti, nebepamena, tačiau V. R. jai šio konflikto metu sudavė į kairę ausį, smaugė, spyrė į pilvą. Smūgių eiliškumo nepamena. Po konflikto ji skambino telefono Nr. 112, atvykus pareigūnams šiems pasakė, kad jie susitaikė ir pareigūnai išvyko. Kodėl pareigūnams pasakė, jog susitaikė, atsakyti negalėjo, teigė, jog išsigando, kad kaltinamasis dar ko nors jai nepadarytų. Nukentėjusioji L. R. parodė, jog išvykus pareigūnams jai pradėjo skaudėti ausį ir ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbos darbuotojus, kurie tą naktį ją pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, tikslo jo apkalbėti taip pat neturi, su sutuoktiniu kartu po šio įvykio nebegyvena, šiuo metu pagal sutuoktinio pareiškimą vyksta skyrybų procesas.

Liudytoja R. S., kaltinamojo V. R. motina, parodė, jog 2019 m. rugsėjo 24-25 d. naktį išgirdusi triukšmą sūnaus gyvenamojoje namo dalyje nuėjo iš lauko pažiūrėti, kas ten vyksta, pro langus matė, jog virtuvėje neblaivi L. R. nustūmė nuo stalo indus, griuvinėja, kažkam skambina telefonu, o sūnus V. R. miega lovoje. Ji grįžo į savo namo dalį. Kada buvo atvykę policijos pareigūnai, ji nematė, tik girdėjo privažiavusio automobilio garsus. Po kurio laiko pamatė, kad pas sūnų ir jo sutuoktinę atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, buvo nėjusi pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjusi rado sūnų kruvinu smakru ir apdraskytą, jo žmona buvo vežama į priėmimo skyrių, sūnus prašė jos nevažiuoti. Liudytoja taip pat parodė, jog matė, kad sūnus su sutuoktine iš vakaro vartojo alkoholį.

Liudytojas policijos pareigūnas J. P. teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 25 d. naktį iškvietimo pas R. detalių neprisiminė, nurodė, jog pas juos pagal iškvietimą vyko apie 5 kartus. Pagarsinus pareigūno parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis juos tvirtino, papildomai nurodė, jog atvykus tiek V. R., tiek L. R. kaltino vienas kitą smurtu, jiems, pareigūnams, dėl šios aplinkybės nurodžius, kad į komisariatą vešis abu, jie pasakė, kad susitaiko ir pretenzijų vienas kitam neturi. Matė, jog abu yra akivaizdžiai neblaivūs.

Iš protokolo-pareiškimo (1 t. 7 b. l.) matyti, jog pareiškimu dėl smurto L. R. kreipėsi 2018 m. rugsėjo 27 d., tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 14-21 b. l.) matyti, jog buvo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), jo dalis, kuriame gyvena V. R., pridėtos gyvenamojo namo išorės ir vidaus nuotraukos. Protokole užfiksuota, jog apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų požymių nėra.

Iš įvykių registracijos žurnalo išrašo (1 t. 24-27 b. l.) matyti, jog į Bendrąjį pagalbos centrą dėl konflikto (duomenys neskelbtini) iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinta 2018 m. rugsėjo 25 d. 00.50 val., pranešėja L. R. nurodė, jog neblaivus vyras konfliktuoja su ja, mėto jos daiktus; į įvykį išvyko policijos vyriausiasis patrulis J. P., į įvykio vietą atvykęs 1.09 val., išvykęs – 01.24 val.

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) rašto ), centro pateiktų garso įrašų, šių įrašų stenogramų (1 t. 28-30, 32,  33 b. l.) matyti, jog iš abonento (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo skambinta du kartus, 0.50 val. ir 0.59 valandą. Pirmo skambučio metu paskambinusi moteris, prisistačiusi L. R., nurodė, jog tarp jos ir jos vyro kilo konfliktas, jie abu apsipyko, vyras ant jos yra labai piktas, pradėjo mėtyti daiktus, yra labai piktas ir ji labai bijanti. Antro skambučio metu į BPC paskambinusi verkianti moteris klausia, kada atvyks pagalba, nurodo, jog jai skauda galvą, į klausimą, ar jai buvo trenkta, atsako, kad ji nežino, nurodo, jog trenkė į žemę, pakartoja, kad laukia pagalbos, jai labai skauda ir ji bijanti.

Iš tarnybinio pranešimo (1 t. 35-36 b. l.) matyti, jog 2018 m. rugsėjo 27  d.  tyrėja, apžiūrėjusi nukentėjusiąją L. R., ties dešine akimi užfiksavo nedidelę kraujosruvą, nukentėjusioji skundėsi dešinės ausies skausmu.

Iš medicinos dokumentų išrašo (1 t. 57 b. l.) matyti, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. nuo 2.07 val. iki 3.03 val. padaryti įrašai L. R. kortelėje, joje atžymėta, kad L. R. atsakydama į personalo klausimus nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. per kairę veido pusę trenkė vyras, sumušė kairę ausį, kairį skruostą, jai pablogėjo klausa kaire ausimi, pradėjo ūžti; objektyviai apžiūrint L. R. aplink kairį kairės ausies kaušelį, kairiame skruoste, stebimos kraujosruvos; L. R. nustatytas 3,21 ‰ girtumas.

Iš liudytojo J. P. apklausos protokolo (1 t. 80-81 b. l.) matyti, jog policijos pareigūnams J. P. ir A. R. 2018 m. rugsėjo 25 d. apie 1 val. nuvykus į įvykio vietą abu sutuoktinius L. R. ir V. R. rado neblaivius, L. R. teigė, jog V. R. ją sumušė, ranka sudavė smūgį į ausį, V. R. teigė, kad jį L. R. jį apdraskė, rodė apdraskytą kūną. Abiem sutuoktiniams liepė nurodyti aplinkybes, kuris kurio atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, paaiškino, jog jeigu tiksliai nenustatys, kas tarp jų įvyko, veš abu į policijos komisariatą, L. R. ir V. R. pasakė, kad vienas kitam pretenzijų neturi, apsikabino ir pasakė, kad jiems policijos pagalbą nereikalinga, liepė išvykti. Kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo.

Iš specialisto išvados (1 t. 61-62 b. l.) matyti, jog teismo medicinos ekspertei 2018 m. rugsėjo 28 d. apžiūrint L. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akie apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies būgnelio trauminis plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiumi), galimai suduodant ranka, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 6 trauminių poveikių pasėkoje. Tikimybė, kad L. R. galėjo susižaloti pati griūdama, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu L. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto trauminio kairės ausies būgnelio plyšimo L. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Iš specialisto išvados (1 t. 176 l.) matyti, jog teismo medicinos ekspertei 2018 m. spalio 2 d. apžiūrint V. R., šiam  nustatyti odos įdrėskimai smakro, kaklo, krūtinės ląstos ir pilvo srityse. Sužalojimai susiformavo 6-11 parų iki apžiūros, sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai įdreskiant rankų nagais ar panašiai, 5 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. V. R. nustatyti sužalojimai yra lengvai pasiekiami ranka, tačiau nėra būdingi savęs žalojimuisi. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu V. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų V. R. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. 

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. R. 2018 m. rugsėjo 25 d. naktį, kilusio tarpusavio konfliktui su sutuoktine L. R. metu panaudojo fizinį smurtą prieš L. R., tai yra spyrė jai į pilvą, sudavė kumščiu į galvą, ją smaugė, šiais savo veiksmais padarydamas L. R. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje šlaunyje, dėl smūgio į galvą nukentėjusiajai plyšo kairės ausies būgnelis, taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės L. R. – sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą,  todėl V. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis V. R., tarpusavio muštynių metu suduodamas smūgius nukentėjusiajai L. R. į įvairias kūno vietas, suvokė, kad jo veiksmai sukelia nukentėjusiajai fizinį skausmą ir gali sutrikdyti sveikatą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tą vakarą abu sutuoktiniai girtavo, girtaudami pradėjo konfliktuoti ir susimušė, šio konflikto metu vienas kito atžvilgio metu naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai L. R. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamajam V. R. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, nustatydamas aplinkybę, jog abu sutuoktiniai mušėsi, remiasi pačios nukentėjusiosios L. R. parodymais, liudytojo J. P. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis, kuriose užfiksuoti abiem sutuoktiniams padaryti sužalojimai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamojo V. R. veiksmai buvo tik gynybiniai ir neišvengiami. Priešingai, nustatyta, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo agresyvūs, nukreipti prieš nukentėjusiąją ir jos sveikatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog tarpusavio muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014, 2K-221-511/2018). Nustačius, jog kaltinamasis V. R. konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusiąją L. R., kaltinamojo veiksmai buvo puolamieji, dėl šių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas atmeta kaltinamojo V. R. parodymus, jog jis prieš nukentėjusiąją L. R. apskritai nesmurtavo, tai paneigta byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuoti L. R. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamu laikotarpiu, išvadoje vienareikšmiškai nurodyta, jog pati nukentėjusioji L. R. šių sužalojimų pasidaryti griuvinėdama negalėjo. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo teiginius, jog galbūt sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti vėliau, nukentėjusiajai tą naktį išvykus iš namų, nes, kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, jie buvo padaryti nukentėjusiąją prieš išvežant į ligoninės priėmimo skyrių iš kaltinamojo namų (priėmimo skyriuje nukentėjusioji L. R. skundėsi pablogėjusia klausa kairia ausimi, ūžimu, nurodė, jog prieš ją smurtavo vyras, medikai aplink kairės ausies kaušelį užfiksavo kraujosruvas), o ne iš kažkurios kitos vietos. Teismas taip pat nesiremia teismo posėdyje liudytoja apklaustos kaltinamojo V. R. motinos R. S. parodymais, jog sūnus nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, nes, visų pirma, ji yra kaltinamojo motina ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi, visų antra, ji paties konflikto tarp savo sūnaus ir jo sutuoktinės nematė ir paliudyti nieko negalėjo. Ši liudytoja parodė, jog pro virtuvės langą matė, kaip nukentėjusioji virtuvėje griuvinėjo, tačiau tai nepatvirtina, kad jos sūnus tą naktį nesimušė su nukentėjusiąja, tuo labiau, jog pati liudytoja nurodė, kad tolimesnės įvykio eigos nematė, kaip ir nematė pagal nukentėjusiosios pranešimą atvykusių policijos pareigūnų. Kas patvirtina, jog arba ji nestebėjo, kas ten vyksta sūnaus gyvenamojoje dalyje, arbe nenori nurodyti tikrų įvykio aplinkybių. Kita vertus, teismo posėdyje išklausius liudytojos R. S. nuomonės apie nukentėjusiąją, kyla abejonė, ar ši liudytoja gali objektyviai liudyti dėl aplinkybių, susijusių su nukentėjusiąja L. R..

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš asmenį artimoje aplinkoje, suduoti ne mažiau 4 smūgių, padarytus sužalojimus ir jų pobūdį (trūko ausies būgnelis), tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog tą vakarą tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji abu girtavo, pačios nukentėjusiosios elgesys galimai turėjo įtakos kaltinamojo neteisėtiems veiksmams, šiuo metu liekamųjų sveikatos pasekmių nelikę. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas tris kartus, du teistumai yra susijęs su smurtu artimoje aplinkoje ar prieš artimą giminaitį (sutuoktinę, motiną), paskutinį kartą teistas už smurtinę veiką 2018 m. vasario 7 d. (1 t. 94-139 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (1 t. 92 b. l.), yra bedarbis (1 t. 89 b. l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, tikslinga kaltinamajam V. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo (sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų). Remiantis BK 75 straipsniu, teismas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už nesunkų nusikaltimą, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis V. R. už smurtinę veiką prieš šeimos narius yra teisiamas trečią kartą, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, be to, 2018 m. rugpjūčio 28 d. teistas ir už kitos rūšies tyčinę veiką (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), teismas pripažįsta, jog atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme už Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys), nustatomas naujas laikas baudai sumokėti (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nėra pradėjęs baudos mokėti). Teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ši bausmė yra subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirta 10 metų laisvės atėmimo bausme (1 t. 113-133 b. l.), šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs (teismų informacinėje sistemoje LITEKO nurodyta, jog sprendimas dėl apeliacinių skundų bus skelbiamas 2019 m. gegužės 17 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.         

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinai V. R. nuteisti 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausme su 36 MGL (trisdešimt šešių minimalių gyvenimo lygių), arba 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. R. sulaikymo dienos.

Išaiškinti V. R., jog bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 300 m atstumu, paskirtą V. R., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus

Teisėjas        Virginijus Skaraitis