Civilinė byla Nr. 2-4691-828/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03727-2012-7
Procesinio dokumento kategorija 78.2.1; 113.2; 116.1 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei,
dalyvaujant ieškovės R. K. atstovei advokatei Zinaidai Aksionovai, atsakovui V. K. ir jo atstovui advokatui D. T.,
nedalyvaujant ieškovei R. K., institucijos, teikiančios išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė reikalauja pakeisti 2008-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl 150 Lt išlaikymo mokėjimo nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2008-07-24 teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, nepilnametės dukters M. K. išlaikymui iš atsakovo priteista 150 Lt dydžio mėnesinės periodinės išmokos. Atsakovas savo dukrai Martynai išlaikymą teikia po 200 Lt. Vyriausioji dukra E. K. tapo pilnametė, šiuo metu studijuoja, mokslas valstybės nefinansuojamas, atsakovas jai išlaikymo nebeteikia, todėl visa išlaikymo našta tenka jai. Nepilnametė Martyna mokosi gimnazijoje, specialiųjų poreikių neturi, lanko būrelius. Vaikui augant, išaugo jo išlaikymui reikalingos išlaidos ir priteisto išlaikymo nebepakanka, taip pat pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis. Ieškovės mėnesio pajamos, kai dirbo (duomenys neskelbtini),sudarė apie 840 Lt, šiuo metu ji yra bedarbė, išvyko į Norvegiją ieškoti darbo, tačiau jo kol kas negavo. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena nuomojamame name, nuoma ir kiti mokesčiai vienam šeimos nariui sudaro apie 230 Lt, padeda sesuo. Turi kreditorinių įsipareigojimų. Nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikia apie 770 Lt.
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka teikti išlaikymą M. K. 300 Lt mėnesinėmis išmokomis. Paaiškino, kad nepilnametei dukrai Martynai reguliariai teikia didesnį išlaikymą, tai yra po 200 Lt kas mėnesį, taipogi perka drabužius, avalynę. Dukrai E. K. teikė išlaikymą po 250 Lt per mėnesį iki 2011-11-20, t.y. 1,5 metų ilgiau, tačiau šiai dukrai taip pat padeda, yra apmokėjęs už jos mokymąsi. Gyvena (duomenys neskelbtini) iki darbo vietos yra 38 km., transporto išlaidos per mėnesį sudaro apie 500 Lt. Dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 872,18 Lt. Komandiruotėse per metus būna kelis mėnesius, tuo metu gauna nemažus dienpinigius, tačiau jie išleidžiami pragyvenimui Norvegijoje. Kitų išlaikytinių neturi. Jo turtinė padėtis nepasikeitė.
Atsakovo atstovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 300 Lt dydžio išlaikymą.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į išaugusius vaiko poreikius, 150 Lt teikiamas išlaikymas nėra pakankamas užtikrinti net būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti (b.l. 30).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 4). 2008-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas nepilnametei dukrai M. K. teikia išlaikymą, mokamą 150 Lt dydžio mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 6-7).
Įstatyme numatyta, kad teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Aiškinant bei taikant CK 3.201 straipsnyje numatytas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatas, turi būti atsižvelgiama į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LR CK 3.3 str., 1.5 str.).
Teismo vertinimu, pagrindas pakeisti atsakovo teikiamo išlaikymo M. K. dydį byloje nustatytas, tai pripažįsta ir šalys. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m., nustatant reikalaujamą pakeisti išlaikymo dydį, išlaikytinei buvo vienuolika metų, šiuo metu M. K. yra penkiolikos metų amžiaus. Mergaitė tapo paaugle, lanko gimnaziją, būrelius. Todėl atsirado naujų poreikių, daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikytinei paaugus, padidėjo ir jos įprasti poreikiai, todėl daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei, t.p. ir vaiko užimtumui didinti. Taigi dėl vaiko poreikių padidėjimo, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Teismas sutinka su ieškove ir jos atstove, kad jų nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui – 770 Lt per mėnesį, kurias sudaro 250 Lt maistui, 170 Lt aprangai, avalynei, 40 Lt vaistams, vitaminams, 30 Lt higienos, buitinėms reikmėms, 50 Lt mokslo reikmėms, 230 Lt mokesčiams už būstą, yra iš esmės pagrįstos ir racionalios. Ir esant pakankamai gerai vaiko tėvų turtinei padėčiai toks išlaikymas šiuo metu vaikui turi būti teikiamas. Vaiko poreikių esminis pasikeitimas ir yra pagrindas padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2011-04-08 iki 2012-09-24 dirbo (duomenys neskelbtini) jos vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo apie 900 Lt (b.l. 8-9, 74). Šiuo metu ieškovė nebedirba, jokių pajamų negauna, darbo ieško užsienyje. Registruoto nekilojamojo turto neturi (b.l. 13), turi 17 metų senumo automobilį AUDI A4 (b.l. 14). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 16, 17, 18). Ieškovė kartu su nepilnametė dukra M. K., pilnamete dukra E. K. yra įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 11, 12), gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą moka 200 Lt. Ieškovė padeda savo pilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri studijuoja Panevėžio kolegijoje II kurse, mokslas valstybės nefinansuojamas, studijų kaina 3920 Lt (b.l. 15).
Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) jo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 1000 Lt, komandiruočių metu gauna dienpinigius, tada jo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos viršija ir 4 000 Lt (b.l. 25, 35). Turi nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 63-64, 65-69), 1,48 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-58), 1,52 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 59-60), 3,13 ha žemės sklypą adresu(duomenys neskelbtini) (b.l. 61-62). Taip pat turi du registruotus automobilius: F. M., Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. E., Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 56). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad komandiruočių metu jo gaunami dienpinigiai neturi būti įskaitomi į pajamas, pagal kurias sprendžiama dėl vaiko išlaikymo dydžio. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog teismas privalo vertinti visas vaiko tėvų gaunamas pajamas, tame tarpe ir dienpinigius.
Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir dėl to jis didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. T.p. turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti daugiau apmokamą darbą, parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar kitu būdu gauti daugiau pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų problemų dėl sveikatos. Kaip minėta, visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Atsižvelgdamas į šių aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį (atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas iš darbinės veiklos) visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytinei būstą, į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę apie orientacinį išlaikymo dydį (1 MMA - 850 Lt), sudėtingą situaciją Lietuvos darbo rinkoje ir dėl jos sumažėjusias galimybes gauti daugiau pajamų išlaikymo pareigas privalantiems vykdyti asmenims, teismas sprendžia, kad išlaikytinės M. K. išlaikymui jos tėvų galima teikti suma yra apie 500-600 Lt per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 350 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. Todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo periodinių išmokų dydis padidinamas iki šios sumos. Šio dydžio išlaikymas nepilnamečiui iš atsakovo priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-22) (CK 3.200 str.).
Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 57,14 proc. reikalavimų), proporcingai paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 92, 93, 96, 99 straipsniai). Iš ieškovo valstybei priteisiamas 72 Lt žyminis mokestis (apskaičiuotas pagal patenkintą reikalavimų dalį) bei proporcingai patenkintiems reikalavimams kitos bylinėjimosi išlaidos – 8 Lt teismo išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo, 128,24 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš ieškovės šios išlaidos nepriteisiamos, kadangi nuo dalies jų mokėjimo ji atleista, kitos išlaidos yra mažesnės nei įstatyme numatytas minimalus jų dydis.
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4666-811/2008 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, nustatant, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 22 d. (ieškinio teismui pateikimo) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei šias bylinėjimosi išlaidas : 128,24 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus 24 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) kitų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėjas Vygintas Mažuika