Administracinė byla Nr. A-1122-143/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04335-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-4745 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2) panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 62-708 paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, jog pagal pateiktą prašymą 2014 m. liepos 19 d. buvo iškviestas paskambinti prašyme nurodytais numeriais. Baigęs vieną pokalbį, neviršydamas nustatytos pokalbio trukmės (15 min.), norėjo paskambinti kitu prašyme nurodytu numeriu, tačiau jam neleista. Jis mėgino paaiškinti pareigūnui, kad skambina kitu numeriu, neviršydamas bendros nustatytos pokalbio trukmės, kad nedraudžiama to daryti, tačiau pareigūnas taip nemanė, neturėjo tokių duomenų, vadovavosi nustatyta praktika ir liepė rašyti paaiškinimą. Nedelsdamas parašė paaiškinimą, tačiau į jį neatsižvelgta. Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 62-708 ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti neteisingi, iškraipyti, faktiniais ir kitais įrodymais objektyviai nepagrįsti teiginiai. Pareiškėjas rėmėsi, be kita ko, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio nuostata, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymuose nustatytais būdais ir priemonėmis, taip pat 102 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad, kam skambinti, pasirenka nuteistasis, kad šiame straipsnyje nenustatyta, jog nuteistasis gali skambinti tik vienu numeriu, tik aiškiai nurodyta maksimali pokalbio trukmė. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostatas iš esmės atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, o, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktą, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Pareiškėjas pažymėjo, jog tariamo inkriminuoto pažeidimo metu jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl to tuo metu negalėjo tinkamai suprasti pareigūno elgesio, negalėjo tinkamai valdyti savo abejonės dėl pareigūno reikalavimo teisėtumo ir vykdyti pareigūno reikalavimą. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio, pareigūno reikalavimai nelaikytini teisėtais, taigi jų vykdyti neprivalėjo, o todėl ginčijosi. Be to, jam paskirta nuobauda yra itin griežta. Pažymėjo, kad, nesutikdamas su paskirta nuobauda, pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris formaliame, nepagrįstame ir neteisėtame 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 2S-4745 nurodė, jog jam buvo suteiktas vienas skambutis, todėl dar kartą negalėjo skambinti; taip pat nurodė, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas yra įpareigotas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o kadangi šio reikalavimo nevykdė, buvo pagrįstai ir teisėtai nubaustas. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jis patyrė nepatogumų, buvo pažemintas ir dvasiškai nuskriaustas, todėl tikslinga kompensuoti neturtinę žalą, kurią sudaro 300 Eur.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į skundą (b. l. 36–39) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalimi, 110 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 1 dalimi, 143 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad suimtieji / nuteistieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. Pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko 2010 m. gegužės 10 d., tądien jis buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais, buvo įspėtas už paminėtų teisės aktų pažeidimą; šiuos faktus patvirtino pareiškėjo pasirašytas 2010 m. gegužės 10 d. įsipareigojimas. Nors pareiškėjas buvo supažindintas su visomis vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, tačiau vis tiek jų nesilaikė ir pažeidė, nors žinojo, kokios gali būti pasekmės, be to, tai yra jau ne pirma paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.55 val., atsižvelgiant į nuteistojo, t. y. pareiškėjo, prašymą, jam buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min.; pareiškėjas, baigęs vieną telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu, į prižiūrėtojo reikalavimus neskambinti antrą kartą pareiškėjas nereagavo, ginčijosi, tai pats patvirtino savo skunde. Nuteistajam bandant pradėti antrą telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo padarytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareiškėjo 2014 m. liepos 19 d. paaiškinimu, kita surinkta medžiaga, įvertinęs visas aplinkybes, 2014 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 62-708 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skirta teisėtai ir pagrįstai, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, taigi ji neturėtų būti panaikinta. Teigė, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos, nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, ją skiriant teisėtumas nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti. Pabrėžė, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda už suėmimo režimo reikalavimų pažeidimą, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kaip ta žala pasireiškė. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde paminėti įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiajam ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti. Toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, todėl šis pareiškėjo reikalavimas taip pat atmestinas. Pažymėjo, kad pareiškėjas ir toliau nelinkęs laikytis bausmės atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra kategoriškai nusiteikęs prieš įstaigos administraciją, piktnaudžiaudamas teismine gynyba. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 21–24) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodė, kad, išnagrinėjus su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, nustatyta, jog 2014 m. liepos 19 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime apie 10.55 val. nuteistajam, t. y. pareiškėjui, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsniu, leista paskambinti telefonu; pareiškėjas, baigęs vieną telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu, į pareigūnų reikalavimus neskambinti antrą kartą nereagavo, ginčijosi; pareiškėjui bandant paskambinti antrą kartą, pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą medžiagą, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, 2014 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 62-708 pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda paskirta pažeidimą padariusiam nuteistajam, nuobaudą paskyręs pareigūnas neviršijo savo įgaliojimų, todėl, remiantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Bausmių vykdymo kodekso skyriai (Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato Bausmių vykdymo kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, kam skambinti, pasirenka nuteistasis, telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 102 str. 2 d.). Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (Bausmių vykdymo kodekso 102 str. 3 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Kalėjimų departamentas, pagrįsdamas savo poziciją, taip pat rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, jų XIX skyriaus normomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką (124, 126, 127 p.). Pažymėjo, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime, kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems priklausančių telefoninių pokalbių skaičių nustato Bausmių vykdymo kodekso 85 ir 86 straipsniai. Pareiškėjas 2014 m. liepos 19 d. pasinaudojo teise paskambinti telefonu, t. y. 1 kartą paskambino vienu telefono numeriu ir kalbėjosi, jį prižiūrintys pareigūnai pagrįstai neleido jam skambinti kitais telefonų numeriais. Pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių prasmę, pokalbis laikomas įvykusiu, kai nuteistasis telefonu prisiskambina ir turi galimybę kalbėtis jam priimtiną laiką, bet ne ilgiau kaip 15 min. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsniu, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.), nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 d.). Specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, taip pat ir pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (šio straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatyme nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus / susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatyme nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, be kita ko, draudimas iki 1 mėn. pirkti maisto produktus. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (Bausmių vykdymo kodekso 112 str. 1 d.); Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-25/2014). Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl, pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą – draudimą 1 mėn. pirkti maisto produktus. Teigė, kad, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. skundą išnagrinėjo tinkamai, skundžiamas Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2S-4745 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie pareiškėjui padarytą tariamą turtinę ir neturtinę žalą. Nėra nustatytas teisės aktų neteisėtumas. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Taigi, nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalai atlyginti, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą (CK 6.271 str.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu (b. l. 76–85) atmetė skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė teismą, be kita ko, panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 2S-4745 bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 62-708.
Teismas pabrėžė, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes liudytojas R. V., Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis, patvirtino, jog: pareiškėjas surinko prašyme nurodytą vieną telefono numerį (prašyme buvo nurodytas ne vienas telefono numeris), pakalbėjo apie pusę leidžiamo laiko, pokalbio pabaigoje pasakė, kad dar kažkam skambins; baigęs pokalbį, pareiškėjas nuspaudė telefono aparate ragelio padėjimo mygtuką, bet ragelio nepadėjo, o iš karto labai greitai ėmė rinkti kitą numerį (šis numeris buvo nurodytas prašyme); pareiškėjas numerį renka neįprastai, viena ranka stengiasi pridengti; jis, R. V., turėdamas rankoje pareiškėjo prašymą, pamatė, kad pareiškėjas renka ne tą patį, o kitą numerį, iš karto priminė pareiškėjui, kad nuteistiesiems leidžiamas vienas pokalbis, galintis trukti 15 min.; vienas telefoninis pokalbis – kai susisiekiama su abonentu, pakalbama, pokalbį baigus padedamas ragelis; neleidus pareiškėjui skambinti antruoju numeriu, pareiškėjo pozicija pasikeitė: iš asmens, kuris džiaugiasi, kad gali paskambinti, pareiškėjas, galima sakyti, tapo agresyvus; pareiškėjui surinkus antrą numerį, jis, R. V., nuspaudė ragelį (baigė skambutį).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl teisės aiškinimo. Pareiškėjo nuomone, Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, reiškia, kad pareiškėjas gali skambinti keliems abonentams, tačiau pokalbių trukmė negali viršyti 15 minučių, atsakovo manymu, priešingai, ši nuostata reiškia, kad vienas telefoninis pokalbis vienam abonentui negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.
Teismas akcentavo, kad Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 126 punkte nustatyta, kad pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparate tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose; pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Taigi, teismo manymu, šios nuostatos reiškia, jog pareiškėjui galima skambinti tik vienam abonentui.
Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata yra tokia pati, kaip ir Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostata, o, pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktą, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, ir bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių, tačiau pareiškėjui, kuris yra nuteistasis (dėl to ginčo nėra), Suėmimo vykdymo įstatymo bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nėra taikomos. Atkreipė dėmesį, kad nuteistųjų ir suimtųjų statuso skirtumus analogiškoje byloje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-215/2014). Ypač pažymėjo, kad nuteistųjų ir suimtųjų statusų skirtumus įrodo ir tai, jog suimtieji gali skambinti kiekvieną dieną (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 p.), o nuteistieji, esantys kalėjimo paprastoje grupėje, – tik vieną kartą per savaitę (Bausmių vykdymo kodekso 85 str. 1 d. 5 p.).
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teisės aiškinimą bei faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, konstatavo, kad Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2S-4745 ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 62-708 yra teisėti bei pagrįsti, jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą negalėjo patenkinti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 90–92, 104–106) prašo pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, rėmėsi prielaidomis, o ne įstatymais. Teigia, jog pareigūnas neturėjo pagrindo surašyti tarnybinio pranešimo. Nutarime klaidingai nurodyta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalį priklausė tik vienas pokalbis, t. y. skambutis, nes šioje normoje nurodyta tik tai, kad vienas telefoninis pokalbis negali trukti 15 minučių. Nenurodyta, kad gali rinkti tik vieną numerį. Tai nenurodyta ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 126 punkte. Direktorius leido skambinti nurodytais numeriais. Teismas privalėjo panaikinti ir Kalėjimų departamento sprendimą. Be to, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 62-708 paskirtos nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus, patvirtintos Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2S-4745, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nuteistasis – pareiškėjas – padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2014 m. liepos 19 d. apie 10 val. 55 min., atsižvelgiant į nuteistojo rašytinį prašymą, pastarajam buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, kuris negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Nuteistasis, baigęs vieną telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrą kartą kitu numeriu. Į prižiūrėtojo reikalavimus neskambinti antrą kartą nuteistasis nereagavo, ginčijosi, šiam bandant pradėti antrą telefoninį pokalbį, jis buvo nutrauktas. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b. l. 41).
Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Išvardytos faktinės aplinkybės ginčo šalių iš esmės nėra kvestionuojamos, todėl laikytinos nustatytomis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 2 d.). Byloje ginčas kyla dėl teisės aiškinimo – ginčo šalys skirtingai interpretuoja Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostatą (galimybę per 15 minučių paskambinti keliems abonentams ar tik vienam abonentui). Atsižvelgiant į tai, analizuotinas ginčui išspręsti aktualus teisinis reglamentavimas.
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2014 m. gegužės 5 d. įsiteisėjo dėl pareiškėjo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, pusę bausmės atliekant kalėjime, kitą bausmės dalį – pataisos namuose. Po nuosprendžio įsiteisėjimo vadovaujamasi teisės aktais, kurie reglamentuoja nuteistųjų teisinę padėtį (Bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 1 str. 1 d.). Suėmimo vykdymo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai yra neaktualūs, kadangi nustato suimtųjų teisinę padėtį (Suėmimo vykdymo įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1660 redakcija) 1 str. 1 d.). Taigi pareiškėjui, 2014 m. liepos 19 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomam kaip nuteistajam, taikytinos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) numato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Kaip matyti, Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti nuteistųjų teisę paskambinti telefonu, dėl telefoninių pokalbių skaičiaus (kiekio) nukreipia į kitus šio kodekso straipsnius. Kadangi pareiškėjas ginčo metu laisvės atėmimo bausmę atliko kalėjime, yra aktualus Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) 5 punktas, nustatantis, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Be kita ko, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (Bausmių vykdymo kodekso 86 str. 1 d. 4 p. (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija)). Taigi laisvės atėmimo bausmę kalėjime atliekantys nuteistieji turi teisę tik vieną kartą per savaitę (ar per mėnesį) paskambinti telefonu – leidžiamas tik vienas telefoninis pokalbis. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalis (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2338 redakcija) įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Aiškinant išvardytas Bausmių vykdymo kodekso nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę kalėjime atliekantiems nuteistiesiems leidžiamas tik vienas telefoninis pokalbis per savaitę (ar per mėnesį) jų pasirinktam vienam abonentui, kuris negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Pateiktą aiškinimą patvirtina ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2014 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1R-115 redakcija) (XIX skyrius). Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (Bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija) 110 str. 1 d. 2 p.).
Išdėstytų argumentų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė aptartą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Skundžiamu nutarimu už tai pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Pareiškėjas, be to, prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Šioje byloje nenustatyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos neteisėti veiksmai. Taigi nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Nenustatyta kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė