Civilinė byla Nr. 2A50-351/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 29.2; 42.11.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos
teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,
sekretoriaujant Gražinai
Glavackaitei,
dalyvaujant ieškovui
S. M. ,
atsakovo
atstovams N. M. , adv. Vinjamin Dubrovskij,
vertėjai Galinai
Lavrinovič,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo sodų bendrijos „Aguona“
apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d.
sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį
atsakovui sodininkų bendrijai „Aguona“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 2003-06-29 susitarimo, sudaryto tarp
ieškovo ir atsakovo sodininkų bendrijos (toliau tekste – SB) „Aguona“ dėl
bendro vartojimo objektų naudojimo p.3 nustatyti 1 m3 šalto vandens
kainą, kuri būtų lygi 0,23 Lt (dvidešimt trys centai) be koeficiento pritaikymo
ir išdėstyti sekančiai: „Vandens naudojimas. Vanduo į sklypą bus tiekiamas tik
tada, kai jame bus sumontuotas vandens skaitiklis. Vandens 1 m3
kaina nustatoma 0,23 Lt (dvidešimt trys centai). Mokestis už sunaudotą elektros
energiją turi būti mokamas 10 dienų bėgyje nuo sąskaitos gavimo dienos“.
Nurodė, jog pagal 2001-12-06
pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko asmeninės nuosavybės teise 0,06 ha žemės
sklypą su priklausiniu, esančiu SB „Aguona“, (duomenys neskelbtini). 2003-06-29
buvo priverstas pasirašyti susitarimą dėl bendro SB „Aguona“ turto naudojimo. Atsakovui
per antstolių kontorą buvo įteikti 2006-04-10 pranešimas dėl elektros energijos
prijungimo, 2006-04-10 prašymas priimti į SB „Aguona“ narius ir 2006-04-10
pasiūlymas dėl 2003-06-29 susitarimo pakeitimo. SB „Aguona“ visuotinis narių
susirinkimas įvyko 2006-06-30, bet jis nebuvo priimtas į SB „Aguona“ narius be
jokio pagrindo ir jam buvo nustatyti tokie tarifai: bendro turto naudojimo
mokestis – 100 Lt per metus; suvartojamo vandens kaina už 1 m3 –
2,96 Lt (pagal atsakovo pateiktus dokumentus teismui – vandens kaina 1 m3
nustatyta 2,46 Lt). Susirinkimo metu koeficiento taikymo praktikos buvo
atsisakyta ir vandens kaina buvo išvesta tokia tvarka: iš Vilniaus miesto
tarifo 4,12 Lt už 1 m3 buvo minusuota 1,44 Lt/m3 aptarnavimo
mokestis. Tačiau ieškovas nesutiko su tokiais skaičiavimais, nes 2006-06-16 UAB
„Vilniaus vandenys“ savo atsakyme išdėstė šalto vandens skaičiavimo metodiką ir
paaiškino, kas įeina į kiekvieną sąvoką. Pagal atsakovo pateikto vandens
siurblio paso santechninius duomenis, siurblys pastatytas 2003-06-09 turi
našumą lygų 10 kubinių metrų vandens per vieną valandą sunaudodamas
(galingumas) 6,3 kW. Todėl ieškovui priklauso mokėti tik už elektros energijos
suvartojimą paduodant vandenį į bokštą, t.y., kad pakelti 1 m3 vandens
į bokštą siurblys išnaudoja 0,63 kW (siurblio techniniame pase nustatomas ryšys
tarp našumo (10 m3/h ir galingumo (6,3 kw), tai, kad sužinoti
elektros energijos sunaudojimą pakeliant 1 m3 vandens, atliekami paprasti
skaičiavimai 6,3 kW/10m3/h=0,63 kW per valandą, t.y. pakelto į
bokštą 1 m3 vandens kaina sudaro 0,31 Ctx0,63 kW=0,20 ct), nes iki
vartotojo vanduo patenka savo eiga. Tuo labiau, kad nagrinėjant civilinę bylą
Nr.2-70-06/03 SB „Aguona“ pirmininkas pareiškė, kad bendrija naudoja vandenį iš
savo artezinio gręžinio jokių mokesčių nemoka, taip pat ir elektros energijos
suvartojimas apmokestinamas taikant dienos ir nakties tarifus. Nurodė, jog jis
yra vandentiekio sistemos bendrasavininkas, to niekas neginčija, moka 100 Lt
mokestį bendrijai, nors iki 2003-06-29 susitarimo su bendrija sudarymo mokėjo
tik 50 Lt, bet šiai dienai ginčo dėl 100 Lt jis nekelia. Nesutinka su bendrijos
narių susirinkime „sugalvota“ 2,46 Lt už 1 m3 šalto vandens kaina,
nes atsakovas jokiais įrodymais nepagrindžia šios kainos. Sutinka mokėti už 1 m3
vandens 0,23 Lt.
Atsakovas SB „Aguona su ieškiniu nesutiko, prašė
ieškinį atmesti. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ieškovo prašoma nustatyti
už 1 m3 vandens kaina yra per maža, nes reikia remontuoti vamzdžius,
aptarnauti vandentiekio linijas, nupjauti žolę, iškirsti krūmus, vandens bokštą
nudažyti, reikia mokėti atlyginimą už įrenginių aptarnavimą, jų priežiūrą. Į
vandens kainą įeina ir elektra, ir aptarnavimas. Paskaičiavimai atliekami ir
patvirtinami sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu. 1 m3
vandens kainos paskaičiavimas yra pagrįstas atsakovo pateiktais teismui
dokumentais, gal ir yra kokių klaidų, bet tai susiję su bendrijos buhalterijos
tvarka, o ieškovas nepateikė jokių apskaičiavimų.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 30 d.
sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 2003-06-29 susitarimo, sudaryto tarp ieškovo
S. M. ir SB „Aguona“ 3 punktą nustatant, kad 1 m3 vandens
kaina yra lygi 0,23 Lt be koeficiento pritaikymo ir jį išdėstyti taip:
„Vandens naudojimas. Vanduo į sklypą bus tiekiamas tik tada, kai jame bus
sumontuotas vandens skaitiklis. Vandens 1 m3 nustatoma 0,23 Lt.
Mokestis už sunaudotą elektros energiją turi būti mokamas 10 dienos bėgyje nuo
sąskaitos gavimo dienos“.
Teismas sprendė, kad
aplinkybių, jog ieškovas yra sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų
bendrasavininkas, jog ieškovas yra pasistatęs skaitliuką, nei ieškovas nei
atsakovas neginčijo, ieškovas neginčija ir sutinka, jog pagal tarp šalių
2003-06-29 sudarytą susitarimo 1 p. ieškovui nustatytas 100,00 Lt mokestis už
bendro vartojimo objektų naudojimą. Ieškovas nesutikdamas su jam kaip bendrijos
nariui nustatyta už 1 m3 šalto vandens kaina, pateikė teismui
aukščiau paminėtus duomenis, paskaičiavimus – pagal kuriuos sutinka mokėti už 1
m3 šalto vandens 0,23 Lt. Atsakovo pateiktus teismui rašytinius
duomenis (anot atsakovo pagrindžiančius 1 m3 šalto vandens
apskaičiavimo kainą – 2,46 Lt), kurie nėra kvitai, čekiai, PVM
sąskaitos-faktūros, patvirtinantys prekių pirkimą, atsiskaitymą už paslaugų
tiekimą ar už atliktus darbus, teismas nelaikė įrodymais, nes jie neatitinka,
bei niekuo nepagrindžia 1 m3 šalto vandens kainos 2,46 Lt
paskaičiavimo mechanizmo. Teismas konstatavo, jog atsakovas (atsakovo narių susirinkimai)
priimdamas atitinkamą sprendimą, šiuo atveju 2006-06-03 bendrijos narių
susirinkimo metu priimdamas nutarimą dėl 1 m3 šalto vandens 2,46 Lt
be koeficiento kainos nustatymo ieškovui nesivadovavo jokiais paskaičiavimais,
pagrindžiančiais nustatytą 2,46 Lt kainą, tuo pažeisdamas ieškovo teises (LR CK
1.5 str.).
Atsakovas SB „Aguona“ apeliaciniu skundu prašo
panaikinti 2007-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir
nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovas, pasirašydamas susitarimą, kurio 3 p.
nurodyta, jog teikiamo 1 m3 vandens kaina nustatoma nuo
1 m3 vandens kainos Vilniaus mieste, pritaikius
koeficientą „1,5“, sutiko su tokia SB „Aguona“ kaip produkto (vandens)
savininku, pasiūlyta kaina.
Teismas netinkamai vertino
įrodymus priimdamas sprendimą, ieškovo pateikti atsakymai iš kitų įmonių
nepatvirtina jo reikalavimų ir paskaičiavimų, jie neobjektyvūs ir labai
skirtingi. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija, jog
vandens siurblio elektros energijos sunaudojimo keliant į bokštą 1 m3
vandens kaina sudaro 0,23 Lt, tačiau tai yra tik dalis išlaidų, susijusių
su vandens tiekimu, taigi ieškovo paskaičiavimai yra niekuo nepagrįsti.
Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog atsakovo
pateikti teismui rašytiniai duomenys, pagrindžiantys 1 m3 vandens
apskaičiavimo kainą, nėra laikyti įrodymais, nes niekuo nepagrindžia vandens
kainos paskaičiavimo mechanizmo, tai nėra kvitai, čekiai, PVM sąskaitos –
faktūros.
Sodų bendrijų išlaidų apskaitos tvarka nėra
reglamentuota įstatymais ar kitais teisės aktais, atsakovo įstatuose yra
nurodyta, jog bendrija organizuoja ir vykdo veiklą, kuri reikalinga bendrijos
turtui prižiūrėti ir tinkamai naudoti.
Nurodo, jog ieškovas yra sodų bendrijos bendro
naudojimo objektų bendrasavininkas, jo santykius su bendrija reglamentuoja
Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 p., nustatantis, jog asmenys, kurie nėra
bendrijos nariai, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi
bendrojo naudojimo objektais, jie atsiskaito pagal bendrijos pateiktas
sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Tokiu būdu atsakovas kaip
produkto (vandens) gamintojas ir savininkas turi teisę nustatinėti savo
produkto kainą – 2,46 Lt/1 m3, ji
yra apskaičiuota teisingai, nėra diskriminuojanti.
Ieškovas S. M. atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo 2007-11-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį
skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas. Dar 2004-03-31
teismo sprendime buvo pripažinta, kad ieškovas buvo priverstas pasirašyti
2003-06-29 susitarimą dėl bendro turto naudojimo. Atsakovo atliktas
paskaičiavimas už 1 m3 vandens yra
niekuo nepagrįstas. Be to, pats apeliantas sutinka su tuo, jog vandens
pakėlimui į bokštą išnaudojama būtent 0,23 Lt/1 m3.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas S. M. 2001-12-06 pirkimo-pardavimo
sutarties pagrindu nuosavybės teisėmis įsigijo sodo sklypą Nr.10 su
priklausiniu SB „Aguona“, (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, civ. byla
Nr.2-62-03/04). Ieškovas nėra priimtas į SB „Aguona“ narius. SB „Aguona“ ir
ieškovas S. M. 2003-06-29
sudarė susitarimą dėl bendro sodininkų bendrijos turto naudojimo (b.l. 5-6).
Šio susitarimo 1 ir 3 p. numatyta, kad visuotiniame sodininkų susirinkime
bendru sprendimu (protokolas Nr.1, 2003-05-17) nustatytas 100 Lt mokestis
metams už bendro vartojimo objektų naudojimą ir sunaudoto vandens 1 m3 kaina
su 1,5 koeficientu nuo 1 m3 šalto vandens kainos mieste. SB „Aguona“
narių 2003-05-17 susirinkimas nustatė (b.l. 43-54) vandens kainą, kuri
apskaičiuota pagal Vilniaus miesto kainas, kur 1 m3 vandens kainuoja
4,12 Lt, iš jų: 1 m3 vandens tarifas - 1,88 Lt, vandens
padavimas - 0,8 Lt vandens valymas ir kanalizacija - 1,44 Lt, kadangi sodininkų
bendrijoje nėra valymo sistemos ir kanalizacijos, o S.
M. yra vandentiekio sistemos bendrasavininkas, 1
m3 vandens kaina yra 1,88 Lt, o pritaikius koeficientą – 1,88 +
0,94=2,82 Lt. Ieškovas pasiūlė atsakovui mokestį už vandenį sumažinti iki 0,23
Lt už 1 m3, tačiau SB „Aguona“ 2006-06-03 narių susirinkimas (b.l.
55-64, t.1) nutarė mokestį ne sodo bendrijos nariams ir individualiems ūkiams
už bendro naudojimo objektų naudojimą ir kitas paslaugas 2006 metams nustatyti
100 Lt ir už 1 m3 vandens – 2,46 Lt be koeficiento pritaikymo.
Ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimu ir prašė teismo pakeisti susitarimo
sąlygas – sumažinti vandens kainą.
Kolegija sprendžia, kad
pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nepagrindė jo
nustatytos vandens kainos ir teisėtai nustatė vandens kainą pagal ieškovo
pasiūlytą variantą.
Kaip minėta,
šalys 2003-06-29 sudarė susitarimą dėl bendro sodininkų bendrijos turto
naudojimo, kaip to reikalauja Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 p. Sutarčių
laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau
sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią,
neprieštarautų imperatyvioms įstatymų
normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės
principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Būtinybė pakeisti
sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šalims nepavykus susitarti dėl
sutarties pakeitimo (Civilinio kodekso 6.223
straipsnio 1 dalis), sutartis pagal vienos iš šalių ieškinį gali būti pakeista
teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.223
straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.223
straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai sutarčiai teismine tvarka pakeisti. Civilinio kodekso 6.223
straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali būti pakeista
sutarties ar įstatymų nustatytais
atvejais, reiškia, jog įstatyme
nustatytas nebaigtinis sutarties pakeitimo teismine tvarka atvejų sąrašas.
Specialūs sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose Civilinio kodekso straipsniuose (pvz., Civilinio kodekso 6.204,
6.228 straipsniuose), taip pat gali būti
aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Įvertinęs konkrečiu atveju nustatytas
faktines bylos aplinkybes, pagrindą sutarčiai pakeisti konstatuoja teismas. Nagrinėjamoje
byloje teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudarytas susitarimas
dalyje dėl vandens kainos nustatymo prieštarauja bendraturčių lygiateisiškumo
principui ir todėl ieškovo reikalaujamoje dalyje susitarimą pakeitė. Šalis
sieja ne tik santykiai pagal Sodininkų bendrijos įstatymą, tačiau ir bendrąją
dalinę nuosavybę turinčių bendraturčių teisės ir pareigos. Ieškovą su kitais
sodininkais, kurie yra SB „Aguona“ nariais, būtent ir sieja bendrosios
nuosavybės į bendrojo naudojimo objektus teisiniai santykiai (Sodininkų
bendrijos įstatymo 7 straipsnis, SB „Aguona“ įstatų 64 straipsnis). Ieškovui,
kaip ir bendrijos nariams, nuosavybės teise priklauso vandens bokštas, vandens
siurblys, automatinė vandens sistema, vamzdžių sistema vandens pumpavimui nuo
siurblio iki vandens bokšto ir nuo bokšto iki sodų sklypų, t.y. sistema, kurios
pagalba ieškovui tiekiamas vanduo. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovas
pripažindamas minėtą turtą esant bendru ir pateikdamas teismui 2007-04-01
bendro naudojimo turto sąrašą (b.l. 10, t. 2). Tokiu būdu ieškovas kaip ir kiti
paminėto turto bendraturčiai turi pareigą minėtą turtą išlaikyti, t.y. privalo
apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitokias
įmokas, o taip pat naudotis šiuo turtu (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis).
Atsakovas nurodo, kad į vandens kainą jis įkalkuliavo jau minėto turto
išlaikymui reikalingas lėšas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad jo
atstovaujamieji kiti bendrijos nariai, kuriems priklauso bendrojo naudojimo
turtas, moka tokius išlaikymo mokesčius, kurie įkalkuliuoti į vandens kainą.
Pažymėtina, kad bendrijos nariams ir ieškovui yra numatytas mokestis už bendro
naudojimo objektų naudojimą ir kitas paslaugas, ieškovas moka 100 Lt dydžio
šios paskirties mokestį (T 1, b.l. 60). Jeigu tam tikrais laikotarpiais šių
mokesčių nepakanka, kad tinkamai būtų išlaikytas turtas, bendraturčių pareigų
neriboja tokio dydžio mokesčio mokėjimas, jie privalo apmokėti visas tam
būtinas išlaidas, tačiau tai negali įtakoti vandens kainos vienam iš
bendraturčių. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo argumentai, jog
bendro turto išlaikymo mokestis negali būti įskaičiuotas į vandens kainą, kuri
nustatyta ieškovui, ir atsakovui nepateikus įrodymų, jog vandens vertė yra
didesnė dėl bendrijos patiriamų išlaidų paruošiant vandenį ir jį patiekiant
sodininkams, nei nurodė savo paskaičiavimuose ieškovas (elektros energijos
kaina 1 m3 vandens pakelti į vandens bokštą), nustatė, kad atsakovo
susitarime pasiūlyta vandens kaina yra diskriminuojanti sutarties sąlyga, lyginant
su kitais bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais, todėl turėjo pagrindą
pakeisti sutarties sąlygas ir nustatyti vandens kainą, šalims nesusitarus,
pagal ieškovo pasiūlytą paskaičiavimą.
Kolegija
nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino
atsakovo į bylą pateiktus įrodymus. Teismas juos teisingai vertino, tiek
bendrijos paskaičiuotas išlaidas su jos kaip sodininkų bendrijos susijusia veikla,
tiek reikalingas lėšas prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, taip pat
bendrijos narių susirinkime priimtus nutarimus, ir priėmė teisėtą išvadą, kad
atsakovo pateikti dokumentai apie bendrijos išlaidas negali būti imami už
pagrindą nustatant vandens kainą ieškovui kaip ne bendrijos nariui. Motyvus
kolegija nurodė aukščiau, todėl nesikartoja.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas
ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis
bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą
nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).
Iš apelianto
priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai
(atsiliepimo į skindą surašymas) apmokėti apeliacinės instancijos teisme,
ieškovui - 250 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93
straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro
2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse
bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 325-331 str. kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš SB
„Aguona“ 250Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme S. M. naudai.
Kolegijos
pirmininkė Romualda
Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Algirdas
Auruškevičius
Neringa Švedienė