Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1028-524/2015
Teisėja E. Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-03094-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
106.3.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 28 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos muitinės departamento Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
P. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos muitinės departamento Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus 35 000 EUR turtinės bei 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-26 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų nurodyti visi procesinio dokumento rekvizitai, kuris atitiktų visus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje, ir kuriame būtų aiškiai nurodytos bylos šalys, suformuluotas jo reikalavimas atsakovui, įvardytos pažeistos jo teisės bei nurodytos aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai grindžiami, pridėti žalos atsiradimą patvirtinantys įrodymai (CPK 135 str. 1 ir 2 d.), ieškinyje tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais buvo padaryta žala, pateikti įrodymus (pvz., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ekspertizės išvadas dėl žalos padarymo masto, kvitus, čekius, nuotraukas ir pan.), pagrindžiančius žalą ir žalos dydį, nurodyti priežastinį ryšį; sumokėti žyminį mokestį; pateikti tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir teismui.
Ieškovas 2015-04-15 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui patikslintą pareiškimą, jame nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybės laisvai judėti ir negali gauti jokių pažymų apie įvykdytą nusikaltimą. Taip pat nurodė, kad čekių ir kažkokių kitų patvirtinančių dokumentų jis neturi, nes viskas buvo išnešta atliktos kratos metu. Prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes neturi jokios galimybės jį sumokėti, neturi pajamų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos muitinės departamentui, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui dėl žalos atlyginimo nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas jam teismo 2015-03-26 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų neištaisė. Teismas išaiškino ieškovui, kad jei pastarasis neturi galimybės pateikti atitinkamų įrodymų, jis turi teisę prašyti teismo juos išreikalauti iš atitinkamų asmenų. Be to, išaiškino, kad jei ieškovas neturi galimybės tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises, jis turi teisę kreiptis į advokatą, taip pat ir kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo. Konstatavo, kad ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Pažymėjo, kad ieškovui turint duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika jo atžvilgiu, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas (policiją, prokuratūrą), kurios sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti reikalingus duomenis iš atitinkamų institucijų. Nurodo, kad turtinę žalą patvirtinantys įrodymai užfiksuoti atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų filmuotoje medžiagoje. Nurodo, kad neturi jokių pajamų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl sumokėti žyminio mokesčio negali. Teigia, kad žalą patyrė dėl atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pastarieji privalo atsakyti už tokius veiksmus.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncetruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas 2015-03-26 nutartimi nustatė, kad ieškinyje nėra nurodytos aplinkybės, kaip atsirado žala, kokiais atsakovo kaltais veiksmais atsirado žala, nepridėti žalos dydį bei atsiradimą pagrindžiantys dokumentai, nėra nurodytos tikslios bylos šalys, nėra sumokėtas žyminis mokestis, nepateiktas reikalingas ieškinio ir jo priedų egzempliorių skaičius. Ieškovui pateikus patikslintą pareiškimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovas neištaisė minėta 2015-03-26 nutartimi nustatytų trūkumų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės apie žalos atsiradimą. Ieškovas nurodo, kad žala atsirado dėl atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnų atliktos neteisėtos kratos. Kilusius neaiškumus teismas turi galimybę tikrinti iškeltos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nepaisant minėtos aplinkybės, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta dėl šių priežasčių.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas nurodo, kad jokių įrodymų pateikti neturi galimybės, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, negalėdamas pateikti atitinkamų įrodymų, privalo nurodyti jų negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodydamas jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti (CPK 112 str.). Aplinkybė, jog ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nelaikytina pakankamu pagrindu teismui pačiam rinkti įrodymus ieškovo ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, kai tokią galimybę ieškovas gali įgyvendinti per savo pasirinktus atstovus (advokatą ir t. t.). Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atitinkamus įrodymus ieškovas bandė gauti (išreikalauti) ir juos gauti buvo atsisakyta ar sutrukdyta. Konstatuotina, kad ieškovas jam nustatytos pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teikdamas ieškinį, neįvykdė.
Ieškovo teisė, teikiant ieškinį teismui, atsakovu nurodyti atitinkamą asmenį. Kartu su minėta teise ieškovui kyla pareiga nurodyti atsakovo asmens duomenis (fizinio asmens atveju – vardą, pavardę, asmens kodą (jei žinomas), gyvenamąją vietą; juridinio asmens atveju – pavadinimą, buveinę ir t. t.) (CPK 111 str. 1 d. 2.). Ieškovas savo ieškinyje atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos muitinės departamento Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrių. Tačiau tiek iš ieškinio, tiek iš kitų ieškovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas kaltais asmenimis dėl jo galbūt patirtos turtinės ir neturtinės žalos laiko minėtos institucijos pareigūnus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ir laiko pagrįstu teismo įpareigojimą patikslinti atsakovu traukiamą asmenį, nes atsakovu nurodytas asmuo ir asmenys, ieškovo kaltinami dėl patirtos žalos atsiradimo, nesutampa. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi pagrįstai ir teisėtai buvo įpareigotas patikslinti bylos šalis, bet to nepadarė – bylos šalių nepatikslino, CPK 111 str. 1 d. 2. įtvirtintos pareigos neįvykdė.
Pirmosios instancijos teismas 2015-03-26 nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą sumokėti žyminį mokestį nuo prašomos priteisti sumos. Tokia pareiga įtvirtinta CPK 80 str. Ieškovas nurodė, kad neturi jokių pajamų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra išlaikomas valstybės, todėl sumokėti žyminio mokesčio negali. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Aplinkybė, jog asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nelaikytina pakankamu pagrindu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią turtinę padėtį (pažymas apie turimą turtą, turimas banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas ir t. t.), bet to nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, būtų laikęsis CPK 113 str. 1 d., įpareigojančios pateikti teismui tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Ieškovas jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų neištaisė, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erika Misiūnienė