Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4023-951/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03308-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.;
(S)
2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. gruodžio 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,
sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,
nukentėjusiajam V. G.,
išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio pagal verslo liudijimą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
M. M. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 22.00 val. Šiaulių r., Aukštelkės k., ties Nemuno g. 10B vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
M. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad važiavo ir nepajuto jokio smūgio. Kieme primėtyta žaislų. Grįžo į tą pačią vietą, pastatė mašiną prie kaimyno automobilio. Kaimynas net nepastebėjo, kad buvo kliudytas automobilis. Po kurio laiko jam paskambino kaimynas, norėjo draugiškai su juo susitarti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, nes tuo metu buvo darbo biržoje. Kadangi su juo iš karto nesusisiekė, tai nukentėjusysis paskambino policijai. Viskas įvyko apie 10 val., galėjo būti rugpjūčio 10 d. Buvo nelabai šviesu, prieblanda. Vairavo automobilį „Honda Civic“, kuris priklauso draugo D. M. mamai. Draugas davė jam vairuoti automobilį, nes pats buvo išgėręs. Važiavo apie 100-200 metrų iki parduotuvės, automobilyje buvo vienas. Draugas nežinojo, kad jis neturi teisių. Jam teisė vairuoti jau seniai atimta, gal prieš 5 metus. Atsitrenkė į automobilį „VW Passat“. Tas automobilis stovėjo šalia, apie 2 metrus nuo automobilio „Honda“. Sukosi iš vietos ir atbulas kliudė dešinę automobilio pusę. Kiemas nešvarus, daug kaulų. Jei kas nors sutraška, nekreipi dėmesio. Kieme buvo primėtyta žaislų. Tų žaislų nematė, nes buvo prieblanda. Sakė, kad buvo žaislų, nes paprastai jų būna. Nukentėjusiojo automobilį apgadino nestipriai. Buvo blaivus, dėl to važiavo iki parduotuvės. Draugo automobilyje įbrėžimas yra dešinėje pusėje. Mašina 1982 m., visa sulankstyta. Apie įvykį sužinojo, kai parėjo namo ir jam pasakė kaimyno žmona. Kaimynas po darbo atėjo pas jį ir jie pašnekėjo. Jokio atsitrenkimo garso negirdėjo, nes automobilio „Honda“ „glušas“ nutrūkęs, sunku ką išgirsti. Gyvena šalia, todėl nėra tikslo bėgti. Automobilį pastatė į tą pačią vietą. Signalizacijos negirdėjo. Kaimynų kieme nebuvo.
Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad vakare kieme pastatė automobilį, ryte sėdo važiuoti, pavažiavo šiek tiek atbulas, pamatė ant žemės prikritusių stiklų. Buvo sudaužytas jo automobilio posūkio žibintas, buferis. Skambino kaimynui, bet neprisiskambino, tada paskambino į policiją. Atvyko policija, surašė aktą. Buvo išdaužtas posūkio žibintas, buferis, pabraižytas sparnas, dar šone iškritęs posūkis. Automobilio apgadinimai nebuvo dideli. Kai pavažiavo atgal, pamatė stiklus. Vakarykščiai dar buvo neramu, patraukė savo automobilį šiek tiek toliau. Tą vakarą automobilio „Honda“ kieme nebebuvo, daugiau jo nematė. Negali atsakyti, ar galėjo M. M. pajusti, jog apgadino kitą automobilį. Jei automobilis „Honda“ plerpia, tai gal nejuto, bet šiaip turėjo justi. Po įvykio automobilio „Honda“ kieme nebematė. Iki įvykio į tą automobilį nekreipė dėmesio, matydavo, kad stovi ir tiek. Negirdėjo, kaip apie 10 val. vakaro tas automobilis dirba. Jo automobilyje signalizacijos nėra. Žala padaryta, bet nežino, kokio dydžio, šiaip nedidelė. Kontaktas turėjo būti braukiamojo pobūdžio. Nebūtinai jis sakė pareigūnui, kad girti asmenys važinėja po kaimą. Tiksliai nepamena, kaip sakė. Gal sakė, kad jie galėjo važinėti neblaivūs. Šalia jo kitame bute vyko balius. Žmona sakė, kad dieną prieš tai kaimynai irgi gėrė. Pats nematė, kad jie gertų, tik sakė sugyventinė, kad buvo išgėrinėjama. Jo sugyventinė nematė, kas tą automobilį vairavo. Galima teigti, kad posūkio žibintas buvo išdužęs visiškai. Jei nebūtų prie automobilio šukių, nebūtų pastebėjęs. Nelabai tiki, kad smūgis buvo į jo automobilį, nes tokiu atveju būtų buvęs stipriau apgadintas bamperis. Jų kiemas kaip kiemas. Kartais ten būna primėtyta žaislų, bet jie nekliudo, problemų nekyla. Vakare žaislų šiaip nebūna, bet negali tvirtinti. Sutuoktinė nematė, kas vairavo automobilį, kada jį vairavo. Po įvykio vakare susitiko su M. M., pasakė, kad jau pranešė policijai.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra kviečiamas. Gal pamena rugpjūčio 11 d. įvykį. Budėtojas nurodė, kad apgadintas automobilis. Pamena, kad savininkas pamatė šukes, buvo išdaužtas žibintas. Nurodė, koks automobilis galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį. Stipriai apgadinta nebuvo, bet žibintas buvo išdaužtas. Ten gal atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, nes jei būtų prabraukta, nebūtų išdaužtas posūkio žibintas. Kiemas didokas, jame stovėjo tik vienas automobilis. Kieme buvo tuščia, už namo šiek tiek siauriau. Nepamena, ką aiškino nukentėjusysis. Nepamena, ar aikštelė apšviesta. Manytų, kad vairuotojas turėjo suprasti, jog apgadino kitą automobilį, kadangi buvo išdaužtas posūkio žibintas. Kažkas minėjo, jog asmenys ten gėrė, po to važinėjo po Aukštelkę. Nukentėjusiojo sutuoktinė irgi buvo išėjusi į lauką. Su automobilį apgadinusiu asmeniu nesusisiekė.
Liudytoja D. B. teisme parodė, kad gautas iškvietimas, jog Aukštelkėje, adreso nepamena, žmogus kieme pastatė automobilį, o ryte rado jį apgadintą. Buvo išdaužtas žibintas, apgadinti sparnas, buferis. Pamena, kad automobilis raudonos spalvos. Vairuotojas paaiškino, kad galėjo apgadinti kaimyno svečias, galimai buvęs neblaivus. Pasakė automobilio valstybinius numerius. Buvo apgadinti dešinės pusės žibintas, sparnas. Mano, kad apgadinimai nemaži, ant žemės buvo stiklų. Buvo išdaužtas posūkio žibintas. Nežino, koks kontaktas galėjo būti. Asmuo negalėjo nesuprasti, kad apgadino kitą automobilį, nes, išdaužiant žibintą, būna smūgis. Kiemas buvo platus, automobilis stovėjo prie namo, vietos išvažiuoti pakako. Jei negali išvažiuoti iš kiemo, reikia prašyti kito automobilio savininko, kad patrauktų automobilį. Kieme matė dviratuką, bet jis buvo kitoje pusėje. Žaislų kieme nebuvo. Neapžiūrėjo pasišalinusio automobilio. Nemano, kad su „moldingu“ būtų galima išdaužti posūkio žibintą, jis tik nusibrėžtų. Bendravo su nukentėjusiuoju ir jo žmona. Nepamena, ar žmona ką nors nurodė. Buvo kalba, kad pas kaimyną buvo draugai, jie šventė, galėjo vairuoti neblaivūs. Gal nukentėjusysis nurodė vairavusio asmens vardą, gal savininko vardą, nepamena.
Liudytoja I. K. teisme parodė, kad kaimynas M. M., jo draugė, draugas kieme kažką kepė. Ryte pamatė apgadintą automobilį. Vyras išėjo 7.30 val. į kiemą važiuoti į darbą, grįžo namo ir pasakė, kad apgadintas automobilis. Mano, kad automobilis, kuriuo apgadino jų automobilį, priklauso M. M. draugui. Automobilis stovėjo prie jų automobilio. Nematė, kas tą automobilį vairavo. Matė, kad ryte kažkas su tuo automobiliu buvo išvykęs, po to grįžo. Dienos metu to automobilio kieme nebuvo. Vakare nematė, kad būtų su tuo automobiliu kas kur važiavęs. 22 val. tikrai nematė, kas važiavo ar nevažiavo. Jų namų langai yra į kiemo pusę, bet matosi tik jų automobilis. Girdi, kai kas nors įvažiuoja į kiemą. Kaimyno automobilis nekėlė kitokio garso, nei įprasta, negalėtų atskirti, kad būtent tas automobilis atvažiavo į kiemą. Kiemas nėra labai didelis, bet telpa du automobiliai, galima laisvai jame judėti. Kiemas švarus, žaislų, kaulų nėra primėtyta, nebent pievoje. Kitų automobilių tomis dienomis kieme nebuvo, be to, ant jų automobilio matėsi likę raudoni dažai, todėl įtarimas kilo būtent ant M. M. draugo automobilio. Buvo išdaužta lempa, nubrozdintas šonas. Asmuo turėjo suprasti, kad kliudė kitą automobilį. Ryte kieme ant žemės matė stiklus. Jų automobilį galimai apgadinęs automobilis kieme daugiau nebestovėjo. Nežino, kada asmenys išvyko, ryte nei draugų, nei automobilio nebebuvo. Nežino, ar asmenys buvo blaivūs. Pareigūnams sakė, kad greičiausiai tas automobilis kliudė jų automobilį, valstybinių numerių neprisiminė. Nepamena, ar sakė, kad tuo automobiliu važinėjo neblaivūs asmenys. Jų automobilyje signalizacijos nėra. Žino, kad kieme stovėjo raudonos spalvos automobilis „Honda Civic“, neatkreipė dėmesio, ar automobilis buvo apibraižytas. Žala itin didelė padaryta nebuvo, vyras automobilio neremontavo. Automobilis naudojamas. Su ja M. M. nekalbėjo, gal kalbėjo su vyru. Tą rytą vyras ėjo pas kaimyną, bet jo nerado. Jie susitiko tą pačią dieną po darbo.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), V. G. paaiškinimu (7-8 b. l.), M. M. paaiškinimu (8 b. l.), D. M. paaiškinimu (10 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (11, 12 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (13 b. l.), registruotos kelių transporto priemonės duomenimis (17 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (22-23 b. l.), CD laikmenoje esančiomis fotonuotraukomis (25 b. l.).
LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. M., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tai, jog buvo apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė, teismo posėdžio metu patvirtino ne tik nukentėjęs asmuo V. G., liudytojais apklausti A. V., D. B., I. K., patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M., paaiškindamas, jog sukosi iš vietos ir mano, kad taip atbulas kliudė dešinę automobilio pusę. Be to, automobilio apgadinimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame fiksuoti visi automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, bei byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.
Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistas 2016 m. spalio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. M. 2016 m. rugpjūčio 10 d. 22.00 val. Šiaulių r., Aukštelkės k., ties Nemuno g. 10B vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, nepasirinkęs saugaus važiavimo atstumo ir kliudęs stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
M. M., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, jokio atsitrenkimo garso negirdėjo, nes automobilio „Honda“ išmetamojo kuro vamzdis yra nutrūkęs, todėl nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigė, kad po įvykio grįžo į tą pačią vietą, pastatė mašiną prie kaimyno automobilio, kaimynas net nepastebėjo, jog buvo kliudytas jo automobilis. Nurodė ir tai, kad gyvena šalia, todėl nebuvo tikslo bėgti. Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad apgadinimai nebuvo dideli, esant tokiems automobilio apgadinimams, M. M. galėjo nesuprasti, kad apgadino automobilį. Be to, V. G. teismui patvirtino, jog ryte sėdęs važiuoti iš karto ir pats nepamatė automobilio apgadinimų, o tik pavažiavęs šiek tiek atbulas, ant žemės pamatęs prikritusių stiklų, suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad apgadinimas buvo nestiprus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. M. teisme nurodė, jog neturėjo pagrindo bėgti, jis ir nukentėjęs asmuo yra kaimynai, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų ėjęs susitarti su nukentėjusiuoju. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teigė M. M., tame kieme, kur įvyko eismo įvykis, būna visokių šiukšlių, daiktų, vaikų žaislų, todėl net ir esant kokiam nors trekštelėjimui būtų pamanęs, kad užvažiavo ant kieme išmesto daikto. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai nėra itin dideli – nubraukimai ant bamperio ir sparno, įskilęs posūkio žibintas. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, įvertinus tai, jog kontaktas tarp automobilių galėjo būti braukiamojo pobūdžio, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad M. M. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, M. M. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, įvertinant tai, kad nukentėjęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaimynai, kiemas nedidelis, kitų transporto priemonių tuo metu nebuvo. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad M. M. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010). Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas M. M. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja
n u t a r i a :
M. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.
M. M. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėja Ilona Jakubėnienė