Civilinė byla Nr. e2YT-2781-1069/2018

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00894-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.;3.2.6.1.

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 9 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuoti asmenys R. V. ir K. A.,

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama, A. A., po savo sūnaus V. A. (pareiškėjo brolio), mirties, (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) šeimoje, be pareiškėjo, gimėsesuo R. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir broliai V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)). Tėvas E. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo palikimą priėmė motina A. A. ir kartu su tėvais gyvenęs brolis V. A.. Brolis V. A. mirė (duomenys neskelbtini), o mama A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties jos palikimą paveldėjo pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis. Brolis V. A. mirė nepalikęs testamento. Po jo mirties, niekas iš paveldėtojų nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą. Brolio V. A. turtą – dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais, Laučių k., Šilutės r., kitą turtą, po jo mirties tvarkė ir prižiūrėjo motina A. A. (el. b. l. 1).

Suinteresuoti asmenys R. V. ir K. A. atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, procesiniai dokumentai, skirti suinteresuotiems asmenims, buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 20, 21).

Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis) (el. b. l. 21-23).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvų – Emilio ir A. A. šeimoje gimė šie vaikai: A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 12-14). Tėvas, E. A., mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Jo (tėvo) palikimą 2005-11-29 priėmė motina (A. A.) ir brolis (V. A.). Pastarąją aplinkybę patvirtina 2005-11-29 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro išduotas paveldėjimo tesės pagal įstatymą liudijimas (el. b. l. 6-7). Pareiškėjo brolis – V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10), tačiau po jo mirties niekas iš paveldėtojų nesikreipė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą, ką patvirtina 2018-04-12 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro išduotas liudijimas (el. b. l. 16). Pareiškėjas nurodė, kad po brolio mirties likusį turtą: dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4-5), faktiniu valdymu priėmė ir valdė motina A. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8).

Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo paveldėjimo teisę į mirusiosios A. A. (mamos) paliktą turtą (tarp kurio ir šios turtas, paveldėtas mirus V. A.), prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog jo brolio palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Pareiškėjo pateikti ir VĮ Registrų centro (testamento registro) duomenų bazėje esanti informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo V. A. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti V. A. turtą, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. A. mama (A. A.) pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po V. A. mirties, (duomenys neskelbtini), jo mama A. A., priėmė V. A. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nustato prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama turtą faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties – (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                                                                            Lina Nainienė