VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

atsakovės atstovei L. S.-V.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms advokato padėjėjai S. L., savivaldybės administracijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos (toliau – Asociacija) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba), byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „JCDecaux Lietuva“, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Asociacija skundu prašo: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1S-40 (2019) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, susijusių su išorinės reklamos įrengimo organizavimu ir dviračių nuomos sistemos eksploatavimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjos Asociacijos 2019 m. sausio 22 d. pareiškimą dėl viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę pažeidimo.

Pareiškėja skunde nurodo, atsakovė nesiaiškino ir nenustatė jokių 2012 m. gruodžio 14 d. susitarimo Nr. 29-305 dėl Konkurso objekto techninių sąlygų realizavimo (toliau – Susitarimas) ir 2017 m. kovo 31 d. Savivaldybės atstovų susitikimo metu priimto sprendimo (užfiksuoto 2017 m. balandžio 4 d. Savivaldybės mero protokolu Nr. 28-174/17(1.2.13-T1) (toliau – Sprendimas) sudarymo priežasčių ir su tuo susijusių aplinkybių, tai pat nenustatė asmenų galimai turėto konkurencijos ribojimo tikslo. 

Pažymi, kad ginčo esmė yra ne tai, ar UAB „JCDecaux Lietuva“ buvo sudarytos sąlygos įrengti daugiau reklamos vietų, o tai, kad jai buvo sudarytos sąlygos įrengti iš esmės kitokius reklamos įrenginius, nei buvo nustatyta pagal konkurso sąlygas. UAB „JCDecaux Lietuva“ konkurso pagrindu išduotas leidimas neapima teisės įrengti kintamo vaizdo ekranų, todėl Savivaldybei toleruojant tokius veiksmus UAB „JCDecaux Lietuva“ nepagrįstai suteikta konkurso sąlygose neskelbta teisė modernizuoti reklaminius skydus, kai tuo tarpu kitiems rinkos dalyviams neleidžiama savo jau įrengtų stendų modernizuoti taip, kad vietoj jų būtų įrengti skaitmeniniai stendai – kintamo vaizdo ekranai, kaip tai buvo leista UAB „JCDecaux Lietuva“.

Teigia, kad ginčo ir atliktino tyrimo esmę sudaro ne ištyrimas, kiek neteisėti Savivaldybės veiksmai faktiškai padarė materialinės žalos kitiems rinkos dalyviams ar vartotojams, tačiau ištyrimas viešojo administravimo subjekto galimai tyčinio neteisėto elgesio. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad Savivaldybės sprendimus lėmė aplinkybė, kad skirtingų konkurencijos sąlygų buvo neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) (2008 m. m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1555/2008, 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-996/2010, 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016) atvejai, kai atsisakoma pradėti tyrimą, paprastai turėtų būti tokie, kai nėra gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, tačiau jeigu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti pažeidimą, tyrimas turėtų būti pradėtas.

Pažymi, kad ji neginčija įstatyminės Konkurencijos tarybos teisės atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, tačiau mano, kad Konkurencijos taryba tokia savo teise manipuliuoja, naudodamasi tuo, kad sąlygos, kuriomis esant ji turi galimybę šią savo teisę įgyvendinti, t. y. nutarti atsisakyti konkrečiu atveju pradėti tyrimą, yra nustatytos jos pačios priimtu teisės aktu – Aprašu. Be to, skundžiamame nutarime detaliai nepagrindė savo išvadų, kad Savivaldybės sprendimai nedaro įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei.

Pareiškėjas nurodo, kad Konkurencijos taryba turėjo pagrįsti atsisakymą pradėti tyrimą pagal Aprašo 10 punktą ir grįsdama atsisakymą pagal šį punktą turėjo aiškiai nurodyti, kokios konkrečiai aplinkybės, be tų, kad galimai dėl Savivaldybės sprendimų nukentėjo nedidelis skaičius ūkio subjektų ar vartotojų, Konkurencijos tarybai sudarė pagrindą vertinti, kad tokie Savivaldybės sprendimai galėjo veiksmingą konkurenciją riboti nereikšmingai.

Savivaldybė pagal Susitarimą nėra kompensavusi UAB „JCDecaux Lietuva“ patirtų nuostolių dėl dviračių vagysčių ir nepataisomų sugadinimų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė turėjo ištirti tokius faktus, o ne vadovautis Savivaldybės nurodytais faktais. Be to, Konkurencijos taryba netyrė, ar apskritai nebuvo UAB „JCDecaux Lietuva“ galimos žalos atlyginimo atvejų, nes akivaizdu, kad tokie žalos atlyginimo atvejai gali būti įforminami ir kitais būdais.

Nurodo, kad nemotyvuotas Nutarimo argumentas, kad tyrimo pradėjimas neatitiktų Aprašo 14 punkte įtvirtinto principo – racionalaus išteklių naudojimo. Mano, jog išteklių proporcingumą tikėtiniems tyrimo rezultatams galima įvertinti tik tuomet, kai yra bent preliminariai žinoma, kokie bus tyrimo rezultatai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad priimdama skundžiamą Nutarimą vertino, ar pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas atitiktų Konkurencijos tarybos veiklos prioritetą ir vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu nutarė, kad toks tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioriteto.

Pažymi, kad Sprendimo, ar atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes galima pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, Konkurencijos taryba nepriėmė. Pareiškėjo minima LVAT praktika netaikytina šioje byloje, nes šie LVAT išaiškinimai yra dėl Konkurencijos tarybos atsisakymų atlikti tyrimus, kai nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, bet ne dėl vertinimo, ar tyrimas atitinka Veiklos prioritetą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos Veiklos prioriteto, tačiau neaiškinama, ar yra pagrindas įtarti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Atitinkamai Konkurencijos Taryba neturėjo pareigos vertinti, ar yra pagrindas įtarti pažeidimą, neturėjo pareigos rinkti faktų ir nagrinėti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios susiję su tyrimo dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo pradėjimu, o ne įvertinimu ar tyrimas atitinka principus „įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei“ ir „racionalus išteklių naudojimas“. Konkurencijos įstatymu Konkurencijos tarybai yra suteikta teisė atsisakyti atlikti tyrimus, kuomet jie neatitinka jos Veiklos prioriteto, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės, o tai, kad Nutarimas priimtas pagal Konkurencijos tarybos Aprašu patvirtintą prioritetą, savaime nereiškia, kad Konkurencijos taryba manipuliuoja savo teisėmis ir kad Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Pažymi, kad jeigu Konkurencijos taryba būtų atlikusi tyrimą, tai neturėtų esminės įtakos konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nes kol būtų baigtas tyrimas (paprastai tyrimai trunka bent 1 metus), pasibaigtų leidimų, išduotų Konkurso pagrindu, galiojimas, ir Konkurencijos taryba negalėtų nustatyti įpareigojimų pašalinti galimą pažeidimą. Konkurencijos tarybos sprendimas tikėtina apimtų praeities, t. y. Konkurencijos tarybos atitinkamo nutarimo priėmimo metu jau nebegaliosiančių 2012 m. Susitarimo, 2017 m. Sprendimo, kiek jie susiję su reklaminės įrangos modernizavimu, vertinimą. Toks tyrimas dėl praeities konkurencijos problemų, nagrinėjamu atveju, lemtų neracionalų ribotų Konkurencijos tarybos išteklių panaudojimą.

Konkurencijos tarybos vertinimu, nei Bendrovė, nei kiti ūkio subjektai Konkurso metu negalėjo žinoti, kad ateityje, t. y. 2012 m. Susitarimu bus sumažinta dviračių taisymo rizika. Taigi galimas pažeidimas neturėjo įtakos Konkurso baigčiai ir kitų ūkio subjektų galimybėms konkuruoti dėl atitinkamų paslaugų teikimo.

Savivaldybės pateikta informacija parodė, kad faktiškai nebuvo kompensuota UAB „JCDecaux Lietuva“ patirtų nuostolių dėl dviračių vagysčių ir nepataisomų sugadinimų ir kad UAB „JCDecaux Lietuva“ net neprašė mokėti tokių kompensacijų, todėl 2012 m. Susitarimo nuostata dėl rizikos sumažinimo realiai negalėjo daryti esminės neigiamos įtakos reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ir vartotojų. Atitinkamai tuo atveju, jeigu Konkurencijos taryba būtų atlikusi tyrimą ir konstatavusi pažeidimą, tai nebūtų turėję įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (t. y. iš esmės nieko nebūtų pakeitę atitinkamoje rinkoje, nes numatytos galimo privilegijavimo priemonės nebuvo įgyvendintos).

Nutarime nuosekliai pagrįsta, kad Savivaldybės veiksmai negalėjo daryti įtakos reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų, todėl Konkurencijos taryba tinkamai ir aiškiai pagrindė, kad aplinkybių tyrimas neatitiko įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei principo.

Įvertinta, kad tyrimo atlikimas neturėtų reikšmingos įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, atsižvelgiant į tai ir į visą informaciją pateiktą Nutarime, Konkurencijos taryba pagal Aprašo 15 punktą įvertino tyrimo tikslus ir tikimybę juos pasiekti (pavyzdžiui, leidimai dėl reklaminių skydų galioja tik iki 2019 m. gruodžio 14 d., Konkurso sąlygos buvo skelbtos visiems ūkio subjektams vienodai, pareiškėja nenurodė konkretaus Savivaldybės paskelbto konkurso dėl Specialiojo plano bei turimus išteklius tyrimui atlikti ir nusprendė, kad tyrimui atlikti reikalingi ištekliai neproporcingi tikėtiniems rezultatams. Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų skaičių konkrečiu metu galima matyti Konkurencijos tarybos pagrindiniame internetiniame puslapyje . Todėl akivaizdu, kad atsižvelgiant į didelį atliekamų tyrimų skaičių, ribotą turimų darbuotojų skaičių, Konkurencijos taryba pagrįstai laikė, kad neproporcinga būtų atlikti tyrimą, kuris neturės reikšmingos įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei.

Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „JCDecaux Lietuva“ atsiliepimais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „JCDecaux Lietuva“ neįrengė skaitmeninių kintamo vaizdo ekranų, o tik modernizavo miesto informacinių vitrinų įrangą, ir tai negali būti prilyginama skaitmeninių kintamo vaizdo ekranų įrengimui. Pažymi, kad toje pačioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, konkursų nuostatų ir išduotų leidimų sąlygų, turi lygias galimybes pasirašę susitarimus ir suderinę projektus su Savivaldybe eksploatuojamų statiško vaizdo reklaminių skydų įrangoje panaudoti naujoviškus sprendimus, ir ši galimybė grindžiama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.

Teismo posėdžio metu proceso dalyviai, jų atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1S-40 (2019) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, susijusių su išorinės reklamos įrengimo organizavimu ir dviračių nuomos sistemos eksploatavimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti atsakovę pradėti tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 15 d. Savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-586 „Dėl reklaminių inžinerinių statinių ir automatinės dviračių nuomos sistemos įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkursų nuostatų ir leidimų formų tvirtinimo“ patvirtino konkurso nuostatus ir paskelbė operatoriaus atrankos konkursą (toliau – Konkursas).

Konkurso laimėtoja penkiolikos metų laikotarpiui buvo pripažinta UAB „JCDecaux Lietuva“, kuriai 2012 m. gruodžio 14 d. Konkurso pagrindu buvo išduotas leidimas įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines virtinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ir automatinę dviračių nuomos sistemą Vilniaus mieste (toliau – Leidimas). Leidimų reklaminiams skydams eksploatuoti terminas nustatytas iki 2019 m. gruodžio 14 d.

Taip pat 2012 m. gruodžio 14 d. Savivaldybės administracija ir UAB „JCDecaux Lietuva“ sudarė susitarimą Nr. 29-305 dėl Konkurso objekto techninių sąlygų realizavimo, kuris suteikė teisę, suderinus projektą su Savivaldybe, UAB „JCDecaux Lietuva“ savo įrangoje naudoti bet kokius naujoviškus (modernius) sprendinius.

Savivaldybės atstovų 2017 m. kovo 31 d. susitikimo metu su UAB „JCDecaux Lietuva“ atstovais metu buvo sutarta suteikti UAB „JCDecaux Lietuva“ galimybę, „nepažeidžiant laimėto Konkurso sąlygų, modernizuoti esamus reklaminius statinius ir įdiegti naujoviškus technologinius sprendinius savo aptarnaujamuose reklaminiuose statiniuose bei dviračių nuomos sistemoje“.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Savivaldybę prašydamas paaiškinti, ar galima be papildomų Savivaldybės leidimų ar kitų procedūrų pakeisti reklaminius įrenginius į skaitmeninius kintamo vaizdo ekranus bei prašė nurodyti tai reglamentuojančius teisės aktus. Savivaldybė pareiškėjui atsakė, jog esami reklaminiai įrenginiai Savivaldybės teritorijoje įrengiami ir eksploatuojami vadovaujantis Savivaldybės skeltų konkursų pagrindu, laikantis išduotų leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius ir pasirašytų susitarimų sąlygų. Duomenų, kad būtų šis atsakymas apskųstas, nėra.

Pareiškėja 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama pradėti tyrimą dėl Savivaldybės sprendimų, kuriais UAB „JCDecaux Lietuva“ buvo leista statiškus reklaminius skydus pakeisti į kintamo vaizdo ekranus, taip pat kuriais sumažinta UAB „JCDecaux Lietuva“ kaip dviračių nuomos sistemos operatorius rizika, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nurodė, kad Savivaldybė, sudarydama UAB „JCDecaux Lietuva“ palankesnes sąlygas veikti rinkoje, privilegijuoja UAB „JCDecaux Lietuva“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Taip pat prašė įvertinti aplinkybes dėl Savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 01A-41-145 patvirtinto Vilniaus miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano, kuriame, pareiškėjos teigimu, numatyti reikalavimai reklaminiams įrenginiams taip pat privilegijuoja UAB „JCDecaux Lietuva“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2019-05-01, nutarimo priėmimo metu) 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, pagal kurį tyrimą pradėti atsisakoma, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioritetų, skundžiamu šioje byloje 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus. Ši Konkurencijos tarybos teisė išplaukia ir iš tarptautinių teisės šaltinių, nes tik turėdama teisę prioretizuoti savo atliekamus tyrimus (ar atliktinus tyrimus) institucija, atsakinga už sveikos konkurencinės aplinkos nacionaliniu lygmeniu užtikrinimą, gali veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui (Europos parlamento ir Tarybos 2018 m. gruodžio 11 d. direktyva Nr. 2019/1).

Konkurencijos tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 1S-89 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos prioriteto“ 1 punkte įtvirtinta, kad Tarybos veiklos (t. y. valstybinės konkurencijos politikos vykdymo bei priežiūros, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, toliau – Veikla) prioritetas – atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Šio nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas Konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo principų aprašas (toliau – Aprašas; akto redakcija galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 6 d.), kuriame nurodytais principais vadovaudamasi Taryba įgyvendina savo Veiklos prioritetą (3 p.).

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Taryba, spręsdama, ar tyrimai atitinka Veiklos prioritetą, vadovaujasi šiais principais: įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, strateginės reikšmės ir racionalaus išteklių naudojimo. Pagal Aprašo 5 punktą nė vienas iš Principų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Konkurencijos tarybos sprendimui dėl konkretaus Tyrimo atlikimo, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti įvertinti Tyrimą pagal vieną iš Principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl Tyrimo atlikimo tikslingumo ar apimties. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas pradėti tyrimą, vadovavosi įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principais. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad paprastai didžiausią neigiamą įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei gali daryti galimi Pažeidimai, pasireiškiantys ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų veiksmais. Aprašo 14 punkte, vadovaudamasi racionalaus išteklių naudojimo principu, Konkurencijos taryba sieks atlikti Tyrimus, kuriems reikalingi Konkurencijos tarybos ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems Tyrimų rezultatams.

Atsakovė Nutarime Nr. 1S-40 (2019) šiuo aspektu pagrįstai pažymėjo, kad Savivaldybės 2012 m. Susitarimas ir 2017 m. Sprendimas savaime neužkirto kelio kitiems ūkio subjektams dalyvauti Savivaldybės organizuojamuose konkursuose dėl skaitmeninių kintamo vaizdo ekranų įrengimo Savivaldybės teritorijoje. Be to, UAB „JCDecaux Lietuva“ pakeitė esamus įrengtus reklaminius įrenginius, kuriems jai buvo išduoti leidimai, tačiau neįrengė papildomų išorinių įrenginių naujose vietose. Įvertinusi 2012 m. Susitarimu įtvirtintą nuostatą, kad dėl UAB „JCDecaux Lietuva, kaip dviračių nuomos sistemos operatoriaus, rizikos sumažinimo, pažymėjo, kad Konkurso sąlygos buvo skelbtos visiems tokiomis pat sąlygomis, įskaitant ir nuostatą dėl rizikos. UAB „JCDecaux Lietuva“ Konkursą laimėjo būtent tokiomis sąlygomis. Dėl specialiojo plano, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus Savivaldybės paskelbto konkurso, iš kurio matytųsi, kad tik UAB „JCDecaux Lietuva“ gali atitikti Specialiajame plane numatytus ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje ar kitaip būtų apribota konkurencija. 

Racionalaus išteklių panaudojimo principą reglamentuoja Aprašo 14–15 punktai, pagal kuriuos Taryba siekia atlikti tyrimus, kuriems reikalingi Tarybos ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems tyrimų rezultatams. Taryba, be kita ko, vertina konkretaus tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti, tyrimui atlikti reikalingą laiką, o taip pat būtinus bei turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ar dėl tyrimui atlikti reikalingų Tarybos išteklių dydžio nebus pakenkta kitiems tyrimams ir Tarybos strateginiuose planuose numatytų uždavinių vykdymui.

Šio aspektu atsakovas Nutarime Nr. 1S-149 pagrįstai konstatavo, kad tyrimas neturėtų reikšmingos įtakos veiksmingai konkurencijai. Be to, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, jog dėl Savivaldybės 2012 m. Susitarimo, 2017 m. Sprendimo ir Specialiojo plano galėjo būti pažeisti ir vartotojų interesai. Todėl, galimam tyrimui reikalingi Konkurencijos tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Taip pat kolegija, pritardama atsakovo nutarimo motyvams, atsižvelgia į atsakovo nustatytas ir pareiškėjo neginčijamas faktines aplinkybes, kad modernizuoti 2018 metais 11 stendų ir vienoje savivaldybėje, leidimai stendus eksploatuoti galioja iki šių metų pabaigos. Pareiškėjas logiškai nepagrindžia, kaip tyrimas dėl nustatytų šioje byloje faktinių aplinkybių įtakotų veiksmingą konkurenciją ir vartotojų gerovę ir prisidėtų prie racionalaus Konkurencijos tarybai valstybės skiriamų išteklių naudojimo, įvertinus šios institucijos viešai skelbiamus atliekamus tyrimus, kurie apima ne vieną savivaldybę ir kurių mastas ženkliai didesnis, ir tyrimus, kurie planuojami atlikti. Pažymėtina, kad atsakovas, nepaisant to, jog teisėtai atsisakė pradėti tyrimą įstatyme įtvirtintu pagrindu ir pagrįsdamas savo atsisakymą tiek faktiniais duomenimis, tiek ir teisiniais argumentais, - surinko atsisakymui pagrįsti pakankamai didelį kiekį informacijos (5 tomai, 556 lapai), įvertino tiek pareiškėjos, tiek Savivaldybės pateiktą informaciją, įvertino 2012 m. Susitarimo, 2017 m. Sprendimo ir Specialiojo plano nuostatas. Nutarimo nustatomojoje ir konstatuojamose dalyse nuosekliai išvardintos Konkurencijos tarybos sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, remiantis Konkurencijos įstatymo ir Aprašo nuostatomis.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar faktinių aplinkybių tyrimas atitinka veiklos prioritetą, Konkurencijos taryba kiekvienu atveju atlieka reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą vadovaudamasi principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia formuluotė nesudaro pagrindo išvadai, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas visų ir net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas ar kad vertinant kitas aplinkybes Apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu dėl veiklos prioriteto ir Aprašu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioretizuoti savo atliekamus tyrimus irt jų kryptis, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės, toks Aprašo tikslo ir nuostatų aiškinimas būtų nepagrįstas.

Pažymėtina, jog Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka jos Veiklos prioriteto, nereiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai ar kitokie veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų (Aprašo 6 p.). Toks nutarimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą ginant savo interesus kitais įstatymuose leidžiamais teisinės gynybos būdais, tiek ginčijant viešojo administravimo subjektų aktus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tiek ir ginant savo interesus civilinio proceso tvarka. Tačiau tai neduoda teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto Konkurencijos tarybos nutarimo.

Sutiktina su atsakovo pastebėjimu, kad pareiškėjo nurodoma teismų praktika nėra reikšminga šioje byloje, kadangi nagrinėjamos ir nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės nesutampa: šioje byloje sprendžiamas Konkurencijos tarybos atsisakymo pradėti tyrimą specialiu teisiniu pagrindu – įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu – teisėtumas ir pagrįstumas. Teismų praktikoje suformuluota ratio decidendi reikšminga ir taikytina tik tose bylose, kurios tapačios ar labai panašios savo faktinėmis aplinkybėmis.

Tad, įvertinus tai, kad atsakovas išsamiai, motyvuotai įvertino pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį Konkurencijos tarybos veiklos prioritetui, tai pagrįsdamas tiek faktiniais, tiek ir teisiniais argumentais, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti ir naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą bei įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti pareiškėjo prašomą tyrimą.

Atmetus skundą, trečiasis asmuo, turėjęs priešingą byloje interesą nei pareiškėjas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis.

Kaip matyti iš teismui pateiktų atstovavimą pagrindžiančių sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų bei paslaugų ataskaitų, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB JCDecaux LIETUVA bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme teisines paslaugas teikė advokatas Marius Juonys bei advokato padėjėja S. L.. Už suteiktas teisines paslaugas išrašytos 2 PVM sąskaitos faktūros 3208,72 EUR sumai, šias sąskaitas įmonė yra visiškai apmokėjusi, tai įrodo apmokėjimus patvirtinantys mokėjimo nurodymų kopijos ir (ar) išrašai iš Ellex banko sąskaitos.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ aktuali redakcija), - rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu. Iš esmės suteiktas teisines paslaugas sudaro atsiliepimo į skundą parengimas (teikė advokatas 2019 m. II ketv.) bei atstovavimas 2019-10-01 teismo posėdyje (teikė advokato padėjėja 2019 m. IV ketv.). Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2019 m. II ir IV ketvirčiais, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. IV ketvirčio – 970,30 eurų ir 2019 m. II ketvirčio – 1289,00 eurų. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio (rekomendacijų 5 p.).

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už atsiliepimą į skundą (ieškinį) rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 425,75 eurus). Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (teismo posėdis truko 1 val., tad advokato teikiamoms konsultacijoms ir atstovavimui valandos įkainis būtų 128,90 Eur bei 103,12 Eur advokato padėjėjo teikiamoms paslaugoms). Tad bendrai trečiajam asmeniui galėtų būti priteistina pagal rekomendacijas 2 500 EUR dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimas. Įvertinus, kad pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, o asociacija, priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 2000 Eur. Pagrindų labiau mažinti pagal rekomendacijas galimas atlyginti atstovavimo išlaidas teismas nenustatė, įvertinęs bylos sudėtingumą, surinktus ir analizuotus duomenis ir jų apimtį, šalių parengtus procesinius dokumentus ir jų kokybę, analizuotą teismų praktiką, pasirengimą bylos nagrinėjimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjos Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos skundą.

Iš dalies patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „JCDecaux Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „JCDecaux Lietuva“ iš pareiškėjo Baltijos išorinės reklamos firmų asociacijos 2 000,00 EUR (du tūkstančius) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 Teisėjai