Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-955-903/2013 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00819-2013-7

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

39.2.; 45.4.3. (S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2013 m. lapkričio 25 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė :

G. K. 2013-09-11, apie 17.19 val., Klaipėdos g., Dovilų mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Nissan Terrano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,90 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir dėl jo padarymo gailėjosi, paaiškino, kad tą dieną stogo dengėjai baigė darbus jam priklausančiame objekte, jie šventė užbaigtuves, išgėrė alkoholio. Bešvenčiant jam paskambino mama, pasakė, kad tėvas blogai jaučiasi, jis nuskubėjo į namus į pagalbą (gyvena kartu su tėvais).

G. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo taip pat įrodyta 2013-09-11 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-2936671-13, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2013-09-11 17.19 val., G. K. nustatyta 1,90 promilės alkoholio, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, V. Z. paaiškinimu, jog jis pastebėjo po visą kelią įtartinai manevruojantį automobilį, gyvenvietėje jį aplenkė ir užblokavo, vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas, iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, paskambino į pagalbos centrą 112, ir kitais byloje surinktais duomenimis. Taigi nekyla abejonių, jog G. K. automobilį vairavo neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,50 promilės) girtumo laipsnis.

G. K. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nurodė, kad G. K. yra ūkininkas, yra gavęs paramą pagal Kaimo plėtros programą ir paėmęs iš banko paskolą įsigyti traktorių su padargais, atėmus teisę vairuoti transporto priemonę jis nebegalėtų tinkamai ūkininkauti, pats atlikti visus ūkio darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo, ir jo ūkis bankrutuotų, nusisamdyti kitus asmenis ūkio darbams nėra galimybės, nes dirbti tokius darbus, esant nenormuotam darbo laikui, niekas nenori. Be to, jam reikalinga į mokyklą nuvežti sūnų, taip pat į darželį nuvežti su buvusia sutuoktine Klaipėdoje gyvenančią mažametę dukrą, kadangi buvusi sutuoktinė dirba pamaininį darbą, reikalinga prižiūrėti ir sergančius tėvus.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (LVAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N62- 3803/2011).

G. K. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, iš byloje esančio V. Z. paaiškinimo matyti, kad tai G. K. padarė miestelyje dienos metu, todėl nekyla abejonių, kad tokiu elgesiu jis sukėlė akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors G. K. teigia, kad turėjo neatidėliotinai važiuoti į pagalbą savo tėvui, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kad tą vakarą jo tėvui buvo kviesta greitoji medicinos pagalba ar jis būtų nuvežtas į ligoninę. Be to, iš G. K. pateikto tėvo B.D. K. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad tėvas buvo hospitalizuotas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 2013-09-30, o su juo hospitalizavimo metu ten buvo ne G. K., o B.D. K. dukra. Iš to seka, kad G. K. tėvu rūpinasi ir gali pasirūpinti jo sesuo, todėl teismas konstatuoja, kad G. K. nebuvo jokio būtinumo girtam vairuoti automobilio. Šiais pakankamai didelio nedarbo laikais, ypač kaimo vietovėse, kaip neįtikėtinas vertintinas ir G. K. teiginys, jog jam nebus galimybės surasti žmogaus, galinčio dirbti su jo ūkio technika būtiniausių ūkio darbų ir todėl sužlugs jo ūkis. Pažymėtina ir tai, kad jo sūnus, nors ir yra moksleivis, jau yra pilnametis, gyvena ūkyje, todėl gali įgyti teisę vairuoti ūkio techniką ir pagelbėti tėvui ūkyje. Be to, teismo nuomone, G. K. pakaks žiemos sezono laiko, kai nėra ūkininkaujama, įvertinti susiklosčiusias aplinkybes ir tinkamai suorganizuoti ūkio veiklą ateityje. Tai, kad G. K. gailisi dėl padaryto pažeidimo, ūkininkauja, gyvena su sūnumi, padeda buvusiai žmonai prižiūrėti jų mažametę dukrą, prižiūri tėvus, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos G. K. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tokiu būdu, teismas laiko galimu G. K. paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 31 str., 126 str. 4 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

G. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Išaiškinti G. K., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų  nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Gintaras Stonkus