Civilinė byla Nr. e2A-415-163/2017

                        Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01803-2016-6

                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                        2.6.2.1.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Keramikų 4“ ir atsakovės VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Keramikų 4“ ieškinį atsakovei  VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Keramikų 4“ ieškiniu, vadovaudamasi 2014-10-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sudaryta su atsakove VšĮ „Šeimos medicinos ir paliatyvaus gydymo centras“, prašė priteisti iš atsakovės: 1) 3 844,93 Eur skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius (elektrą, vandenį); 2) 17 067,16 Eur delspinigius iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) turėtas bylinėjimosi išlaidas: 471 Eur žyminį mokestį,  759,06 Eur išlaidas už advokato pagalbą byloje. Ieškovas pateikė teismui 2016-10-11 rašytinius paaiškinimus dėl susidariusios skolos dydžio ir delspinigių skaičiavimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės miesto apylinkės teismas 2016-11-08 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 2334,30 Eur skolą, 569 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos –  2903,30 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 215,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas byloje nustatė, kad 2014-10-31 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, joje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas – 1-ame pastato 1C2p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukšte, patalpų bendras plotas 123,77 kv. m, laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis medicininės praktikos veiklai, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis įsigaliojo 2014-11-01 ir turėjo galioti iki 2019-10-31. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 2104,09 Lt, tai yra 610 Eur, dydžio nuomos mokestį ir 21 procentą PVM, o 5.4 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo šį mokestį sumokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos pagal nuomotojo išrašytą sąskaitą. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių iki einamojo mėnesio 15 dienos nuomotojas sąskaitos nepateiktų ar nuomininkas jos negautų, nuomininkas vis tiek privalo sumokėti nuomos mokestį į nuomos sutartyje nurodytą banko sąskaitą, nepraleisdamas nuomos sutartyje nurodyto mokėjimo termino. Be to, iš sutarties 5.5 punkto nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti už elektros energiją, vandenį bei kitas jam suteiktas komunalines paslaugas pagal ieškovo pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos už praeitą mėnesį.
4. Teismas sprendimo dalyje dėl 3 844,93 Eur skolos nustatė, kad atsakovas ieškovui iš viso  yra sumokėjęs 18 959,34 Eur sumą, iš šios sumos 1 988,52 Eur sumą ieškovas įskaitė į delspinigius. Vadinasi, atsakovas sumokėjo ieškovui 16 970,82 Eur sumą už nuomą ir komunalines paslaugas (18 959,34 Eur – 1988,52 Eur = 16 970,82 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai į skolos apskaičiavimą įtraukė nuomos mokestį už 44,19 kv. m patalpų nuomą. Taip pat nepagrįstai įtraukė ir dvi PVM sąskaitas faktūras KER Nr. 0408, KER Nr. 0410, nes ieškinyje tokio reikalavimo nepareiškė. Teismas nustatė, kad atsakovas neapmokėjo ieškovo išrašytų šių PVM sąskaitų faktūrų: KER Nr. 0387, KER Nr. 0389, KER 0391, KER 0393, KER 0395, KER 0397. Kiti ieškovo reikalavimai atmestini kaip neįrodyti.
5. Teismas sprendimo dalyje dėl delspinigių priteisimo nustatė, kad pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.8 punktą šalys susitarė, jog nuomininkui (atsakovui) pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, nuomotojui (ieškovui) raštu pareikalavus, nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo mokėti 50 Lt, tai yra 14,48 Eur dydžio, delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-06-06 išrašytų sąskaitų faktūrų pavėluotą apmokėjimą ar visišką neapmokėjimą pagal delspinigių sąskaitas: 2016-05-31 DS-6 ir 2016-06-30 DS-7 (ieškovo 2016-10-11 rašytinių paaiškinimų 7 priedas). Tai yra už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-02-19 iki 2016-08-22, už 1224 dienas, skaičiuojant po 14,48 Eur už dieną, iš viso 17 067,16 Eur. Byloje nustačius, kad atsakovas neskolingas ieškovui pagal sąskaitas faktūras: 2016-06-30 KER 0400, 2016-07-04 KER 0402, 2016-07-29 KER 0404, 2016-08-04 KER 0406, pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo atsakovui delspinigius už 86 dienas, t. y. 1245,28 Eur sumą. Ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, nes laikėsi pozicijos, kad sutartyje nustatyti 14,48 Eur (50 Lt) delspinigiai yra jo minimalūs nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš dalies įvykdė prievolę, mažino delspinigius taip, kad delspinigių suma taptų apie tris kartus mažesnė už neįvykdytą prievolę, t. y. nuo 14,48 Eur iki 0,50 Eur už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, atėmus delspinigius už nepagrįstai apskaičiuotas 86 dienas: 1224 d. – 86 d. = 1138 d. x 0,50 Eur = 569 Eur.
6. Teismas sprendimo dalyje dėl palūkanų priteisimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyta palūkanų norma, priteisė 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas į skolos apskaičiavimą nepagrįstai įtraukė patalpų nuomos mokestį už, kadangi ieškovas į skolos skaičiavimą nuomos mokesčio neįtraukė. Ieškovas ieškinyje pateikė reikalavimą priteisti 3 844,93 Eur skolą pagal 10 atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2016-03-31 iki 2016-08-04. Sutartis dėl 44,19 kv. m patalpų nuomos buvo nutraukta ir atsakovas buvo visiškai atsiskaitęs pagal šią nuomos sutartį, todėl ginčo dėl to nėra. Teismas peržengdamas ieškinio ribas savo iniciatyva pasisakė dėl nuomos sutarties dėl 44 kv. m patalpų, todėl iš esmės atliko klaidingus skaičiavimus. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šios aplinkybės net nebuvo tiriamos. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra skolingas pagal sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2016-03-31 iki 2016-06-06, tačiau pagal vėliau išrašytas sąskaitas, t. y. už laikotarpį nuo 2016-06-06, atsakovas jau nebėra skolingas.
8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada sumažinti delspinigių dydį 97 procentais, o teismo pateikta pradelstos sumos ir netesybų proporcija negali būti taikoma. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas delspinigių dydžio neginčijo, nors dar 2015-08-07 jam buvo persiųsta delspinigių sąskaita. Teismas nevertino ir sistemingo atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Teismas, sumažindamas netesybas iki 0,50 Eur, nepagrįstai pažeidė netesybų tikslus, t. y. sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, skatinti skolininką tinkamai vykdyti įsipareigojimus.
9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad visos ieškovo pateiktos sąskaitos, kurių pagrindu yra grindžiama skola, yra apmokėtos. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal 2014-10-31 Negyvenamųjų patalpų sutartį ieškovas turėjo vieną skolą, susidedančią iš mokesčių už patalpų nuomą, už elektrą, vandenį, kitas komunalines paslaugas. Sąskaitos pagal nuomos sutartį būdavo pateikiamos kiekvieną mėnesį, atsakovui atsirado prievolė sumokėti skolą kiekvieną mėnesį, pagal sąskaitų pateikimo laiką atitinkamai būdavo skirtingas skolos mokėjimo terminas bei mokėjimo paskirtis, todėl atsakovui kiekvieną mėnesį atsirasdavo nauja skola. Atsakovas pagal kiekvieną neapmokėtą sąskaitą turėdavo keletą tos pačios rūšies skolų. Mokėdamas ieškovui pagal nuomos sutartį, atsakovas naudodavosi LR CK 6.55 straipsnyje 1 dalyje nustatyta teise mokėjimo nurodymuose pareikšti, kurią suėjusio mokėjimo termino skolą atsakovas grąžina.
10. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl delspinigių priteisimo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, spręsdamas, kad ieškovas įskaitė 1 028,08 Eur delspinigių pagal sąskaitas DS-2 ir DS-4, kadangi 2016-04-20 akte dėl skolų suderinimo matyti, kad 1 028,08 Eur delspinigių pagal sąskaitas DS-2 ir DS-4 nebuvo įskaitęs. Be to, nurodo, kad ieškovas, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirstydamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, elgiasi nesąžiningai. Atsakovas taip pat nesutinka su kritišku teismo vertinimu, jog ieškovas atsakovui nesiuntė sąskaitų dėl delspinigių, kadangi nors ieškovas ir pateikė elektroninius laiškus su raginimais sumokėti, tačiau šių laiškų negalima vertinti kaip delspinigių sąskaitų.
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime neigia, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu, kadangi tai patvirtina 2016-05-18 Nr. 125, 2016-07-19 Nr. 212, 2016-08-19 Nr. 214 mokėjimo dokumentai. Nurodo, kad 2015-08-08 delspinigių sąskaitos ieškovas atsakovui nesiuntė. Ieškovas pareikalavo sumokėti delspinigius tik 2016-07-07 įspėjime apie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Dėl netesybų sumažinimo atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nutyli tą faktą, kad teismas byloje įvertino to, kad ieškovas nepagrindė netesybų, neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio.
12. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovas skolos priteisimo iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip apeliaciniame skunde. Dėl įmokų paskirstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi ne kelias skolas ieškovui, bet vieną skolą, kurią sudaro nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas. Atsakovas atlikdavo mokėjimus pagal surašomas sąskaitas faktūras, tačiau tai nereiškia, kad kiekviena sąskaita sukuria savarankišką skolą ar savarankišką ir atskirą prievolę. Atsakovui taikoma mokėjimo pagal nuomos sutartį prievolė sukuria vieną ir tą pačią skolą. Tokia išvada darytina remiantis Nuomos sutarties 5.4 p. Įmokų paskirstymo tvarką nustato LR CK 6.54 straipsnis, nuomos sutartyje nebuvo numatyta kitokia įmokų mokėjimo tvarka. Dėl delspinigių priteisimo ieškovas nurodo, kad vadovavosi Nuomos sutarties 5.8 punktu ir buvo išsiųstos penkios delspinigių sąskaitos.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
14. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos, delspinigių priteisimo, taip pat dėl įmokų, kreditoriaus gautų skolininkui vykdant prievoles, paskirstymo.
16. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 844,93 Eur skolos; 17 067,16 Eur delspinigių; 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2014-10-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 123,77 kv. m patalpų (toliau tekste – Sutartis), ja atsakovas įsipareigojo mokėti 610 Eur nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 15 dienos. Taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti už elektros energiją, vandenį bei kitas jam suteiktas komunalines paslaugas pagal ieškovo pateiktą sąskaitą faktūrą iki einamojo mėnesio 15 dienos už praeitą mėnesį. Atsakovas nėra sumokėjęs nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių už 2016 metų kovo–rugpjūčio mėnesius, t. y. neapmokėjo sąskaitų faktūrų Nr. KER 0387, KER 0389, KER 0391, KER 0393, KER 0395, KER 0397, KER 0400, KER 0402, KER 0404, KER 0406. Taip pat Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 14,48 Eur delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo nustatyto termino sumokėti mokesčius.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo  2 334,30 Eur skolą, 569 Eur  delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos –  2 903,30 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
18. Byloje nustatyta, kad 2014-10-31 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, joje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas: 1-ame pastato 1C2p, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukšte, patalpų bendras plotas 123,77 kv. m, laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis medicininės praktikos veiklai, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartis įsigaliojo 2014-11-01 ir turėjo galioti iki 2019-10-31. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 2 104,09 Lt, tai yra 610 Eur, nuomos mokestį ir 21 procentą PVM, o 5.4 punkte nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo šį mokestį sumokėti iki einamojo mėnesio 15 dienos pagal nuomotojo išrašytą sąskaitą. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių iki einamojo mėnesio 15 dienos nuomotojas sąskaitos nepateiktų ar nuomininkas jos negautų, nuomininkas vis tiek privalo sumokėti nuomos mokestį į nuomos sutartyje nurodytą banko sąskaitą, nepraleisdamas nuomos sutartyje nurodyto mokėjimo termino. Be to, iš sutarties 5.5 punkto nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti už elektros energiją, vandenį bei kitas jam suteiktas komunalines paslaugas pagal ieškovo pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos už praeitą mėnesį.

Dėl skolos priteisimo

19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas į skolos apskaičiavimą nepagrįstai įtraukė patalpų (kurių plotas yra 44,19 kv. m.) nuomos mokestį, kadangi ieškovas į skolos skaičiavimą nuomos mokesčio neįtraukė. Taigi teismas peržengdamas ieškinio ribas savo iniciatyva pasisakė dėl nuomos sutarties dėl 44,19 kv. m patalpų, todėl iš esmės atliko klaidingus skaičiavimus.
20. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl mokesčio už patalpų, kurių plotas sudaro 44,19 kv. m, nuomos mokesčio įtraukimą į skolos apskaičiavimą, kai ieškovas pateikė papildomus rašytinius parodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad negyvenamųjų patalpų, kurių plotas 44,19 kv. m, nuomos sutartis buvo sudaryta 2014-11-27, tačiau buvo nutraukta 2015-11-09, ir ieškovas šioje byloje reikalavimo dėl šios nuomos sutarties vykdymo nekėlė.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visos ieškovo pateiktos sąskaitos, kurių pagrindu yra grindžiama skola, yra apmokėtos. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal 2014-10-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovas turėjo vieną skolą, susidedančią iš mokesčių už patalpų nuomą, už elektrą, vandenį, kitas komunalines paslaugas. Sąskaitos pagal nuomos sutartį būdavo pateikiamos kiekvieną mėnesį, atsakovui atsirado prievolė sumokėti skolą kiekvieną mėnesį, pagal sąskaitų pateikimo laiką atitinkamai būdavo skirtingas skolos mokėjimo terminas bei mokėjimo paskirtis, todėl atsakovui kiekvieną mėnesį atsirasdavo nauja skola. Atsakovas pagal kiekvieną neapmokėtą sąskaitą turėdavo keletą tos pačios rūšies skolų. Mokėdamas ieškovui pagal nuomos sutartį, atsakovas naudodavosi LR CK 6.55 straipsnyje 1 dalyje nustatyta teise mokėjimo nurodymuose pareikšti, kurią suėjusio mokėjimo termino skolą atsakovas grąžina.
22. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. CK 6.55 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, jos reglamentuoja įmokų paskirstymą tik nesant kitokio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).
23. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras turėjo mokėti patalpų nuomos mokestį kiekvieną mėnesį ir pagal atskirai siunčiamas sąskaitas faktūras mokėti už patalpoms teikiamas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui kelias tos pačios rūšies skolas, todėl mokėdamas negalėjo pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi kiekvieną mėnesį ieškovas siuntė atsakovui vienos rūšies sąskaitas faktūras dėl nuomos mokesčio ir atskirai dėl mokesčių už komunalines paslaugas, kurių laiku neapmokėjus, ieškovas atskirai skaičiavo delspinigius. Taigi akivaizdu, kad ieškovui buvo siunčiamos vienarūšės PVM sąskaitos faktūros siekiant tinkamai vykdyti nuomos sutartį ir tai negali būti laikoma viena skola. Taigi nustačius, kad atsakovas byloje turėjo vykdyti tos pačios rūšies skolas, taip pat nustačius, kad šalys Sutartimi papildomo susitarimo dėl mokamų mokesčių eilės tvarkos nenustatė, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo LR CK 6.55 straipsnyje suteikta galimybe pareikšti, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką.
24. Ieškovas nurodo, kad ieškovas, elektroniniu paštu siųsdamas delspinigių sąskaitas, informavo atsakovą, kokia tvarka gautomis įmokomis bus dengiamos skolos, todėl tai reiškia, kad atsakovas buvo informuotas apie įmokų paskirstymo tvarką. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nepatvirtina, kad sutarties šalys nusprendė pakeisti Sutarties sąlygas. Minėta sąskaita galėtų būti laikoma įrodymu, tik patvirtinančiu Sutarties vykdymą.
25. Taigi atsakovas turėjo teisę, pasinaudodamas LRCK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko teise, nurodyti paskirtį, už ką yra atliekamas mokėjimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad remiantis banko išrašais Nr. 125, 212 ir 215 atliktais mokėjimais, ieškovui buvo sumokėta visa ieškiniu reikalaujama suma ir dar daugiau. Tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija sutinka tik iš dalies. Sutiktina, kad atsakovas byloje pateikė banko „Swedbank“ išrašą Nr. 214, kuriame nurodyta, kad atsakovas 2016-08-19 sumokėjo 656,36 Eur ieškovui, nurodydamas mokėjimo paskirtyje: „Uz patalpu nuoma 2016.08.04sask.+2016.07.29 komun.paslaugos“. Atsakovas taip pat pateikė banko vietinio mokėjimo išrašą Nr. 212, kuriame matyti, kad atsakovas 2016-07-19 sumokėjo 2 016 Eur ieškovui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Uz patalpu nuoma 05,06,07 men.2016m.pagal saskaitas fakturas“. Todėl iš atsakovo atliktų mokėjimų matyti, kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu, sumokėdamas patalpų nuomos mokestį už gegužės–rugpjūčio mėnesius bei komunalinius mokesčius už liepos mėnesį, todėl ieškovo ieškinys dėl skolos, grindžiamos neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis: KER 0393, KER 0397, KER 0402, KER 0406, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Kita dalis dėl skolos, grindžiamos sąskaitomis faktūromis: KER 0387, KER 0389, KER 0391, KER 0395, KER 0400, yra tenkintina, priteisiant 1 358,57 Eur. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija dėl banko išrašo Nr. 125, pagal kurį 2016-04-19 ieškovas atsakovui sumokėjo 2 000 Eur, kadangi mokėjimo paskirtyje nurodyta tik: „Uz patalpu nuoma“. Toks mokėjimo paskirties nurodymas yra pernelyg abstraktus, todėl darytina išvada, kad šia suma buvo dengiami ankstesni įsiskolinimai.
26. Taigi byloje nustačius, kad atsakovas turėjo teisę, pasinaudodamas LR CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, nurodyti paskirtį, už ką yra atliekami mokėjimai, ieškovas neturėjo teisės atsakovo mokėjimais dengti delspinigių, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, mažinant ieškovui priteistiną skolą iki 1 358,57 Eur.

Dėl delspinigių priteisimo

27. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo delspinigius už sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2016-06-06, pavėluotą apmokėjimą ar visišką neapmokėjimą pagal delspinigių sąskaitas: 2016-05-31 DS-6 ir 2016-06-30 DS-7, tai yra už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-02-19 iki 2016-08-22, už 1 224 dienas, skaičiuojant po 14,48 Eur už dieną, iš viso 17 067,16 Eur.
28. Pirmosios instancijos teismas reikalaujamų priteisti delspinigių dydį sumažino nuo 14,48 Eur iki 0,50 Eur už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, įvertinęs tai, kad delspinigių suma daug kartų viršiją skolos sumą, tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius, teigdamas, kad 14,48 Eur delspinigiai yra jo minimalūs nuostoliai, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinęs, kad atsakovas prievolę įvykdė iš dalies.
29. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl delspinigių priteisimo ir nurodo, kad nėra pagrindo priteisti delspinigius, kadangi atsakovas nebuvo informuotas apie delspinigių sąskaitas.
31. Teisėjų kolegija nesutinka nei su ieškovo, nei su atsakovo apeliacinių skundų argumentais dėl delspinigių priteisimo.
32. Visų pirma, nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad nėra pagrindo skaičiuoti skolos už nuomos mokestį už gegužės–rugpjūčio mėnesius Sutarties pagrindu, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius pagal sąskaitas faktūras Nr. KER 0393 (nuomos mokestis už gegužės mėn.) ir KER 0397 (nuomos mokestis už birželio mėn.). Taigi ieškovas nepagrįstai apskaičiavo atsakovui delspinigius už 61 dieną, t. y. 3 050 Eur.
33. Dėl delspinigių priteisimo už praleistą terminą apmokėti sąskaitas teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Specialiuosiuose įstatymuose gali būti nustatyti kiti negu CK įtvirtinti netesybų mokėjimo pagrindai ir maksimalūs jų dydžiai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
34. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas, – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
35. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
36. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
37. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktos šalių nuomos Sutarties matyti, kad 5.8 Sutarties punktas numato, kad nuomininkui pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, nuomotojui raštu pareikalaus, nuomininkas įsipareigoja mokėti 50 litų (14,48 Eur) dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Netesybų sumokėjimas neatleidžia nuomininko nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo arba pažeidimų bei nuostolių atlyginimo.
38. Šioje byloje jau nustatyta, kad atsakovas nėra apmokėjęs kai kurių ieškovo pateiktų sąskaitų, o Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti prievolę, todėl teigti, kad atsakovas nežinojo apie tai, jog jis turi pareigą mokėti delspinigius, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2016-02-16 iki 2016-06-30, nurodo, kad ieškovas, vadovaujantis LR CPK 178 straipsniu, turi įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Byloje ieškovas nurodo, kad 2016-06-13 ir 2016-07-13 siuntė elektroninius laiškus atsakovui, kuriuose matyti, jog prie laiško yra pridėtas priedas su delspinigių sąskaita kompiuterinės programos „Microsoft Word“ formatu, todėl atsakovas buvo informuotas tinkamai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutikti negali, kadangi iš pateiktų elektroninių laiškų negalima matyti, koks yra prisegamo dokumento turinys, todėl negalima teigti, jog atsakovas buvo informuotas apie pateiktas delspinigių sąskaitas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina ir paties atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktą skolų suderinimo aktą, paruoštą 2016-04-20, kuriame matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie delspinigių sąskaitas DS-1 (paruošta 2015-08-05), DS-2 (paruošta 2015-09-10), DS-4 (paruošta 2015-10-16), tačiau iš šių delspinigių sąskaitų negalima spręsti, už kurių sąskaitų faktūrų pradelstą apmokėjimą yra mokami delspinigiai, taip pat ir terminas (2015-08-05–2015-10-16), už kurį yra apskaičiuoti delspinigiai, neatitinka ieškinyje pateikto reikalavimo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2016-02-16 iki 2016-06-30. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LRCK 6.71 straipsniu, kuriame nustatyta, kad skolininkas privalo sumokėti netesybas, jei prievolė nėra įvykdyta tinkamai bei LRCPK 1.5 straipsnio 4 dalimi,  kuris numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs tai, kad nors ieškovas į bylą ir nepateikė rašytinių įrodymų, įrodančių, jog atsakovas buvo informuotas apie pateiktas delspinigių sąskaitas, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2016-02-16 iki 2016-06-30, tačiau vis dėlto atsakovui-skolininkui laiku neįvykdžius prievolės  yra pagrindas priteisti delspinigius, kadangi kaip matyti iš atsakovo atsiliepimu pateikto skolų suderinimo akto, atsakovas žinojo, jog yra skaičiuojami delspinigiai ir, žinodamas, jog ieškovo pateiktos sąskaitos už nuomos mokestį bei teikiamas komunalines paslaugas yra mokami nereguliariai, turėjo pasidomėti apie delspinigių mokėjimą ir skolų paskirstymą.
39. Dėl ieškovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nusprendė, kad ieškovo reikalaujamos netesybos yra per didelės, teisėjų kolegija nurodo, kad iš minėtos Sutarties nuostatos matyti, kad ieškovas Sutarties pagrindu reikalauja iš atsakovą mokėti 0,37 procento dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo dydžio už kiekvieną pradelstą dieną (po 14,48 Eur už kiekvieną pradelstą dieną) ir toks nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, kadangi ieškovo reikalaujama priteisti suma yra 3 844,93 Eur, o delspinigių dydis 17 067,16 Eur, t. y. daugiau nei keturis kartus didesnis nei prašoma priteisti skola. Todėl šioje byloje yra pagrindas mažinti ieškovo reikalaujamas priteisti netesybas.
40. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. ir kt. v. M. A., bylos Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013).
41. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
42. Taigi, kaip minėta anksčiau, iš ieškovo ieškinio reikalavimo aiškiai matyti, jog prašomų priteisti delspinigių dydis yra net kelis kartus didesnis nei reikalaujama priteisti skola už paslaugas, t. y. reikalaujama priteisti skola yra 3 844,93 Eur, o prašomų priteisti delspinigių dydis 17 723,52 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nors ir nurodė, jog jo minimalūs nuostoliai yra 14,48 Eur, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taigi ieškovas iš esmės negali pagrįsti tokių aiškiai ir neproporcingai didelių delspinigių, taip pat, kaip jau nustatyta anksčiau šioje byloje, pats ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovas buvo informuotas apie delspinigius, skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2016-02-16 iki 2016-06-30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš esmės atsakovas iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. juos vykdė nereguliariai, tačiau sutarties netinkamas vykdymas nesitęsė itin ilgą laikotarpį, t. y. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad maksimalus atsakovo delsimas apmokėti sąskaitas nuo 2016-02-16 buvo 136 dienos. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažinti ieškovui priteisiamus delspinigius už 180 dienų iki ieškinio pateikimo dienos iki 569 Eur, skaičiuojant po 3,16 Eur už kiekvieną praleistą dieną.
43. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai apskaičiavo skolos dydį, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos dydžio priteisimo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.) iš dalies patenkinus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, kitą teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir procesinių palūkanų palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44. LRCPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. LRCPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas 9 procentais (ieškinio suma 20 912,09 Eur, ieškovui priteistina 1 358,57 Eur skolos ir 569 Eur delspinigių, viso 1 927,57 Eur), todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 471 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo 759,06 Eur advokato išlaidų, viso 1 230,06 Eur, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 113,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.
46. Atsakovas turėjo 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Kadangi  ieškinys iš dalies atmestinas, tai yra 91 procentu, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 227,50 Eur  bylinėjimosi išlaidų suma, turėta už advokato pagalbą byloje (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti 1 603,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.
48. Įvertinus, kad duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateiktos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies 11 procentų (apeliantas nurodė, kad apeliaciniu skundu ginčijamą sumą sudaro 18 008,79 Eur), yra pagrindas priteisti 176,36 Eur.
49. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų nepasisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti šitaip:

              priteisti ieškovui UAB „Keramikų 4“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Viešosios įstaigos „Šeimos medicinos paliatyvaus gydymo centras“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1 358,57 Eur skolos, 569 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

              Priteisti ieškovui UAB „Keramikų 4“ 113,38 Eur bylinėjimosi iš laidų iš atsakovo VšĮ „Šeimos medicinos paliatyvaus gydymo centras“ pirmosios instancijos teisme.

              Priteisti atsakovui VšĮ „Šeimos medicinos paliatyvaus gydymo centras“ 227,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Keramikų 4“ pirmosios instancijos teisme.

              Priteisti ieškovui UAB „Keramikų 4“ 176,36 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės VšĮ „Šeimos medicinos paliatyvaus gydymo centras“.

Teisėjai              Alona Romanovienė

              Kristina Domarkienė

              Marius Dobrovolskis