Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-129-544/2019
Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00740-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.3.;
(S)
2.4.2.12.2.; 2.6.16.8.; 3.1.14.8.1.; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atskirąją skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11831-783/2018 pagal ieškovės NŽT prie ŽŪM ieškinį atsakovams I. C., G. C. dėl įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NŽT prie ŽŪM kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus I. C. ir G. C. per teismo nustatytą terminą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą ir nuomos teise pagal 2004 m. liepos 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NŽ67/0001:141 naudojamą 1,7000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas), sutvarkyti taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
2. Ieškinyje nurodė, jog NŽT prie ŽŪM specialistėms vykdant atsakovams išnuomoto žemės sklypo naudojimo kontrolę 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. patikrinimų metu buvo nustatyta, jog Žemės sklypas neprižiūrimas ir netvarkomas taip, kaip jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, yra apaugęs sustabarėjusiomis žolėmis. Atsakovams I. C. ir G. C. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau ir po jos paskyrimo 2018 m. rugsėjo 27 d. atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, jog Žemės sklypas ir toliau neprižiūrimas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos XXIX skyriaus 6.545-6.566 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisinius žemės nuomos santykius, nėra numatyta teisė žemės nuomotojui kreiptis į teismą dėl nuomininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su netinkamu sutarties sąlygų vykdymu.
6. Tarp šalių sudarytų sutarčių pabaiga reglamentuojama CK 6 knygos XVIII skyriaus 6.217 – 6.228 straipsniuose, kuriuose taip pat nėra numatyta teisė sutarties šaliai kreiptis į teismą, jog šis įpareigotų kitą šalį vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl teismas sprendė, jog toks reikalavimas, kurį pateikė ieškovė NŽT prie ŽŪM , nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė NŽT prie ŽŪM atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Pažymi, kad NŽT prie ŽŪM vykdė administracinio nusižengimo teiseną, surašė atsakovams nutarimą dėl administracinio nusižengimo, paskyrė administracinę nuobaudą - įspėjimą.
9. Nurodo, kad asmens teisę kreiptis į teismą gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CK 5 straipsnis, kurie numato, kad teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis CPK 1, 22 straipsnių nuostatomis, teismų kompetencijai priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo ir kitų privatinių teisinių santykių, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
10. Nurodo, kad ieškiniu nereiškia reikalavimo dėl šalių sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo, todėl teismas neturėjo remtis CK 6 knygos XVIII skyriaus 6.217-6.228 straipsnių, reglamentuojančių sudarytų sutarčių pabaigą, nuostatomis.
11. Ieškinio reikalavimas kilo iš sutartinių santykių, kurie grindžiami civilinių santykių normomis. Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkte nurodyta, jog už sutarties nevykdymą nuomininkai atsako įstatymo nustatyta tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 3 punktu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo NŽT prie ŽŪM.
16. Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiuose išdėstytas žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrintinų žemės sklypų naudojimo tvarkos reikalavimų, už kurių nesilaikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 45 dalį protokolus surašo NŽT prie ŽŪM, baigtinis sąrašas.
17. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimą ir vykdymą, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).
18. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad 2004 m. liepos 27 d. atsakovai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. 2018 m. gegužės 10 d. vykdant žemės naudojimo kontrolę ieškovė nustatė, kad Žemės sklypas yra neprižiūrimas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakovams surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atsakovams pranešta, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. bus atliktas pakartotinis patikrinimas. 2018 m. rugsėjo 27 d. atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad pažeidimas nėra pašalintas.
19. Pagal Taisykles, pakartotinio patikrinimo metu nustačius, kad pažeidimas nepašalintas, teritorinio skyriaus darbuotojas (teisininkas ar kitas darbuotojas, turintis teisinių žinių ir patirties), gavęs pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo metu surašytą Patikrinimo aktą, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo dienos įvertina pateiktą medžiagą, susijusią su pakartotiniu žemės naudojimo patikrinimu, ir parengia bei pateikia teismui ieškinį dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą (66-68 punktai).
20. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti žemės nuomos tvarkos pažeidimą ir sutvarkyti sklypą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, veikė vadovaudamasi Taisyklių IV skyriuje „Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų šalinimas“ nustatyta tvarka.
21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. CK 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. CK 6.963 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017).
22. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.
23. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio kasacinis teismas yra konstatavęs, jog savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-949/2001; Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-189/2011; Nr. 3K-3-344/2012; kt.).
24. Esant virš aptartam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, galima daryti išvadą, kad apeliantė NŽT prie ŽŪM atskirajame skunde teisėtai ir pagrįstai nurodo, kad ji turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti pašalinti išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus.
25. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės NŽT prie ŽŪM ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, be pagrindo netaikė virš nutartyje nurodytų teisės normų, dėl ko nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiamoji nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
26. Pažymėtina, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pasikeitė teisinis klausimo reguliavimas. Nuo 2019 m. sausio 21 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcija, kurioje tiesiogiai yra nustatyta žemės tarnybos teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kuomet viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo (32 straipsnio 15 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Ramunė Čeknienė