Civilinė byla Nr. e2-5511-983/2018
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00776-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.10.; 2.6.1.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2018 m. birželio 4 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
vadovaudamasi CPK 441 straipsnio antrąja dalimi,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ prašo priteisti iš atsakovės L. Š. 57,86 Eur skolą, kurią sudaro 18,30 Eur negrąžintas kreditas, 32,27 Eur sutartinės palūkanos ir 7,29 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Nordecum” naudodami nuotolinio ryšio priemones 2015-08-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį 264598 (toliau - Sutartis). Pagal Sutartį pradinis kreditorius UAB „Nordecum” suteikė atsakovei 800,00 Eur kreditą 12 mėn. terminui (toliau - Kreditas), o atsakovė įsipareigojo savalaikiai grąžinti Kreditą bei mokėti 54,64 proc. metines palūkanas, tokiu atveju šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) - 71,90 proc. (LR Vartojimo kredito įstatymo (XI-1253) redakcija, galiojusi iki 2012-01¬01, numatė BVKKMN normos ribą - 250 proc., nuo 2012-01-01 iki 2016-01-31 - 200 proc.). Sutartimi numatyta paskolos suma 800,00 Eur Atsakovei suteikta 2015-08-07. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitė su UAB „Nordecum” už suteiktas paslaugas. Atsakovė, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko dalinius mokėjimus. Paskutinis mokėjimas atliktas 2017-02-13. Tokiu būdu, negrąžinto kredito suma sumažinta iki 18,30 Eur. Po 2017-02-13 Atsakovė nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir jokių Sutartyje numatytų įmokų nebeatlieka. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė privalomus mokėjimus pagal Sutartį pradelsė mokėti ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, ji buvo rašytiniu pranešimu įspėta apie pradelstą mokėjimą. Minėtame pranešime yra nurodytas ne skolos likutis apskritai, o tik pradelstų įmokų skaičius pranešimo siuntimo dienai. Šis pranešimas Atsakovei tinkamai įteiktas Sutartyje (12.4 p., 12.5 p.) nustatyta tvarka. Tačiau, Atsakovė nepadengė pradelstų mokėjimų. Kadangi Atsakovė atliko dalį įmokų pagal Sutartyje (specialiosiose sąlygose) nustatytą mokėjimo grafiką, Ieškovui negražinto kredito suma šiuo metu yra 18,30 Eur. Kaip numatyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.5 p. - Kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina Kliento prievolės mokėti Kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį mokėtinas sumas. Palūkanos, nurodytos Specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško Kredito grąžinimo. Sutartimi nustatytos 54,64 procentų dydžio metinės palūkanos. Palūkanos paskaičiuotos pradinio kreditoriaus nuo 2015-09-06 iki 2016-08-01. Kadangi Atsakovė dalį įmokų atliko pradiniam kreditoriui, palūkanų suma yra 32,27 Eur. UAB „Julianus Inkaso" vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.101 str. 1 p. bei Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta 2017 m. gegužės 30 d. tarp UAB „Nordecum“ ir OU AF Volamenetlus bei tarp OU AF Volamenetlus ir UAB „Julianus Inkasoįgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą susidariusį atsakovės vardu pagal vartojimo paskolos Sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota pranešimu. Pagal teismui pateiktus įrodymus matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (LR CK 6.2 str., 6.154 str. 1 d.). Faktinis reikalavimo pagrindas yra LR Civilinio kodekso 6.101 str. 1 p., reikalavimo teisių perleidimo sutartis, bei vartojimo kredito Sutartis. Kadangi ieškovas perėmė reikalavimo teisę tokia pačia apimtimi, kokią turėjo pradinis kreditorius, Ieškovas taip pat įgyja teisę reikalauti palūkanų grąžinimo iš atsakovės (CK 6.113 str.). Pirminis kreditorius perdavė ieškovui atsakovės skolą su palūkanomis. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl Ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės delspinigius. Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4, 8.3 punktais, nutraukus Sutartį, Klientas (atsakovė) įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimo sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Ieškovas delspinigius skaičiuoja remdamasis Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3. Sutarties galiojimas baigėsi 2016-08-01, todėl nuo šios datos iki bylos iškėlimo teisme dienos, delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną dieną po 0,05 % nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 d. laikotarpio. Prašo priteisti 7,29 Eur delspinigių.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017-04-05 reikalavime ieškovė nurodo, kad teise į skolą atsiranda iš 2017m. gegužės 30 d. Reikalavimo teisių perdavimo sutarties su OU „AF Volamentus”, o pastaroji teisę į reikalavimą įgijo 2017m. gegužės 30 d. sudarius Reikalavimo teisių perdavimo sutartį su UAB „Nordecum“. Tačiau ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl šios skolos pritesimo (civilinė byla Nr. eL2-4050-983/2017), bet tą kartą savo teises grindė visiškai kitais įrodymais. Savo 2017-10-12 ieškinyje, ieškove teigė kad Reikalavimo teises perėmė tiesiogiai iš UAB „Nordecum“ pagal 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perdavimo sutartį. Taip pat 2017-06-29 įspėjime Nr. 1664891 neva išsiųstame atsakovei, kurį ieškovė pateikė šioje byloje kaip įrodymą, savo teisę į įsiskolinimą ieškovė grindžia Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pasirašyta 2017 m. birželio 1 d. tarp UAB "Nordecum" bei UAB "Julianus Inkaso". Toks ieškovės nesąžiningas elgesys, kai dėl to pačio įsiskolinimo kreipiamasi į Lietuvos Respublikos teismą kelis kartus pateikiant skirtingus įrodymus kelia abejones dėl reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovės manymu, ieškovė klastoja įrodymus ir bando klaidinti teismą. Pagal Reikalavimo teisių perdavimo sutarčių sąlygas ir tarp OU „AF Volamentus“ ir UAB „Julianus Inkaso“, ir tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „Julianus Inkaso“, ginčijamas įsiskolinimas neatitinka perduodamų skolų keliamiems reikalavimams (sutarčių punktai 1.1.2, 1.1.4) ir negalėjo būti perduota, nes Sutartis SP264598 tarp atsakovės ir pagrindinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ pasibaigė 2016-08-01 ir įsiskolinimas atsiradimo data 2016-08-02, sutartis pasibaigė/nutraukta daugiau negu 15 dienų, skola atsirado daugiau negu 90 dienų. Pagal Reikalavimo teisių perdavimo sutarties punktą 2.2, reikalavimo perėmėjas privalo informuoti skolininkus apie reikalavimo perėmimą. Ieškovė nepateikė jokių teisėtų įrodymų kad tinkamai informavo atsakovė apie perimtą įsiskolinimą kai tai reikalauja Reikalavimo teisių perdavimo sutarties punktas 2.2 ir LR CK 6.109 straipsnis. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 punktą -Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Kadangi ši CK nuostata nebuvo įvykdyta, atsakovei savaime nekilo prievolė atsiskaityti su ieškovė. Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas ar kitoks netinkamas jo elgesys yra pagrindas konstatuoti kreditoriaus kaltę dėl neįvykdytos prievolės, neteisėtus jo veiksmus (CK 6.246 str. 2d.. 6.259 str.). Taip pat 2017-06-29 įspėjime Nr. 1664891 ieškovas reikalauja atsakovę sumokėti 115,86 EUR. Ši suma du kartus didesne negu ginčijamas, neva perleistas reikalavimas ir prilygsta nagrinėjamo ieškinio sumai su visomis bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovė savo neva išsiųstame įspėjime nepaaiškina papildomai priskaičiuotų sumų. Toks ieškovės elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas. Siekdama nepagrįstai gauti prie neva perimto reikalavimo papildomai 58 Eur ieškovas bandė neteisėtai įgyti svetima turtą. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą pradinis kreditorius UAB „Nordecum“, kaip vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasi atsakingojo skolinimo principu, privalėjo įvertinti atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjo, kreditingumą. Atsakovės manymu, pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ netinkamai įvertino kredito gavėjo (atsakovės) kreditingumą, dėl to vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 7d . nuostatomis atsakovė turi būti atleidžiama nuo pareigos mokėti vėlavimo palūkanas. 2015-08-07 vartojimo kredito sutarties sudarymo momentu, atsakovės mėnesio vidutines tvarios pajamos pagal SoDra duomenis siekia vos 1333 Eur, 40 procentu nuo šių pajamų sudaro 533Eur, tuo momentu atsakovė jau turėjo įsipareigojimus kitiems kreditoriams: AB SEB bankas pagal 2014-07-23 sutartį mėnesinė įmoką 1829 Lt (530 Eur), UAB General Finansing pagal 2014-09-18 sutartį mėnesinė įmoką 494 Lt (143 Eur), UAB IPF Digital pagal 2015-07-20 sutartį mėnesinė įmoką 135 Eur, UAB „4finance“ 2015-07-28 sutartis su pradelstomis įmokomis kuriu suma 750 Eur, kas bendrai beveik du kartus viršijo gaunamas tvarias pajamas. Pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ suteikdama vartojimo kreditą tokiomis aplinkybėmis ne tik pažeidė įstatymus, bet ir turėjo numatyti, kad atsakovė negalės tinkamai vykdyti priimtus įsipareigojimus. Tai yra pagrindas konstatuoti kreditoriaus kaltę dėl neįvykdytos prievolės, neteisėtus jos veiksmus (6.259 str.). Savo ieškinyje ieškovė teigia kad patyrė 50 Eur papildomų išlaidų, kurios neva buvo sumokėtos advokatui S. J. būtent už šio ieškinio rengimą. Bet civilinėje byloje Nr. eL2-4050- 983/2017 50 Eur advokatui S. J. pagal 2017m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą SJ Nr.2017-10/16 buvo sumokėti už kito procesinio dokumento rengimą ir visiškai nesusieti su nagrinėjama byla. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė yra skolų išieškojimo įmonė ir turi savo teisininkų skyrių, kuris ruošia procesinius dokumentus, atstovauja įvairių instancijų teismuose, teikia šias paslaugas ieškovės klientams, apie tai ieškove skelbia savo interneto puslapyje, todėl abejojama ar ieškovė turėjo pagristą būtinybe kreiptis dėl teisines pagalbos į advokatą S. J. dėl procesinio dokumento rengimą šioje byloje. Taip pat teisinių paslaugų kaina, kurios neva suteikė ieškovei advokatas S. J., nekaip nesusieta su bylos sudėtingumu arba ruošiamu dokumentu kiekiu, o yra proporcinga išieškotinai sumai. Toje pačioje 2017 m. spalio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje SJ Nr.2017- 10/16 advokatas S. J., už analogiškų dokumentų rengimą kur skiriasi tik ieškinio sumą (dėl skolos pritiesimo iš D. Š. civilinė byla Nr. eL2-4425-983/2017) jau įrašo 77 Eur už teisinę pagalbą Šie faktai leidžia abejoti advokato S. J. suteikiamų paslaugų ieškovei skaidrumų, pagrįstumu bei teisėtumu.
Šalims pranešta apie bylos nagrinėjimo formą ir tvarką – viešo paskelbimo būdu. Teismui negavus šalių prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal supaprastinto proceso taisykles (CPK 441 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovė L. Š. 2015-08-07 naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 264598 pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 800,00 Eur kreditą 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti 240,00 Eur palūkanų ir 16,00 Eur sutarties sudarymo mokestį iki 2016-08-01, atlikdamas 12 mėnesinių įmokų po 88,00 Eur kas mėnesį. Sutarties galiojimas baigėsi 2016-08-01. Atsakovės skola sudaro 18,30 Eur negrąžinto kredito ir 32,27 Eur sutartinių palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-09-06 iki 2016-08-01. Atsakovė skolos dydžio neginčijo, tik nurodė, kad siųstame 2016-06-18 UAB „Nordecum“ pranešime paskaičiuotas kitokio dydžio įsiskolinimas, atsakovė negavo pranešimo dėl skolos perleidimo ieškovui, taip pat UAB „Nordecum“ turėjo įvertinti atsakovės kreditingumą ir turėjo numanyti, kad atsakovė negalės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kadangi atsakovė buvo pasiėmusi kitų kreditų. Byloje duomenų, kad atsakovė savo prievolę būtų įvykdžiusi pilnai nėra.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
CK 6.873 str. 1 d. nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.218 straipsnio nuostatos ir sudarytos Sutarties 5 dalis numato paskolos gavėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei yra pažeidžiamos paskolos gavėjo teisės arba pakeisti sutarties sąlygas (CK 6.223 str.) arba atsisakyti sutarties CK 6.228 str. pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiomis teisėmis pasinaudojo.
CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nebuvo tinkamai informuota apie įsiskolinimo perleidimą ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovei įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė savo prievolės Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą ir sumokėti sutartą palūkanų sumą, susidariusią iki kredito grąžinimo termino pabaigos nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 18,30 Eur negrąžinto kredito, 32,27 Eur sutartinių palūkanų, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Sutarties 8.3. punkte numatyta, kad klientui uždelsus sumokėti bet kurį Sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendros uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti 7,29 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2016-08-01 skaičiuojamus už paskutines 180 dienų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo pradelstos sumokėti skolos dienos, kas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą galimą maksimalią delspinigių normą ir jų skaičiavimo laikotarpį. Tačiau teismui atlikus prašomų delspinigių dydžio paskaičiavimą (18,30 Eur x 0,05 proc.) x 180 d.), nustatyta, kad delspinigiai sudaro 1,65 Eur, todėl iš atsakovės priteistina 1,65 Eur delspinigių, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Visi kiti byloje esantys šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, kad atsakovė įtardama, kad ieškovas klastojo dokumentus gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo organus.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 50 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus, 15 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015-03-20), nurodytų maksimalių dydžių. Tokiu būdu atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma už advokato paslaugas nėra neprotingai didelė ir nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Ieškinį tenkinus iš dalies (90,25%), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis): 0,76 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 45,13 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis yra minimalus turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis, ieškovui iš atsakovo priteistinas visas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 4 d.) .Viso ieškovui priteistina 60,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 259, 260, 441 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. Š. 18,30 Eur negrąžinto kredito, 32,27 Eur palūkanų, 1,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 52,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,89 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Julianus Inkaso“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė