Baudžiamoji byla Nr. e1-1488-517/2022

Teisminio proceso numeris 1-01-1-22284-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22284-22, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir dirbantis (duomenys neskelbtini), , teistas:

1. 2013 m. balandžio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 23 d. Norvegijos Karalystės Drammen apygardos teismo ir 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose;

2. 2004 m. balandžio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3. 2004 m. lapkričio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme ir, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

4. 2005 m. spalio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;

5. 2006 m. kovo 16 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 m. 6 mėn., subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn., 2006 m. rugsėjo 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas 5 mėn. 21 d.;

6. 2008 m. balandžio 23 d. Norvegijos Karalystės Drammen apygardos teismo pagal Norvegijos Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 192 str. 1 d. ,,a“ p., 2 d. ,,a“, 3 d. ,,a“ p. (išžaginimas), 268 str. 2 d. (plėšimas), 267 str. 1 d. (plėšimas), 229 str. (sveikatos sutrikdymas), 232 str.– 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

7. 2016 m. kovo 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

8. 2016 m. balandžio 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas bei bausmę subendrinus su 2016 m. kovo 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

9. 2018 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė 30 (trisdešimties) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje,

10. 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu 90 parų arešto bausme, BK 641 straipsnio nuostatas paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje,

11. 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskiriant V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės laikas bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 10 d., 19 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 11 d., 15 val. 08 min., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausmė, paskiriant V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės laikas bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 10 d., 19 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 11 d., 15 val. 08 min., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bausmę atlikęs,

12. 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2022 m. birželio 19 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių neblaivumas), tyčia metė lėkštutę į savo sugyventinę R. J., kuri sėdėjo kambaryje ant lovos ir jai pataikė į viršugalvį, bei 4 kartus kumščiu jai sudavė į veidą ir 4 kartus įspyrė į veidą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo sugyventinei R. J. padarė žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymiai sužalojo nukentėjusiąją R. J.. 

V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

II.        Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su sugyventine R. J.. Butas priklauso R. J.. Kartu su R. J. gyvena 5 metus laiko. 2022 m. birželio 18 d., apie 9.00 val., išėjo su R. J. iš namų ir ėjo į parduotuvę. Prie (duomenys neskelbtini), esančio namo sutiko ten gyvenančią pažįstamą A. G., maždaug 50-ies metų amžiaus, ji gyvena 4-ame aukšte, durys per vidurį. A. G. tikslesnių anketinių duomenų nežino. Nusipirko parduotuvėje degtinės ir nuėjo gerti prie kapinių. Ten išgėrė tą butelį. Tada nusipirko dar vieną butelį degtinės ir nuėjo pas A. G. į namus. Pas A. G. namuose buvo pažįstamas A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Apie 12.00-13.00 val. išėjo su R. J. į lauką ir sutiko pažįstamą M., maždaug 50 metų amžiaus, kuris gyvena prie buvusio mero K. namų. Tikslesnių M. anketinių duomenų nežino. M. nupirko dar vieną butelį degtinės ir jie vėl nuėjo pas A. G. gerti. Tada R. J. su A. G. pradėjo konfliktuoti. Jos tarpusavyje susikibo, tampė viena kitai plaukus ir panašiai. Po to jau ir jis kažko susipyko su A. G.. Konflikto su A. G. metu paėmė lėkštę ir norėjo ją mesti į A. G., tačiau pataikė R. J. į galvą. Tai buvo maždaug 15.00 val., bet tiksliai tikrai nepamena, buvo išgėręs. Jis matė, kad R. J. galva kraujuoja, tačiau greitosios nekvietė, gėrė toliau. Po kurio laiko M. ir A. užmigo, o jis R. J. pasiūlė eiti namo. R. J. atsisakė, norėjo likti ten. Jis dar išgėrė porą stikliukų ir nuėjo namo. R. J. tuo metu jau taip pat ten miegojo. A. liko sėdėti. Kai vyko konfliktas A. ir M. nieko nedarė, jie tiesiog sėdėjo. Vėliau vakare į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Jis pilnai pripažįsta, kad sužalojo R. J. viršugalvį, tačiau dėl žandikaulio neprisipažįsta, jis jos nemušė (t. 2, b. l. 33-36).

Kaltinamojo V. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šių metų gegužės mėn. viduryje, tikslios dienos pasakyti negali, neatsimena, gali būti, kad buvo 18 diena, buvo svečiuose pas A., kurios pavardės nežino. A. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Pas A. su V. G. nuėjo apie 10 valandą ryto. Pas A. gėrė „šnapsą“, alų. Pas A. buvo M., kurio pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), jis „apženyjo“ dukrą, tad jie „baliavojo“. Žino, kad A. gyvena 4 ar 5 daugiabučio namo aukšte. V. G. yra jos sugyventinis, jie kartu gyveno pas ją adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu apie 4 metus. Šiuo metu kartu nebegyvena. Begeriant „šnapsą“ ir alų pas A., pradėjo juokauti, šokti, šoko kambaryje. Žodis po žodžio ir su V. G. dėl kažko susiginčijo, tiksliai pasakyti, dėl ko susiginčijo negali, neatsimena. Konflikto metu V. G. paėmė į ranką lėkštutę ar tai puodelį, tiksliai pasakyti negali, neatsimena, ir metė į ją. Jis tikrai metė puodelį ar lėkštutę į ją, ne į A. ar M., nes ginčijosi jie, V. su M. ir A. nesiginčijo. Mesdamas V. G. puodelį ar lėkštutę į ją ir norėjo jai pataikyti ir pataikė į viršugalvį. Kai jai V. G. metė puodelį ar lėkštutę į galvą ir pataikė, ji sėdėjo kambaryje ant sofos. Iš viršugalvio pradėjo bėgti kraujas, jai skaudėjo. Tuomet V. G. jai sėdinčiai ant sofos kumščiu sudavė į kairės pusės veidą apie 4 kartus, ji dengėsi veidą rankomis, tada V. G. jai į kairės pusės veidą dar apie 4 kartus įspyrė. Po to atvažiavo greitoji pagalba, kas iškvietė greitąją, ji nežino. Ją nuvežė į Ukmergės ligoninę, o iš ten išvežė į Žalgirio klinikas, kur nustatė žandikaulio lūžimą. Ji net nežino, dėl ko V. G. ją mušė. Tai jau nebe pirmas kartas, kai V. G. ją sumuša, jis buvo teistas dėl jos sumušimo. Po įvykio V. G. jai sakė, kad tipo jis jai nieko nedarė, jos nemušė, kad ją sumušė A., bet gi ji atsimena, kad ją sumušė V. G.. Kai ją mušė V. G., matė M. ir A., bet jie buvo labai girti, neaišku, ar dėl girtumo, ką nors atsimins. Prieš šį įvykį ji sumušta ar kažkaip pati susižeidusi nebuvo. Jos nei A., nei M.  nemušė. Nors pati buvo girta, tačiau įvykio aplinkybes puikiai atsimena, jas papasakojo ir atsimena, kad tikrai nei tą dieną kai ją sumušė, nei prieš tai ji pati dėl girtumo negriuvinėjo (t. 1., b. l. 41-44). Papildomos apklausos, vykusios 2022 m. rugsėjo 29 d., metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad V. G. ją mušė šių metų birželio 18 dieną, apie tai papasakojo apklausos ir akistatos metu. Nuo birželio mėn. 1 dienos iki 18 dienos jos niekas nemušė, nemušė nei V. G., nei kas kitas, nežino kaip galėjo lūžti jai žandikaulis. Šią visą vasarą, tai yra nuo kokios gegužės ji su V. G. smarkiai gėrė, gėrė diena dienon, būdavo ir blaivių dienų, tačiau jų būdavo mažai. Neatsimena, kad būdama blaiva arba girta būtų griuvusi, bet kas ten žino, kaip buvo, kai buvo smarkiai girta, gali būti, kad ko nors neatsimena. Jeigu jos žandikaulis buvo sulaužytas ne 2022 m. birželio 18 d., tai nežino kada jis lūžo ir kaip lūžo, neatsimena kad iki to įvykio ją kas nors mušė, ar ji pati griuvinėjo. Iki 20226 m. birželio 18 d. jai nei veido, nei žandikaulio neskaudėjo, žandikaulį jai pradėjo skaudėti tik po to, kai birželio 18 dieną pas A. ją sumušė V. G. (t. 1., b. l. 45-48).

Akistatos metu R. J. patvirtino apklausos metu savo duotus aprodymus, o V. G. sutiko su R. J. parodymais, parodė, kad 2022 m. birželio 18 d., su R. J. nuėjo pas A. G. į namus, ten gėrė degtinę, vėliau nuėjom į mišką, ten taip pat gėrė degtinę. Grįžtant į A. G. namus susitiko M. Šis nupirko butelį degtinės ir visi nuėjo gerti degtinės pas A. G. į namus. A. G. namuose šoko, gėrė degtinę. Žodis po žodžio jis su R. J. susiginčijo, dėl girtumo neatsimena, dėl ko susipyko. Tada V. G. kambaryje nuo stalo paėmė, atrodo lėkštutę (mažą, tortinę) ir ją metė į R. J., pataikė jai į galvą. R. J. tuo metu sėdėjo ant sofos, jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Kas vyko toliau dėl girtumo nelabai atsimena, bet gali būti, kad R. J. sėdinčiai kumščiu sudavė į veidą 4 kartus ir 4 kartus jai įspyrė į galvą. Neneigia to, kad mušė R. J. kumščiais ir spardė, gali būti, kad dėl girtumo neatsimena, buvo smarkiai girtas. Mano, kad visa problema tame, kad vartoja alkoholį, būdamas blaivas R. J. nemuša. Pasižada mėnesio laikotarpyje pradėti gydytis dėl priklausomybės alkoholiui, susirasti darbą. Kai mušė R. J., turėjo matyti A. G., o M. girtas miegojo prie stalo ant kėdės, jis nieko nematė (t. 1., b. l. 51-54).

V. G. apklausos metu parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tvirtina akistatos metu duotus parodymus, nieko naujo papasakoti neturi (t. 2., b. l. 42-44).

Liudytoja A. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš matymo žino V., pavardės nežino, bei jo sugyventinę R. J.. Jie gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Pas juos dažnai policija važinėja. Dienos tiksliai neatsimena, galėjo tai būti birželio 18 diena, dienos metu pas ją į namus atėjo R. J. su V., buvo apie 14.00 val. Jie abu atsinešė degtinės butelį. Ji jų nekvietė ateiti, bei nebuvo susitarę, tačiau sėdėjo balkone, o jie ėjo abu iš parduotuvės, ją balkone pamatė ir užkalbino. Buvo blaivi, o jie abu buvo išgėrę, tai matėsi iš jų judesių bei nerišlios kalbos. Gali pasakyti, kad jie, mano, nebuvo susipykę, tačiau R. J. pati prašosi pykčių, nes V. labai pavydus, o ji pastoviai girtuokliauja su kitais vyrais, visada konfliktuoja su žmonėmis. Jie abu pas ją užėjo, R. J. tikrai dar nebuvo sumušta, jokių mėlynių pas ją nepastebėjo. Bute buvo viena, viena ir gyvena. Bute išgėrė visi tą butelį, paruošė užkandos. Begerdama R. J. puolė ant V., sakydama jam, kad jis yra ubagas, kad gerą vyrą susiras, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ir tada V. paėmęs nuo stalo jos užkandžių lėkštę – paprasta nuo servizo lėkštė, su ja abiem rankom trenkė R. J. į galvos sritį ir praskėlė, nematė kraujo bėgančio iš R. J. galvos. Kitokių smūgių kad būtų sudavęs V. R. J., ji tikrai nematė. Nebuvo, kad R. J. jos bute būtų nugriuvusi, negriuvinėjo, dar pati ėjo, tai dar nebuvo labai girta. A. G. supyko sakydama, kad jos namuose „bardako“ nebus, paprašė jų išeiti. Pradėjo skambinti 112, o V. iš jos rankų griebė jos telefoną ir metė į žemę, dėl ko nukrito dangtelis, pretenzijų neturi jam. Pavyko paskambinti į policiją tada, kai juos abu išvijo. Pirmas iš jos buto pabėgo V., o paskui jį ir R. J.. R. J. dar nenorėjo išeiti, tačiau ją išprašė. Gali paaiškinti, kad tą dieną jokio M. nebuvo A. G. bute (t. 1., b. l. 105-108).

Liudytojas K. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio 18 d., apie 17.28 val., jam paskambino mama R. J. ir pasakė, kad sugyventinis V. G. jai praskėlė galvą, nurodė, kad iš namų pabėgo ir dabar pas draugę A. G.. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (t. 1., b. l. 111-112).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą patenkama į koridorių. Koridoriaus priekinėje sienoje, kairėje, yra įėjimas į kambarį, dešinėje – praėjimas į virtuvę. Koridoriaus dešinėje sienoje yra durys, vedančios į vonios kambarį. Įėjus į kambarį, kairėje, prie galinės sienos stovi spinta, prie kairės sienos stovi kampinė sofa. Priešais sofą stovi stalas. Prie dešinės sienos stovi sekcija. Priešais spintą prie lovos ant grindų yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, kurios susimaišiusios su purvu, valytos. Įėjus į vonios kambarį, kairėje ant staktos, apačioje, matyti raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių daiktų, pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (t. 1., b. l. 9-19).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK vyr. tyrėjo M. Darulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 18 d., apie 17.38 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), moteris nukentėjusi nuo smurto. Nuvykus minėtu adresu rado greitosios medicinos pagalbos automobilį, kurio viduje medikė apžiūrinėjo R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ši nurodė, kad šiandien, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis V. G.. R. J. buvo smarkiai neblaivi (t. 1., b. l. 20).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. J. nustatytas 3.30 promilių girtumas, o V. G. nustatytas 1,85 promilių girtumas (t. 1., b. l. 23-24).

Buto, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, pro metalines rudos spalvos duris patenkama į buto koridorių, kurio kairėje pusėje matyti drabužių kabykla. Koridoriaus kairėje pusėje yra niša, pro kurią patenkama į svetainę, jos kairėje pusėje yra virtuvėlė, stalas su dviem kėdėm, fotelis, lova ir kavos staliukas. Kambario dešinėje pusėje matyti medinė sekcija, kurioje pastatytas televizorius. Kambarys tvarkingas, daiktai savo vietose. Koridoriaus priekyje yra durys, pro kurias patenkama į vaiko kambarį, kambarys tvarkingas, daiktai savo vietose. Koridoriaus dešinėje pusėje matyti praustuvas ir baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į tualetą. namai tvarkingi, smurto požymių nematyti (t. 1., b. l. 25-31).

BPS garso įrašo apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašo trukmė 1 min. 30 sekundžių, ID 92025188393. Vyksta pokalbis tarp paskambinusio vyro, kuris prisistatė esantis R. J. sūnus K. A. ir operatorės moters. K. A. paaiškina, kad reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini), jam skambino jo mama R. J. ir pasakė, kad ją sumušė, praskėlė galvą sugyventinis V. G.. Sugyventinio vietoje nėra, jo mama pas kaimynę 11 bute (t. 1., b. l. 34-36).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK tyrėjos L. Šereivienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 20 d. telefonu susisiekė su R. J., telefonu paaiškino, kad vis dar yra Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje. Sakė, kad atlikta žandikaulio operacija, nurodė, kad jaučiasi gerai, prašysis paleidžiama iš ligoninės. Pasiteiravus apie įvykio, kurio metu ji buvo sužalota aplinkybėmis, R. J. paaiškino, kad buvo labai girta ir dėl to nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis V. G., pas pažįstamą A. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini), tikslios gyvenamosios vietos ji nežinanti. Nurodė, kad prisimena, tik tai, kad su V. G. susipyko „kai prisigeriam, tai mušamės, mums negalima vartoti alkoholio“. Nurodė, kad V. G. jokių pretenzijų neturi, nurodo, kad V. G. yra tvarkingas ir jai reikalingas žmogus, nenorėtų, kad jam būtų skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. R. J. nurodė, kad jos su V. G. santykiai labai geri, neturi jam jokių priekaištų, nurodo, kad problemos atsiranda, kai abu vartoja alkoholį bei tikina, kad nustos alkoholį vartoti, prašys, kad V. G. „užsikoduotų“ dėl alkoholio vartojimo (t. 1., b. l. 37).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2496/2022 (01) nurodyta, kad R. J. nustatyta žaizda galvos plaukuotoje dalyje (sritis nepatikslinta) ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Ukmergės ligoninę 2022 m. birželio 18 d. Sužalojimai visumoje dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyta žaizda galvos plaukuotoje dalyje galėjo būti padaryta tiek užduotyje nurodytu laiku tiek ir būdu. Remiantis radiologo išvada apatinio žandikaulio lūžis negalėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-06-18, kadangi radiologiškai stebimi beprasidedančio gijimo požymiai. Literatūros duomenimis apatinio žandikaulio lūžis galėtų būti padarytas prieš 1-2 savaites laiko iki kreipimosi į VšĮ Ukmergės ligoninę 2022 m. birželio 18 d., tačiau kategoriškai pasisakyti apie sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės (t. 1., b. l. 74-76).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. p G 3210.2022 (01) nurodyta, kad R. J. nustatyta žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apatinio žandikaulio lūžis yra plačios priklausomybės sužalojimas, todėl galėjo būti padarytas tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi (t. 1., b. l. 81-82).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis V. G. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį– sugyventinę R. J. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (t. 2., b. l. 121-124, 125-127).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo V. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui, recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 2., b. l. 56-72), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2., 75-78). Bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje nurodo, kad dirba užsienyje (t. 2., b. l. 50, 55, 73-74, 49-50). Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. 

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. G. paskyrus arešto bausmę. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – artimas maksimaliam įstatyme numatytam terminui, yra tinkamas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai, V. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 65 straipsniu, į V. G. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 18 d., 18 val. 30 min. iki 2022 m. birželio 20 d., 15 val. 23 min. (t. 2., b. l. 14-16), t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. G. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

VI.        Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2022 m. birželio 20 d. nutarimu (t. 2., b. l. 45-48) V. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – marškinėliai trumpomis rankovėmis, 2022 m. spalio 26 d. perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui administratorei pagal 2022 m. spalio 26 d. Kvitas B serija BBB Nr. URPK001890 (t. 2., b. l. 21-29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (3 vnt. DVD-R diskų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ė :

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti V. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 18 d., 18 val. 30 min. iki 2022 m. birželio 20 d., 15 val. 23 min. (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti vienai arešto parai. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – marškinėlius trumpomis rankovėmis, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei pagal 2022 m. spalio 26 d. Kvitas B serija BBB Nr. URPK001890, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (3 vnt. DVD-R diskų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. G. sulaikymo dienos.

Išaiškinti V. G., kad:

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

5. Arešto bausmę Jūs atliksite Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Jūs privalote atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus atlikti arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Teisėjas Rinaldas Adamonis