Civilinė byla Nr. e2-1544-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens Eurotorg Holding PLC atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria patenkinti pareiškėjų Valstybinės mokesčio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ribotos atsakomybės bendrovės „Agrobalt“, uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“, uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Transpharmacia“ pareiškimai uždarajai akcinei bendrovei „IPSUN“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ADMIVIRA“ dėl 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo Eurotorg Holding PLC,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IPSUN“ ne teismo tvarka. Pareiškėjų teigimu, inicijuojant UAB „IPSUN“ bankroto procesą ne teismine tvarka, buvo pažeistos imperatyvios šio proceso iniciavimo ir organizavimo procedūros, kurių nesilaikius 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimas negalėjo vykti, todėl jame priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjų reikalavimus visiškai ir nutarė panaikinti 2020 m. gegužės 15 d. UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo sprendimus ir įmonės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukti. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

2.1.                      Pateikti įrodymai patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie 2020 m. gegužės 15 d. UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo sprendimus pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka informuota 2020 m. gegužės 15 d. pranešimu, kuris VMI išsiųstas 2020 m. gegužės 26 d., o gautas 2020 m. gegužės 27 d. Taigi, terminas paduoti skundą dėl 2020 m. gegužės 15 d. UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo sprendimų VMI suėjo 2020 m. birželio 10 d. įskaitytinai. VMI pareiškimą teismui pateikė 2020 m. birželio 3 d., taigi termino kreditorių susirinkimo sprendimams skųsti nėra praleidusi.

2.2.                      Nagrinėjamoje byloje pareiškimus pateikę kreditoriai kelia klausimus dėl to, kad bankroto ne teismo tvarka inicijavimo procedūra buvo ydinga, o taip pat teigia, kad ši procedūra negalėjo būti pradėta, nes teismuose buvo įmonei iškeltų bylų, buvo atliekamas įmonės mokestinis patikrinimas.

2.3.                      Iš byloje esančių paaiškinimų, įrodymų bei Liteko duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Longlita“ 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš UAB „IPSUN“ priteisimo ir susijusių reikalavimų. Reikalavimai patenkinti 2020 m. balandžio 23 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-16979-1050/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. gegužės 20 d. UAB „Vlantana“ 2020 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš UAB „IPSUN“ priteisimo ir susijusių reikalavimų. Reikalavimai patenkinti 2020 m. balandžio 27 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-17156-964/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. birželio 6 d. Be to, į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš UAB „IPSUN“ priteisimo ir susijusių reikalavimų 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi ir ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – TOO) „Agrobalt“, jos reikalavimai patenkinti 2020 m. gegužės 13 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-19208-1012/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. birželio 8 d.

2.4.                      UAB „Vlantana“ apie tai, kad yra pareiškusi UAB „IPSUN“ reikalavimą teisme, pastarąją informavo 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku, 2020 m. gegužės 12 ir 14 d. raštuose nurodė reikalaujanti atšaukti numatytą kreditorių susirinkimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnio 1 dalies     1 punkto reikalavimams. TOO „Agrobalt“ apie tai, kad teismo įsakymu patenkinti jos reikalavimai UAB „IPSUN“ informavo ją 2020 m. gegužės 14 d. pranešimu dėl 2020 m. gegužės 15 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo neteisėtumo. Taigi, 2020 m. gegužės 15 d. susirinkimo metu UAB „IPSUN“ buvo žinoma apie tai, kad yra jam teisme pareikštų turinių reikalavimų.

2.5.                      UAB „IPSUN“ argumentus apie tai, kad teismuose pareikšti reikalavimai kreditorių susirinkimo metu jau buvo išnagrinėti teismo įsakymais, įmonė neketino reikšti prieštaravimų dėl jų, todėl aplinkybė, jog jie nebuvo įsiteisėję, nesudarė kliūčių sprendimui dėl bankroto ne teismo proceso tvarka priimti, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad pradinėje stadijoje teismo procesinis sprendimas priimamas neišklausius asmens, kurio atžvilgiu reiškiami reikalavimai, pozicijos. Įsiteisėjimo momentas (termino prieštaravimams pareikšti pasibaigimas) šio tipo bylose turi esminę reikšmę, nes tik nuo to, ar procesinis sprendimas, priimtas sumarinio proceso tvarka įsiteisės, priklauso, ar teisme bus iš esmės nagrinėjamas šalių ginčas. Teismas sprendė, kad teismo įsakymams neįsiteisėjus, nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. gegužės 15 d. priimant sprendimą dėl UAB „IPSUN“ bankroto ne teismo tvarka, nebuvo iškelta bylų, kuriose jai būtų reiškiami turtiniai reikalavimai. UAB „IPSUN“ nurodoma aplinkybė, kad ji neketino reikšti prieštaravimų neturi teisinės reikšmės, nes atsisakymas nuo teisės negalioja.

2.6.                      VMI pateikė įrodymus apie tai, kad 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime priimant sprendimą dėl UAB „IPSUN“ bankroto ne teismo tvarka, UAB „IPSUN“ atžvilgiu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, kuris buvo pradėtas 2019 m. gruodžio 19 d. ir pratęstas iki 2020 m. birželio 8 d. UAB „IPSUN“ argumentai apie tai, kad mokestinio patikrinimo pratęsimas prieštaravo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatoms, nesudaro pagrindo spręsti, kad nebuvo JANĮ 11 straipsnio 1 dalies         3 punkte nurodytų kliūčių 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkime priimti sprendimo dėl UAB „IPSUN“ bankroto ne teismo tvarka.

2.7.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priimant 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimus buvo pažeisti imperatyvūs JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimai, o tai suponuoja išvadą, kad 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimai yra neteisėti.

2.8.                      Teismas taip pat nustatė, kad UAB „IPSUN“ bankrotą ne teismo tvarką inicijavo vadovas. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad 2020 m. balandžio 28 d. pranešimai dėl UAB „IPSUN“ bankroto proceso inicijavimo ir kreditorių susirinkimo šaukimo buvo įteikti VMI, UAB „Vlantana“, UAB „Longlita“. TOO „Agrobalt“ nurodė pranešimą gavusi elektroniniu paštu, po to, kai pati kreipėsi į UAB „IPSUN“ apie planuojamą bankrotą sužinojusi iš kito kreditoriaus. Duomenų apie tai, kada 2020 m. balandžio 28 d. pranešimai faktiškai įteikti kitiems kreditoriams byloje nėra, tokių įrodymų į bylą nepateikė ir UAB „IPSUN“. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kreditoriams 2020 m. balandžio 28 d. pranešimus įteikus      2020 m. gegužės 6 d., jiems turėjo būti nustatytas terminas mažiausiai iki 2020 m. gegužės 21 d. įskaitytinai apsispręsti dėl JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų galimybių.   

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3.       Atskirajame skunde trečiasis asmuo Eurotorg Holding PLC prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybe, kad vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka, turi būti visų kreditorių sutarimas. Apelianto teigimu, šią teismo išvadą paneigia JANĮ 11 straipsnio 3 dalis. Todėl nebūtinai visi kreditoriai ir akcininkai vieningai turi sutarti dėl neteisminio bankroto. Nelogiška nustatyti ¾ kreditorių pritarimą neteisminiam bankrotui, jeigu bet kuris kreditorius galėtų tokį susitarimą blokuoti. Pažymėjo, kad kreditorių, kurie ginčija 2020 m. gegužės 15 d. UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo sprendimus, reikalavimų suma tesudaro 2 procentus visų UAB „IPSUN“ kreditorinių reikalavimų sumos, todėl yra neesminė.

3.2.                      Apelianto teigimu, jis buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui 2020 m. gegužės 15 d. išrašus iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko), kuriuose aiškiai nurodoma, kad teismuose nėra nagrinėjamų bylų, iškeltų apeliantui. Apelianto manymu, jis negalėjo žinoti kad kreditorių susirinkimo metu vyksta teisminiai ginčai, o aplinkybė, kad teismo įsakymai buvo neįsiteisėję neturi reikšmės, kad iki sprendimo priėmimo šioje byloje jie nebuvo apskųsti, o kreditorinių reikalavimų suma nepasikeitė.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismo nurodomas UAB „IPSUN“ mokestinis patikrinimas šiuo metu yra baigtas, mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 9 982 Eur pridėtinės vertės mokesčio, ši suma tesudaro 0,18 procentų visų UAB „IPSUN“ kreditorinių reikalavimų sumos, todėl yra neesminė. VMI prieštaravimas dėl neteisminio bankroto nieko nepakeistų.

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ne visi UAB „IPSUN“ kreditoriai buvo informuoti apie inicijuojamą bankrotą bei jiems nebuvo nustatytas tinkamas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Apeliantas pažymi, kad  nei pareiškėjų, nei VMI balsai nebūtų įtakoję trečiojo asmens pozicijos dėl bankroto bylos iškėlimo, net jeigu kreditorių susirinkimas būtų sušauktas 2020 m. gegužės 21 d., todėl šis pažeidimas taip pat turėtų būti laikomas neesminiu ir nekeičiančiu situacijos iš esmės.

4.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja TOO „Agrobalt“ prašė atmesti trečiojo asmens Eurotorg Holding PLC atskirąjį skundą. Pareiškėja nurodė, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atskirajame skunde, pagrindinis argumentas dėl ko trečiojo asmens nuomone pažeidimai dėl 2020 m. gegužės 15 d. vykusio visuotinio kreditorių susirinkimo yra nereikšmingi ir neesminiai yra tas, kad pareiškėjai turi apie 2 procentus visų kreditorinių reikalavimų UAB „IPSUN“ atžvilgiu, o štai Eurotorg Holding PLC kreditorinis reikalavimas sudaro 74,22 procentus visų kreditorinių reikalavimų. Tokia nuosekli Eurotorg Holding PLC pozicija leidžia manyti, kad trečiasis asmuo toliau tęsiant neteisminę UAB „IPSUN“ bankroto procedūrą yra linkęs vienasmeniškai priimti sprendimus už visus kreditorius ir visiškai nepaisyti jų interesų. Trečiajam asmeniui JANĮ įtvirtinti procedūriniai reikalavimai nėra svarbūs, jų laikymasis jam yra svarbus tik tiek, kiek gina Eurotorg Holding PLC, didžiausio UAB „IPSUN“ kreditoriaus interesus. Šios civilinės bylos esmė buvo nustatyti ir išsiaiškinti ar 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimas buvo organizuotas ir surengtas pagal JANĮ keliamus reikalavimus. Nutartyje teismas konstatavo, kad UAB „IPSUN“ pažeidė JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintas nemokumo proceso inicijavimo nuostatas, o paties 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio teisėtumo neanalizavo ir netikrino, kadangi pareiškėjai ginčijo susirinkimo, organizuoto ir įvykusio neteisėtai, faktą. UAB „IPSUN“ nepateikė visų teismo reikalautų duomenų, kurie patvirtintų, kad visiems kreditoriams pagal JANĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus buvo tinkamai ir laiku pranešta apie organizuojamą visuotinį kreditorių susirinkimą. UAB „IPSUN“ atstovai tokių duomenų pateikti negalėjo, kadangi kaip nurodė pareiškėjai, kreipęsi dėl 2020 m. gegužės 15 d. visuotinio kreditorių susirinkimo protokolo panaikinimo, daugumai jų nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimą ir su pareiškimais buvo pateikti šį faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Trečiasis asmuo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo neteisus, atmesdamas UAB „IPSUN“ argumentus, jog     2020 m. gegužės 15 d vykusio susirinkimo metu nebuvo užvestų civilinių bylų UAB „IPSUN“ atžvilgiu. Tačiau apie UAB „IPSUN“ atžvilgiu priimtus ir 2020 m. gegužės 15 d. dar neįsiteisėjusį teismo įsakymą TOO „Agrobalt“ informavo UAB „IPSUN“ prieš susirinkimą ir išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių kreditorių susirinkimas 2020 m. gegužės 15 d. įvykti negali.

5.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Vlantana“ prašė atmesti trečiojo asmens Eurotorg Holding PLC atskirąjį skundą ir išreikalauti iš UAB „IPSUN“ ar apelianto Eurotorg Holding Plc visus dokumentus (sutartis, jų vykdymo dokumentus, prekių ar paslaugų perdavimo aktus, mokėjimus, sąskaitas – faktūras ir kt.), kurie pagrįstų UAB „IPSUN“ kreditoriaus Eurotorg Holding Plc kreditorinio reikalavimo dydį 2020 m. gegužės 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo dienai. Nurodė, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės pripažįsta visus teismo konstatuotus pažeidimus šaukiant 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimą ir jame priimant sprendimus, tačiau teigia, kad šie pažeidimai nesvarbūs, nes, pasak apelianto, vienintelis svarbus kriterijus sprendžiant sprendimų teisėtumo klausimą yra tai, kad už sprendimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka balsuotų ne mažiau kaip ¾ visų kreditorių. Pareiškėjos teigimu, JANĮ nustatyta kvalifikuota ¾ kreditorių balsų dauguma sprendimui pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka priimti yra tik viena iš būtinųjų tokio sprendimo teisėtumo sąlygų, bet ne vienintelė, kaip nepagrįstai bandoma įrodinėti skunde. Tam, kad sprendimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka būtų laikomas teisėtu, JANĮ numato visumą būtinųjų ir privalomų sąlygų, kurios visos privalo egzistuoti. Be bylas pradėjusių kreditorių sutikimo ir be mokesčių administratoriaus, vykdančio mokestinį patikrinimą, sutikimo nebelieka galimybės priimti sprendimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka ir tokiu atveju nebesvarbu ar tokiam sprendimui pritarė ¾ visų kreditorių. JANĮ nurodomos procedūros yra imperatyvios, todėl jų pažeidimas negali būti laikomas neesminiu. Atskirajame skunde bandoma teigti, kad tariamai UAB „IPSUN“ nežinojo apie jos atžvilgiu iškeltas bylas, nes Lietuvos teismų informacinė sistemos (Liteko) duomenų bazė bylų nerodė, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. UAB „Vlantana“, gavusi UAB „IPSUN“ 2020 m. balandžio 28 d. pranešimą apie inicijuojamą bankrotą ne teismo tvarka, 2020 m. gegužės 7 d. UAB „IPSUN“ vadovui A. L. elektroniniu paštu pateikė pranešimą, kad atsakovas neatitinka sąlygų siekiant inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka, kadangi yra pradėtas teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. L2-17156-964/2020. Aplinkybė, kad mokestinis patikrinimas buvo užbaigtas po 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo neturi įtakos ir nepakeičia fakto, jog 2020 m. gegužės 15 d. vyko mokestinis patikrinimas ir mokesčių administratoriaus sutikimas bankroto procesui ne teismo tvarka pradėti, nebuvo gautas. UAB „IPSUN“ 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo protokolas, ieškovų nuomone, yra neteisėtas taip pat ir todėl, kad susirinkimo metu nebuvo renkamas susirinkimo pirmininkas, susirinkimo pirmininkas protokolo nepasirašė, o protokolą pasirašęs UAB „IPSUN“ vadovas A. L. tokios teisės neturėjo. 2020 m. balandžio 28 d. pranešime apie ketinimą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka buvo prašoma visų kreditorių balsuoti raštu už konkrečius pateiktus sprendimų projektus ir primygtinai prašoma susirinkime nedalyvauti. Nors susirinkimo metu buvo pateikti alternatyvūs sprendimų projektai, kurie kreditoriams pateikti nebuvo.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3378-854/2020 palikti nepakeistą. Nurodė, kad galimybė vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka siejama su griežtų JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų įvykdymu. VMI nesutiko, kad UAB „IPSUN“ bankroto procedūros būtų vykdomos ne teismo tvarka, nes UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo metu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas. Panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl UAB „IPSUN“ kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas. Tai, kad atskirojo skundo ir šio atsiliepimo rengimo metu UAB „IPSUN“ mokestinis patikrinimas yra baigtas, nepaneigia to, kad 2020 m. gegužės 15 d. vykusio UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo metu egzistavo JANĮ 11 straipsnio 1 dalis numatyta sąlyga, kuri imperatyviai draudė pradėti UAB „IPSUN“ bankroto procesą ne teismo tvarka. O mokestinio patikrinimo metu atskaičiuotos sumos dydis taip pat nepaneigia to, kad 2020 m. gegužės 15 d. priimtas nutarimas buvo neteisėtas.

7.       Suinteresuotas asmuo UAB „IPSUN“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „ADMIVIRA“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Eurotorg Holding PLC atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. dienos nutarties panaikinimo tenkinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Suinteresuotas asmuo UAB „IPSUN“ visiškai sutinka su trečiojo asmens Eurotorg Holding PLC atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais bei juos palaiko. Skundžiama 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta formaliai įvertinus deklaratyvius ir nereikšmingus pareiškėjų nurodytus tariamus procesinius pažeidimus, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant JANĮ įtvirtintus principus ir bankroto proceso ne teismo tvarka tikslus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK       329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl įrodymų išreikalavimo

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Vlantana“ prašė išreikalauti iš UAB „IPSUN“ ar apelianto Eurotorg Holding Plc visus dokumentus (sutartis, jų vykdymo dokumentus, prekių ar paslaugų perdavimo aktus, mokėjimus, sąskaitas – faktūras ir kt.), kurie pagrįstų UAB „IPSUN“ kreditoriaus Eurotorg Holding Plc kreditorinio reikalavimo dydį 2020 m. gegužės 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo dienai. Šį prašymą pareiškėja argumentuoja tuo, kad apelianto teigimu jis yra didžiausias UAB „IPSUN“ kreditorius, turintis 3 891 980,16 Eur kreditorinį reikalavimą, kas sudaro net 74,22 procentus visų kreditorių reikalavimų sumos. Jei paaiškėtų, kad apelianto bet kokio dydžio kreditorinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta, tokiu atveju keičiasi tiek bendra kreditorių suma ir atitinkamai kreditorių balsų dauguma. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė aukščiau nurodytą prašymą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Išanalizavus nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių duomenų tam, kad padarytų atitinkamas išvadas dėl to, jog bankroto procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas apelianto kreditorinio dydžio ar jo reikalavimo UAB „IPSUN“ pagrįstumo klausimas. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo UAB „IPSUN“ buvo nuspręsta iškelti bankrotą ne teismo tvarka, teisėtumo ir atitikimo imperatyviosioms įstatymo normoms, pareiškėjos prašymas dėl įrodymų išreikalavimo nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinti pareiškėjų skundai dėl UAB „IPSUN“  2020 m. gegužės 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir įmonės bankroto proceso, vykdomo ne teismo tvarka, nutraukimo, teisėtumo klausimas.

13.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė, kad JANĮ               11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta sąlyga, jog sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Kreditorių, kurie ginčija 2020 m. gegužės 15 d. UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo sprendimus, reikalavimų suma tesudaro 2 procentus visų UAB „IPSUN“ kreditorinių reikalavimų sumos, todėl jų balsai negali būti pripažinti lemiamais. Taip pat nurodė, kad UAB „IPSUN“ negalėjo žinoti apie iškeltas bylas teismuose, o UAB „IPSUN“ mokestinis patikrinimas šiuo metu yra baigtas, mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 9 982 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Pažymėjo, kad tokie procedūriniai pažeidimai kaip kreditorių netinkamas informavimas dėl kreditorių susirinkimo (kadangi jų balsai nėra lemiantys nutarimą priimant), kuriame planuota kelti klausimą dėl bankroto UAB „IPSUN“ iškėlimo ne teismo tvarka bei trumpesnio termino susitarimui dėl pagalbos sudarymo nustatymas, yra neesminiai ir negali būti laikomi lemiamais sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

14.       Ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojo naujas įstatyminis reglamentavimas – JANĮ, kurio 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas esant tokiai sąlygų visumai: teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (1 punktas), į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (2 punktas), nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka (3 punktas). JANĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesant šių sąlygų visumos, bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Nors naujasis reglamentavimas, lyginant su anksčiau galiojusiu ĮBĮ, pasikeitė tuo, kad atsirado dar viena sąlyga, būtina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui (nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka) bei nustatyta galimybė nesilaikyti pirmiau nurodytų sąlygų visumos, esant kreditoriaus sutikimui su bankroto proceso ne teismo vykdymu, tikslas, kurio siekiama tokia bankroto procedūra, nepasikeitė – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo.

15.       Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

16.       Šia teismų praktika vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kreditorių nutarimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos vertinimu, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ši sąlyga nebuvo tenkinama pirmiausia todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimti teismo įsakymai išieškoti prašomas sumas iš UAB „IPSUN“ kreditorių UAB „Longlita“ (civilinės bylos Nr. eL2-16979-1050/2020), UAB „Vlantana“ (civilinės bylos Nr. L2-17156-964/2020) ir TOO „Agrobalt“ (civilinės bylos Nr. L2-19208-1012/2020) naudai, kurie kreditorių susirinkimo dieną įsiteisėję nebuvo. Pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui, kad įsiteisėjimo momentas (termino prieštaravimams pareikšti pasibaigimas) teismo įsakymo bylose turi esminę reikšmę, nes tik nuo to, ar procesinis sprendimas, priimtas sumarinio proceso tvarka įsiteisės, priklauso, ar teisme bus iš esmės nagrinėjamas šalių ginčas. Dėl to priimtiems teismo įsakymams neįsiteisėjus, nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. gegužės     15 d. priimant sprendimą dėl UAB „IPSUN“ bankroto ne teismo tvarka, nebuvo iškelta bylų, kuriose jai būtų reiškiami turtiniai reikalavimai.

17.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir atitikimo teisės aktams, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio, jų vertinimo ir / arba atitikimo teisės aktams, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis tiek visa bylos medžiaga, tiek tokio pobūdžio bylose formuojama teismų praktika.

18.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad UAB „IPSUN“  kreditorė VMI pastaroji kreditorių susirinkimo metu buvo pradėjusi vykdyti mokestinį patikrinimą. Ir nors atskirajame skunde yra apeliuojama į tai, kad aukščiau nurodytų kreditorių ir VMI bendra reikalavimo suma sudaro mažiau nei 2 procentus visų kreditorinių reikalavimų sumos, tai nepaneigia aplinkybės, kad šių kreditorių (tame tarpe ir VMI) nebuvo gautas JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas sutikimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Iš esmės šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau šią aplinkybę laiko neesmine ir nekeičiančia situacijos esmės. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi sutarimą vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka tarp įmonės kreditorių ir pačios įmonės akcentuoja kasacinis teismas, formuodamas praktiką bylose, kuriuose sprendžiami klausimai dėl bankroto įmonei iškėlimo ne teismo tvarka. Kadangi įmonės bankrotas ne teismo tvarka vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime, apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tik tada, kai kreditoriai ir įmonė sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems, t. y. kai yra kreditorių ir įmonės skolininkės tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras.

19.       Apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju mokestinis patikrinimas yra baigtas, mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 9 982 Eur pridėtinės vertės mokesčio, ši suma tesudaro 0,18 procentų visų UAB „IPSUN“ kreditorinių reikalavimų sumos, todėl yra neesminė, o VMI prieštaravimas dėl neteisminio bankroto nieko nepakeistų. Pirmiausia nagrinėjamai situacijai neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad šiuo metu VMI patikrinimas gali būti baigtas, nors iš esmės šios aplinkybės neginčija ir VMI. Visgi, galimybė vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka siejama su griežtų JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų įvykdymu. Nurodytų sąlygų sąrašas yra baigtinis sąrašas. Vienintelė išimtis, kuriai esant gali būti vykdomas bankrotas ne teismo tvarka jei nėra tenkinamos straipsnio          1 dalyje nurodytos sąlygos, tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Kaip minėta tokio sutikimo kreditoriai nėra davę, net gi priešingai, išreiškė savo valią balsuodami prieš bankroto procedūrų pradėjimą ne teismo, taip pat prašydami UAB „IPSUN“ vadovo nerengti kreditorių susirinkimo, kadangi įmonės bankrotas negali būti vykdomas netenkinant visų, įstatyme numatytų sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas visiškai formaliais pagrindais panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, itin siaurai aiškina JANĮ 11 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną reglamentavimą. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga viena imperatyviųjų sąlygų iš visų JANĮ 11 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, kurios privalo egzistuoti norint iškelti bankrotą įmonei ne teismo tvarka. Kas reiškia, kad netenkinant bent vienos sąlygos, bankrotas ne teismo tvarka negali būti keliamas. Pažymėtina, kad JANĮ nurodomos procedūros yra imperatyvios, todėl jų pažeidimas negali būti laikomas neesminiu, sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad VMI atliekamo mokestinio patikrinimo pabaiga nagrinėjamoje situacijoje yra svarbi tuo aspektu, kad 2020 m. gegužės 15 d. vykusio UAB „IPSUN“ kreditorių susirinkimo metu egzistavo JANĮ 11 straipsnio 1 dalis numatyta sąlyga, kuri imperatyviai draudė pradėti UAB „IPSUN“ bankroto procesą ne teismo tvarka, t. y. buvo vykdomas mokestinis patikrinimas. Kaip teisingai nurodė pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą, mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotos pridėtinio vertės mokesčio dydis taip pat nepaneigia fakto, kad 2020 m. gegužės 15 d. kreditorių nutarimas buvo priimtas neteisėtai.

21.       Apeliantas taip pat teigia, kad kreditorių susirinkimo dieną jis, o taip pat ir UAB „IPSUN“, niekaip negalėjo žinoti apie UAB „IPSUN“ atžvilgiu iškeltus teisminius ginčus. Šiuos apelianto argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Teismas nustatė, kad UAB „Vlantana“ apie tai, kad yra pareiškusi UAB „Ipsun“ reikalavimą teisme, pastarąją informavo 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku, 2020 m. gegužės 12 ir 14 d. raštuose nurodė reikalaujanti atšaukti numatytą kreditorių susirinkimą, kaip prieštaraujantį JANĮ            11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. TOO „Agrobalt“ apie tai, kad teismo įsakymu patenkinti jos reikalavimai UAB „Ipsun“ informavo ją 2020 m. gegužės 14 d. pranešimu dėl 2020 m. gegužės 15 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo neteisėtumo. Taigi, 2020 m. gegužės   15 d. susirinkimo metu UAB „IPSUN“ buvo žinoma apie tai, kad yra jam teisme pareikštų turinių reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Priešingų įrodymų byloje apeliantas nepateikė, todėl darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentų šioje dalyje apeliantas neįrodė.

22.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „IPSUN“ kreditoriams buvo nustatytas netinkamas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Apeliantas pažymi, kad nei kitų pareiškėjų, nei VMI balsai nebūtų įtakoję trečiojo asmens pozicijos dėl bankroto bylos iškėlimo, net jeigu kreditorių susirinkimas būtų sušauktas 2020 m. gegužės 21 d., todėl šis pažeidimas taip pat turėtų būti laikomas neesminiu ir nekeičiančiu situacijos iš esmės. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

23.       Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nurodė, kad pagal JANĮ 8 straipsnio 3 dalį, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Laikant, kad kreditoriams 2020 m. balandžio 28 d. pranešimas įteiktas 2020 m. gegužės 6 d., jiems turėjo būti nustatytas terminas mažiausiai iki 2020 m. gegužės 21 d. įskaitytinai apsispręsti dėl JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų galimybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „IPSUN“ netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnyje nustatytą išankstinę ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarką, o būtent, kreditoriams išsiųstame pranešime nesilaikė įstatyme nustatytų terminų susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti ir išsiuntė pranešimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ne visiems kreditoriams.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pažymi, kad nutartis, kuria yra panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti UAB „IPSUN“ bankrotą ne teismo tvarka, neužkerta kelio UAB „IPSUN“ vadovui, įgyvendinus visas įstatyme numatytas sąlygas, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „IPSUN“ iškėlimo.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                            Antanas Rudzinskas