Civilinė byla Nr. e2A-878-513/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06334-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.1.6.2; 2.2.2.3.1.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. netiesioginį ieškinį atsakovėms A. J., Z. G., O. V. dėl nuostolių atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškainčių savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje dalyvauja daugiabučių namų savininkų bendrija „Upė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydama priteisti daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Upė“ solidariai iš atsakovių A. J., Z. G., O. V. 3 364,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2.       Ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad yra DNSB „Upė“ narė. 2011-02-04 bendrijos valdybos nariai – atsakovės A. J., Z. G., O. V., priėmė sprendimą kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl 19 640,52 Eur žalos, padarytos DNSB „Upė“ nariams dėl buvusių bendrijos valdybos narių sprendimų, priimtų neturint DNSB „Upė“ visuotinio narių susirinkimo įgaliojimo bei pasibaigus jų kadencijai, atlyginimo. 2011-02-04 sprendimo priėmimo metu bendrijos valdybos nariai buvo A. J., O. V., Z. G., A. B., S. T., iš jų 2011-02-04 susirinkime dalyvavo tik 3 nariai – atsakovės. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendimu ieškovės DNSB „Upė“ ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-02 nutartimi ieškovės DNSB „Upė“ apeliacinis skundas buvo atmestas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovės teigimu, dėl sprendimo kreiptis į teismą bendrija patyrė nuostolius. Patirtus nuostolius sudaro: 1 161,67 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos, 57,92 Eur žyminis mokestis, 724,05 Eur atstovavimo teisme išlaidos, 95,57 Eur dėl procesinių dokumentų paskelbimo viešu būdu, 32,76 Eur dėl procesinių dokumentų rengimo, 3,82 Eur už teismo procesinių dokumentų spausdinimą, 188,61 Eur išlaidos IĮ „A. ir A.“, 57,92 Eur žyminis mokestis, 1 042,63 Eur atstovavimo teisme išlaidos, iš viso 3 364,95 Eur. Teigia, jog atsakovės, priimdamos sprendimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reguliuojančias žalos atlyginimą bei civilinės atsakomybės kilimą, todėl kyla atsakovių atsakomybė, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su bendrijos patirtais nuostoliais – turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias sudaro 3 364,95 Eur, nes jei nebūtų atsakovių 2011-02-04 sprendimo, ieškinys nebūtų pateiktas teismui ir bendrijai nebūtų atsiradusi pareiga turėti ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrijos susirinkimai vykdavo neteisėtai, o priimti sprendimai buvo negaliojantys, nes susirinkimuose dalyvaudavo mažiau nei pusė bendrijos gyventojų ir būdavo kitaip pažeidžiamas susirinkimų procesas. Teigė, kad ieškovė turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, remiasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNIKPPSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Ieškovė, kaip bendrijos narė (buto savininkė, bendraturtė), gali reikšti netiesioginį ieškinį. Ji siekia sugrąžinti pinigines lėšas į bendrijos kasą. Teigė, kad dabartinis bendrijos valdymo organas priiminėja neskaidrius sprendimus, susirinkimai nevyksta, bendrijos pirmininkė teikia netikslius bendrijos narių skaičius. Teigė, kad pagal DGNIKPPSBĮ 16 straipsnio 8 dalį bendrijos nariai, atsakingi už bendrijos patirtą žalą, privalo atlyginti patirtus nuostolius. Pagal DGNIKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudžiama naudoti bendrijos lėšas bylinėjimosi išlaidoms padengti.

3.       DNSB „Upė“ pateikė teismui nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Teigė, kad DNSB „Upė“ nėra sudariusi atstovavimo sutarties su advokatu L. S. ir nėra įgaliojusi nei G. K., nei L. S. veikti DNSB „Upė“ vardu bei reikšti ieškinius. DNSB „Upė“ teigimu, advokatas L. S. ne dėl teisinio išprusimo stokos, o galbūt tyčia pateikė ieškinį, kuris neatitinka keliamų reikalavimų, ir tokiais, panašiais į piktnaudžiavimą, veiksmais galbūt veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gaišta teismo bei kitų asmenų laiką, todėl prašo skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kadangi dauguma DSNB „Upė“ narių ((duomenys neskelbtini) namo butų savininkų) palaikė valdybos 2011-02-04 sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, teigia, jog nėra pagrindo pripažinti valdybos 2011-02-04 sprendimą prieštaraujančiu daugumos DNSB „Upė“ narių interesams bei pažeidžiančiu jų teises. 2010 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai surinko 102 butų savininkų parašus, kuriais butų savininkai išreiškė sutikimą, kad „dalis lėšų, esančių DNSB „Upė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje banke, būtų panaudota advokato, teisme ginančio DNSB „Upė“ narių teises nuo G. K., paslaugų apmokėjimui“. Vėliau DNSB „Upė“ nariai ((duomenys neskelbtini) namo butų savininkai) surinko 101 buto savininko parašus, kuriais išreiškė savo valią palaikant DNSB „Upė“ valdybos 2011-02-04 nutarimą „kreiptis su ieškiniu į teismą dėl bendrijos lėšų, kurios savavališkai išmokėtos padidinant atlyginimus ir mokant išmokas G. K. ir B. V., gražinimo bendrijai. Sutinkame, kad išlaidos advokatui būtų apmokėtos iš bendrijos lėšų“.

4.       Atsakovė Z. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad DNSB „Upė“ aukščiausias valdymo organas bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 2009-11-27, vienbalsiai atšaukė ieškovę G. K. iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų už DNSB „Upė“ įstatų 43 p. („valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atsiskaityti bendrijos narių susirinkimui“) nevykdymą. Atsakovė nurodo, kad tame pačiame DNSB „Upė“ narių susirinkime daugumos bendrijos narių balsų pritarimu ji buvo išrinkta eiti bendrijos valdybos nario pareigas. Ieškovė pareiškė ieškinį gindama DNSB „Upė“ interesus, tačiau ieškovė ne bendrijos valdymo organo narys ar valdymo organas. Teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų ieškovės teisę kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo DNSB „Upė“ naudai. Atsakovė pažymi, jog DNSB „Upė“ valdybos 2011-02-04 priimtas sprendimas yra teisėtas, galiojantis, nenuginčytas bei patvirtintas ((duomenys neskelbtini)  namo (DNSB „Upė“) 101 iš 162 butų savininkų palaikymo parašais. Atsakovės teigimu, DNSB „Upė“ valdybos 2011-02-04 priimtas sprendimas bei (duomenys neskelbtini) namo 101 buto savininko parašai, palaikantys valdybos 2011-02-04 sprendimą, 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo pateikti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-771-826/2013. Šioje byloje ieškovė G. K. dalyvavo kaip atsakovė, kuriai atstovavo advokatas L. S. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apie DNSB „Upė“ valdybos 2011-02-04 sprendimą ieškovei buvo žinoma 2011 m. rugsėjo mėnesį ir įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti DNSB „Upė“ valdybos sprendimą neteisėtu, negaliojančiu pasibaigė.

5.       Atsakovė O. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009-11-27 įvykusiame DNSB „Upė“ narių susirinkime daugumos bendrijos narių balsų pritarimu ji buvo išrinkta eiti bendrijos valdybos nario pareigas. Atsakovės teigimu, 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-549/2010, kuriuo DNSB „Upė“ valdybos pirmininkę G. K. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (už DNSB „Upė“ turto iššvaistymą, pervedant iš bendrijos lėšų iš G. K. teismo sprendimu priteistą A. J. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą) ir nuteisė trims mėnesiams laisvės atėmimo. Nurodo, kad ieškovė ne bendrijos valdymo organo narė ar valdymo organas, todėl ji neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo DNSB „Upė“ naudai. 

6.       Atsakovė A. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė G. K. prieš kelerius metus teismo keliu siekė pripažinti daugumos DNSB „Upė“ narių 2009-11-27 susirinkime išreikštą valią, kai narių susirinkimas vienbalsiai atšaukė G. K. iš bendrijos valdybos pirmininko pareigų ir patikėjo eiti šias pareigas atsakovei (A. J.), neteisėta ir negaliojančia. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. K. pareikštą ieškinį, 2011-04-22 sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-24 nutartimi netenkino apeliantės G. K. atskirojo skundo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-549/2010, kuriuo DNSB „Upė“ valdybos pirmininkę G. K. pripažino kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad DNSB „Upė“ valdybos 2011-02-04 sprendimą savo parašais palaikė ((duomenys neskelbtini) namo, kuriame įsteigta DNSB „Upė“, 101 buto iš name esančių 162 butų savininkai. Atsakovė teigia, jog yra praleistas įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti DNSB „Upė“ valdybos sprendimą neteisėtu pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės G. K. netiesioginis ieškinys atmestas, iš ieškovės priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. G., 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. V. ir 950 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. J. Teismo motyvai:

7.1.                      Nurodė, kad ieškovė G. K. nėra DNSB „Upė“ kreditorė, tokį patį faktą ieškovė patvirtino ir posėdžio metu, teigdama, kad bendrija jai nėra skolinga. Pripažinęs, kad G. K. nėra DNSB „Upė“ kreditorė, o DNSB „Upė“ negali būti ieškovės skolininke, padarė išvadą, kad teigti, kad DNSB „Upė“ neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti prievolę G. K. ir tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės G. K. teisės bei teisėti interesai, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo. 

7.2.                      Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie įtvirtintų atsakovių pareigą atsiskaityti su DNSB „Upė“, t. y. bylos duomenimis nustatyta, kad kiekvienais metais (skaičiuojant nuo 2011 m.) už einamuosius metus bendrijos narių susirinkimų metu buvo teikiamos tvirtinti veiklos ataskaitos, kuriose buvo nurodytos ir visos patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių valdybos narių. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovės turi vykdytiną ir galiojančią prievolę DNSB „Upė“.

7.3.                       Nurodė, kad nė vienas iš valdybos nutarimų įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, visi DNSB „Upė“ veiklos dokumentai šiuo metu yra galiojantys, todėl deklaratyvūs ieškovės teiginiai apie revizijų atlikimų tvarką, susirinkimo šaukimo tvarką ir kt. nedaro šių nutarimų negaliojančių.

7.4.                      Nurodė, kad nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl skolininko neveikimo ar atsisakymo veikti jis tapo nemokus ar nepakankamai mokus.

7.5.                      Nurodė, kad nenustačius visų CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų netiesioginio ieškinio sąlygų, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

7.6.                      Pažymėjo, kad vadovaujantis DGNIKPPSBĮ, ieškovė, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turėjo savo pretenzijas ir reikalavimus reikšti DNSB „Upė“, o bendrijai nesiėmus atitinkamų veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, skųsti bendrijos veiksmus.

7.7.                      Nustatė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su netiesioginiu ieškiniu nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi galutinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo priimtas 2014-05-02 Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-771-826/2013 apeliacine tvarka. Todėl būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis, o ieškovė į teismą su netiesioginiu ieškiniu kreipėsi 2017-05-03 (pasirašytas per EEP sistemą 2017-05-02 22.50 val.).

7.8.                      Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir jos atstovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl prašymas ieškovei ir jos atstovui skirti baudą pagal CPK 95 straipsnį atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.       Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas ieškove nurodė ir DSNB „Upė“, nors bendrija ieškinio neteikė ir ieškovės ieškinio nepalaikė. Siekiant ištaisyti susiklosčiusią padėtį DSNB „Upė“ procesinė padėtis šioje byloje keistina į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje (CPK 5, 41 ir 47 str.).

9.       Ieškovė G. K. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: priteisti daugiabučio namo savininkų bendrijai „Upė“ solidariai iš atsakovių A. J., Z. G., O. V. 3 364,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

9.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.68 straipsnio 1 d., DGNKPSI 21 straipsnio 4 d. 5 p. normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

9.2.                      Nurodo, kad ieškinys buvo pareikštas CK 6.68 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalis numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). O šioje byloje skolininkė yra daugiabučio namo bendrija „Upė“, kuri turi teisę reikalauti iš atsakovių DNSB „Upė“ valdymo organo – valdybos narių bendrijos patirtą žalos atlyginimo, kadangi pinigines lėšas ieškovė prašė priteisti ne sau, o juridiniam asmeniui – DNSB „Upė“.

9.3.                      Nurodo, kad apeliantė turi teisę iš valdymo organų reikalauti atsakingo, racionalaus ir sąžiningo visų bendrijos narių ir butų savininkų sukauptų piniginių lėšų naudojimo, tokią teisę ieškovei, kaip kreditorei, suteikia DGNKPSĮ 21 str. 4 d. 5 p. norma.

9.4.                      Nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorė UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007).

9.5.                      Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą DNSB „Upė“ narius ir butų savininkus, kadangi apeliantė mano, kad sprendimas liečia visų bendrijos narių bei butų savininkų teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bendrijos narių įvairiais laikotarpiais priimtų sprendimų, tačiau šie asmenys į bylą nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dėl to mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti ginčijamą teismo sprendimą, nes sprendžiant klausimus, susijusius su visos bendrijos piniginių lėšų priteisimu ar nepriteisimu, kiekvienas bendrijos narys ar buto savininkas turi teisę žinoti apie vykstantį procesą ir jame dalyvauti.

9.6.                      Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo rašytinių įrodymų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų vertinimu, kadangi šiuose dokumentuose yra konstatuojama, kad bendrijos valdymo organai nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų dėl bendrijos susirinkimų kvorumo, dėl to priimti sprendimai yra neteisėti.

9.7.                      Nurodo, kad atsakovių atstovo teisinių paslaugų pobūdis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato paslaugas maksimalių dydžių, dėl to atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę, parengiamųjų dokumentų, rengtų po atstovo įstojimo į bylą, apimtį ir sudėtingumą, pirmosios instancijos teismo atsakovių naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos, nes visų trijų atsakovių atsiliepimai yra vienodi.

10.       Atsakovės A. J., Z. G. ir O. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, visapusiškai juos analizavo bei pasisakė dėl visų jų įrodomosios reikšmės, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10.2.                      Nurodo, kad apeliantė pati tvirtina, jog netiesioginio ieškinio institutas skirtas kreditoriaus teisių apsaugai, tačiau pati neįrodinėja esanti DNSB „Upė“ kreditorė.

10.3.                      Nurodo, kad nesant įrodymų, kad apeliantė yra DNSB „Upė“ kreditorė, apskritai toliau analizuoti apeliantės argumentus nėra jokios būtinybės, nes šios aplinkybės nustatymo ieškiniui ir apeliaciniam skundui atmesti jau pakanka.

10.4.                      Nurodo, kad nė viena iš atsakovių, priešingai negu apeliantė, niekuomet nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažinta kalta dėl DNSB „Upė“ lėšų iššvaistymo, būtent apeliantė 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (už DNSB „Upė“ turto iššvaistymą, pervedant iš bendrijos lėšų iš A. K. teismo sprendimu priteistą A. J. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą) ir nuteista trims mėnesiams laisvės atėmimo.

10.5.                      Nurodo, kad apeliantė nei įstatymo, nei bendrijos įstatų pagrindu neturi nei teisės, nei įgaliojimų, nei bendrijos narių valios visų jų vardu reikšti ieškinį, ginti bendrijos narių teises ir DNSB „Upė“ naudai prašyti priteisti nuostolius.

10.6.                      Nurodo, kad apeliantė, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turėjo visų pirma įrodyti valdybos sprendimų neteisėtumą ir tik po to kelti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

11.       Ieškovė DNSB „Upė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1.                      Nurodo, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms, tačiau apeliantė neįrodė nė vienos.

11.2.                      Nurodo, kad DNSB „Upė“ kreditorių sąrašas patvirtina, kad apeliantė nėra bendrijos kreditorė, ką pati patvirtino ir teismo posėdžio metu.

11.3.                      Nurodo, kad pažymos apie atsakovių atsiskaitymą už DNSB „Upė“ paslaugas patvirtina, kad atsakovės nėra bendrijos skolininkės.

11.4.                      Nurodo, kad apeliantė netinkamai aiškina DGNIKPPSBĮ 21 str. 4 d. 5 p. nuostatas.

11.5.                      Nurodo, kad DNSB „Upė“ sutinka su pirmosios instancijos teismo 2017-11-30 nutartimi, kuria buvo atsisakyta įtraukti visus bendrijos narius į teisminį ginčą, inicijuotą vienos apeliantės nepagrįstu ieškiniu.

11.6.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės pateiktus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštus ir padarė pagrįstas išvadas dėl bendrijos susirinkimų sprendimų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš DNSB „Upė“ 2011-02-04 protokolo Nr. 17 matyti, jog 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. K. pripažinta kalta pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (už DNSB „Upė“ turto iššvaistymą, pervedant iš bendrijos lėšų iš A. K. teismo sprendimu priteistą A. J.  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą) ir nuteista trims mėnesiams laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat G. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei 184 straipsnio 1 dalį (dėl jai patikėto ir jos žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo išmokant B. V., L. U., N. G. didesnį darbo užmokestį, papildomą darbo užmokestį, priedus ir dėl jai patikėto ir jos žinioje buvusio DNSB „Upė“ turto pasisavinimo), neįrodžius, kad ji, kaip DNSB „Upė“ valdybos pirmininkė, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje bei 184 straipsnio 1 dalyje, išteisinta. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pareikštas civilinis ieškinys, ginant viešąjį DNSB „Upė“ interesą, 25 374,58 Lt sumos, tenkintas iš dalies (civilinio ieškinio dalis dėl 2 020,00 Lt patenkinta ir ši suma priteista iš G. K. DNSB „Upė“ naudai, civilinio ieškinio dalis dėl 23 354,58 Lt atmesta). Klaipėdos apygardos teismas 2010-07-15 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendį pakeitė ir DNSB „Upė“ civilinį ieškinį dėl 23 354,58 Lt paliko nenagrinėtą. 2011-02-04 DNSB „Upė“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 17 (posėdyje dalyvavo 3 iš 5 bendrijos valdybos narių: A. J., O. V., Z. G.) nutarta kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl 67 814,80 Lt žalos, padarytos DNSB „Upė“ nariams dėl buvusių bendrijos valdybos narių sprendimų, priimtų neturint DNSB „Upė“ visuotinio narių susirinkimo įgaliojimo bei pasibaigus jų kadencijai, atlyginimo. 101 buto (butų skaičius name – 162), esančio ((duomenys neskelbtini)  (DNSB „Upė“), savininkai pasirašė, kad: palaiko dabartinės DNSB „Upė“ valdybos nutarimą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl bendrijos lėšų, kurios savavališkai išmokėtos padidinant atlyginimus ir mokant išmokas G. K. ir B. V., gražinimo bendrijai; sutinka, kad išlaidos advokatui butų apmokėtos iš bendrijos lėšų. Pateiktas ieškinys 2013-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2014-05-02 (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). 

15.       Apeliantė nurodo, kad jos ieškinys buvo pareikštas CK 6.68 straipsnio pagrindu, kurio 1 dalis numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). O šioje byloje skolininkė yra daugiabučio namo bendrija „Upė“, kuri turi teisę reikalauti iš atsakovių DNSB „Upė“ valdymo organo – valdybos narių bendrijos atlyginti patirtą žalą, kadangi pinigines lėšas apeliantė prašė priteisti ne sau, o juridiniam asmeniui – DNSB „Upė“.

16.       CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui.

17.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs netiesioginio ieškinio instituto prasmę, t. y. šiuo institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila" v. UAB „Limedika", bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis" ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012).

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad yra DNSB „Upė“ kreditorė ir turi į ją neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, netgi priešingai, posėdžio metu pati apeliantė patvirtino, kad bendrija jai nėra skolinga, o remiantis bendrijos pateiktu kreditorių sąrašu, apeliantė neturi reikalavimo teisės į bendriją (III t., b. l. 10). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantei nesant DNSB „Upe“ kreditore, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos jos kaip kreditorės teisės ar teisėti interesai. Taip pat remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovės turi vykdytiną ir galiojančią prievolę DNSB „Upė“. Kad atsakovės neturi įsiskolinimų bendrijai, patvirtina pažymos apie atsiskaitymą už bendrijos paslaugas (III t., b. l. 11–13). Bendrijos veiklos ataskaitos nuo 2011 m. patvirtina, kad bendrijos narių valia ir sutikimas bylinėjimosi išlaidas padengti iš bendrijos lėšų susirinkimų metu buvo patvirtintas daugumos bendrijos narių balsais. Nė vienas valdybos nutarimų įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, visi DNSB „Upė“ veiklos dokumentai šiuo metu yra galiojantys. Remiantis bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentais, bendrija yra moki ir veiklą vykdo pelningai (III t., b. l. 7–9). Taigi atsižvelgdama į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir nustatytas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius visų CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų netiesioginio ieškinio sąlygų, apeliantės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

19.       Apeliantė nurodo, kad turi teisę iš valdymo organų reikalauti atsakingo, racionalaus ir sąžiningo visų bendrijos narių ir butų savininkų sukauptų piniginių lėšų naudojimo, tokią teisę ieškovei, kaip kreditorei, suteikia DGNKPSĮ 21 str. 4 d. 5 p. norma.

20.       Pagal DGNIKPPSBĮ bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (DGNIKPPSBĮ 4 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus (DGNIKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 5 punktas). DGNIKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka teisme (DGNIKPPSBĮ 23 straipsnio 2, 3 dalys).

21.       Pažymėtina, kad apeliantė netinkamai aiškina DGNIKPPSBĮ 21 str. 4 d. 5 p. nuostatas, ką sprendime pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog apeliantė, manydama, kad yra pažeistos jos teisės, turėjo savo pretenzijas ir reikalavimus reikšti DNSB „Upė“, o bendrijai nesiėmus atitinkamų veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, skųsti bendrijos veiksmus. Todėl apeliantės argumentai dėl bendrijos ir jos teisių įgyvendinimo netiesioginiu ieškiniu remiantis DGNIKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatomis, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

22.       Apeliantė nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“ kreditorė UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007).

23.       Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde remiasi teismų praktika, kuri aiškiai numato, jog siekiant patenkinti netiesioginį ieškinį, turi būti nustatytos visos jau anksčiau minėtos būtinosios tokio ieškinio sąlygos. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė nė vienos iš jų. Minimoje kasacinio teismo nutartyje kreditorė UAB ,,Armila“ BUAB ,,Nordfarma“ vardu kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Limedika“ ir prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais UAB ,,Nordfarma“ ir UAB ,,Limedika“ sudarytus sandorius, taikyti restituciją ir priteisti iš UAB ,,Limedika“ BUAB ,,Nordfarma“ naudai 978 331,48 Lt. Kreditorė manė, kad pagal CK 6.68 straipsnį turi teisę pareikšti ieškinį minėtos bankrutuojančios bendrovės vardu, nes kreditorių susirinkimas protokoliniu sprendimu buvo įpareigojęs administratorių kreiptis į teismą dėl UAB ,,Limedika“ ir UAB ,,Nordfarma“ sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau bankroto administratorius šio sprendimo neįvykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė netinkamai remiasi teismų praktika, kadangi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai ir jų negalima suabsoliutinti kaip teisės šaltinių; kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar išaiškinimas kitoje byloje traktuotinas kaip precedentas ir taikytinas nagrinėjamoje, būtina atsižvelgti taip pat ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų precedento sukūrimo laiką, į tai, ar jis atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011). Taigi apeliantės argumentai, kuriais remiamasi anksčiau minėta teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

24.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, kadangi į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nebuvo įtraukti DNSB „Upė“ nariai ir butų savininkai. Pažymėtina, kad teismas šį apeliantės prašymą išsprendė 2017-11-30 nutartimi, kuria atsisakyta įtraukti visus bendrijos narius į teisminį ginčą. Teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

25.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

26.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad DNSB „Upė“ bendrijos nariai nėra tiesioginiai tarp ieškovės ir atsakovių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai. Taigi, nepriklausomai nuo nagrinėjamos bylos rezultato, bendrijos nariai nėra susiję su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ar pareigoms. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip priimtas sprendimas gali turėti įtakos bendrijos narių teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad bendrijos turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, todėl akivaizdu, jog bylos baigtis niekaip negali daryti tiesioginės įtakos bendrijos narių teisėms bei interesams. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog DNSB „Upė“ nariai buvo informuoti apie šį teisminį procesą, šiuo klausimu buvo suorganizuotas visuotinis narių susirinkimas, kurio metu dauguma DNSB „Upė“ narių balsavo už tai, jog atsakovėms jokių pretenzijų neturi. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad DNSB „Upė“ nariai apie šį teisminį procesą žinojo ir patys neišreiškė noro jame dalyvauti, kadangi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi, be to, byloje dalyvauja DNSB „Upė“, taigi visi bendrijos nariai yra tinkamai atstovaujami. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neįtraukti visų bendrijos narių į teisminį ginčą yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. 

27.       Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo rašytinių įrodymų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų vertinimu, kadangi šiuose dokumentuose yra konstatuojama, kad bendrijos valdymo organai nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų dėl bendrijos susirinkimų kvorumo, dėl to priimti sprendimai yra neteisėti.

28.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės susirašinėjimai su Klaipėdos miesto savivaldybe yra informacinio pobūdžio dokumentai, todėl negali paneigti aplinkybių, jog bendrijos sprendimai priimti teisėtai. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų pavadinimas – „Dėl informacijos pateikimo“. Taigi pats dokumentų pavadinimas atitinka pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad jie yra informacinio pobūdžio. Įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštų turinį, matyti, kad vertinami bendrijos įstatai ir veikla pagal konkrečius, subjektyvius apeliantės paklausimus. Šiuose raštuose daugiausiai nurodomi įpareigojimai bendrijai suteikti informaciją apeliantei pagal jos rašytinius prašymus, nurodomi klausimai, kuriuos siūloma pirmininkei svarstyti, kai jie priimti nesant pakankamam bendrijos narių skaičiui. Pažymėtina, kad į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompetenciją neįeina įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų taikymo oficialus teisės aiškinimas. Pateikta teisinė informacija pagal apeliantės paklausimus negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas, taip pat nėra privaloma teismams ir kitoms institucijoms. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštus kaip informacinio pobūdžio dokumentus.

29.       Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovių atstovo teisinių paslaugų pobūdis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato paslaugas maksimalių dydžių, dėl to atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę, parengiamųjų dokumentų, rengtų po atstovo įstojimo į bylą, apimtį ir sudėtingumą, pirmosios instancijos teismo atsakovių naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos, nes visų trijų atsakovių atsiliepimai yra vienodi.

30.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nenurodė, kokių konkrečiai paslaugų pobūdis neatitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato paslaugas maksimalių dydžių, taip pat nenurodė kitų bylinėjimosi išlaidų mažinimui reikšmingų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių teismas turėtų pagrindą jas mažinti, taip pat apeliantės teiginys, kad visų trijų atsakovių atsiliepimai yra vienodi, visiškai nepagrįstas, kadangi atsiliepimai nėra analogiški, o tai, kad atsakovės laikosi vienodos gynybos pozicijos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsiliepimai yra identiški.

32.       Pažymėtina, kad atsakovių atstovė parengė tris atsiliepimus, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurie vyko 2017-08-30, 2017-11-16, 2018-01-24. Teismo posėdžių metu atsakovių atstovė teikė papildomus įrodymus, prašymus. Tad, atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, parengtų, analizuotų ir pateiktų rašytinių įrodymų kiekį, į bylos sudėtingumą, į kitos šalies elgesį pareiškiant nepagrįstą ieškinį, akivaizdu, kad atsakovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, proporcingos suteiktų paslaugų apimčiai bei atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžius. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punktą maksimalus užmokestis vien už atsiliepimą į ieškinį gali būti 2 057 Eur (2,5 x 822,80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. IV ketvirtis – 822,80 Eur). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

        Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės pateikė prašymą priteisti                     1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Pažymėtina, kad atsakovių prašoma priteisti suma, įvertinant, kad atsakovės yra trys, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina atsakovei A. J. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Pažymėtina, kad išlaidas pagal teikiamą sąskaitą apmokėjo tik atsakovė A. J. už visas tris atsakoves, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidas priteistinos jos naudai.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti iš ieškovės G. K.atsakovei A. J. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos teisėjos                                                                                   Irma Čuchraj

                                                                                                         Giedrė Seselskytė

                                                                                                              Erinija Kazlauskienė