Civilinė byla Nr. e2-1073-603/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01101-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Maženai Lichtarovič, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui, atsakovės atstovui advokatui Daliui Boreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Deiga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės era“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) ,,Deiga“ ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Saulės era“ prašo teismo pripažinti negaliojančiais 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės atliktus du mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovė sumokėjo atsakovei 20 000 Eur ir 30 000 Eur, viso 50 000 Eur sumą, nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 50 000 Eur piniginę sumą, taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 UAB „Deiga“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta UAB „Administravimas ir auditas“; nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Bankroto proceso eigoje nustatyta, kad ieškovės nemokumas nebuvo savalaikis, buvo pažeista tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ ) 8 straipsnio 1 dalis, o ieškovė tapo nemoki 2019 m. birželio 30 d. Tapusi nemoki, ieškovė nepajėgė padengti įsiskolinimų daugeliui kreditorių, šiai dienai bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma siekia net 2 042 641,72 Eur, tačiau 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė atsakovei 2 mokėjimo nurodymais sumokėjo 20 000,00 Eur ir 30 000,00 Eur sumas, viso 50 000,00 Eur sumą. Šie mokėjimai (toliau ir – ginčijami sandoriai, ginčijami mokėjimai) buvo atlikti į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Permokos grąžinimas“. Praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams po ginčijamų sandorių atlikimo, buvęs ieškovės direktorius 2020 m. liepos 13 d. pareiškimu pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes ieškovė, turėdama pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki pat ieškovės bankroto, pirmenybę atgauti įsiskolinimą išimtinai suteikė atsakovei, o ieškovė neteko 50 000,00 Eur sumos, kuri būtų skirta dengiant skolas kitiems kreditoriams. Ginčijami sandoriai niekaip nepagerino ieškovės finansinės padėties, neužtikrino galimybės jai atkurti savo mokumą ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais.

3.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.82 straipsnio nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

4.        Šioje byloje ieškinį reiškia ieškovės nemokumo administratorė, pagal JANĮ ginanti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus; daro išvadą, kad ieškovės nemokumo administratorė turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. 29 pažymėta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iš kreditorių perleisdamas jam turtą už mažesnę sumą nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimą konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolą). Kiekvienu atveju teismas nustato byloje reikšmingas aplinkybes, pvz., kokia kreditoriaus, reiškiančio actio Pauliana, reikalavimų suma, kokia visų kreditorių reikalavimų suma, kokia būtų turto vertė, jeigu nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, ar šio turto užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, ar vyksta atsiskaitymai, kaip jie vyksta (ar skola mokama geruoju, ar nevengiama atsiskaitinėti) ir pan. Bylos atveju ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais. Ginčijamais sandoriais atsakovei buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Iš aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad ginčijami mokėjimai pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus.

6.       Sprendžiant bylą reikšminga ir aplinkybė, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki; kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis; nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio sąžiningo kreditoriaus.

7.       Remiantis pateikiamais duomenimis apie ieškovės finansinę būklę, konstatuotina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki; ginčijami mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu, kai ieškovės finansinė padėtis buvo kritinė - ieškovė nebevykdė statybos darbų, nebeturėjo užsakymų, nebevykdė atsiskaitymų, darbuotojai įmonėje nebedirbo dėl nemokamo darbo užmokesčio (tai patvirtina ir 2020 m. birželio 17 d. ieškovės direktoriaus atsiliepimas Valstybinei darbo inspekcijai). Pati ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. raštu vienam iš kreditorių AB „SKV Valda“ nurodė, kad dėl patiriamų finansinių sunkumų negali vykdyti savo įsipareigojimų; skola Sodrai 2020 m. kovo 31 d. sudarė 11 251,66 Eur, o 2020 m. balandžio 30 d. – jau net 24 323,07 Eur. Pagal pateikiamą 2019 m. birželio 30 d. tarpinį įmonės balansą matyti, jog įmonės turtas 2019 m. birželio 30 d. sudarė 1 842 738 Eur, o įsipareigojimai siekė 1 990 161 Eur, t. y. bendrų įsipareigojimų suma viršijo įmonės turto vertę. Buhalterinės apskaitos programos duomenimis, iš 1 990 161 Eur bendros įsipareigojimų sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 281 286 Eur. Vertinant pradelstų įsipareigojimų dydį, matyti, jog 2019 m. birželio 30 d. BUAB „Deiga“ buvo nemoki, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai viršijo pusę įmonės turto vertės, kaip tai numato ĮBĮ nuostatos konstatuojant įmonės nemokumą. Be to, susipažinus su balanso duomenimis darytina išvada, jog įmonė 2019 m. birželio 30 d. dienai neturėjo jokio didelės vertės materialaus turto, kurį realizavus būtų galima padengti skolas. Teismų praktikoje vertinant įmonės nemokumą atitinkamai datai, įmonės balanse apskaitytos gautinos sumos (debitorių įsiskolinimai ar kitos gautinos sumos) yra vertinamos gana kritiškai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432- 798/2018). Ieškovė nurodomu laikotarpiu materialaus turto turėjo tik 67 870 Eur sumai, nors bendra turto masė sudarė viso 1 842 738 Eur, todėl darytina išvada, jog net įmonės balanse nurodomos kitos gautinos sumos negali būti vertinamos kaip realus įmonės turtas, kuris atspindėtų gerą įmonės finansinę būklę ir iš kurio būtų galimybė padengti susidariusias skolas.

8.       2019 m. birželio 30 d. įmonei tapus nemokiai, tolesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo iš esmės neįmanomas. Ieškovės įsiskolinimai per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 22 d. padidėjo nuo 1 281 286 Eur iki 2 042 641,72 Eur sumos, kuri šiai dienai bankroto byloje yra patvirtinta kaip bendra kreditorinių reikalavimų suma. Buvusiam įmonės vadovui Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2792-643/2021 yra pareikštas ieškinys dėl 761 355,72 Eur žalos atlyginimo. Dėl ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo ieškovės kreditoriai neteko galimybės gauti bent dalinio savo reikalavimų patenkinimo iš ieškovės turto, atsakovės interesai buvo iškelti virš kitų ieškovės kreditorių interesų, sumažėjo turto ir kartu kitų ieškovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimus, kas sudaro pagrindą teigti, jog ginčo sandoriai pažeidė kitų ieškovės kreditorių, kurių vardu ir interesais ad hoc veikia nemokumo administratorius, teises.

9.       Atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, o ieškovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti jų su atsakove, kadangi ieškovė buvo skolininkė, kuri neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems ir pradelstiems reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju ieškovė neturėjo teisinės prievolės atlikti atsiskaitymų, o ginčijamų mokėjimų atlikimas ieškovei nebuvo būtinas ir nebuvo ekonomiškai naudingas. Nemokiai ieškovei turėjo būti ir buvo keliama bankroto byla, todėl nebuvo galima vykdyti atsiskaitymų su pavieniais kreditoriais, tuo labiau nepagrįstai atsakovei suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius. Tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovei.

10.       Ieškovė sudarydama ginčijamus sandorius buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi žinojo, jog ieškovė turi pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams, kad tokie ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kitų kreditorių teises. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nurodė, kad „nuo 2019 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurių įveikti neįstengė, atsiskaityti pagal savo prievoles bendrovė negali, todėl buvo laipsniškai mažinamos veiklos apimtys“. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ieškovė 2019 m. baigė fiksuodama 1 020 651 Eur nuostolį, o ilgalaikis turtas per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 293 860 Eur iki 64 015 Eur. Ginčijamus sandorius ieškovė sudarė 2020 m. balandžio 30 d. jau būdama nemoki bei dėl didelių negrąžinamų skolų esant areštuotam įmonės turtui, prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą. Akivaizdu, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai ir gresiant bankrotui, joks sąžiningas ir rūpestingas juridinio asmens vadovas nebūtų atlikęs ginčijamų mokėjimų, taip suteikdamas pirmenybę išimtinai vienam kreditoriui – atsakovei, ignoruodamas visus kitus esamus kreditorius.

11.       Ginčijamo sandorio šalimi esančiai atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad asmuo, sudarydamas sutartį turi protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-710/2012). Atsakovė, kaip trečiasis asmuo actio Pauliana kontekste, buvo nesąžininga, kadangi galėjo ir turėjo žinoti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, žinojo kad ieškovė turi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir yra faktiškai nemoki. Nuo 2019 m. birželio 30 d. ieškovei tapus nemokiai, ieškovės skolos kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo vis didėjo. 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė jau neatsiskaitinėjo su jokiais kitais kreditoriais, veiklos nebevykdė, tačiau rengė dokumentus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčijami sandoriai buvo atlikti likus dienai iki įmonės kasos ir sąskaitų arešto 2020 m. gegužės 4 d. (05-01, 05- 02, 05-03 buvo nedarbo dienos). Po ginčijamų mokėjimų atlikimo, nuo 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė daugiau jokių atsiskaitymų nebeatliko (išskyrus mokėjimus už banko paslaugas). 2020 m. balandžio 30 d. banko sąskaitos likutis tesudarė 69,67 Eur, kasoje pinigų nebuvo. Vilniaus apygardos teismas iškeldamas bankroto bylą ieškovei, konstatavo, kad „iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog 2019-2020 metais inicijuotos dešimtys bylų atsakovės atžvilgiu, priteistos skolos daugeliui kreditorių, antstoliai vykdo išieškojimo veiksmus 7 bylose. Turto areštų registro duomenimis įmonės turtui įregistruota 10 turto arešto aktų skirtingų kreditorių naudai, tame tarpe areštuotos esamos ir būsimos lėšos sąskaitose ir kasoje. Vadovo teigimu, apyvartinių lėšų įmonė neturi, veiklos vykdyti negali ir nebevykdo“. Ieškovės turtas buvo areštuotas dar prieš ginčijamų mokėjimų atlikimą: areštas 34 601,94 Eur sumai buvo taikomas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020, 2020 m. balandžio 16 d. įregistruotas dar vienas turto arešto aktas 47 686,63 Eur sumai vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00363, išieškojimą vykdė antstolė A. S.. Ieškovės atžvilgiu taip pat jau buvo pareikšta eilė ieškinių dėl skolų priteisimo, žalos atlyginimo ir pan., o duomenys apie ieškovei keliamas kitas civilines bylas ir duomenys apie turto areštą yra vieši (kaip ir apie įsiskolinimą Sodrai): pvz., 2020 m. kovo mėn. į teismą kreipėsi kreditorė UAB „Vamzdynas“, kuriam 2020 m. kovo 10 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 44 316,45 Eur skolos ir palūkanų priteisimo iš ieškovės (antstolės A. S. vykdomas išieškojimas). Prieš tai, 2020 m. pradžioje į teismą buvo kreipėsi kreditorė UAB „Megrame“ dėl skolos priteisimo 36 266,84 Eur sumai, tarp šalių 2020 m. vasario 25 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri nebuvo vykdoma ir kurios pagrindu 2020 m. gegužės 28 d. išduotas vykdomasis raštas. Dar prieš tai, 2019 m. spalio 31 d. UAB „Dorcas“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 17 187,69 Eur skolos ir 81,48 Eur palūkanų priteisimo, teismas šį prašymą tenkino ir antstolis Arminas Naujokaitis minėtą sumą iš ieškovės išieškojo. Tai suponuoja išvadą, jog pagal viešai prieinamą informaciją atsakovė turėjo visas galimybes žinoti ir žinojo apie tuo metu buvusią prastą ieškovės finansinę padėtį. Ieškovei faktiškai nebevykdant veiklos, negalint tęsti pradėtų darbų ir vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kita šalis žinodama apie minėtą ieškovės padėtį ir pasinaudodama pirmenybės teise gauti pinigus nesielgė sąžiningai ir rūpestingai.

12.       Dėl atsakovės nesąžiningumo taip pat pažymi, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, numatyta CK 6.66 straipsnio 2 dalyje yra ta, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Tuo tarpu šiuo atveju yra ginčijami vienašaliai ieškovės mokėjimų atsakovei sandoriai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sandoriai atitinka vienašalio sandorio sampratą, atsakovės nesąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl ginčijamų mokėjimų, kaip vienašalių sandorių negaliojimo.

13.       Taikant restituciją prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 50 000,00 Eur sumą. Neteisėtai atsakovės gauta suma bus realizuota išieškant minėtą sumą į bendrą bankrutavusios įmonės turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka.

II. Atsiliepimo esmė

14.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; teigia, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana ginčijamiems sandoriams.

15.       Taip pat nurodo, kad šalys UAB „Deiga“ ir UAB „Saulės era“ 2018 m. rugsėjo 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. BS 2018/09/24 (toliau ir – Statybos rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus, numatytus Priede Nr. 1 – Sąmatoje ir vadovaujantis Priedu Nr. 2 – Darbų atlikimo grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos (Priedas Nr. 2). Sutartyje numatyti statybos rangos darbai vykdomi nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. spalio mėn. Taip pat šalys 2019 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. 19/11/15 (toliau ir – Vidaus apdailos darbų rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrastatybinius ir vidaus apdailos darbus, numatytus Priede Nr. 1 – Butų apdailos sąmatoje ir vadovaujantis Priedu Nr. 2 – Apdailos darbų grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus per 10 dienų, užbaigus visus darbų atlikimo etapus ir pasirašius atliktų darbų priėmimo aktą. Pagal sutarties 2.1 punktą užsakovas įsipareigojo sumokėti 20 000,00 Eur avansą medžiagų įsigijimui ir 2019 m. gruodžio 13 d. mokėjimo pavedimu pervedė 20 000,00 Eur avansinį mokėjimą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Avansinis mokėjimas pagal 2019-11-15 d. rangos sutartį Nr. 19/11/15“. Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. balandžio mėn. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 13 d. atsakovė viso mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei 1 120 594,11 Eur sumą už faktiškai atliktus darbus pagal Statybos rangos ir Vidaus apdailos darbų rangos sutartis. Atsakovė mokėjo ieškovei ne tik už faktiškai atliktus darbus, bet ir avansiniais mokėjimais statybinių medžiagų įsigijimui, atsiskaitymui su subrangovais ir kitiems ieškovės atsiskaitymams, o būtent atsakovė pervedė ieškovei 312 544,90 Eur avansiniais mokėjimais. Taigi, 2020 m. balandžio 30 d. sutikrinus ieškovės faktiškai atliktų pagal Statybos rangos ir Vidaus apdailos darbų rangos sutartis darbų apimtis (vertes) ir atsakovės faktiškai apmokėtas už darbus sumas, įskaitant ir avansinius mokėjimus, finansinis rezultatas buvo toks, kad atsakovė buvo permokėjusi avansiniais mokėjimais ieškovei 76 164,80 Eur sumą, už kurią ieškovė nebuvo atlikusi jokių rangos darbų ir neturėjo jokios teisės šių piniginių lėšų panaudoti kitoms reikmėms, todėl atsakovė ginčijamais šioje byloje mokėjimais grąžino susidariusią atsakovei avansinio mokėjimo permoką. Tą pačią 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė atliko mokėjimo pavedimus 20 000,00 Eur ir 30 000,00 Eur sumoms, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Permokos grąžinimas“. Ieškovė su atsakove atsiskaitė nepilnai ir ieškovė liko skolinga 26 164,80 Eur. Jokių sąskaitos areštų ar kitų apribojimų ieškovei atlikti nurodytus mokėjimus pavedimų atlikimo metu neegzistavo, taip pat ieškovė neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkumus atlikti minėtus mokėjimus. 2020 m. spalio 2 d. atsakovė gavo 2020 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Deiga“ nemokumo administratorės pranešimą apie UAB „Deiga“ iškeltą bankroto bylą ir atsakovės teisę pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. 2020 m. spalio 23 d. atsakovas nemokumo administratorei pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo 26 164,80 Eur sumai, ir dėl jo patvirtinimo bankroto byloje nebuvo prieštaravimų. Teigia, kad nemokumo administratorei sutikus ir pačiai, remiantis turimais buhalteriniais duomenimis, pateikus Vilniaus apygardos teismui atsakovės prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo ir teismui jį patvirtinus, ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu teismas patvirtino atsakovės finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

16.        Ieškovė, siekdama pagrįsti vieną iš privalomų nustatyti šioje byloje sąlygų, tik lakoniškai ir apibendrintai pasisako apie bankroto administratorės teises ginčyti bankrutavusios įmonės sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovė neturėjo ir neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės, nes atsakovė veikė teisėtai ir turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei; priešingai, atsakovės pateikti dokumentai pagrindžia, jog ieškovė neturėjo ir neturi iki šiol jokios reikalavimo teisės. Ieškovė tiek iki ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo, tiek ir po jų liko skolinga atsakovei permokėtas pinigines lėšas, kurias turėti, jomis disponuoti ir jas panaudoti savo reikmėms ieškovė neturėjo teisės, nes nebuvo atlikusi ir nebuvo pagal priėmimo perdavimo aktus perdavusi atsakovei jokių statybos rangos darbų nei pagal Statybos rangos, nei pagal Vidaus apdailos darbų rangos sutartis; absoliučiai visi šioje byloje ginčijami mokėjimų pavedimai banke buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai, ieškovė nepažeidė jokių draudimų disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, nurodyta mokėjimo paskirtis „Permokos grąžinimas“ atitiko realią pinigų mokėjimo paskirtį pagal byloje esančius įrodymus.

17.       Sprendžiant actio Pauliana taikymo klausimus, būtina nustatyti, kada atsirado kreditorių, kurių interesų pažeidimas yra įrodinėjamas, reikalavimai, nes tuo atveju, kai šie reikalavimai atsirado po ginčijamų mokėjimų atlikimo, nėra pagrindo konstatuoti šių kreditorių interesų pažeidimo ir tuo labiau taikyti actio Pauliana instituto. Bankroto administratorė nevertino ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo momento (prieš ginčo mokėjimo pavedimų atlikimą ar po jų). Atsakovės žiniomis, po 2019 m. birželio 30 d. (administratorės nustatyto faktinio nemokumo dienos) iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (bankroto bylos iškėlimo ieškovei dienos) ieškovė vykdė normalią ūkinę komercinę veiklą, gavo pajamas, vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais.

18.       Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti būtent ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvusios tikrosios ieškovės finansinės būklės, tuo metu buvusio kreditorinių įsipareigojimų dydžio, nėra jokios galimybės nustatyti kreditorių, ieškovės galimybė su kuriais atsiskaityti buvo sumažinta būtent ginčijamų mokėjimų atlikimo metu (ne likusiais bankroto procese), todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės nepagrįstais teiginiais, kad ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais.

19.       Atsakovės pateikti duomenys patvirtina faktines aplinkybes, kad ieškovė pagal sudarytas rangos sutartis gavo avansinius mokėjimus (permokas), nors faktiškai jokių prekių / paslaugų atsakovei už tokius avansinius 8 mokėjimus pagal priėmimo-perdavimo aktus nepardavė, todėl nedelsdama privalėjo grąžinti permokos sumą atsakovei kaip įgytą be pagrindo. Bet koks avansinio mokėjimo (permokos) užlaikymas / negrąžinimas / pasisavinimas gali būti pripažįstamas nesąžiningu veiksmu arba netgi tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti administracinę ar netgi baudžiamąją atsakomybę, taigi ieškovė privalėjo grąžinti iš atsakovės gautą permokos sumą.

20.       Atsakovės manymu, šioje byloje nurodytai nesąžiningumo sąlygai Actio Pauliana ieškinio atveju nustatyti būtina įvertinti ginčijamo sandorio (mokėjimo pavedimų) pobūdį, UAB „Deiga“ ir UAB „Saulės era“ verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką, sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, kokius interesus patenkinti siekė ginčijamus mokėjimus priėmusi (ir jų negrąžinęs, nes grąžinimui nebuvo jokio teisinio pagrindo) atsakovė, atsisakymo priimti Ginčijamus mokėjimus galimybes ir galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei UAB „Deiga“ kreditorių interesams. Ginčijamų atsiskaitymų sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Nors ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus ir profesionalaus teisininko, ieškinyje nurodo kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ieškovė 2019 m. baigė fiksuodama 1 020 651 Eur nuostolį, o ilgalaikis turtas per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 293 860 Eur iki 64 015 Eur, ir teigdama, kad atsakovė turėjo visas galimybes žinoti ir žinojo apie tuo metu buvusią prastą ieškovės finansinę situaciją, nutyli specialiai nenurodo, jog ginčijamų sandorių sudarymo dienai ieškovė juridinių asmenų registrui buvo pateikus tik 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiga“ finansinės atskaitomybės duomenis viešajam registrui, ir kur buvo užfiksuotas ieškovės veiklos rezultatas už 2018 m. – 5 379 833,00 Eur pardavimo pajamos ir 85 311,00 Eur grynasis pelnas; 2018 m. ieškovės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2018 m. UAB „Deiga“ veiklą vykdė Lietuvoje ir pagrindinės pajamos bei grynasis pelnas uždirbti vystant komercinės paskirties pastatų statybą; 2018-12-31 datai UAB „Deiga“ dirbo 46 darbuotojai; UAB „Deiga“ 2018 m. gruodžio 31 d. datai ilgalaikį materialųjį turtą sudarė transporto priemonių likutinė vertė (57917 Eur), įrengimai, prietaisai ir įrankiai (9396 Eur), finansinis turtas buvo įvertintas 226547 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (vykdomi statybos darbai objektuose (5 12 objektų nebaigta statyba) – 911 042,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 931 641,00 Eur; iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 11086,00 Eur; mokesčių permokos – 32 597,00 Eur, nuosavas kapitalas sudaro – 325 158,00 Eur. Pabrėžia, kad kartu su 2018 m. gruodžio 31 d. Finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui 2019 m. birželio 5 d. buvo pateikta ir nepriklausomo auditoriaus UAB „Avantus“ (pažymėjimo Nr. 001463) auditoriaus A. K. išvada, kurioje pateikta nuomonė, jog pridėtos UAB „Deiga“ finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „Deiga“ 2018 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal verslo apskaitos standartus. Tuo tarpu ieškinyje (cituojami 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiga“ finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, būtent tai, kad pagal 2019-12-31 balanso duomenis ieškovė 2019 m baigė fiksuodama 1 020 651 Eur nuostolį, o ilgalaikis turtas per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 293 860 Eur iki 64 015 Eur, kuriais iš esmės ir grindžiamas ieškinys dalyje dėl atsakovės nesąžiningumo, ir šie dokumentai buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. daugiau negu 1 metai po ginčijamų mokėjimų atlikimo dienos ir net ne tuometinio vadovo A. P., bet nemokumo administratoriaus, todėl šie duomenys atsakovei jokiu būdu niekaip negalėjo būti žinomi ginčijamų pavedimų atlikimo dieną.

21.       Taigi, daro išvadą, kad jeigu ir daryti prielaidą, jog atsakovė nevykdė verslo subjektams kylančios didesnio atidumo pareigos pasidomėti, ar 2020 m. balandžio 30 d. gautais mokėjimo pavedimais nepažeidžiami kitų ieškovės kreditorių interesai ir įstatymai, vienintelis viešai prieinamas patikimas šaltinis ir duomenys buvo UAB „Deiga“ 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės Finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, pateikti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui 2019 m. birželio 5 d.; tačiau, daugiau negu akivaizdu, jog šie duomenys tikrai nepatvirtino ieškovės teiginių apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, faktinį nemokumą, pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams atliktų mokėjimų dienai. Nors ieškovė nurodo, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. ieškovei tapus nemokiai, ieškovės skolos kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo vis didėjo, atsakovės manymu, su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vien atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. kovo 13 d. pervedė ieškovei 312 544,90 Eur avansu ir papildomai 235 222,07 Eur už faktiškai atliktus ir pagal priėmimo-perdavimo aktus priimtus darbus.

22.       Teigia, kad sprendžiant, ar bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų, privalu atsižvelgti į JANĮ reikalavimus, ir atsakovės manymu, nemokumo administratorė tokio pobūdžio savarankiško tyrimo neatliko. Nors byloje neginčytina, kad BUAB „Deiga“ ankstesnis vadovas A. P. nemokumo administratoriui galbūt neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja galimybės, vadovaujantis VĮ Registrų centras, Regitra, Sodra duomenimis, nustatyti UAB „Deiga“ pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį tam tikru tiksliu momentu. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo faktiškai nemoki ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovė su kitais kreditoriais neatsiskaitinėjo iki minėtos datos, t. y. nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pažymi, kad galbūt ieškovei 2019 metais susidūrus su epizodiniais finansiniais sunkumais, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškovės nemokumą, kitų verslo partnerių atsisakymas ieškovei parduoti prekes ar paslaugas, atlikti mokėjimus, sudaryti sandorius, kuriais su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė iš esmės realizuotų teisę į savo vykdomos veiklos stabilizavimą, tokia situacija neatitiktų bet kuriame verslo sektoriuje egzistuojančios sąžiningos dalykinės praktikos ir lemtų ne tik su finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės bankrotą ir tokios įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, bet ir kitų verslo subjektų, teikiančių paslaugas ar prekes tokioms įmonėms, finansinius sunkumus. Akivaizdu, kad ginčijami atsiskaitymai buvo naudingi tiek ieškovei, kuri grąžino nepagrįstai gautą avansą / permoką, tokiu būdu išvengiant papildomų išieškojimo išlaidų ir pan., tiek atsakovei, kuri gavo pinigines lėšas, sumokėtas avansinio mokėjimo būdu už nesuteiktas prekes ir paslaugas. Kiekvienos bendrovės tikslas yra pelno siekimas, todėl akivaizdu, kad ginčijami atsiskaitymai turėjo teigiamą poveikį abiem sandorio šalims ir jų kreditoriams.

23.       Iš ieškovės pateikto kartu su ieškiniu sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. sausio 1 d. aiškiai matyti, kad ieškovė vieną dieną iki ginčijamų mokėjimų atlikimo dienos gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 28 000,00 Eur sumą, taigi nebuvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai nei vieno euro, ir 2020 m. balandžio 29 d. pervedė 9 169,00 Eur sumą UAB „Ežena“, 200,00 Eur – darbuotojui O. V. už automobilio nuomą pagal automobilio nuomos sutartį, 315,00 Eur - darbuotojui O. V. kaip lauko priedą (už darbą lauko sąlygomis) už 2020-03 mėn., 1231,78 Eur – darbuotojai (buhalterei) L. P.-K. darbo užmokestį už 2020-03 mėn., 635,00 Eur – MB „Bordus“, 28‘000,00 Eur – UAB „Atrasa“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, 17,97 Eur – UAB „Biuro gidas“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, 3‘000,00 Eur - atskaitingam asmeniui darbuotojui O. V. avansą bendrovės ūkio išlaidoms, 613,20 Eur – darbuotojui K. K. darbo užmokestį už 2020-03 mėn., 315,00 Eur - darbuotojui K. K. kaip lauko priedą (už darbą lauko sąlygomis) už 2020-03 mėn., 801,55 Eur – darbuotojui M. L. darbo užmokestį už 2020-03 mėn., 1026,69 Eur – darbuotojui R. S. darbo užmokestį už 2020-03 mėn., 315,00 Eur - darbuotojui R. S. kaip lauko priedą (už darbą lauko sąlygomis) už 2020-03 mėn. Taigi, iš šio banko sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad ieškovė neturėjo jokių apribojimų ar areštų, galėjusių trukdyti jai vykdyti įprastinę komercinę – ūkinę veiklą ir vykdyti atsiskaitymus su verslo partneriais ir darbuotojais, be to, turėjo samdomų darbuotojų, vykdžiusių savo darbo pareigas statybos objektuose ir netgi planavo bendrovės ūkinę veiklą į ateitį, nes 2020 m. balandžio 29 d. pervedė 3 000,00 Eur atskaitingam asmeniui darbuotojui O. V. kaip avansą bendrovės ūkio išlaidoms ateityje. Be to, iš išrašo matyti, kad viso 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė atliko mokėjimo pavedimus už 45 667,19 Eur sumą, nors į sąskaitą tą dieną gavo tik 28 000,00 Eur, vadinasi 2021 m. balandžio 28 d. ji laisvai sąskaitoje disponavo mažiausiai 17 667,10 Eur suma (45 667,19 Eur – 28 000,00 Eur). Neabejotina, kad atsiskaitymai su darbuotojais, išmokant jiems atlyginimus, taip pat atsiskaitymai su kitais ieškovės kreditoriais iš šios banko sąskaitos buvo vykdomi nuo 2019 m. birželio 30 d., kai, pasak nemokumo administratorės, ieškovė neva tai tapo nemoki, ir, kaip jau neginčytinai nustatyta, buvo be trukdymų ar apribojimų vykdomi iki 2020 m. balandžio 30 d., tačiau nemokumo administratorė teismui su ieškiniu pateikė tik 83/84 lapus iš visų 84 lapų išrašo, todėl nėra žinoma, kokios dar operacijos buvo vykdomos. Vadovaujantis tokia BUAB „Deiga“ nemokumo administratorės logika, ji turėtų ginčyti visus atliktus banko mokėjimus iš šios sąskaitos po 2019 m. birželio 30 d., kai, pasak nemokumo administratorės, ieškovė neva tai tapo nemoki, kaip galimai pažeidusius kreditorių teises.

24.       Taigi, pagal byloje ieškovės pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, jau tapusi faktiškai nemokus 2019 m. birželio 30 d., kaip kad teigia ieškovė, vykdė atsiskaitymus išimtinai su atsakove, taip suteikdamas jai prioritetą ir atitinkamai sumažindama galimybę kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės. Ieškovė su atsakove atsiskaitė ne visiškai (liko skolinga 26 164,80 Eur permoką).

25.       Ieškovė teigia, kad ji 2020 m. balandžio 10 d. raštu vienam iš kreditorių AB „SKV Valda“ nurodė, kad dėl patiriamų sunkumų negali vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. ir iki šios datos jokių pranešimų apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimus nepateikė.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčo mokėjimai (būdami vienašaliai sandoriai) yra atlikti pagal šalių sudarytas, galiojančias ir nenuginčytas sutartis, prieš tai gavus sutarties įvykdymą iš kitos šalies (atsakovės), ieškovei neturint priešpriešinės prievolės, negalima teigti, jog savo esme ginčijami mokėjimai yra neatlygintiniai, nes jų negalima aiškinti ir kvalifikuoti atsietai nuo sutarčių pobūdžio ir esmės. Todėl, priešingai negu nurodo ieškovė ieškinio 49 punkte, šiuo atveju yra teisiškai reikšmingas ne tik ieškovės, bet ir atsakovės (ne)sąžiningumo faktas. Ieškovė teigė, jog ji žinojo savo būklę, t. y. faktinio nemokumo būseną, tačiau vadovas priėmė sprendimus atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovės vadovas 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikdamas UAB „Deiga“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, sudarytą 2020 m. rugsėjo 4 d., taip pat galimai 2020 m. birželio 17 d., atsiliepdamas Valstybinei darbo inspekcijai raštu, kad darbuotojai įmonėje nedirbo dėl nemokamo darbo užmokesčio, bei galimai 2020 m. balandžio 4 d. vienam iš kreditorių nurodydamas, kad dėl patiriamų finansinių sunkumų negali vykdyti savo įsipareigojimų, galima daryti kaip labai tikėtiną išvadą, jog ieškovė ginčijamų sandorių atlikimo metu žinojo arba turėjo ir galėjo suvokti savo sunkią finansinę būklę ir / ar nemokumą. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, būtinų konstatuoti, kad ieškovės veiksmai neatitiko protingų verslo subjekto elgesio standartų bei buvo nesąžiningi. Ieškovės vadovo sprendimų (ne)atitikimas bendrovės ir jos kreditorių interesų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybes, numatytas CK 6.67 str. ir lemiančias nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Ieškovė nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, galinčių sukelti abejones dėl atsakovės argumentų, jog šalis siejo išimtinai statybos rangos teisiniai santykiai, jokių kitų santykių tarp bendrovių, jų dalyvių ar vadovų nebuvo.

k o n s t a t u o j a:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 UAB ,,Deiga“ iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Administravimas ir auditas“; nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

28.       Ieškovės teigimu, bankroto proceso eigoje nustatyta, jog ieškovės nemokumas nebuvo savalaikis, buvo pažeista tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, ir ieškovė tapo nemoki 2019 m. birželio 30 d. Taip pat teigia, kad tapusi nemoki, ieškovė nepajėgė padengti įsiskolinimų daugeliui kreditorių, tačiau 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė atsakovei dvejais mokėjimo nurodymais sumokėjo 20 000 Eur ir 30 000 Eur, viso 50 000 Eur piniginę sumą; be to, praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams po nurodytų pavedimų atlikimo, buvęs ieškovės direktorius 2020 m. liepos 13 d. pareiškimu pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; ieškovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma siekia 2 042 641,72 Eur. Pažymi, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes ieškovė turėdama pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, su kuriais buvo neatsiskaityta iki ieškovės bankroto, pirmenybę atgauti skolą išimtinai suteikė atsakovei, o ieškovė neteko 50 000 Eur sumos, kuri būtų skirta dengiant skolas kitiems kreditoriams; be to, šie sandoriai niekaip nepagerino ieškovės finansinės padėties, neužtikrino galimybės jai atkurti savo mokumą ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas, esant visoms actio Pauliano taikymo sąlygoms, ginčijamus mokėjimo pavedimus pripažinti negaliojančiais.

29.       Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana ginčijamiems sandoriams ir šiuo pagrindu pripažinti juos negaliojančiais.

30.       Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB ,,Deiga“ ir UAB ,,Saulės era“ 2018 m. rugsėjo 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. BS 2018/09/24 (toliau ir - Statybos rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, numatytus Priede Nr. 1 – Sąmatoje ir vadovaujantis Priedu Nr. 2 – Darbų atlikimo grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos; kaip nurodo atsakovė, šioje sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. spalio mėn. Taip pat šalys 2019 m. lapkričio 15 sudarė rangos sutartį Nr. 19/11/15 (toliau ir – Vidaus apdailos darbų rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrastatybinius ir vidaus apdailos darbus, numatytus Priede Nr. 1 – Butų apdailos sąmatoje ir vadovaujantis Priedu Nr. 2 – Apdailos darbų grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus per 10 dienų, užbaigus visus darbų atlikimo etapus ir pasirašius atliktų darbų priėmimo aktą; pagal šios sutarties 2.1 punktą užsakovė įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur avansą medžiagų įsigijimui ir 2019 m. gruodžio 13 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 20 000 Eur avansinį mokėjimą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Avansinis mokėjimas pagal 2019-11-15 d. rangos sutartį Nr. 19/11/15; ir, kaip nurodo atsakovė, šioje sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. balandžio mėn.

31.       Bylos medžiaga tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 13 d. atsakovė ieškovei mokėjimo pavedimais sumokėjo viso 1 120 594,11 Eur už faktiškai atliktus darbus pagal minėtas abi statybos rangos sutartis, ir, nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė ieškovei mokėjo ne tik už faktiškai atliktus darbus, bet ir avansinius mokėjimus statybinių medžiagų įsigijimui, atsiskaitymui su subrangovais ir kitiems ieškovės atsiskaitymams (viso atlikti avansiniai mokėjimai nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. kovo 2 d. – 312 544,90 Eur). Atsakovės teigimu, iki 2020 m. balandžio 30 d. ji buvo permokėjusi avansiniais mokėjimais ieškovei 76 164,80 Eur sumą, už kurią ieškovė nebuvo atlikusi jokių rangos darbų ir neturėjo jokios teisės šių piniginių lėšų panaudoti kitoms reikmėms, todėl ieškovė ginčijamais mokėjimais grąžino susidariusią atsakovei avansinio mokėjimo permoką; be to, ieškovė su atsakove atsiskaitė nepilnai ir ieškovė liko skolinga 26 164,80 Eur piniginę sumą, kuri susidarė ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, negrąžinant avansinio mokėjimo dalies pagal 2020 m. kovo 2 d. atliktą 30 000 Eur mokėjimo nurodymą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintas 26 164,80 Eur finansinis reikalavimas, tenkinamas antrąja eile.

32.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

33.       CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tačiau kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį pareiškia nemokumo administratorius, tokiais atvejais skolininko perleistas turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais. Ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškus bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui yra pripažįstama, kad tokiu ieškiniu siekiama apginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios bendrovės, kuri yra ginčijamo sandorio šalis, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

34.       Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurios yra išskirtos kasacinio teismo praktikoje, visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

35.       Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog ieškovė neturėjo ir neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės, nes būtent šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. ieškovė nėra atsakovės atžvilgiu įvykdžiusi dalies prievolės pagal minėtas statybos rangos sutartis, pervedant avansus. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė yra skolinga ieškovei pagal sudarytas Statybos rangos sutartį ar / ir Vidaus apdailos darbų rangos sutartį.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

36.       Kaip minėta, ieškovės teigimu, kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais bei ginčijamais sandoriais atsakovei buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Taip pat ieškovės teigimu, į bylą pateikti 2019 ir 2020 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti viešai prieinami duomenys rodo buvusią prastą finansinę įmonės padėtį, kuri nuo 2019 m. blogėjo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo; be to, nuo 2020 m. balandžio 15 d. įmonei buvo taikomi areštai ir nuo 2020 m. gegužės 3 d. areštavus įmonės banko sąskaitas normali įmonės veikla tapo neįmanoma; nurodo, kad 2020 m. balandžio 29 d., t. y. likus vienai dienai iki ginčijamų sandorių sudarymo, įmonės kreditoriams 205 682,19 Eur suma buvo pradelsta dar nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi.

37.       Pagal ieškovės parengtą 2021 m. spalio 28 d. Audito ataskaitą matyti, kad įmonės nemokumo data yra 2019 m. birželio 30 d., taip pat nurodyta, kad nuo nemokumo datos iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo) įmonės vadovybė laiku nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo ir padidino pradelstas kreditorines skolas 662 763 Eur.

38.       Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovės pateikta Audito ataskaita nėra pagal Audito įstatymo 2 straipsnyje numatytus reikalavimus parengta Finansinių ataskaitų audito ataskaita – įstatymų ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Tačiau, teismo vertinimu, nemokumo administratoriui nėra paneigta teisė atlikti įmonės finansinių duomenų analizę bei teikti jų pagrindu padarytas išvadas, susijusias su įmonės nemokumo momento atsiradimu, pradelstų finansinių įsipareigojimų nustatymu ir kt. Nors ieškovė pateiktomis išvadomis grindžia įmonės kreditorių teisių pažeidimus, būtent atsakovei dviem bankiniais pavedimais atlikus atsakovei 50 000 Eur mokėjimus, tačiau su tokia pozicija, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip teisingai nurodo atsakovė, finansinių įmonės dokumentų tyrimas atliktas nesivadovaujant pirminiais apskaitos dokumentais, todėl yra abejonės dėl pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo; antra, prie ieškovės atliktos ataskaitos nėra pateikti jokie minimi priedai, todėl neaiški analizuotų dokumentų apimtis; be to, taip pat kaip teisingai pastebėta, ataskaitoje pateikta išvada - ,,vadovaujantis protingumo principu ir LR Civiliniu kodeksu, jei nenurodytas skolos apmokėjimo terminas sutartyje ar sąskaitoje-faktūroje, skola nuo jos atsiradimo termino turi būti apmokėta per 30 dienų, po šio termino skola laikoma pradelsta“ – nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis, tuo labiau nustatinėjant įmonės nemokumo datą.

39.       Nagrinėjamu atveju aktualūs byloje pateikti UAB ,,Deiga“ banko sąskaitos Nr. LT777300010129133897 išrašas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. bei UAB ,,Deiga“ kasos knyga laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., kas būtent ir patvirtina, kaip teisingai nurodo atsakovė, jog įmonė nuo ieškovės nurodytos įmonės nemokumo datos – 2019 m. birželio 30 d. iki ginčijamų sandorių sudarymo datos – 2020 m. balandžio 30 d. – sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, atliko mokėjimus trečiosioms šalims ir gavo mokėjimus iš trečiųjų šalių už atliktus statybos rangos darbus kelių milijonų eurų sumai; tuo labiau be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas bei įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priiminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams, mokėjo mokesčius valstybei ir Sodrai, gavo / susigrąžino šimtatūkstantines sumas permokų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos; galiausiai atsakovės pateikti iš www.rekvizitai.lt duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. UAB ,,Deiga“ neturėjo jokių skolų Sodrai, ieškovės pateiktas jos banko sąskaitos išrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. patvirtina, kad ieškovė pastoviai ir laiku (buvo mokama iki kalendorinio mėnesio 15 dienos) mokėjo visas įmokas Sodrai, nes nėra jokių duomenų apie priverstinį Sodros įmokų iš ieškovės sąskaitos nurašymą, buvo mokamos stabilios Sodros įmokos, t. y. nesant jokių drastiškų dydžio pasikeitimų ar svyravimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti pagrįstu ieškovės teiginį, jog ieškovė ,,buvo sunkioje finansinėje padėtyje jau nuo 2019-06-30 d., ir nemokėjo įmokų Sodrai“. Net ir ieškovės pateikta kasos knyga už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. patvirtina aplinkybes, jog įmonė ginčo laikotarpiu vykdė įprastinę savo ūkinę komercinę veiklą, grynaisiais pinigais mokėjo atlyginimus darbuotojams ir nuomos mokestį darbuotojmas už jų automobilius, išmokėdavo ir priimdavo avansus ieškovės atskaitingiems asmenims, priėmė apmokėjimus iš užsakovų už atliktus statybos rangos darbus, o bendra UAB ,,Deiga“ kasos grynųjų pinigų apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė 109 563,67 Eur.

40.       Ieškovės nurodymu, dvidešimčiai įmonės kreditorių iki 2020 m. balandžio 29 d. (t. y. likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos) buvo pradelsti mokėti atsiskaitymai nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šie kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi, tačiau byloje esantys duomenys tvirtina, kad iš esmės su minėtais ieškovės nurodytais kreditoriais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vyko daugkartiniai atsiskaitymai, buvo perkamos iš jų naujos prekės ir paslaugos ir pagal pateiktus duomenis matyti, jog pastoviai keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis bei mokėtinos sumos; ieškovės sąskaitoje buvusių lėšų apyvarta viršijo keletą milijonų eurų sumą, o kasos grynųjų pinigų apyvarta, kaip minėta, siekė 109 563,67 Eur, taigi buvo keletą kartų didesnė nei reiktų atsiskaityti su nurodytais ieškovės kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos minėtų kreditorių teisės (CPK 178 straipsnis).

41.       Svarbu tai, kad pagal UAB ,,Deiga“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 1 d. laikotarpį ir UAB ,,Deiga“ kasos knygos už 2019 m. birželio 30 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. laikotarpį matyti, kad UAB ,,Deiga“ uždirbo ir gavo į sąskaitą banke ženkliai (keletą kartų) daugiau pajamų negu reiktų atsiskaityti su ieškovės nurodytais kreditoriais, kas be kita ko, patvirtina, kad buvo vykdyti realūs atsiskaitymai su šiais kreditoriais; tuo labiau esant minėtiems duomenimis, nėra jokių abejonių dėl įmonės mokumo ieškovės nurodytai 2019 m. birželio 30 d. datai, nes, kaip matyti iš pateiktų finansinių duomenų, ieškovė vykdė įprastą kasdienę ūkinę komercinę veiklą, sudarinėjo naujas statybos rangos sutartis, atsiskaitinėjo su verslo partneriais, darbuotojais, iš esmės tinkamai ir laiku mokėjo mokesčius valstybei ir Sodrai. Galiausiai byloje esantys duomenys apie ieškovės ir atsakovės sąskaitų (ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir atsakovės laikotarpio 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. kovo 19 d. sąskaitos išrašas / mokėjimai) piniginių srautų judėjimą patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 13 d. atsakovė viso mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei 1 120 594,11 Eur sumą už faktiškai atliktus darbus pagal minėtas Statybos rangos sutartį ir Vidaus apdailos darbų rangos sutartį; be to, atsakovė mokėjo ieškovei ne tik už faktiškai atliktus darbus, bet ir avansiniais mokėjimais statybinių medžiagų įsigijimui, atsiskaitymui su subrangovais ir kitiems ieškovės atsiskaitymams – pervesta 312 544,90 Eur dydžio piniginė suma avansiniais mokėjimais.

42.       Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog vykdyti ženklūs avansiniai mokėjimai liudija, jog tarp šalių buvo pasitikėjimas, vyko įprastinė statybos rangos veikla, buvo atliekami didelės apimties statybos rangos darbai, perkamos medžiagos ir paslaugos, o sumokėti avansiniai mokėjimai buvo įskaitomi į būsimus apmokėjimus už atliktus statybos rangos darbus; be to, kaip nurodo atsakovė, matydama, kad statybos rangos darbai yra realiai vykdomi, kartais už šiuos darbus apmokėdavo avansiniais mokėjimais šiek tiek anksčiau negu darbai realiai buvo perduoti atsakovei, ir šie avansiniai mokėjimai nepažeidė jokių ieškovės teisių pagal sudarytas statybos rangos sutartis; akivaizdu, kad jeigu atsakovė būtų žinojusi, jog ieškovė galbūt yra nemoki, negalėtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, jos sąskaita būtų areštuota, ar būtų vykdomi kokie nors skolų išieškojimai iš ieškovės turto ar sąskaitų, ieškovė nemokėtų mokesčių Sodrai, valstybei ar darbo užmokesčio savo darbuotojams, gi atsakovė nebūtų atlikusi net 11 avansinių mokėjimų 312 544,90 Eur sumai; ir šie atsakovės atlikti avansiniai mokėjimai ieškovei, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės mokumu bei galėjimu vykdyti finansinius įsipareigojimus ginčo laikotarpiu.

43.       Dar ieškovės teigimu, nuo 2020 m. balandžio 15 d. ieškovės turto atžvilgiu buvo taikomi turto areštai, kurie buvo įregistruoti viešame Turto areštų aktų registre, ir ginčijami mokėjimai buvo atlikti atsakovei jau po to, kai ieškovė buvo nemoki ir ieškovei buvo taikomi turto areštai. Tačiau į bylą pateiktas Turto arešto aktų registro archyvo išrašas apie UAB ,,Deiga“ patvirtina, kad būtent ginčijamų mokėjimų atlikimo dieną, Turto arešto aktų registre ieškovės turtui – piniginėms lėšoms nebuvo taikomi jokie areštai. Minėtame išraše matyti, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 pagal kreditorės UAB ,,Švykų priešgaisrinės sistemos“ prašymą priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įregistravo trečios reikalavimų tenkinimo eilės areštą atsakovei UAB ,,Deiga“ priklausančiam nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei UAB ,,Deiga“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises, bet ne daugiau kaip 34 601,94 Eur sumai, atsakovei UAB ,,Deiga“ leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, atlikti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, mokėti darbuotojams darbo užmokestį; antstolis R. Vižainiškis 2020 m. balandžio 21 d., vykdydamas šią teismo nutartį, areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą ir taip pat tą pačią dieną išregistravo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11341-944/2020 laikiną skolininko viso turto areštą, nenurodant išsamių duomenų apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienai Turto arešto akto Nr. 2020019331 pagrindu nurodyti apribojimai nedraudė ieškovei atlikti mokėjimo pavedimus iš banko sąskaitos. Minėtame Turto arešto aktų registro archyvo išraše apie skolininkę UAB ,,Deiga“ nurodyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. antstolė A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00363, siekdama užtikrinti kreditorės UAB ,,Vamzdynas“ reikalavimus, areštavo skolininkei UAB ,,Deiga“ nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą bei ieškovės turtinę teisę į transporto priemonę pagal sutartį, sudarytą su UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ (turto arešto mastas – 47 686,63 Eur); antstolė A. S. šioje vykdomojoje byloje 2020 m. balandžio 30 d. išregistravo areštą turtinės teisės į transporto priemonę pagal sutartį, sudarytą su UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“. Taigi ir šiuo atveju nurodyti apribojimai nedraudė ieškovei atlikti mokėjimo pavedimus iš banko sąskaitos, ir jokių kitų ieškovės sąskaitos areštų ar kitų draudimų ir / ar apribojimų, galinčių drausti ieškovei mokėjimo pavedimus banke 2020 m. balandžio 30 d. neegzistavo; taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovė informavo atsakovę apie kokius nors finansinius sunkumus, ribojimus ar draudimus atlikti tokius mokėjimo pavedimus ir / arba atsakovei gauti pervestas pinigines lėšas.

Dėl ginčijamo sandorio šalių (ne)sąžiningumo

44.       Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).

45.       Nors ieškovės teigimu, atsakovė, elgdamasi pagal jai keliamus ir atidumo bei rūpestingumo standartus, bet kokiu atveju privalėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, dėl ko neabejotinai būtų žinojusi apie ieškovės nemokumą, jai keliamą bankroto bylą, staigų darbuotojų skaičiaus mažėjimą ir ieškovei taikomus turto areštus, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, su kuriais atsakovei ginčijamo sandorio sudarymo dienai susipažinus, būtų sužinojusi apie ieškovės nemokumą, keliamą bankroto bylą ir kt., t. y. ieškovė neįrodė iš kokių konkrečių duomenų ginčijamų mokėjimų atlikimo dienai atsakovė turėjo galimybę sužinoti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį. Kaip teisingai pastebi atsakovė, ginčijamų sandorių šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandoriu sudarymo metu buvusias aplinkybse, o ne po fakto – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes; objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Nors ieškovė ir teigia, kad atsakovė yra nesąžininga, nes ji turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo apie ieškovės nemokumą ir jai keliamą bankroto bylą, tačiau tai teigdama ieškovė nepagrindžia šių teiginių, tuo labiau akivaizdu, kad atsakovė neturėjo jokios objektyvios galimybės sužinoti apie ieškovės nemokumą 2020 m. balandžio 30 d. datai, kai finansinės atskaitomybės dokumentai tuo metu net nebuvo pateikti viešam registrui, ir jie buvo parengti tik 2020 m. liepos 14 d. kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei ir tapo žinomi tik teisme iškėlus bankroto bylą; akivaizdu, kad neįmanoma buvo žinoti ir apie ateityje keliamą bankroto bylą. Kaip nurodo atsakovė, 2020 m. balandžio 30 d., gavusi mokėjimo pavedimus, ji pasidomėjo visomis viešai prieinamomis priemonėmis apie ieškovės finansinę būklę ir įsitikino, kad ieškovė neturi jokių skolų Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, ieškovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra areštuotos, ir tokiu būdu įsitikino, kad gavus mokėjimo pavedimus iš ieškovės, jokie ieškovės kreditorių interesai nebus pažeisti. Atsakovės teigimu, ieškovės buvęs vadovas A. P. patikino atsakovę, kad jis turi teisę atlikti ginčo mokėjimo pavedimus, kurie yra teisėti ir tokiais veiksmais jis nepažeidžia nei ieškovės, nei jos kreditorių teisių; be kita ko, ieškovė šiuo atvjeu pasiėlgė sąžiningai, grąžindama atsakovei avansą, kuris nepriklausė ieškovei už jokius jos atliktus statybos rangos darbus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti atsakovės nesąžininga, tuo labiau kai buvo grąžinta permoka pagal sutartį ir atsakovei tinkamai pasidomėjus ieškove, atlikusia ginčijamus mokėjimo pavedimus ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia pasidomėti asmeniui, gavusiam grąžinamą avansinį apmokėjimą į savo banko sąskaitą.

46.       Kaip nustatyta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą ir teismo nutartyje vertinti ieškovės finansiniai dokumentai, kurie buvo parengti ir pateikti teismui tik 2020 m. liepos 14 d.; be to, ieškovės finansiniai duomenys, atsispindintys bankroto byloje ieškovės pateiktose 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. birželio 30 d. finansinėse ataskaitose, būtent atsižvelgiant į ginčijamų mokėjimų atlikimo datą, negalėjo būti žinomi atsakovei, nes tuo metu jie neegzistavo. Kiti byloje pateikti ieškovės finansiniai duomenys apie ieškovės ankstesnę turtinę padėtį patvirtina, kad ieškovė buvo moki ir nebuvo pagrindo bankroto bylos kėlimui.

47.       Kiti ieškovės nurodyti argumentai dėl įmonių - atsakovės UAB ,,Saulės era“ ir UAB ,,A plius linija“, kurių atitinkamai 100 proc. ir 66 proc. akcininkas yra M. Ž., - sąsajumo įrodinėjant atsakovės nesąžiningumą, yra nepagrįsti. Visų pirma, kaip teisingai nurodo atsakovė, bendrovę atstovauja vadovas, o ne akcininkas, todėl šiuo nagrinėjamu atveju UAB ,,Saulės era“ vadovui esant E. K., o UAB ,,A plius linija“ vadovei – G. V., akcininkas M. Ž. neturi galimybės atlikti / priimti kokius nors mokėjimus banke nei UAB ,,A plius linija“, nei UAB ,,Saulės era“ vardu. Antra, net ir tuo atveju, kai į ieškovės sąskaitą banke UAB ,,A plius linija“ atliko mokėjimo pavedimus, dėl mokėjimais gautų piniginių lėšų sprendimus priėmė ne atsakovė UAB ,,Saulės era“ ir / ar UAB ,,A plius linija“, ar tuo labiau akcininkas M. Ž., o tuo metu buvę UAB ,,Deiga“ atsakingi asmenys. Trečia, ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad akcininkas M. Ž. žinojo apie ieškovės nemokumą, nes jei ieškovė būtų moki, nereikėtų ieškovei pervedinėti pinigų, kurie būtų skirti atsakovei; gi ieškovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, jog, kaip nustatyta jau, atsakovė ir / ar jos akcininkas M. Ž. būtų žinoję apie ieškovės nemokumą.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė įrodė visas būtinąsias sąlygas taikyti actio Pauliana ginčijamiems sandoriams ir juos šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiais, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       CPK  normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

50.       Atsakovė pateikė teismui 3952,57 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.

51.       Bylinėjimosi išlaidos susidarė už atsiliepimo ir tripliko rengimą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.

52.       Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iš ieškovės atsakovei, sumokėjusiai atstovui išlaidas už atstovavimą, priteistina 3952,57 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Deiga“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės era“ 3952,57 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

                Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Bujokaitė