Administracinė byla Nr. AS-694-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00188-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.12; 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. P. 2017 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–10), prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – Ministerija) atlikti Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) vidaus auditą, siekiant nustatyti, kaip yra naudojamos tikslinėms kompensacijoms skirtos piniginės lėšos; 2) įpareigoti Administraciją perskaičiuoti pareiškėjui nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) skirtą kompensaciją bei panaikinti priskaičiuotus delspinigius. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 43–44).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad UAB „Anykščių šiluma“ neteisingai jam paskaičiavo šildymo kompensaciją už vasario – gegužės mėnesius, o Administracijos Socialinės paramos skyrius netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. skundą dėl klaidingai apskaičiuotų kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį (2017 m. kovo 16 d. raštas Nr. 5-S-208). Pareiškėjas nurodė, kad atsakymas į skundą buvo neišsamus, neaiškus. Nesutikdamas su atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Anykščių savivaldybės kontrolierių, kuris pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundą perdavė nagrinėti Administracijos direktoriui. Administracija 2017 m. balandžio 28 d. raštu Nr. I-SD-1335 atsakė pareiškėjui, kad jis gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Ministeriją, kuri pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Administracijai, tačiau atsakymo iš Administracijos pareiškėjas negavo. UAB „Anykščių šiluma“ ne tik neperskaičiavo neteisingai paskaičiuotos kompensacijos, bet ir pradėjo skaičiuoti delspinigius. Pareiškėjas prašė teismo ištirti, kokiai savivaldybės funkcijai priskiriamas šildymo ir karšo vandens kompensavimas bei ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. A1-129 neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Pareiškėjas nurodė, kad skundo nagrinėjimo teisme metu pateiks reikalavimą taip pat ir dėl turtinės žalos priteisimo.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 54–56) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Dėl skundo reikalavimo įpareigoti atlikti auditą teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi subjektyvaus suinteresuotumo, taip pat neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl toks jo reikalavimas negali būti nagrinėjimas teisme. Dėl reikalavimo įpareigoti perskaičiuoti kompensaciją ir panaikinti delspinigius teismas nurodė, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą bei nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti. Teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad akivaizdu, jog pareiškėjui apie Administracijos sprendimą neperskaičiuoti kompensacijos tapo žinoma vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su ūkine UAB „Anykščių šiluma“ veikla, todėl visi ginčai su šia bendrove turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas nutartyje išaiškino, kad pareiškėjui apsisprendus dėl žalos reikalavimo nebus kliūčių ateityje kreiptis į teismą dėl jos priteisimo. Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų (atleidimo nuo žyminio mokesčio, dėl teisės akto teisėtumo ir kt.) teismas, atsisakęs priimti skundą, nesprendė.

III.

Pareiškėjas R. P. 2017 m. liepos 7 d. padavė atskirąjį skundą (b. l. 58–62), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį, priimti skundą ir perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas į teismą kreipėsi gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę, o jo nurodyti pažeidimai gali visiškai ar iš dalies sutapti su viešuoju interesu, tačiau pareiškėjas tokiu atveju nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl savo subjektinių teisių gynimo.

2. Pareiškėjas iš Administracijos negavo atsakymo į 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, todėl 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą (dėl vilkinimo) nėra praleistas.

3. Pinigai skiriami šildymo kompensacijai ir karštam vandeniui iš valstybės biudžeto nėra civiliniai santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „Anykščių šiluma“.

4. Pareiškėjas turi teisę teikti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais.

Pagal ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėjas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ministeriją atlikti Administracijos vidaus auditą, siekiant išsiaiškinti, ar Administracija tinkamai naudoja kompensacijoms skirtas lėšas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Kaip minėta, pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia, kad Ministerija, atlikusi Administracijos vidaus auditą, išsiaiškintų, ar ji tinkamai naudoja lėšas, skirtas kompensacijoms. Iš šio reikalavimo matyti, kad juo siekiama ne pareiškėjo pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Šio reikalavimo patenkinimas nereikštų konkrečių pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų efektyvaus apgynimo, todėl toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. toks reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad į teismą kreipėsi gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę. Toks bendro pobūdžio argumentas neleidžia teisėjų kolegijai daryti išvados, kad šiuo skundo reikalavimu, jo patenkinimo atveju, būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją atlikti Administracijos vidaus auditą, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, todėl paliekama nepakeista.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją perskaičiuoti ginčo laikotarpiu skirtą kompensaciją bei panaikinti priskaičiuotus delspinigius. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie Administracijos atsisakymą perskaičiuoti kompensaciją vėliausiai turėjo sužinoti 2017 m. balandžio 28 d. (skundo Ministerijai pateikimo dieną), todėl, 2017 m. birželio 19 d. kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad Administracija iki šiol yra neatsakiusi į jo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą „Dėl šildymo ir karšto vandens kompensavimo perskaičiavimo“, kurį Administracijai nagrinėti persiuntė Ministerija 2017 m. gegužės 3 d. raštu  (b. l. 24, 27). Iš pareiškėjo skundo turinio ir reiškiamo reikalavimo matyti, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia, kad jam už ginčo laikotarpį būtų perskaičiuota šildymo ir karšto vandens kompensacija. Kompensacijos perskaičiavimo pareiškėjas siekė ir minėtu 2017 m. balandžio 28 d. prašymu, į kurį pareiškėjas nurodė negavęs Administracijos atsakymo. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus jis turi teisę kreiptis į teismą ne per mėnesį, o per 2 mėnesius, todėl ABTĮ nustatyto termino jis nėra praleidęs.

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Taigi, jeigu pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia, kad Administracija pagal kompetenciją priimtų sprendimą dėl jo 2017 m. balandžio 28 d. prašymo, tai taip ir turėtų suformuluoti savarankišką skundo reikalavimą.

Pagal ABTĮ 12 straipsnį, teismas turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir, siekdamas efektyvios galimai pažeistų teisių gynybos, turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus, t. y. vietoje reikalavimo įpareigoti Administraciją perskaičiuoti pareiškėjui skirtą kompensaciją ir panaikinti priskaičiuotus delspinigius, nurodyti, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, adresuotą Ministerijai ir persiųstą pagal kompetenciją nagrinėti Administracijai. Kartu pareiškėjui turėjo būti išaiškinta, kad neskundžiant konkretaus Administracijos sprendimo (atsisakymo atlikti prašomus veiksmus) negali būti teismui reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo šiuos veiksmus atlikti, taip pat turėjo būti nurodytos procesinių veiksmų neatlikimo pasekmės, t. y. kad nurodytu būdu nepašalinus skundo trūkumų, skundą bus atsisakyta priimta kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu).

Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjui skirtą kompensaciją ir panaikinti priskaičiuotus delspinigius, prieš tai pagal ABTĮ 12 straipsnį pareiškėjui neišaiškinus jo procesinės teisės patikslinti šį reikalavimą. Šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui terminą patikslintiems reikalavimams pareikšti, taip pat turėtų išaiškinti ir pareiškėjo procesines teises dėl planuojamo reikšti žalos priteisimo reikalavimo, nurodant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą, be kita ko, susijusį su nustatytu terminu patikslintiems skundams pateikti. Pareiškėjui tai pat turi būti pasiūlyta patikslinti proceso šalis, t. y. atsižvelgiant į tai, kad UAB „Anykščių šiluma“ skundu nėra reiškiami jokie reikalavimai, šią bendrovę nurodyti byloje ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją perskaičiuoti pareiškėjui skirtą kompensaciją nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir panaikinti priskaičiuotus delspinigius, šios skundo dalies priėmimo klausimą perduodant Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atlikti Anykščių rajono savivaldybės administracijoje vidaus auditą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Romanas Klišauskas

                                                                                    Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė