Administracinio nusižengimo byla Nr. II-130-517/2023
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00009-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gegužės 26 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukiam asmeniui V. B.,
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislav Butkevič,
civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. L.
liudytojams Raimondui Lobinui, Andriui Nugarui, K. B., A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2743-2023,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Mantas Breskus 2022 m. gruodžio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88-ANR_P-2344-2022 V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., 20 val. 00 min., iki 2022 m. rugsėjo 20 d., 08 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), V. B. pasisavino 20 vnt. lauko grindinio plytelių 375x375x70 mm, kurios sukrautos paletėmis (duomenys neskelbtini), vykdant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus. Dėl tokių V. B. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 60,00 Eur žalą. Nagrinėjamu atveju V. B. veiksmai buvo vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos medžiaga ROIK 22182186779, b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Agata Šukštul 2023 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2743-2023 (toliau – Nutarimas), V. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 245,00 Eur baudą bei įpareigojo V. B. atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą – 60,00 Eur iki 2023 m. kovo 6 d. (administracinio nusižengimo bylos medžiaga ROIK 22182186779, b. l. 1).
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundas dėl Nutarimo (toliau – Skundas), kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių vertinimas yra visiškai neatsakingas, nes nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, kad būtent pareiškėjas pasisavino plyteles, o pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių plytelių įsigijimo sąskaita rodo, jog 20 vnt. plytelių vertė būtų 19,97 Eur (20 vnt. x 0,9986 Eur/vnt.), bet ne 60 Eur. Liudytojų parodymai yra neišsamus, su įvairiomis prielaidomis, spėliojimais ir, pareiškėjo nuomone, išgalvoti. Pareiškėjas tvirtina, kad jokių šaligatvinių plytelių 175x375x70mm iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesisavino, neturi ir nesupranta, už ką aš turi susimokėti baudą ir atlyginti nuostolius. Pareiškėjas nurodo, kad nekrovė jokių plytelių į mašinos bagažinę, o kadangi tuo metu lijo lietus, tik buvo įdėjęs ant bagažinės dugno po atidaryto bagažinės dangčių plytelių gabaritų išmatavimams. Po to padėjo atgal. Taip pat Skunde nurodo, kad 20 vnt. tokių plytelių (500 kg) irgi yra jo automobiliui per didelis svoris bei tūris, į pareiškėjo mašinos bagažinę galima krauti tik iki 150 kg krovinį. Kadangi toks atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir vertinimas pareiškėjo akimis yra šališkas ir neteisingas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismo prašo realiai ir teisingai atlikti visų aplinkybių atitinkamą įvertinimą, nutraukti šią sufabrikuotą bylą ir neteisėtą pareiškėjo persekiojimą (b. l. 2).
Institucija priėmusį skundžiamą Nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2023 m. vasario 3 d. nutarime Nr. 10-ANR N-2743-2023, pakanka pripažinti V. B. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, manytina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-2743-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu, administracinio nusižengimo byloje, liudytojų parodymais ir kita medžiaga. V. B. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius. Nors V. B. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 108 straipsnyje, neigia savo kaltę nurodydamas, kad nebuvo sulaikytas tariamos vagystės metu, vagystės dalykas pas jį nebuvo rastas, su tokia apelianto pozicija nesutiktina. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. 2022 m. rugsėjo 19 d. nuo 20 val. 00 min. iki 08 val. 00 min., lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje statybos aikštelėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šio fakto neginčija. Taip pat neginčija fakto, kad plytelės buvo sukėlęs į jam priklausančios transporto priemonės bagažinę, išmatavimams nustatyti, taip patvirtindamas įvykio liudytojų paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybės. Sugretinus liudytojų ir pareiškėjo skunde nurodytą informaciją, kuri apibūdina tiek įvykio eiga, tiek V. B. veiksmus po įvykio, matyti, kad šie įrodymų šaltiniai sutampa ir esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Todėl nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Juo labiau, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22182186779 nenustatyta, kad liudytojai iki įvykio būtų pažinoję pareiškėją, su jo būtų palaikę kokius nors santykius ir turėtų pagrindą ją apkalbėti. V. B. nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui pateiktame skunde nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad jis iki įvykio būtų pažinojęs įvykį mačiusius liudytojus, kad jie būtų dėl ko nors suinteresuoti apkalbėti jį ar nepagrįstai kaltinti administracinio nusižengimo padarymu. Kvalifikuojant asmens administracinį nusižengimą pagal ANK 108 straipsnį, nėra būtina nustatyti, kad asmuo yra sulaikomas vagystės metu ar iš karto po vagystės, taip pat kad pagrobtas daiktas nerastas pas asmenį. Reikšminga, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingų nutarimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Manytina, kad kompetentingas pareigūnas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs būtinus administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnio, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuodamas, kad pastarojo kaltė yra visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą. Remiantis išdėstytu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti 2023 m. vasario 3 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-2743-2023 ir tenkinti V. B. skundą (b. l. 8-10).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. vakare nutarė atsivežti smėlio po bordiūrais, norėdamas juos įbetonuoti. Lijo lietus, nutarė pasiimti smėlio ir skaldelės. Turėjo plastmasines balėjas, įvažiavo į tą aikštelę, pasuko nuo (duomenys neskelbtini), kur iš karto rado iškrautą smėlį. Rankomis prisipildė balėją smėliu ir įmetė į bagažinę. Ten buvo 5-6 kibiro smėlio ir toliau važiavo prie skaldelės. Pakrovė tris didelius kibirus į mašiną. Kraunant pamatė, kad po kaire yra pradėta paletė plytelių. Jos jam atrodė mažesnės nei jo turimos 50x50, todėl nutarė, jei atitiks plotis ir nereiks pjauti, nutarė pažiūrėti, kas tai per plytelės. Norėdamas pamatuoti plyteles, jas nusitempė į mašinos bagažinę, kur ant joje buvusios lentos nubrėžė atstumus, ilgį, plotį. Atlikęs šiuos veiksmus, plyteles padėjo atgal į krūvą. Pareiškėjas manė pasiskaičiuosiąs svorį pagal plytelių tūrį, kadangi turėjo išmatavimo ruletę, ir atgal nunešė plytelę į krūvą, tačiau gali būti, kad ne į tą vietą, iš kurios ėmė. Tada išgirdo žmogaus balsą, išsigando, užtrenkė bagažinę ir nuvažiavo. Lietus jau buvo nustojęs lyti. Išvažiuodamas pamatė, kad stovi mašina, joje sėdi žmogus. Pravažiavo pro tą mašiną link namų, išpylė smėlį pagal betonuojamus trinkelių bordiūrus, o kibirus pastatė prie namo ant jau išklotos trinkelių vietos. Jam nuvažiavus pas pažįstamą į (duomenys neskelbtini) konsultacijos dėl mašinų, tikslaus laiko nurodyti negali, gavo kelis nežinomo numerio skambučius, į kuriuos negalėjo tuo metu atsakyti. Skambino atkakliai, neprisistatė, tačiau klausė, kur pareiškėjas tuo metu buvo. Pareiškėjui atsakius, kad namuose, skambinantysis prisistatė esantis iš policijos. Pareiškėjui atvykus, pareigūnai gana agresyviai pradėjo jį kaltinti. Iš dviejų pareigūnų, R. Lobinas buvo korektiškesnis. Kitas kolega buvo agresyvus, puolė. Nurodo, kad bagažinės nevalė, buvo pėdsakų ir smėlio, ir skaldos, bet jie kažkodėl neužfiksavo. Pradėjo vėl pareiškėją spausti, dėl ko jis prisipažino ėmęs smėlį ir skaldą. Taip pat teko parodyti vietą, kur ruošė plyteles. Parodęs vietoje smėlio krūvas, kur skaldelė buvo, dėl tvirtinimo, kad nebuvo pėdsakų, tai kai sėmėsi smėlį, palygino su šluota, kad nebūtų pėdsakų, dėl to ir nesimatė. Jautėsi, kad mašinos galinė vieta buvo nusėdusi. Pripažįsta, kad toks įvykis buvo. Dėl plytelių papildomai nurodė, kad žmogus matė, kad jis kilnojo plyteles, matavo. Plyteles vartė vietoje, lietus lijo, tai nutarė nunešti po stogu ir išmatuoti. Nešė du kartus. Po to prisiminė, kad turi ruletę. Tada su rulete padarė išmatavimus. Turėjo girdėtis garsas, nes plyteles daužė vieną į kitą. Nežino, ką matė žmogus, ar kraunamas plyteles, ar atitinkamai, kad darė išmatavimus. Nurodo, kad plytelių nesisavino ir neturi plytelių.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Vladislav Butkevič parodė, kad V. B. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn teisėtai ir pagrįstai, buvo priimtas pagrįstas sprendimas. Įrodymų visuma įrodo, kad V. B. padarė inkriminuojamą nusižengimą. V. B. versijos yra prieštaringos, bando dangstytis lietumi, akivaizdu, kad lietaus tuo metu nebuvo. Automobilio stovėjomo vieta sausa. Slėptis po dangčiu nebuvo pagrindo. Jei turėtų automobilyje balėjas ir kibirus, tai nebūtų, kur įdėti plytelių. Toje pačioje parduotuvėje yra išmatavimai bei internete. Manytina, kad faktas įrodytas. V. B. prisipažino, kokiu tikslu vyko į statybvietę, norėjo pasisavinti prekių. Neigė, nes nurodė, kad plytelės pas jį nebuvo surastos. Prašo skundo netenkinti, palikti nutarimą galiojantį. Dėl žalos, palikti civiline teisine tvarka, jei kažkas neatitinka.
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas T. L. parodė, kad dėl nagrinėjamos veikos yra filmuota medžiaga, o būtent: vienas įrašas yra 10 sekundžių trukmės, o kitas – 20 sekundžių, kaip jau išvažiuoja. Iš viso buvo pavogta didesnių 37x37 cm kvadratinių plytelių. Viena trinkelė sveria 1 – 2 kg. Buvo pavogta vidutinių ir tada ėjo mažesnės – 10x20 ir 20x20. Parko teritorijoje daugiausiai naudotos vidutinės trinkelės. Tuo metu dar vyko darbai, tai buvo sunkiau nustatyti pavogtą kiekį. Kai buvo nustatyta vagystė, nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur buvo viena nuardyta paletė ir dar viena tuščia. Toje vietoje ant žemės matėsi šviesios zonos, todėl gerai matėsi, iš kur imtos trinkelės. Buvo nuardyta dvi juostos paletės ir dar trečios kažkiek nuimta. Buvo pavogta 20 vnt. plytelių. Kainos pateiktos pagal sąskaitą ir kaina paskaičiuojama pagal kvadrato kainą. Paletė buvo pastatyta 10-15 metrų link (duomenys neskelbtini), už 10 metrų buvo žvyras, smėlis. Pranešėjas nurodė tą vietą ir buvo matyti, kad dingusios medžiagos. Papildomai sekančio teismo posėdžio metu paaiškinta, kad plytelė gali sverti apie 5 kg, tačiau, kadangi pats jų nekloja, todėl sudėtinga tiksliai nurodyti. 20 vnt. kaina 20 eurų. Kaina plytelės vienas euras, nes įmonė gauna nuolaidą. Sąskaitoje matyti vertė, kad vertė beveik 1 euras, tačiau neįskaitant PVM. Dabar parduotuvėje tokios plytelės vertė yra 2,69 Eur. Kadangi buvo taikoma nuolaida, tai dėl to įvertinta tokia suma. Transportavimo suma didesnė, nes visos mašinos atvežimas kainuoja 140 Eur, iškrovimas – 40 Eur, tai viso 180 Eur. Apie 70 km į vieną pusę. Tai yra kuro kaina, vairuotojo atlygis. Kaina imta minimaliausia.
Teismo posėdžio metu Raimondas Lobinas parodė, kad gavus pranešimą atvyko į įvykio vietą, tačiau joje jau nieko nerado. Liudytojas matė, kaip pagyvenęs vyriškis atvažiavo ir krovėsi į bagažinę tas trinkeles. Žmogus užsirašė numerius automobilio. Automobilio markė VW. Liudytojas gyvena šalia tos vietos, buvo išėjęs pasivaikščioti ir sakė bendravo su tuo asmeniu, klausė, ką čia daro. Buvo nustatytas automobilio savininkas ir nuvykta į gyvenamąją vietą. Tačiau asmuo namuose rastas nebuvo, todėl policijos pareigūnai grįžo pasikalbėti su liudytoju. Nustačius asmens telefono numerį, paskambino, jis viską neigė, aiškino, kad buvo nuvažiavęs pasikasti smėlio. Bet krūva smėlio nebuvo net paliesta. O kur paimtos trinkelės, tai akivaizdžiai buvo matyti, kad jos nuimtos. Kiek jų buvo paimta, negali nurodyti, tačiau nuimta nedaug. Įvykio vietoje matėsi sausos dėmės, kurių buvo ne viena. Buvo paimta kvadratinės didesnės trinkelės. Viskas užfiksuota fotonuotraukose. Žmogus paprasčiausia norėjo išsisukti, kategoriškai melavo. Jis sakė, kad trinkelių nelietė, o atvažiavo smėlio kasti. Bet smėlis visai nebuvo judintas. Žvyras buvo toliau nuo trinkelių. Liudytojas sakė, kad žmogus nebuvo nuėjęs toliau nuo trinkelių. Sakė, kad matė, kaip krovėsi trinkeles, dar klausė, ką čia daro. Matėsi, kad pas tą asmenį kiemas tvarkomas, ruošiama dėti trinkeles. Viskas matėsi kieme, įėjus pro vartus kairėje pusėje. Atstumas nuo tos vietos, kur trinkelės, ir kur gyvena tas asmuo, yra apie 1,5 kilometro. Ten labai patogu išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kai yra tas (duomenys neskelbtini). Paskambinus V. B., jis atsisakė nurodyti, kur yra, palaukus jo apie pusvalandį, jis jau atvyko su sutvarkytu automobiliu.
Liudytojas Andrius Nugaras teismo posėdžio metu parodė, kad gavus pranešimą apie galimą vagystę, nuvykta į įvykio vietą, kur susitiko pranešėją, pastarasis nurodė automobilio valstybinį numerį. Patikrinus duomenų bazėje, nuvažiavo pas žmogų į namus. Jo namuose nerado. Matėsi, kad jis tvarkosi kiemą. Susiskambino, tačiau kol atvyko teko palaukti apie pusvalandį. Jis nesakė, kodėl šiuo metu jo nėra namuose. Matėsi, kad kiemas tvarkomas, ruošiamasi dėti trinkeles, nukasta žemė. Žmogui paaiškino, kokiu tikslu atvažiavo, sakė, kad liudytojas matė, kai jis ėmė trinkeles. Pradžioje jis neprisipažino. Kai nuvyko į vietą, sakė tada, kad ėmė žvyrą, tada sakė, kad ėmė trinkeles. Tuo metu matėsi, kad žvyras imtas seniau. Tačiau gerai matėsi, kad nuimtos trinkelės, dalis sausų, dalis tamsių. Kokios trinkelės pavogtos, dabar jau nebenurodys, nes nebeatsimena. Ten jų buvo įvairių. Žmogus prisipažino, kad ėmė žvyrą. Neigė, kad vogė trinkeles iš tos krūvos. Jis sakė, kad ėmė žvyrą, bet ten nesimatė, kad šviežiai imtų žvyrą. Apžiūrėjus bagažinę, buvo matyti, kad viskas išvalyta, jokių pėdsakų nesimatė. Liudytojas vedžiojo šuniuką, viską matė, dar mėgino sugėdinti tą žmogų, kuris vogė. Tada užsirašė jo numerį ir pranešė policijai. Tai buvo vakaras, 20 val. Liudytojas policijos pareigūnų laukė toje vietoje, kur buvo paimtos trinkelės. Kada išvažiavo automobilis, neatsimena ar minėjo liudytojas. Mano, kad V. B. atvyko po kurio laiko, nes tuo metu išsikrovė, išsivalė ir tada parvažiavo namo. Pradžioj sakė, kad jis namuose, bet namuose jo nebuvo. Sprendžiant iš bylos aplinkybių, 4 kibirai nepagelbėtų kiemo darbams, reiktų daugiau, bet kieme jau buvo privežta smėlio, žvyro. Ir kibiruose buvo smėlio. O mašina buvo išvalyta.
Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo tamsus paros metas, tarp 18 val. – 20 val. Išėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini), pastebėjo VW Pasat automobilį, kuris nuvažiavo prie statybinių medžiagų, ir pradėjo kažką krautis. Paskambino A. J., kad pažiūrėtų, kas ten vyksta. Po kiek laiko automobilis dideliu greičiu išvažiavo iš tos vietos. Automobilis užtruko daugiau nei 5 minutės. Girdėjosi toks dunksėjimas, kaip plytelė į plytelę krautųsi. Kadangi jis pats prie tų statybinių medžiagų nebuvo priėjęs, tai negali pasakyti, ką ir kiek krovėsi. Išvažiuojančio automobilio galas buvo nusėdęs. Matėsi, kad už vairo sėdėjo pagyvenęs žmogus, trumpai kirptais plaukais. Ar tai tas pats žmogus, kuris dabar prisijungęs, negali pasakyti, bet žmogus buvo nejaunas. Dalis plytelių buvo ant pėsčiųjų zonos, dalis ne. Buvo ir žvyro, smėlio krūvos. Visko buvo ten. Bet pagal garsą, girdėjosi, kad dedasi plytelė ant plytelės. Dar buvo pagalvojęs, kad vakare darbuotojai atvažiavo. Pati teritorija buvo sąlyginai apšviesta. Jis pats buvo 200-300 metrų atstumu nuo tos vietos.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino pažįstamas B. ir pasakė, kad jam vaikštant po (duomenys neskelbtini), kažkas ten vyksta. Sako pažiūrėk, ar trinkelių nevagia. Pažiūrėjau pro antrą aukštą, pamačiau, kaip žmogus į bagažinę kraunasi plyteles. Sakau ateisiu, sudrausminsiu. Pamatė, kad aš ateinu, tai šoko į mašiną ir išlėkė. Po to paskambino policijai. Ta teritorija yra apšviesta. Matėsi, kad automobilis tamsus, atidaryta bagažinė. Žmogus krovėsi trinkeles nuo palečių. Jos didelės 20x20. Šaligatvių plytelės. Krovėsi gal apie pusvalandį. Kai jis tą asmenį apstebėjo, jau buvo praėję kelios mintutės. Greitai nulipo, sako gal padėti žmogui krautis. Jis krovėsi neskubėdamas, jau buvo tokia prietema. Jį pamatęs, tai bėgte išbėgo. Automobilio Passat galas buvo nusėdęs. Buvo tarp 18 val. – 20 val. Buvo nevisiška tamsa. Pareigūnai su juo irgi bendravo. Prie jo buvo atsivežę žmogų prie statybvietės. Kai šviežiai nuimi plyteles, tai matyti, kad jau dulkės yra nebe taip. Drėgmė ant žemesnės plytelės nespėja nudžiūti. Buvo toks metas, kad drėgmės buvo daug. Nukėlus, kelias visur sausas buvo. Kai plytelės pakeltos, tai nespėja išdžiūti, akivaizdžiai žymės matėsi. Žmogus sakė, kad trinkelių neėmė, ėmė tik žvyrą, bet ir žvyras yra įkainotas. Dėl žvyro jis kalbėjo gal dėl to, kad sumažinti savo nuostolių kainą. Žvyras neimtas visai. Jei būtų imta, būtų nubyrėjusi krūva. Automobilis stovėjo prie plytelių krovos. Žmogus jau buvo viską susikrovęs. Jei jis krautų žvyrą, tai stovėtų automobilis kitaip ir kitur, nes krūva už 10 metrų.
Skundas tenkintinas iš dalies
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, t. y. į statybvietę buvo atvykęs pasikasti smėlio ir skaldos, kadangi tvarkosi savo namų kiemą ir pritrūko šių medžiagų, o trinkeles į automobilį dėjo, siekdamas tik pamatuoti, kiek gali pavežti.
ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršijam trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengiu padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingu teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.
Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą, taip pat išklausius liudytojų parodymus, darytina išvada, kad V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Tokią nuostatą suponuoja tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukas V. B. neneigia, jog administracinio nusižengimo apdarymo metu lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje statybos aikštelėje, kurioje, kaip pats teigė, atvažiavo pasikasti mėlio ir skaldos, nes šių medžiagų pritrūko dirbant nuosavame kieme. V. B. taip pat neneigia ir to, kad plyteles buvo sukėlęs į jam priklausančios transporto priemonės bagažinę, kaip nurodė teismo posėdžio metu, išmatavimams nustatyti, taip patvirtindamas įvykio liudytojų paaiškinimuose teisme nurodytas įvykio aplinkybės. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas K. B., administracinio nusižengimo padarymo metu bevaikštant (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip prie sudėtų statybinių medžiagų (smėlio, trinkelių) privažiavęs automobilis, kurio vairuotojas kraunasi trinkeles į automobilio bagažinę, kadangi buvo girdėti aiškus trinkelių dunksėjimas jas kraunant vieną ant kitos. Minėtas aplinkybes patirtino ir liudytojas A. J., kuris parodė, kad K. B. paskambinus ir paprašius pažiūrėti, ar iš (duomenys neskelbtini) esančios statybvietės nėra vagiamos trinkelės, per langą liudytojas A. J. matė, kad asmuo trinkeles krovėsi nuo palečių ir jas dėjo į mašinos bagažinę. Kad tai buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. nekyla abejonių, nes asmuo pats pripažino buvęs toje vietoje. Iš liudytojo A. J. parodymų taip pat nustatyta, kad, kai V. B. pastebėjo jį (A. J.) ateinantį, skubiai pasišalino iš administracinio nusižengimo padarymo vietos. V. B. nuvažiuojant, A. J. matė, kad automobilio galas yra nusėdęs nuo vežamo didelio svorio. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai paaiškino, kad gavus pranešimą apie galimą vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios statybvietės, apklausus liudytojus, identifikavo statybvietėje buvusį asmenį – V. B., nuvykus pas pastarąjį į namus, jo nerado, jis atvyko tik po kurio laiko, su sutvarkytu automobiliu, kuriame nebuvo matyti vežto smėlio, skaldos ženklų, nors pats administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo teigė, vežęs ir smėlį, ir skaldą, ir daiktus, reikalingus jiems kasti bei talpinti, iš ko darytina išvada, kad V. B. išvažiavęs iš administracinio nusižengimo padarymo vietos, daiktus, buvusius bagažinėje kažkur iškrovė ir ją išvalė, taip mėgindamas nuslėpti padaryto administracinio nusižengimo įrodymus. Taigi, sugretinus liudytojų ir pareiškėjo nurodytą informaciją, kuri apibūdina tiek įvykio eiga, tiek pareiškėjo veiksmus po įvykio, prieštaravimų nenustatyta.
Teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-2344-2022 (toliau – Protokolas) atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Teismo posėdžio metu, peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus teismo posėdžio metu nustatyta, kad V. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią statybvietę atvyko 2022 m. rugsėjo 19 d. apie 19 val. 30 min. ir išvyko 2022 m. rugsėjo 19 d. apie 20 val. 30 min. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas administracinio nusižengimo padarymo laikas, nurodant, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnio 1 dalyje, padarytas nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 30 min. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 30 min. Papildomai pažymėtina, kad Nutarime tikslintinas padarytos turtinės žalos dydis, jį sumažinant iki 50,00 Eur, kadangi V. B. atžvilgiu priimto skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodyta, jog jo neteisėtais veiksmais padaryta žala yra 60,00 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis ieškovas pateikė pažymą dėl turtinės žalos nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vagystės patyrė 50,00 Eur turtinę žalą, nes objekte (duomenys neskelbtini), pasigedo 20 vnt. trinkelių, kurių suma yra 20,00 Eur, transportavimo išlaidos – 30,00 Eur. Aplinkybė, kad Protokole ir Nutarime nurodyta žalos suma skiriasi nuo tos, kurią pateikė civilinis ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu, esminės reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi, dėl to taip pat nepablogėja pareiškėjo padėtis.
Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad V. B. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. V. B. skundžiamu Nutarimu skirta administracinė nuobauda, kuri lygi sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, įvertinęs, kad pavogtų trinkelių kaina yra 20,00 Eur, taip pat atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, įvertinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 35 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir V. B. už ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta minimalus nuobaudos dydis.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintos faktinės bylos aplinkybės, kurios neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir jos įrodinėjimui, skundžiamas Nutarimas keistinas, nurodant, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., 19 val. 30 min., iki 2022 m. rugsėjo 19 d., 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. B. pasisavino 20 vnt. lauko grindinio plytelių 375x375x70 mm, kurios sukrautos paletėmis (duomenys neskelbtini), vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus. Dėl tokių V. B. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 50,00 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 50,00 Eur turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (ANK 664 straipsnio 2 dalis, ANK 665 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2743-2023 pakeisti, administracinio nusižengimo turinį išdėstant taip:
„laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., 19 val. 30 min., iki 2022 m. rugsėjo 19 d., 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. B. pasisavino 20 vnt. lauko grindinio plytelių 375x375x70 mm, kurių vertė yra 20,00 Eur, buvusių sukrautų paletėmis (duomenys neskelbtini), vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė bendrą 50,00 Eur žalą“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalimi, 108 straipsnio 1 dalimi, V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos atlyginimą – 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti V. B., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18077172817 ir įmokos kodą – 1001, baudą sumokant ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Rinaldas Adamonis