Administracinė byla Nr. eI-1442-422/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02489-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:15.7; 15.8; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 17 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Druskininkų skyrius, Skyrius) 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 50SD-1190-(14.50.92.) (toliau – ir Skundžiamas raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr.1SS-2661(10.5) (toliau – ir NŽT Skundžiamas raštas); 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių suderinti 2503 kv. m žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.
Pareiškėja skunde nurodė, jog skundžiamais raštais J. V. ir I. Ž. nuosavybės teise valdomo 2503 kv. m žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą atsisakyta derinti nepagrįstai, neteisingai taikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimus, žemės sklypo derinimą tapatinant su įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, pareigą suderinti kadastrinius matavimus perkeliant teismui. Nurodė, jog ne teismas, o Skyrius turi pareigą patikrinti, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, ar kadastrinių matavimų byla parengta pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Tvirtino, jog uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų geoplanas“ atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, bendraturtei I. Ž. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pranešta apie žemės sklypo kadastrinių matavimų vietą ir laiką, jai išsiųsti žemės sklypo dokumentai (geodezinio plano ištrauka, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas). I. Ž. į kadastrinius matavimus neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, dokumentus 2017 m. gegužės 3 d. gavo, per 30 dienų pastabų dėl plano ir akto nepareiškė. Ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra, gretimų sklypų savininkai su ribomis sutinka, todėl, pareiškėjos nuomone, Nuostatų 32.1.1.3. punkto reikalavimai buvo įvykdyti, jie ir skirti atvejui, kai bendraturtis nenori realizuoti savo teisių ir įvykdyti savo pareigos atvykti, todėl atsakovė pagal jai pateiktus duomenis privalėjo suderinti žemės sklypo planą.
Pažymėjo, jog žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 50KAM-43794 Skyrius nurodė, kad pažeisti Taisyklių 16.1, 29.7, 53.6.5 papunkčiai iš esmės dėl to, jog nėra bendraturtės I. Ž. parašo. Minėtame tikrinimo akte nėra nuorodų, dėl ko negalima suderinti kadastrinių matavimų bylos, išskyrus tai, kad trūksta vienos bendraturtės parašo.
Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1256 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899; 2008, Nr. 140-5552) pakeitė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktą, jį išdėstydama taip: „Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina“. Pažymėjo, jog Vyriausybė 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 303 papildė Nuostatų 67 punktą ir po cituoto sakinio įrašė: „Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams“. Pareiškėjos nuomone, gramatine ir logine prasme abu sakiniai yra vienas nuo kito nepriklausomi, jie turi skirtingą reikšmę ir taikomi skirtingoms situacijoms. Pirmas sakinys skyriaus vedėją įpareigoja, o antras sakinys jam suteikia teisę ir jis skirtas specialiai situacijai paėmimo žemės sklypų visuomenės poreikiams atveju, todėl atsakovės nuoroda į Nuostatų 67 punktą yra netinkama.
Pareiškėjos tvirtinimu, kadastro duomenų bylos derinimas nėra tapatus kadastro duomenų įregistravimui kadastro registre. Pastarajam reikalingas bendraturčio sutikimas arba teismo sprendimas leisti įregistruoti be bendrasavininko sutikimo, o kadastro duomenų derinimas (bylos derinimas) yra viena iš kadastrinių matavimų stadijų iki kadastrinių duomenų įregistravimo registre, kurį privalo atlikti atsakovė, neperduodama šios pareigos teismui. Nurodė, jog tokių nuostatų laikomasi bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant šio pobūdžio ginčus. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vyriausioji specialistė I. B. patikrino UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir surašė 2017 m. birželio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 50KAM-43794, kuriame nurodė kadastro duomenų bylos trūkumą – žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto ir plano nesuderinimą su žemės sklypo bendraturčiais, konkrečiu atveju su žemės sklypo bendraturte I. Ž.. Kadastro duomenų byla neatitiko Taisyklių 16.1, 29.7, 56.6.5 punktų reikalavimų. Pagal Nuostatų 67 punktą, Skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas Skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams, tačiau tokių duomenų nebuvo nustatyta. Nacionalinė žemės tarnyba ir Skyrius skundžiamuose raštuose vadovavosi kadastrinių matavimų atlikimą ir derinimą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame padalinyje reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl jų panaikinimui ir įpareigojimui derinti pareiškėjos kadastrinių matavimų bylą nėra pagrindo.
Tvirtino, jog teismų praktikoje yra nagrinėjamos bylos dėl kadastro duomenų bylų derinimo ir registravimo be bendraturčių parašų žemės sklypo plane ir paženklinimo–parodymo akte, kuriose dalyvauja Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, o kadastro duomenų bylos tinkamumą patvirtina pateikiamas tikrinimo aktas, kuriame būna nurodytas vienintelis trūkumas – bendraturčio parašų nebuvimas, t. y. būtent toks kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, koks buvo parengtas dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai pateikus teismo sprendimą ar pakartotinai patikrai pateikus žemės sklypo kadastro duomenų bylą su visais bendraturčių parašais, ji būtų suderinta. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. apie bylos nagrinėjimą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 72 straipsnio 3 dalis), savo pozicijos dėl skundo byloje ji neišreiškė.
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kyla dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 50SD-1190-(14.50.92.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 1SS-2661(10.5) teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai J. V. nuosavybės teise priklauso ½ 0.2500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 21 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. I-2437 pagrindu (toliau – ir Žemės sklypas). ½ dalis Žemės sklypo nuosavybės teise 2015 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso I. Ž.. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys.
Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjos J. V. iniciatyva 2017 m. buvo užsakyti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Druskininkų geoplanas“. Minėtos įmonės matininkas D. B. 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių, pateikdamas prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Druskininkų skyrius dėl to priėmė 2017 m. birželio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 50KAM-43794, kuriuo buvo atsisakyta po kadastrinių matavimų derinti Žemės sklypo planą.
Pareiškėja skunde tvirtino, jog Žemės sklypo kadastro duomenų bylą atsisakyta derinti nepagrįstai, neteisingai taikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimus, teismo praktiką, žemės sklypo derinimą tapatinant su įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, pareigą suderinti kadastrinių matavimų bylą perkeliant teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų tikrinimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-23). Pagal Nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Nuostatų 67 punkte įtvirtinta, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija), nurodyta, jog Taisyklės reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai tvarką. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame padalinyje (toliau – teritorinis padalinys) pagal žemės sklypo buvimo vietą atliekamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 65 punkte nurodytu atveju; teritorinis padalinys kadastro duomenų bylos tikrinimą ir byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano derinimą atlieka Nuostatų 67 ir 69 punktuose nurodytais terminais (Taisyklių 1 p., 3 p., 4 p.).
Taisyklių 8 punkte nurodyta, kokius veiksmus atlieka teritorinis padalinys kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai metu, be kita ko, šiame punkte įtvirtinta, jog, teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (8.6p.), ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (8.8 p.). Taisyklių 9 punktas numato, jog atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas). Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas.
Ginčui taip pat aktualios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Kadastro tikslinimo taisyklės) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2018-02-24), kurios reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (1 punktas).
NŽT Druskininkų skyrius 2017 m. birželio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 50KAM-43794 (toliau – ir Tikrinimo aktas) atsisakė derinti Žemės sklypo planą, nurodęs Tikslinimo taisyklių 16.1, 29.7, 53.6.5 punktų, Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkto reikalavimų neatitikimus, iš esmės dėl to, kad jame ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nebuvo sklypo bendraturtės I. Ž. parašų. Dėl to byloje iš esmės ginčo nėra.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs UAB „Druskininkų geoplanas“ matininkas D. B., siekdamas žemės sklypo suderinimo, 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių pagal Nuostatų 65 punktą, pateikdamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Suderinti parengtą žemės sklypo planą žemėtvarkos skyrius gali Nuostatų 67 punkto pagrindu, kai patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė Nuostatų 68 punkte aptarta padėtis, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą. Kaip minėta, pagal Nuostatų 69 punktą, pašalinęs trūkumus, pareiškėjas turėtų pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Todėl akivaizdu, kad parengtas žemės sklypo planas gali būti patvirtintas tik tada, kai nėra tam trukdančių aplinkybių.
Konkrečiu atveju aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, nurodytos ir jų teisinis įvertinimas atsakovės pateiktas NŽT Druskininkų skyriaus 2017 m. birželio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 50KAM-43794. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 25 punkte nurodyta, jog teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir VAT) yra konstatavęs, jog Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas yra individualus administracinis aktas, kurio nuginčijimas sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., VAT 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-40-602/2016; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-556/2017).
Teismas šioje byloje 2018 m. birželio 21 d. nutartimi išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti Tikrinimo aktą, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo. Nenuginčijus minėtame administraciniame akte atsakovės atsisakymo derinti žemės sklypo planą išvadų, kuriomis buvo remiamasi, priimant šioje byloje skundžiamus raštus, atsakant į pareiškėjos atstovo advokato A. S. skundus, adresuotus NŽT Druskininkų skyriui (2017-07-14 Nr. 17/55) ir Nacionalinei žemės tarnybai (2017-09-11 Nr. 1GS-1905) dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo, vien šiuo pagrindu skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Be to, teismas iš esmės sutinka su skundžiamuose raštuose nurodytais motyvais, kuriais buvo atsisakyta suderinti pareiškėjos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.
Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, privalantis savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., VAT 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).
Byloje nėra ginčo, jog kadastrinių matavimų byla žemėtvarkos skyriui buvo pateikta nesant kitos žemės sklypo bendraturtės I. Ž. parašų žemės sklypo plane ir žemės sklypo paženklinimo parodymo akte. Nuostatų 67 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Konkrečiu atveju atsisakant derinti žemės sklypą ir bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikta duomenų apie žemės sklypo ar jo dalies paėmimą visuomenės poreikiams. Kitų atvejų, kai žemės sklypų planai gali būti derinami, nesant šių žemės sklypų savininkų parašų, Nuostatuose nėra numatyta, o tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektui, atliekančiam šio pobūdžio funkcijas, nenustatyta teisė derinti žemės sklypo planus be savininko parašo. Teismas pažymi, jog Kadastro tikslinimo taisyklių, reglamentuojančių Žemės sklypo plano formos užpildymą, 53.6.5. punkte įtvirtinta, jog 5 lentelėje nurodoma žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto data ir numeris; apačioje žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu. Kadastro tikslinimo taisyklių 29.7 punkte nurodoma, jog paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas pagal šių taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Taisyklių 2 priede nurodyta, jog Akte turi būti išreikšta žemės sklypo savininko ar naudotojo pozicija („sutinku“) su jo parašu.
Patikrinus kadastro bylą, tokių duomenų nebuvo nustatyta. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo bendraturtė I. Ž. buvo informuota apie atliktus kadastrinius matavimus Nuostatų 32.1.1.3 punkte nustatyta tvarka, dėl to byloje ginčo nėra, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo žemėtvarkos skyriui derinti žemės sklypo planą, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais.
Kaip jau minėta, Nuostatų 68 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Konkrečiu atveju teismui nepateikta duomenų apie tai, kad žemėtvarkos skyrius, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžindamas vykdytojui, būtų raštu nurodęs trūkumus, tačiau šie galimi pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių būtų pagrindas naikinti skundžiamus raštus, nes aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, skundžiamuose raštuose buvo išdėstytos aiškiai, motyvuotai, konstatuotos 2017 m. birželio 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 50KAM-43794, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 50SD-1190-(14.50.92.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. Nr. 1SS-2661(10.5) rašto, kuris buvo priimtas ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, panaikinimui bei išvestinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo suderinti 2503 kv. m. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą tenkinimui. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti ginčai Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2A-552-259/2016, Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 nėra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamam ginčui, nes šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų kadastrinių duomenų tikrinimo ir derinimo požiūriu, o minėtose civilinėse bylose buvo nagrinėjami ginčai tarp fizinių asmenų dėl teisės atlikti ir įregistruoti kadastrinius matavimus, todėl nėra pagrindo jais vadovautis.
Atmetus skundą, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės pareiškėjai priteisimui (ABTĮ 40 str.), todėl šio pobūdžio prašymas taip pat netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Gintaras Čekanauskas
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė