Administracinė byla Nr. AS-410-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00851-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2016 m. vasario 24 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas akcentavo, kad teisme yra nagrinėtini tokie viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai, kuriuose aiškiai bei imperatyviai yra suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Iš skundžiamo Komisijos 2016 m. vasario 24 d. sprendimo ir bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. rašto Nr. A51-3303/16-(2.14.2.12-MP8). Komisija ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neištaisė skundo trūkumų.

Įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. rašto Nr. A51-3303/16-(2.14.2.12-MP8), dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, turinį, teismas taip pat nustatė, kad minėtu raštu pareiškėjui buvo pateikta informacija ir nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, raštas yra informacinio pobūdžio, todėl jis negali būti skundžiamas nei teismui, nei ikiteisminiai ginčų nagrinėjimo institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Komisijos 2016 m. vasario 24 d. sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

II.

Pareiškėjas I. P. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas aktas pažeidžia jo teises, inter alia – teisę gauti informaciją. Dėsto argumentus, susijusius su skundu Komisijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo I. P. V. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. raštą Nr. A51-3303/16-(2.14.2.12-MP8), kuris, teismo vertinimu, pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai ir teismui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada nesutinka.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Kaip matyti iš šių teisės normų, Vilniaus apygardos administraciniam teismui papildomai priskirtos nagrinėti bylos dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 18 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją kreipėsi, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. raštą Nr. A51-3303/16-(2.14.2.12-MP8). Įvertinusi pareiškėjo skundą, Komisija 2016 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nepašalinus skundo trūkumų. Šiame Komijos sprendime išdėstyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. Komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, vadovaudamasis aptartame Komisijos sprendime išdėstyta šio sprendimo apskundimo tvarka bei ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga, priimant nagrinėti pareiškėjo skundą, – nustatyti, ar pareiškėjas pateikė skundą ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, ABTĮ įtvirtinta asmens teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų. Akcentuotina, kad pareiškėjas anksčiau aptarta teise pasinaudojo.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016 m. sausio 14 d. raštą, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, nėra akivaizdu, jog minėtas raštas jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia, t. y. nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra pateikto 2015 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo pareiškimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, todėl nėra galimybių įvertinti rašto pagrįstumo bei adekvatumo reikštiems prašymams (keltiems klausimams ir pan.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje neturėjo teisės vertinti, ar pareiškėjas turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), kadangi nėra akivaizdu, jog pateiktas atsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsisakė priimti nepagrįstai, todėl pareiškėjo I. P. V. atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                 Romanas Klišauskas

                                                                                                                                            Dainius Raižys

                                                                                                                                            Skirgailė Žalimienė