Civilinė byla Nr. e2A-3-370/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko D. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas ūkininkas D. Š. (toliau – ir ieškovas) 2015 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) 114 798,49 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. steigiamojo susirinkimo metu penki ūkininkai (A. P., D. Š., P. Š., V. Š. ir V. R.), siekdami bendrai vykdyti žemės ūkio veiklą, nusprendė įsteigti žemės ūkio kooperatyvą (toliau – ir ŽŪK) „VIRIDIS GROUP“ (toliau – ir kooperatyvas), o šio juridinio asmens vadovu paskyrė vieną iš žemės ūkio kooperatyvo pajininkų A. P.. ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, kaip ūkininkų sambūris, buvo įsteigtas tam, kad vykdytų žemės ūkio veiklą iš trečiųjų asmenų išsinuomotuose žemės plotuose, taip pat tam, jog padėtų ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ pajininkams, vykdantiems savarankišką žemės ūkio veiklą, centralizuotai apsirūpinti žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingais resursais. Ieškovui, kaip kooperatyvo pajininkui, perparduotas prekes (trąšas ir chemines medžiagas už 166 020,30 Lt (48 082,80 Eur) kooperatyvas įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „LITAGROS PREKYBA“ ir už jas kooperatyvas turėjo atsiskaityti iki 2012 m. spalio 1 d. (bendra pirkimo–pardavimo suma buvo 274 317,04 Lt (79 447,71 Eur). Ieškovas, žinodamas, kad su kooperatyvu už perparduotas prekes reikia atsiskaityti, nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. kooperatyvui pateikė prekių (sėklų, grūdų) ir suteikė paslaugų (atliko darbus) už 495 783,21 Lt (143 588,74 Eur). Ieškovas, vadovaudamasis ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ įstatais, visą žemės ūkio produkciją pardavė per kooperatyvą, savo ūkyje užaugintus grūdus tiesiogiai įveždamas grūdų supirkėjams, įskaitant UAB „Litagros grūdai“.

3.       Nurodė, kad į UAB „Litagros grūdai“ ieškovas įvežė grūdų už 123 341,87 Lt (35 722,27 Eur) ir ši suma buvo užskaityta kaip ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ prievolės už nupirktas trąšas ir chemines medžiagas iš UAB „LITAGROS PREKYBA“ įvykdymas (trišalis įskaitymas tarp ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, UAB „Litagros grūdai“ ir UAB „LITAGROS PREKYBA“). Atsakovas, veikdamas kartu su kooperatyvo buhaltere, 2012 m. gruodžio 31 d. padarė ieškovo ir ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ priešpriešinių prievolių sudengimą (užskaitą) 202 093,28 Lt (58 530,26 Eur), tačiau šios pinigų sumos kreditoriui UAB „LITAGROS PREKYBA“ už įsigytas chemines medžiagas ir trąšas nepervedė. Kooperatyvas už ieškovo parduotus grūdus, kuriuos kooperatyvas perpardavė grūdų supirkėjams, gavo atsiskaitymą, tačiau šių lėšų nepanaudojo nei visiškam atsiskaitymui su ieškovu, nei su pagrindiniu trąšų ir cheminių medžiagų tiekėju UAB „LITAGROS PREKYBA“. Už kooperatyvo prievolių vykdymą šiam kreditoriui ieškovas buvo asmeniškai laidavęs kartu su pajininkais A. P. ir J. V.. ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, kurio finansinius resursus ir banko sąskaitą valdė išimtinai atsakovas, dėl nesuprantamų priežasčių neatsiskaičius su UAB „LITAGROS PREKYBA“, nors lėšų, gautų pardavus ieškovo grūdus, už kuriuos su ieškovu nebuvo atsiskaityta, buvo daugiau nei pakankamai, UAB „LITAGROS PREKYBA“, be kita ko, nukreipė reikalavimus dėl likusio įsiskolinimo (pagal buhalterinės apskaitos duomenis, skolos likutis buvo 127 175,17 Lt (36 832,48 Eur) į laiduotojus. Kreditoriaus UAB „LITAGROS PREKYBA“ reikalavimą ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ ir laiduotojų (A. P., J. V. ir D. Š.) atžvilgiu perėmė atsakovo tėvas R. P., kuris faktiškai vykdo išieškojimą tik iš ieškovo, nes reikalavimų atsakovo ir J. V. atžvilgiu atsisakė. Todėl susiklostė tokia situacija, kad dėl atsakovo, kaip kooperatyvo pajininko ir kooperatyvo vadovo apgaulingų ir nesąžiningų veiksmų, netinkamai organizuotos veiklos ir netinkamo kooperatyvo finansų tvarkymo kooperatyvas, gavęs atsiskaitymą iš grūdų supirkėjų, disponuodamas didelėmis piniginėmis lėšomis, neatsiskaitė nei su ieškovu, kaip pajininku ir grūdų tiekėju, nei padengė įsiskolinimą už trąšas ir chemines medžiagas UAB „LITAGROS PREKYBA“, dėl to ieškovas dar liko skolingas, kaip kooperatyvo laiduotojas, UAB „LITAGROS PREKYBA“ (šiuo metu – reikalavimą perėmusio R. P.) naudai, nors kooperatyvo gautų lėšų už ieškovo įvežtus grūdus turėjo pakakti atsiskaitymui bent jau su didžiuoju trąšų ir cheminių medžiagų tiekėju UAB „LITAGROS PREKYBA“.

4.       Dėl atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų susiklostė tokia situacija, kad faktiškai tik ieškovo pinigais buvo iš dalies atsiskaityta už ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ prievoles UAB „LITAGROS PREKYBA“, o likusio kooperatyvo įsiskolinimo, veikiant per reikalavimo teises perėmusį R. P., vėl reikalaujama iš ieškovo, kaip laiduotojo (nepaisant to, kad už jo per kooperatyvą grūdų supirkėjams parduotus grūdus kooperatyvas gavo atsiskaitymą, o su ieškovu nebuvo atsiskaityta).

5.       Ieškovo vertinimu, atsakovas nesąžiningai, neturėdamas teisinio pagrindo, aplaidžiai ir pažeisdamas teisės aktų bei kooperatyvo įstatų reikalavimus (numatytą mokėjimų eiliškumą, įstatų 5.1.14 papunktį, numatantį didelės vertės ilgalaikio turto įsigijimo tvarką ir kt.) panaudojo kooperatyvo gautas pinigines lėšas už ieškovo suvežtą žemės ūkio produkciją (faktiškai kreditoriaus lėšas) ir neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu ir kreditore UAB „LITAGROS PREKYBA“, o vėliau, nesąžiningai sudarė situaciją, kad visi finansiniai reikalavimai būtų nukreipti tik į vienintelį laiduotoją – ieškovą, be regreso galimybės. Ieškovui buvo padaryta, iš viso 114 798,49 Eur žala (71 659,43 Eur už kooperatyvui suteiktas prekes ir paslaugas, antstolio M. A. vykdomojoje byloje Nr. 0089/13/00165 išieškoma 38 068,99 Eur suma, 5 070,06 Eur delspinigiai).

6.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti į ieškovą, taip pat ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio ir tokios žalos buvimo fakto. Atsakovas buvo atsakingas už žemės sklypų paiešką ir jų nuomą, o ieškovas už žemės ūkio veiklos faktinį organizavimą. Už kooperatyvo buhalterinę apskaitą visą kooperatyvo veiklos laikotarpį buvo atsakingi profesionalūs buhalteriai. Visos operacijos, kurias buhalteriai užfiksavo kooperatyvo apskaitoje, turėjo tam faktinį ir teisinį pagrindą. Aplinkybių, kad kokios nors kooperatyvo gautos ar gautinos piniginės sumos būtų buvusios kur nors atsakovo neteisėtai panaudotos, nėra nustatyta, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė ne tik bendrųjų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, bet ir šio pobūdžio bylose keliamų specifinių sąlygų egzistavimo.

7.       Nurodė, kad atlikus sudengimą tarp ieškovo ir kooperatyvo turėtų priešpriešinių reikalavimų, kooperatyvo skola ieškovui buvo pagrįstai sumažinta 166 020,30 Lt (48 082,80 Eur) suma, kuri galėjo ir buvo panaudota atsiskaitymams su kooperatyvo kreditoriais. Ieškovas šio atlikto sudengimo niekada neginčijo, be kita ko, jį pripažįsta, todėl laikytina, jog jis atliktas teisėtai. Visos kooperatyvo gautos ar gautinos piniginės lėšos už kooperatyvo parduotą produkciją supirkėjams buvo teisėtai panaudotos išimtinai kooperatyvo veikloje, o tokių aplinkybių, jog atsakovas kokias nors kooperatyvo lėšas būtų neteisėtai pasisavinęs ar išvaistęs, ieškovas neįrodo, kadangi tokios aplinkybės objektyviai net neegzistuoja, taip pat atmestini kaip nepagrįsti teiginiai, jog dėl atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų ar neveikimo nebuvo visiškai atsiskaityta nei su juo, nei įvykdyta kooperatyvo prievolė didžiausiam tiekėjui UAB „LITAGROS PREKYBA“.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje
Nr. B2-383-212/2015 dėl bankrutavusios žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ir BŽŪK) „VIRIDIS GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylos dalyviais buvo ieškovas ir atsakovas, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti. Atsižvelgęs į prejudicinį faktą, kad aktyviais kooperatyvo pajininkais buvo A. P., D. Š. ir J. V. ir sprendimus priimdavo žodinių susitarimų pagrindu, įstatų nuostatomis, teismas nusprendė, kad ir tokie sprendimai, kuriuos ieškovas nurodo kaip neteisėtus atsakovo veiksmus, padariusius jam žalos, buvo priimti pritarus pačiam ieškovui.

10.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kooperatyvas neturėjo galimybės dėl turimų skolų atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat ir su ieškovu bei UAB „LITAGROS PREKYBA“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad skolininkas turi atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, todėl ieškovas, teigdamas, kad ši tvarka buvo pažeista, turėjo nurodyti, kokius mokėjimus, nesilaikant eiliškumo, atliko kooperatyvas. Nepateikus tokių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad mokėjimai buvo atlikti nesilaikant eiliškumo. Be to, ir nustačius šią aplinkybę, neteisėtu kooperatyvo vadovo veiksmu tokie atlikti mokėjimai būtų pripažintini tuo atveju, jei būtų pagrindas atmesti atsakovo paaiškinimus, jog ieškovas sutiko laukti, kol bus atsiskaityta su kooperatyvo tiekėjais.

11.       Įvertinęs tai, kad ieškovas buvo ne tik kooperatyvo kreditorius, bet ir jo pajininkas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jo interesas buvo, kad kooperatyvas pirmiausia atsiskaitytų su kooperatyvo kreditoriais, kurie nebuvo kooperatyvo pajininkais, siekiant tęsti kooperatyvo veiklą. Teismas nurodė, kad kooperatyvo vadovo sprendimai, kurie, ieškovo nuomone, padarė jam žalos, turėjo būti nurodyti konkretūs, tik tai leistų daryti išvadą, ar tie veiksmai buvo netinkamu kooperatyvo ūkinės ir finansinės veiklos organizavimu, ar tai atitiko normaliai ūkinės veiklos rizikai. Tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie vadovo sprendimai, priimti jo asmeniškai, padarė nuostolių kooperatyvui, kuris neturėjo galimybės apmokėti skolų kreditoriams, leidžia daryti išvadą, jog atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo ieškovui nebuvo įrodyta.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

12.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kooperatyvas atitinkamu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su UAB „LITAGROS PREKYBA“ ir / arba ieškovu. ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo vien tiesiogiai į banko sąskaitą gautų piniginių lėšų apie 208 678 Lt (60 437,32 Eur) (neskaitant lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, kuriuos kooperatyvas naudojo atsakovo nuožiūra ir valia), iš jų su ieškovu atsiskaityta 60 790 Lt (17 606 Eur) sumai, piniginių lėšų likutis po to – 147 888 Lt (42 831,32 Eur), atitinkamai minėtu laikotarpiu buvo atlikta užskaita su UAB „LITAGROS PREKYBA“ (sumažinta skola) apie 123 341,87 Lt (35 722,27 Eur) sumai, todėl skolos likutis UAB „LITAGROS PREKYBA“ buvo apie 126 000 Lt (36 492,12 Eur). Tai reiškia, kad ne mažiau nei 147 888 Lt (42 831,32 Eur) suma vien banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kooperatyvo gauta perpardavus ieškovo parduotą žemės ūkio produkciją, galėjo būti panaudota atsiskaitymui su ieškovu ir / arba UAB „LITAGROS PREKYBA“, tačiau atsakovo valia ir vienašaliu sprendimu buvo panaudota kitoms ne pirmos būtinybės kooperatyvo reikmėms, dengiant vėliau prisiimtas nebūtinas kooperatyvo prievoles.

12.2.                      Atsakovas objektyviais ir patikimais įrodymais neįrodė, jog tarp kooperatyvo ir ieškovo buvo kažkoks susitarimas dėl atsiskaitymo už parduotą žemės ūkio produkciją atidėjimo. Ieškovas, kaip vienas pirmųjų ir pagrindinių kooperatyvo kreditorių (kaip ir UAB „LITAGROS PREKYBA“), be kita ko, perpirkęs dalį kooperatyvo iš UAB „LITAGROS PREKYBA“ įsigytų prekių (trąšų ir cheminių medžiagų), iš tiesų buvo suinteresuotas įvežti kuo daugiau žemės ūkio produkcijos tam, kad kooperatyvas galėtų atsiskaityti su UAB „LITAGROS PREKYBA“ iki sutartyje numatyto termino – 2012 m. spalio 1 d. Nepaisant to, kad ieškovas pardavė daugiau nei pakankamai žemės ūkio produkcijos, kurios turėjo pakakti atsiskaitymui ne tik su UAB „LITAGROS PREKYBA“, bet ir su pačiu ieškovu, kooperatyvas neatsiskaitė nei su UAB „LITAGROS PREKYBA“, nei su ieškovu. Kooperatyvo veikla nebuvo tęsiama 2013 m., t. y. 2013 m. sausio 25 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismo argumentai prieštarauja logikai. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad kooperatyvas liks skolingas tiek UAB „LITAGROS PREKYBA“, tiek pačiam ieškovui, o kooperatyvo veikla nebus tęsiama, jis nebūtų vežęs / pardavęs, kaip dabar paaiškėjo, faktiškai neatlygintinai grūdų kooperatyvui. Tokiu atveju ieškovas tiesiog būtų pardavęs žemės ūkio produkciją kitiems supirkėjams, gavęs atsiskaitymą ir galėjęs atsiskaityti už įsigytas prekes iš kooperatyvo.

12.3.                      Vadovo kaltė pagal įstatymus yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Savo kaltės atsakovas šioje civilinėje byloje nepaneigė. Byloje buvo įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, dėl to ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo ir turėtų būti patenkintas visiškai.

12.4.                      Tyčinio bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tyčinio bankroto požymių pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, atitinkamai keliamas klausimas, ar nebuvo pažeistas mokėjimų eiliškumas, kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių, ar nebuvo vadovo neteisėtų veiksmų, šiam siekiant dar labiau pabloginti kooperatyvo turtinę padėtį. Šioje civilinėje byloje buvo keliamas neanalogiškas klausimas – ieškovas teigė, kad atsakovas netinkamai organizavo kooperatyvo veiklą, netinkamai naudojo išimtinai jo valdomus ir disponuojamus finansinius resursus bei kt. Akivaizdu, kad tyčinio bankroto bylos ir šios civilinės bylos ratio decidendi (liet. bylos esmė) nesutampa, o bylose nustatytos aplinkybės negalėjo ir negali būti laikomos prejudicinėmis šioje byloje.

13.       Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.                      Nors ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas (CK 6.9301 straipsnis) bei fiduciarines vadovo pareigas kooperatyvui (CK 2.87 straipsnis), tačiau ieškovas neįrodinėjo, jog atsakovo tariamai atlikti neteisėti veiksmai buvo sąmoningai (tyčia) nukreipti tik į ieškovą ir jog tų veiksmų tariamas neteisėtumas pasireiškė tik vieno konkretaus kooperatyvo kreditoriaus atžvilgiu – šiuo atveju – ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovas šioje byloje nereiškė individualaus tiesioginio ieškinio buvusiam kooperatyvo vadovui pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas net neturėjo subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio tiesioginį ieškinį atsakovui, dėl to ieškovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba atitinkamai atmestas.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog kooperatyvas neturėjo galimybės dėl turimų skolų apimties atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat su ieškovu bei UAB „LITAGROS PREKYBA“.

13.3.                      Ieškovas apeliaciniame skunde tik atkartoja savo patikslintame ieškinyje išdėstytus motyvus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamai neteisėtai atliktų veiksmų bei nurodytos žalos, tačiau niekaip neįrodo ir nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos nurodytu klausimu, būtų nepagrįstos ar neteisėtos.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas prejudicinių faktų taikymo nuostatų nepažeidė, kadangi: 1) Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-383-212/2015, yra įsiteisėjusi; 2) tiek šioje, tiek nurodytoje byloje kaip proceso dalyviai dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas; 3) Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai dėl buvusios kooperatyvo pajininkų sprendimų praktikos kooperatyvo valdymo klausimais, laikytini prejudiciniais, kadangi jie toje byloje buvo dalis įrodinėjimo dalyko, kuris yra reikšmingas ir šioje civilinėje byloje.

14.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Z. B., kaip aukštesnysis prokuroras, 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13, panaikindamas 2014 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atliktą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnį, bei kartu minėtu nutarimu, nustačius nusikalstamų veikų požymius, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl atskirų nusikalstamų veikų, numatytų: 1) BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnyje, 222 straipsnyje dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ direktoriaus A. P. galimai neteisėtai surašytų 6 kasos pajamų orderių ir galimo piniginių lėšų pasisavinimo; 2) BK 208 straipsnyje dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ direktoriaus A. P. galimo skolininko nesąžiningumo išmokant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ lėšas sau ir pajininkui J. V.; 3) BK 184 straipsnio 2 dalyje dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ direktoriaus A. P. galimai iššvaistyto didelės vertės ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ turto – pasėlių, juos perduodant UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“; 4) BK 184 straipsnio 2 dalyje dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ direktoriaus A. P. galimai iššvaistyto didelės vertės ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ turto (sėklų, trąšų, kuro, chemijos ir kt.); 5) BK 209 straipsnyje dėl galimo ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ nusikalstamo bankroto; 6) BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnyje dėl iš ūkininko D. Š. pirktos ir į ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos žemės ūkio produkcijos.

15.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje esminė įrodinėjama aplinkybė yra atsakovo nesąžiningumas, kuris, ieškovo nuomone, pasireiškė tuo, jog atsakovui turint teisę priimti valdingus sprendimus, buvo sudaryti ieškovui nenaudingi sandoriai, dėl kurių kooperatyvas neteko lėšų, skirtų atsiskaityti su ieškovu. Atnaujintame ikiteisminiame tyrime bus sprendžiama, ar atsakovas atliko nusikalstamus veiksmus, kurie sudaro jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtį. Konstatavus, kad atsakovas tokius veiksmus atliko ir yra dėl jų kaltas, šios aplinkybės civilinėje byloje būtų svarbus įrodymas.

16.       2023 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

17.       Ieškovas nurodo, kad 2023 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. S. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13, kuris įsiteisėjo 2023 m. balandžio 17 d. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. P. ir / ar E. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taip pat nurodo, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jo metu buvo nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo A. P. netinkamai organizuota ir vesta kooperatyvo veikla, buhalterine apskaita, neteisėtais veiksmais / neveikimu, nesąžiningu elgesiu kooperatyvo kreditorių atžvilgiu. Atnaujinus bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti vertinami kartu su 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymu pateikti įsiteisėję teismo sprendimai – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-94-675/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-434-603/2019, kuriuose konstatuotos šioje civilinėje byloje prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, paneigiančios atsakovo nurodytas aplinkybes ir poziciją šioje civilinėje byloje.

18.       Lietuvos apeliacinis 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir nustatė terminą atsakovui pateikti nuomonę dėl ieškovo 2023 m. balandžio 24 d. prašyme nurodytų aplinkybių. 

19.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. S. 2023 m. sausio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. S. 2023 m. vasario 14 d. nutarimu atmetė pareiškėjo D. Š. skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2023 m. kovo 21 d. nutartimi D. Š. skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. Š. skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 21 d. nutartį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad bylos sustabdymo pagrindas yra išnykęs, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintas.

20.       Atsakovas 2023 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą priimti rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13 yra užbaigtas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi, o Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. 2023 m. sausio 2 d. nutarime padarytos išvados, jog atsakovas nepadarė veikų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį bei 223 straipsnio 1 dalį – pagrįstos ir teisėtos. Prokuroro D. A. nutarimuose pateikti vertinimai, kuriuos pateikia ieškovas, yra paneigti prokuroro V. S. 2023 m. sausio 2 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, dėl dalies prokuroro D. A. pateiktų aplinkybių vertinimo, jau buvo pasisakyta ankstesniuose ir prejudicinę reikšmę tiek minėtam ikiteisminiam tyrimui, tiek nagrinėjamai civilinei bylai turinčiuose teismų procesiniuose sprendimuose, bet prokuroras, teikdamas savo vertinimus, į juos neatsižvelgė. 

21.       Taip pat nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla
Nr. e2-94-675/2018 pagal A. P. ieškinį D. Š. dėl 28 187,31 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-434-603/2019 Vilniaus regiojo apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-94-675/2018 paliko nepakeistą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo ieškinys ieškovo atžvilgiu buvo atmestas, nes teismai nesutiko su atsakovo vertinimu, jog ieškovas kooperatyvui vykdant veiklą veikė kaip faktinis vadovas, kuriam gali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė už kreditorių patirtą žalą. Kitos ieškovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos liko nenagrinėtos. Nepaisant to, šios aplinkybės jokia apimtimi nepatvirtina, kad dėl šios aplinkybės turėjo ar turėtų būti tenkinamas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuris yra pareikštas atsakovo atžvilgiu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

24.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

25.       Apeliantas kartu su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikė naujus įrodymus: 1) Generalinės prokuratūros 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-9-00178-13, 2) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ikiteisminiame tyrime
Nr. 50-9-00178-13. 

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais įrodymais apeliantas grindžia savo ieškinio (ir apeliacinio skundo) pagrindą, taip pat šių įrodymų apeliantas negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šie įrodymai atitinka sąsajumo reikalavimą (CPK 180 straipsnis) ir gali turėti įtakos sprendžiant ginčą. Pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta teisė pateikti nuomonę dėl šių įrodymų priėmimo, todėl siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą ir įvykdyti teisingumą byloje, yra pagrindas priimti į bylą apelianto su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą pateiktus naujus įrodymus – 1) Generalinės prokuratūros 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-9-00178-13, 2) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 50-9-00178-13.

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

 

27.       2023 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad bylos sustabdymo laikotarpiu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, yra pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.

28.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinių dokumentų argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei apelianto prašyme nurodytos aplinkybės, nei kitokios išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (nutarties 22 punktas). Juo labiau kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pasiūlė atsakovui A. P. pateikti nuomonę dėl apelianto 2023 m. balandžio 24 d. prašyme nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką, atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus tiek dėl bylos esmės, tiek ir dėl ikiteisminiame tyrime Nr. 50-9-00178-13 priimtų procesinių dokumentų bei jų įtakos nagrinėjamam ginčui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

 

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

 

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. steigiamojo susirinkimo metu penki ūkininkai – A. P., D. Š., P. Š., V. Š. ir V. R., siekdami bendrai vykdyti žemės ūkio veiklą, nusprendė įsteigti ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, o šio juridinio asmens vadovu paskyrė vieną iš žemės ūkio kooperatyvo pajininkų A. P.

31.       Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. B2-463-212/2013 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-47-212/2016) ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-348/2014 Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-47-212/2016 paliko nepakeistą.

32.       Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-200-212/2014 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-47-212/2016) buvo patvirtintas BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš viso 435 911,33 Lt (126 248,64 Eur) sumai (apelianto patvirtintas finansinis reikalavimas – 254 674,74 Lt (73 758,90 Eur)).

33.       Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. B2-47-212/2016 nusprendė pripažinti, kad BŽŪB „VIRIDIS GROUP“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Teismas nurodė, kad pripažinus BŽŪB „VIRIDIS GROUP“ veiklą pasibaigusią dėl bankroto, liko nepatenkintas ūkininko D. Š. 73 469,28 Eur finansinis reikalavimas.

34.       2013 m. gegužės 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje pagal ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ pajininko D. Š. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ vadovo A. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų.

35.       Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. Š. 2014 m. spalio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36.       2017 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Z. B., išnagrinėjęs pareiškėjo D. Š. prašymą, priėmė sprendimą jį tenkinti ir nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 atnaujinti, taip pat šioje medžiagoje pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnyje, 208 straipsnyje, 184 straipsnio 2 dalyje dėl A. P. galimai atliktų veiksmų, taip pat pagal BK 209 straipsnį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnį dėl galimo ŽŪK nusikalstamo bankroto bei dėl į ŽŪK buhalterinę apskaitą neįtrauktos žemės ūkio produkcijos.

37.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Ž. 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00178-13 buvo nutrauktas A. P. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat E. S. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gruodžio 31 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui bei nesurinkus pakankamai duomenų dėl aplaidaus ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2013 m. gegužės 20 d., taip pat A. P. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nenustačius šių nusikalstamų veikų požymių.

38.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. A., išnagrinėjęs pareiškėjo D. Š. skundą dėl 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2021 m. liepos 5 d. priėmė procesinį sprendimą tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, atnaujinti. 

39.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Ž. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00178-13 E. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrauktas. Tyrimas buvo tęsiamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

40.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Ž. 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00178-13 buvo nutrauktas A. P. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl veikų padarymo.

41.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. A., išnagrinėjęs D. Š. skundą, 2022 m. vasario 18 d. nutarimu priėmė procesinį sprendimą 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinti ir ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį atnaujinti.

42.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, 2023 m. sausio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00178-13, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nesutikdamas su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, D. Š. 2023 m. sausio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundė aukštesniajam prokurorui.

43.       Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. S. 2023 m. vasario 14 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą, pažymėdamas, jog prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą, nepadarė nei materialinių, nei procesinių teisės normų pažeidimų bei ikiteisminį tyrimą nutraukė pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams. D. Š., nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

44.       Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2023 m. kovo 21 d. nutartimi šį D. Š. skundą atmetė, motyvuodama tuo, jog prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba, esant bent vienam iš BPK 212 straipsnyje nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjos nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas itin išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

45.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė D. Š. skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

 

46.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, padarė išvadą, kad kooperatyvas neturėjo galimybės dėl turimų skolų atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat ir su apeliantu bei UAB „LITAGROS PREKYBA“, nes apeliantas nepateikė duomenų, kokius mokėjimus, nesilaikant eiliškumo, atliko kooperatyvas (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad apeliantas nepateikė duomenų, kurie kooperatyvo vadovo (atsakovo) sprendimai, priimti jo asmeniškai, padarė nuostolių kooperatyvui, kuris neturėjo galimybės sumokėti skolų kreditoriams.

47.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-403/2022).

48.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

49.       Valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-403/2022).

50.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).

51.       Apeliantas savo finansinį reikalavimą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y., kad atsakovas, būdamas ŽŪK „VIRIDIS GOUP“ vadovu, perpardavęs apelianto parduotą žemės ūkio produkciją, apeliantui nesumokėjo 114 798,49 Eur. Apelianto vertinimu, atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad atsakovui turint teisę priimti valdingus sprendimus, buvo sudaryti apeliantui nenaudingi sandoriai, dėl kurių kooperatyvas neteko lėšų, skirtų atsiskaityti su apeliantu. Atsakovas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti į apeliantą, taip pat neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio ir tokios žalos buvimo fakto. Pažymėjo, kad už kooperatyvo buhalterinę apskaitą visą kooperatyvo veiklos laikotarpį buvo atsakingi buhalteriai.

52.       Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas objektyviai įvertinti apelianto ir atsakovo tarpusavio santykį (teisių ir pareigų pasiskirstymą) vykdant veiklą kooperatyve, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys bus reikšmingi nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, t. y. nustatant, ar atsakovas apelianto atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

53.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. nutarime panaikinti nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 dalyje ir atnaujinti tyrimus buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo organizuota ir vesta kooperatyvo veikla, buhalterine apskaita, o būtent:

53.1.                      „Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ŽŪK banko sąskaitose 2012-11-21 piniginių lėšų nebuvo, 2012-11-22 buvo gautos 44 304,70 Lt įplaukos iš S. K. įmonės FASMA už ŽŪK parduotus grūdus, kuriuos ŽŪK buvo įgijusi iš ūkininko D. Š.. Nustatyta, kad iš karto po to 2012-11-22 buvo pervesta 462,72 Lt suma Sodrai dėl įmokų įsiskolinimo už 2012 metus, o likusieji pinigai 2012-11-22 aukščiau minėtais mokėjimo pavedimais buvo pervesti A. P. ir J. V., sąskaitoje nebepaliekant jokių piniginių lėšų. Taip pat nustatyta, kad 2012-11-23 į minėtą ŽŪK banko sąskaitą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM pervedė 36 259,01 Lt kaip avansą tiesioginių išmokų už ŽŪK deklaruotus pasėlius. Kaip nustatyta, tik gavus pinigus tą pačią dieną A. P. buvo inicijuotas minėtas 39 000 litų mokėjimas J. V., mokėjimo paskirtyje nurodant „pagrąžinimas pajininkui“. Kaip nustatyta, 2012-06-01 sudaryta paskolos sutartis Nr. 2012/01A, kuria A. P., veikdamas kaip ŽŪK direktorius, pasiskolina ŽŪK naudai iš J. V. 42 000 Lt, nustatomas 5 procentų metinių palūkanų dydis, paskolos terminas – 2012-09-30. <...> 2017-04-20 aukštesniojo prokuroro nutarime nurodyta, kad šios faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. P., veikdamas ŽŪK vardu ir disponuodamas ŽŪK lėšomis, kai jam akivaizdžiai buvo žinoma itin bloga ŽŪK finansinė padėtis, buvo susidariusios seniai negrąžintos, pradelstos didelės skolos kreditoriams, inicijuodamas ŽŪK piniginių lėšų išmokėjimą sau 2012-11-22 mokėjimo pavedimu, taip pat 2012-11-22 bei 2012-11-27 mokėjimo pavedimais J. V., pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, numatytą CK 6.930 str. ir tokiu būdu atliko veiksmus, turinčius BK 208 str. 1 d. numatytos veikos požymių.“.

53.2.                      „Iš gautų duomenų matyti, kad J. V. pagal 2012-06-01 paskolos sutartį Nr. 2012/01A suteikė ŽŪK 42 000 Lt paskolą, kurią ŽŪK, atstovaujama A. P., įsipareigojo grąžinti iki 2012-09-30. Nustatyta, kad J. V. paskolą pervedė Kooperatyvui dalimis: 2012-06-14 9 000 litų ir 2012-08-31 33 000 litų, t. y. likus vienai dienai iki paskolos grąžinimo termino. Kooperatyvas 2012-11-22 mokėjimo pavedimu J. V. pervedė 20 000 litų mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis paskolos grąžinimas“, 2012-11-27 pervedė J. V. 39 000 lt mokėjimo paskirtyje nurodant „pagrąžinimas pajininkui“. Taigi J. V. paskola (42 000 litų) grąžinta ir kaip paskolos grąžinimas permokėta 17 000 litų (59 000-42 000) (b.t. 1, b.l. 141-144). Pažymėtina, kad pagal buhalterinius dokumentus, 2012-12-03 J. V. 20 000 litų grąžino mokėjimo paskirtyje nurodant „grąžinamas nepanaudotas avansas“, o 2012-12-03 pervedė Kooperatyvui 11 290 litų mokėjimo paskirtyje taip pat nurodant „grąžinamas nepanaudotas avansas“. Nagrinėjamomis aplinkybėmis akivaizdu, kad ŽŪK J. V., kaip kreditoriui, pilnai grąžinus jo suteiktą paskolą, buvo patenkintas jo, kaip kreditoriaus, kreditorinis reikalavimas, kai tuo tarpu dėl to kitų ŽŪK kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus proporcingai esamu įmonės turtu sumenko ir tai padaryta dėl A. P. veiksmų. Pažymėtina, kad J. V. kreditorinių reikalavimų įvykdymas nebuvo kuo nors išskirtinis, galėjęs nulemti geresnį įmonės mokumą, finansinę padėtį visų kreditorių atžvilgiu. Priešingai, patenkinus tik J. V., kaip fizinio asmens, interesus buvo pažeisti pirmos ir antros kreditorių eilės interesai, nes J. V. pagal savo kreditorinį statusą priskirtinas paskutiniajai, trečiajai kreditorių eilei. <...> Aukštesniojo prokuroro vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai buvo patenkinti J. V. kreditoriniai reikalavimai ŽŪK buvo sunkioje ekonominėje padėtyje ir nemokume, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, ir tuo metu nebuvo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų. Tą patvirtina ir 2018-11-28 specialisto išvada, kurioje fiksuota abejonių nekelianti išvada, kad 2012-10-01 kooperatyve susidarė sunki ekonominė situacija, nes negauta produkcija, kurios vertė dengtų sąnaudas. Kartu išvadoje fiksuota, kad atsiskaitant su kreditoriais nesivadovauta CK 6.923 „lėšų nurašymo pinigais eiliškumas“ reglamentuoto atsiskaitymo su kreditoriais <...>.“.

53.3.                      „Aukščiau išvardintos aplinkybės leido manyti, kad ŽŪK buhalterinėje apskaitoje buvo nedeklaruota 2012 metais rudenį pasėti pasėliai, kurie vėliau buvo neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims, kurie savo vardu deklaravo NMA pasėlius ir užaugusias grūdines kultūras 2013 metų rudenį nukūlė, ir tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Šios aplinkybės kartu patvirtina, kad direktorius A. P. iki bankroto paskelbimo nesiėmė priemonių turtą apskaityti ir jo neiššvaistyti ir taip nepadaryti žalos kreditoriams, pajininkams.“.

53.4.                      „2014-02-28 specialisto išvadoje konstatuoti akivaizdūs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti ŽŪK veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2011 metus, už 2012 metus, už 2013 metus. <...> Kaip nustatyta, tvarkant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinę apskaitą už 2011 metus buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų į apskaitą privalomą įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu ir struktūros pasikeitimu, dėl ko dėl nurodytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti kooperatyvo laikotarpio nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų. Kadangi minėtu laikotarpiu pareigas ėjo vienintelis vadovas A. P., jis trauktinas atsakomybėn pagal BK 223 str. 1 d. <...> Kaip nustatyta, tvarkant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinę apskaitą už 2012 metus buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų į apskaitą privalomą įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu ir struktūros pasikeitimu, dėl ko dėl nurodytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti kooperatyvo laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų. Pažymėtina, kad daugelis specialisto išvadose fiksuotų pažeidimų nėra susiję su pirminių dokumentų gavimu, jų apskaita, todėl išimtinai teigti, kad minėtos pasekmės kilo tik dėl neva ūkininko D. Š. kaltės teisiškai nepagrįsta. <...> Kaip nustatyta, tvarkant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinę apskaitą už 2013 metus taip pat buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų į apskaitą privalomą įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu ir struktūros pasikeitimu, dėl ko dėl nurodytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti kooperatyvo laikotarpio nuo 2013-01-01 iki bendrovės bankroto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų. Nustatyta, kad specialistui net nebuvo pateikti minėto laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, kas leidžia daryti išvadą, kad apskaita nebuvo vedama pagal teisės aktų reikalavimus.“.

54.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2021 m. liepos 5 d. nutarime panaikinti 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 dalyje buvo konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovo organizuota ir vesta kooperatyvo veikla, buhalterine apskaita, o būtent:

54.1.                      „FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-11-28 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-10-12812 dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ ūkinės finansinės veiklos konstatuoti akivaizdūs buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti ŽŪK veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2011 metus, už 2012 metus, už 2013 metus. <...> Analogiškai naikintinas ir proceso sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų dėl aplaidaus ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-05-20. Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad iš esmės buhalterinė apskaita, kuri privalo būti vedama, minėtu laikotarpiu nebuvo vedama, niekas kitas jos negalėjo vesti, todėl teigti, kad trūksta duomenų pagrįsti kaltei, nepagrįsta. <...> Kaip nustatyta, minėtu laikotarpiu jokie buhalterinės apskaitos registrai vedami nebuvo, kas, nepriklausomai ar yra vykdoma ūkinė veikla ar ne, yra privalu atlikti buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, be to, registrai nerasti, jie buvo direktoriaus A. P. ir finansininkės E. S. žinioje, tad nėra pagrįsta teigti, kad nepakanka duomenų kaltei pagrįsti, tuo labiau vertinant, kad dalis buhalterinių dokumentų kratos metu buvo rasti paslėpti pas ją namuose.“.

54.2.                      „Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu iš A. P., E. S. gautus ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ dokumentus, taip pat pas E. S. kratos metu rastus, matyti, kad tiek 2014 metais, tiek ir 2017 metais atliekant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ ūkinės veiklos tyrimus, specialistams nebuvo pateikti jokie UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ surašyti ir E. S. perduoti žiniaraščiai, skirti kasos, banko atsiskaitymų, pajamų ir sąnaudų apskaitai ir apibendrinti suvestiniame registre pavadinimu „Sąskaitų apyvarta“, nebuvo perduota Didžioji knyga už 2011 metus, Didžioji knyga sudaryta 2012-07-31 dienai.“.

54.3.                      „Ikiteisminio tyrimo metu būtina buvo atsakyti į klausimą, ar toks susitarimas, vykęs jau einant E. S. savo, kaip buhalterės pareigas, fiksuoti, kad 2012 m. sausio vasario mėnesį vykę grūdų pardavimai AB „Linas Agro“ yra traktuotini kaip savo, t. y. ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ derlius, kai tuo tarpu realiai 2012 metų pavasarį Kooperatyvas net nebuvo pradėjęs realios ūkinės veiklos, tuo labiau neturėjo jokios net teorinės galimybės nukulti savo derlių, nėra užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 str. 1 d. Tyrimo metu apklaustini atsakingi ŽŪK „Viridis Group“ asmenys, kodėl jie nedėjo pastangų aiškintis, kokiu būdu AB „Linas Agro“ 2012 m. 01-02 mėn. parduoti grūdai buvo įgyti bendrovės, ir ar jie supranta, kad E. S. buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas grūdų, kaip savo derliaus pardavimas yra akivaizdžiai melagingas ir turtinti akivaizdžius BK 222 str. požymius.“.

55.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. A. 2022 m. vasario 18 d. nutarime panaikinti 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovo organizuota ir vesta kooperatyvo veikla, buhalterine apskaita, o būtent:

55.1.                      „Aukščiau išvardintos aplinkybės leido manyti, kad ŽŪK buhalterinėje apskaitoje buvo nedeklaruota 2012 metais rudenį pasėti pasėliai, kurie vėliau neteisėtai buvo perleisti tretiesiems asmenims, kurie savo vardu deklaravo NMA minimus pasėlius bei užaugusias grūdines kultūras 2013 metų rudenį nukūlė, ir tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Šios aplinkybės kartu patvirtina, kad direktorius A. P. iki bankroto paskelbimo nesiėmė priemonių turtą apskaityti ir jo neiššvaistyti ir taip nepadaryti žalos kreditoriams, pajininkams. Taigi aukščiau minėti faktiniai duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buvo UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“ nuomojamuose laukuose užsėjęs grūdines kultūras, kurių ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ nedeklaravo, už tai NMA išmokų negavo, o minėtą grūdinių kultūrų derlių nusiėmė ir pavertė savo turtu UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“. Todėl atliekant ikiteisminį tyrimą turėjo būti vertinama, ar atsakingi už ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ turtą asmenys šį turtą perleido nenusikalstamai, t. y. ar jį perleidžiant tretiesiems asmenims nebuvo padaryta žala turto savininkui.“.

55.2.                      „Tenka pažymėti, kad pareiškėjas – D. Š. yra teisus teigdamas, kad kita vertus, šiuo konkrečiu ikiteisminio tyrimo atveju, netgi yra visiškai nesvarbu, ar UAB „Krisvita“ nuėmė BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ priklausančių pasėlių derlių, ar ne – svarbu yra pats pasėlių buvimo faktas (ko neneigė nei UAB „Krisvita“, nei A. P.), kuris yra pilnai įrodytas. Pabrėžtina, kad esant įrodytam pasėlių (net ne derliaus, kuris neabejotinai buvo, nes, pavyzdžiui, UAB „NTPS“ sudarydama taikos sutartį dėl nuostolių atlyginimo su kooperatyvo administratoriumi netiesiogiai patvirtino kooperatyvo nuostolių dėl perimtų pasėlių ir nuimto derliaus faktą, priešingu atveju nebūtų taikos sutarties) faktui, laikytinas įrodytu ir žemės dirbimo išlaidų, trąšų, chemijos ir sėklų, kas sudaro ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ turtą, panaudojimo faktas, o šį turtą ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ vadovui A. P. tyčia perleidus tretiesiems asmenims/ sudarius sąlygas tokį turtą perimti tretiesiems asmenims yra akivaizdi didelės vertės turto iššvaistymo sudėtis ir A. P. turi kilti baudžiamoji atsakomybė.“.

55.3.                      „Iš jau minėtos 2014-02-28 specialisto išvados taip pat matyti, kad tvarkant ŽŪK apskaitą 2012 metais buvo nesilaikoma LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 12 ir 13 str., 16 str. 3 d., 17 str., 18 str. 4 d. ir dėl padarytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti ŽŪK laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistas nustatė, kad tvarkant ŽŪK buhalterinę apskaitą nebuvo laikomasi minėtų reikalavimų, nes žaliavų ir medžiagų vertė buhalterinėse sąnaudose buvo registruojama neįforminus medžiagų nurašymo aktų, daugelis į buhalterinę apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų nepagrįstos apskaitos dokumentais, atskiruose registruose pateikta informacija apie buhalterinių sąskaitų likučius yra skirtinga ir nesutampa, neįforminti apskaitos dokumentai buhalterinės pažymos skirtumams pagrįsti, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka.“.

55.4.                      „Taip pat iš minėtos 2014-02-28 specialisto išvados matyti, kad ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu duomenis, nes buhalterinėse sąnaudų sąskaitose neužregistruota 89 197,17 Lt parduotų grūdų vertė ir 13 355,82 Lt nepatirtos sąnaudos pajamoms uždirbti, t. y. neįregistruota 75 841,35 Lt. Taip pat ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ apskaitoje 9 atvejais pagal ūkininko D. Š. vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras Serija DŠ 2012-01-20 Nr. 003, 2012-01-25 Nr. 004, 2012-02-21 Nr. 010, 2012-02-23 Nr. 011, 2012-01-25 Nr. 005, 2012-01-27 Nr. 006, 2012-02-10 Nr. 009, serija VR 2012-11-09 Nr. 12, 2012-11-12 Nr. 013 neužregistruota: 107 728,17 Lt (31 200,24 Eur) vertės prekių ir skola ūkininkui D. Š.. <...> Kaip nustatyta ir kaip iš 2013-06-20 VMI operatyvaus patikrinimo pažymos (t. 4, b.l. 155-157) matyti, kad nuo 2012-01-23 ŽŪK vykdė pardavimus vieninteliam pirkėjui AB „Linas Agro“, buvo parduodami kviečiai ir rugiai (viso 7 pardavimai, bendrai 58 930,49 Lt be PVM sumai). Tačiau kaip nustatyta iš minėtos 2014-02-28 specialisto išvados nuo 2012-01-01 ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ nebuvo pirkęs šių prekių, sandėlyje jų neturėjo, iš kur gautos grūdinės kultūros nenustatyta. <...> Kaip nurodo pareiškėjas, minėta ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ AB „Linas Agro“ parduota produkcija buvo įgyta iš jo, kaip minėto turto pardavėjo, tačiau, pareiškėjo teigimu, klastojant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, šis ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ pirkimas iš jo neapskaitytas. Kaip matyti, akistatos tarp D. Š. ir E. S. metu (t. 3, b.l. 23-26) E. S., atsakydama į klausimą „kodėl ji buhalterijoje į kooperatyvo sąnaudas įtraukė produkciją, kuri iš tikrųjų buvo parduota tretiesiems asmenims“, pastaroji pažymėjo, kad „natūralu, jei ji buvo parduota, tai ir yra sąnaudos“, kartu pažymėjo, kad kooperatyvas šių grūdų tikrai savo reikmėms nenaudojo. Taip pat E. S. apklausos (t. 2, b.l. 146-149) metu nurodė, kad sąskaitų, kurias pateikė D. Š. už kvietrugius mes nepripažinom, kad tai yra pardavimas, o traktavome, kad tai kooperatyvo derlius. Pasak liudytojos, jai taip fiksuoti buhalterinės apskaitoje nurodė Aurimas. <...> Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad 2012-01-23 ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ vykdė pardavimus vieninteliam pirkėjui AB „Linas Agro“, tačiau minėtu laiku, nei apskritai savo veiklos laikotarpiu neužaugino ir nenuėmė jokio derliaus. Akivaizdu ir tai, kad minėti grūdai, kaip produkcija, buvo nupirkta iš ūkininko D. Š. pagal jo pateiktas sąskaitas faktūras, kurios nebuvo įtrauktos į ŽŪK buhalterinę apskaitą. Tai patvirtina ir jau minėta 2014-02-28 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ūkininkas D. Š. 2014-02-04 raštu Panevėžio AVPK NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjai pateikė prekių ir paslaugų ŽŪK patvirtintas kopijas. Pagal pateiktą informaciją nustatyta, kad ŽŪK 9 atvejais tyrimui nepateikė ūkininko D. Š. vardu įformintų prekių pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuota 107728,17 Lt vertės grūdai. Nustatyta, kad tvarkant ŽŪK 2012 metais apskaitą šiais 9 atvejais prekių ir paslaugų pirkimas neužregistruotas žiniaraštyje „sąskaitos 4430 skolos tiekėjams“ ir 2012-12-31 nefiksuota 107 728,17 Lt skola tiekėjui ūkininkui D. Š.. <...> Kaip matyti, 2013-11-28 apklausoje D. Š. nurodė, kad kai UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ tvarkė ŽŪK buhalterinę apskaitą, tai jam el. paštu 2012-06-30 buvo pateiktas balansas, kuriame jis matė, kad į jį yra įtrauktos jo grūdų pardavimo sąskaitos faktūros: 2012-01-23, 2012-01-25, 2012-01-26, 2012-01-27, 2012-02-10, 2012-02-21, 2012-02-23. Liudytojo teigimu, vėliau perėmus E. S. tvarkyti buhalteriją, kai kurie duomenys iš balanso dingo, o būtent aukščiau minėtų pardavimų pajamos nebuvo įtrauktos į ŽŪK balansą. <...> Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ savo veiklos metu neužaugino ir nenuėmė jokio derliaus, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš trečiųjų asmenų įgytą produkciją buhalterijoje apskaityti kaip savo užaugintą. Akivaizdu ir tai, kad minėti grūdai, kaip produkcija, buvo nupirkta iš ūkininko D. Š. pagal jo pateiktas sąskaitas faktūras, kurios nebuvo įtrauktos į ŽŪK buhalterinę apskaitą, kurią parengė E. S.. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad D. Š. nurodomos jo užaugintų grūdų pardavimo sąskaitos faktūros buvo realiai egzistuojančios ir privalėjo būt įtrauktos į ŽŪK apskaitą, nes būtent šiais pardavimais ŽŪK iš jo nupirkta produkcija ir buvo parduota AB „Linas Agro“, sutampa ir pirkimų pardavimų skaičius – septyni kartai, o be to akivaizdu, kad jei ŽŪK iš D. Š. nebūtų nupirkusi šios produkcijos, nebūtų galėjusi jos ir parduoti AB „Linas Agro“. Kita vertus, E. S. fiksuodama buhalterinėje apskaitoje grūdų pardavimus AB „Linas Agro“ privalėjo atitinkamai fiksuoti ir šio turto įgijimą, o toks užfiksavimas laikant, kad tai ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ derlius akivaizdžiai neatitinka objektyvios tiesos ir akivaizdu, kad tai turėjo būti suprantama buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui.“.

55.5.                      „Nagrinėjamu atveju įvertintinos faktinės aplinkybės, kad ji (E. S.) ir A. P. (pagal jos parodymus turėjęs buhalterinius dokumentus) juos paslėpė, nes tyrimui itin reikšmingas buhalterinės apskaitos registras – Didžioji knyga, kaip ir kiti buhalterinės apskaitos registrai yra nerasti ir ikiteisminiam tyrimui nepateikti. Pažymėtina, kad ši Didžioji knyga reikšminga tuo aspektu, kad įvertinti, ar E. S., perdarydama apskaitos registrus už 2012 metus, tačiau nuslėpdama Didžiąją knygą, kuri buvo sudaryta UAB „Vilniaus buhalterių grupės“ iki 2012-07-31 dienos, sąmoningai, tyčia nepateikė iki 2012-07-31 vestos buhalterinės apskaitos duomenų ir registrų.“.

56.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (CPK 260 ir 265 straipsniai), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš naujo, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.

57.       CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimas yra pirminė ir kartu būtinoji bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sąlyga. Kita sąlyga, be kurios nėra galimas tokio procesinio veiksmo atlikimas, – procesinių kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme egzistavimas.

58.       Iš šios nutarties 53-55 punktuose nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ieškinį dėl skolos, susidariusios kooperatyvui pagal atitinkamus ieškovo pirminius buhalterinius dokumentus, minimus ieškinyje ir pridėtus prie ieškinio, iš atsakovo tiesioginio priteisimo kaip žalos atlyginimo, atsakovui vadovaujant ir vykdant ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ veiklą, šalims pateikiant priešingas pozicijas dėl galbūt kooperatyvo įsiskolinimo apeliantui buvimo (nebuvimo, susitarimo dėl ginčo pirminių dokumentų (ne)įtraukimo į apskaitą, mokėjimo atidėjimo), teismas turi vertinti iš tų pačių teisinių santykių kylančius ir glaudžiai tarpusavyje susijusius klausimus bei įrodymus, kuriuos teismas galėtų objektyviai įvertinti išsireikalavęs ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00178-13 metu surinktus duomenis (pvz. banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas faktūras ir pan., pavyzdžiui, palyginimui, ar ieškinyje nurodyti, ikiteisminiam tyrimui pateikti ir ikiteisminio tyrimo (kratos) metu pas buhalterę rasti tapatūs (iš dalies) ar skirtingi ieškovo (ginčo) buhalteriniai dokumentai, kokios jų (ne)įtraukimo į kooperatyvo apskaitą aplinkybės). Todėl spręstina, kad nustatyti ir įvertinti naujas aplinkybes turėtų pirmosios instancijos teismas.

59.       Nors atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. Š. skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. kovo 21 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. 2023 m. sausio 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovo, kartu su civilinio proceso tvarka ieškinio pateikimu teismui, iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia, kad atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, turės nustatyti ir įvertinti ginčo laikotarpiu atsakovo atliktus veiksmus, kurie galbūt neteisėtai buvo tiesiogiai nukreipti į apeliantą, nes iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš ieškovą, dėl to, kad kooperatyvas tinkamai neapskaitė ieškovo skolos iki bankroto bylos ir neatsiskaitė su juo, kad egzistavo akivaizdi situacija, jog nebus sumokėta skola, po bankroto bylos iškėlimo ( ir ją pabaigus) ir liko nepatenkintas ieškovo finansinis reikalavimas.

61.       Esant nutartyje išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja abi sąlygos bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamos ir dar neegzistavo nutarties 58 punkte nurodytos aplinkybės, kurios lemia bylos esmės neatskleidimą, o šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia tirti ir vertinti naujus įrodymus, kad būtų iš esmės išnagrinėti ieškinio reikalavimai, kuriuos ieškovas galėtų patikslinti tik pirmosios instancijos teisme.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

62.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo yra padarytos tinkamai neištyrus ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikius teisės normas, kuriomis reglamentuojama bendrovės vadovo civilinė atsakomybė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė, o dėl tirtinų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo galbūt neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai į apeliantą, masto, apeliacinės instancijos teismas turėtų bylą nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

63.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad, kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kasacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Analogiška praktika taikoma bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai        Marius Bajoras

 

 

        Danguolė Martinavičienė

 

 

Gintaras Pečiulis