Baudžiamoji byla Nr. 1-55-749/2017

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28755-2016-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.;

(S)

                                                                                        1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d. 

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams E. Š. ir G. J., kaltinamajam L. P., jo gynėjui advokatui A. Š., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. G., teismo medicinos ekspertei S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys nesklebtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys nesklebtini) šaltkalviu, gyvenantis (duomenys nesklebtini), teistas:

1) 2011 m. rugsėjo 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) bauda;

2) 2013 m. liepos 8 d.  Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

3) 2013 m. spalio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. liepos 8 d.  Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, 3 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be gydytojų paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir dalyvauti pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

4) 2015 m. lapkričio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 722 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti 1 (vieną) mėnesį smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

                          L. P. 2016 m. birželio 19 d., apie 21.00 val. (duomenys nesklebtini), bute, adresu: (duomenys nesklebtini), šeimyninio ginčo metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sugyventinei V. G. į kaklą, vieną kartą ranka sudavė į lūpas bei parvertęs ant fotelio, ją laikė užspaudęs ir sudavė vieną kartą ranka į kairįjį šoną. V. G. ištrūkus ir bandant pabėgti, sugriebė jai už plaukų ir tempdamas, išrovė plaukų kuokštą, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei V. G. fizinį skausmą.

                            L. P. savo kaltę dėl kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną sugyventinė V. G. pradėjo varyti jį iš namų. V. G. sėdint prie kompiuterio, nuo lentynos jis norėjo pasiimti cigaretes. Imant cigaretes, V. G. be priežasties įkando jam į pirštą. Gali būti, kad tuo metu, dėl to, jog V. G. jam įkando į pirštą, jis vieną kartą ranka sudavė V. G. į sprandą. Daugiau V. G. nieko nedarė. Už plaukų netempė, jai į kitas kūno vietas smūgių nesudavė. Įvykio metu buvo blaivas. Nepripažino V. G. pareikšto civilinio ieškinio.

Bylos įrodymai ir jų vertinimas

                     Teismo posėdyje nukentėjusioji V. G. paaiškino, jog konfliktuoti su L. P. pradėjo nuo 2016 m. birželio 19 d. ryto. Ji L. P. paprašė ant sienos pakabinti veidrodį. L. P. išėjo pas brolį pasiskolinti įrankių, tačiau namo grįžo išgėręs (neblaivus). Pamiegojęs, L. P. vėl kažkur išėjo, vėl grįžo neblaivus. L. P. pradėjo jai reikšti įvairias pretenzijas. Jai sėdinti prie kompiuterio, L. P. siekė nuo lentynos, kuri buvo virš jos galvos, pasiimti cigaretes ir tuo metu ji pajuto smūgį iš nugaros į kaklą. Jai pradėjus bartis ant L. P., jis pagriebė ją už kaklo, prispaudė prie fotelio ir ranka sudavė į šoną. Gali būti, kad tuo metu norėdama ištrūkti, įkando L. P. į pirštą, kai jis ją laikė ranka prispaudęs. Bėgant nuo L. P., jis sugriebė ją už plaukų. Išbėgusi į kiemą, ji iškvietė policijos pareigūnus. Visiškai palaikė pareikštą civilinį ieškinį, nes po jo šio įvykio jai sutriko sveikata, vartoja raminamuosius vaistus. Po šio įvykio prie savo namų ne kartą matė L. P., kuris miegodavo automobilyje. Šiuo metu su L. P. jokių santykių nebepalaiko. 

                            Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusioji betarpiškai po įvykio nurodė, jog bute, esančiame (duomenys nesklebtini), gyveno kartu su sugyventiniu L. P. apie metus laiko. L. nesaikingai vartojo alkoholį, buvo agresyvus. 2016 m. birželio 19 d. jis visą dieną girtavo aludėse, kartkartėmis grįždavo į namus. Apie 21 val. jai sėdint prie kompiuterio, tarp jos ir L. P. kilo konfliktas, kurio metu  L. P. jai vieną kartą ranka sudavė į sprandą, vieną kartą ranka į lūpas bei pervertęs ant fotelio laikė ją užspaudęs ir sudavė vieną kartą ranka į kairįjį šoną. Ji gindamasi ir norėdama ištrūkti, L. P. įkando į kažkurios rankos mažąjį pirštą. Ištrūkus ir bandant pabėgti, L. P. sugriebė jai už plaukų ir tempė. Išrovė kuokštą plaukų. Jai dėl visų šių L. P. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Konfliktas prasidėjo, kadangi L. P. būdamas neblaivus, pradėjo ieškoti priekabių. Ji neapsikentusi jam pasakė, kad eitų iš jos namų, todėl konfliktas „paaštrėjo“, L. P. įpyko. Reiškia 300 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl šio įvykio jai pablogėjo sveikata, jai „paaštrėjo“ depresija, atsirado baimės jausmas, nerimas, blogai miega naktimis (19, 21-22 b. l.).

Šiuos parodymus nukentėjusioji V. G. patvirtino.

                            Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu neatsiminė įvykio aplinkybių, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 21.42 val. dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu D. G., iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko adresu: (duomenys nesklebtini), kur juos pasitikusi nukentėjusioji paaiškino, kad jos sugyventinis jai trenkė ranka per pakaušį, į lūpas bei tampė už plaukų. Moteris sakė, kad tokie sugyventinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ar ant moters kūno ir (ar) veido buvo kokių nors smurto žymių, neatsimena. Kadangi sugyventinio namuose nebuvo, jo nesulaikė (35 b. l.).

Šiuos parodymus liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino.

                        Liudytoja J. Z. teisiamojo posėdžio metu neatsiminė įvykio aplinkybių, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 21.40 val., jai dirbant Operatyvinėje grupėje, gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus adresu: (duomenys nesklebtini), pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo. Moteris minėjo, kad dėl tokių sugyventinio veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi jai šis įvykis pasirodė kaip eilinis smurto atvejis, todėl ji neprisimena, ar moteris verkė ir kaip ji elgėsi. Atsimena, kad moteriai buvo sumušta lūpa. Ar matėsi daugiau smurto žymių, ji nebeatsimena. Nuvykus, vyriškio namuose nebebuvo (37 b. l.).

                        Šiuos parodymus liudytoja J. Z. teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Papildomai parodė, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje visada fiksuoja, kokie yra matomi sužalojimai ant nukentėjusiojo, o sužalojimo masto nefiksuoja. Tą nustato ekspertai. 

                        Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu neatsiminė įvykio aplinkybių, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad galimai 2016 m. birželio 19 d., apie 21.42 val. dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu R. R., iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus adresu: (duomenys nesklebtini) juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, kad jos sugyventinis jai trenkė ranka per pakaušį, į lūpas bei tampė už plaukų. Moteris sakė, kad jai buvo sukeltas skausmas. Ar ant moters kūno ir (ar) veido buvo kokių nors smurto žymių, neatsimena. Sugyventinio namuose nebuvo, todėl jo nesulaikė (33 b. l.).

                        Šiuos parodymus liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra L. P. brolio žmona. 2016 m. birželio 19 d., apie 22 val. L. P. atėjo pas ją į namus, paprašė nakvynės, pasakė, kad susipyko su drauge ir kad ji jam įkando. L. P. buvo išgėręs.

Liudytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra V. G. kaimynė. L. P. žino iš matymo. Kieme ravėdama darželį, matė iš namo išbėgusią V. G., kuri pasakė, kad ją sugyventinis muša per galvą, peša plaukus. Matė, kad V. G. perbraukus ranka per savo plakus, jos saujoje liko plaukų. Ant V. G. veido sužalojimų nematė.

Iš specialisto išvados Nr. G 675/2016 (05) matyti, nurodyta, kad V. G. apžiūros metu mechaninio sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (27 b. l.).

Teismo medicinos ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji 2016 m. birželio 20 d. apžiūrėjo V. G., kuri skundėsi sprando, dantų skausmu. Sveikatos sužalojimas nebuvo nustatytas, nes jokių akivaizdžių sužalojimų jai nebuvo padaryta. Išvadoje konstatavo, jog buvo sukeltas fizinis skausmas.

                         Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautų 2016 m. birželio 19 d.  pokalbių įrašų kopijų apžiūros metu matyti, kad 2016 m. birželio 19 d., 21:40:51 val. į bendrą pagalbos centrą skambino moteris, kuri prisistatė V. G. bei nurodė: „N. L. alėja 17 - 37, yra smurtaujantis žmogus namuose“, o darbuotojui paklausus „Ką daro jisai?“, ji atsakė: „Mušasi“ (12-13 b. l.).

                       Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, adresu: (duomenys nesklebtini). Įėjimo į butą durys rytų pusėje, medinės, rudos spalvos. Įėjus į butą, rytų pusėje yra langas. Butas vieno kambario. Prie dešinės buto sienos yra dujinė viryklė, skalbimo mašina, šaldytuvas, spinta, stalas. Prie kairės buto sienos yra sofa – lova, šalia fotelis, prie fotelio stalas. Kambarys tvarkingas. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (7 b. l.).

                       Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 21.42 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad 2016 m. birželio 19 d., 21.42 val. kreipėsi V. G., gyvenanti (duomenys nesklebtini), kuri pranešė, kad namuose smurtauja neblaivus vyras, mušasi, rėkauja. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. G.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 21 val., savo namuose, esančiuose (duomenys nesklebtini), V. G. sumušė sugyventinis L. P.. Smurtą patyręs asmuo paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai L. P. sudavė vieną smūgį kumščiu į sprandą, vieną smūgį kumščiu į kairį šoną. V. G. juto fizinį skausmą. Po įvykio L. P. pasišalino. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva ties kaklu, patinimas ties lūpa. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų – 2015 m. birželio 25 d. (byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu). Nepilnamečių vaikų namuose nebuvo (15-16 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 725/2016 (05) matyti, kad L. P. nustatytas randas dešinės plaštakos 5-ame piršte, susidaręs sugijus žaizdai, kuri galėjo būti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Pagal sužalojimo lokalizaciją, atmesti galimybės, kad L. P. galėjo susižaloti nugriuvęs, negalima. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (50 b. l.)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.

L. P. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės nepripažino. Kaltinamojo tvirtinimas, jog galėjo suduoti nukentėjusiajai ranka per sprandą už tai, kad ji be jokios priežasties jam įkando į pirštą, nelaikomas kaltinamojo daliniu kaltės pripažinimu. Kaltinamasis tvirtino daugiau jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavęs, už plaukų netempęs. Tokie kaltinamojo parodymai atmetami ir vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie kaltinamojo parodymai paneigiami byloje ištirtas ir išnagrinėtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. G. parodymais, kad L. P. sudavė jai į sprandą, vieną kartą ranka į lūpas bei parvertęs ant fotelio, laikė ją užspaudęs, po to sudavė vieną kartą ranka į kairįjį šoną, o jai ištrūkus ir bandant pabėgti, sugriebė jai už plaukų ir tempdamas išrovė plaukų kuokštą, nes tokie nukentėjusiosios parodymai  buvo nuoseklūs viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kad kaltinamasis nesako tiesos, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis visą įvykio dieną tarpais girtavo. Taip pat, kaltinamojo brolio žmona D. P., apklausiama teisme kaip liudytoja, patvirtino, kad pas brolį kaltinamasis atėjo neblaivus, parodė sužalotą pirštą. Kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai D. G., R. R., J. Z., byloje esantis pokalbių įrašas į bendrąją pagalbos centrą, iš dalies ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiosios už plaukų negriebė, jų netempė, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiosios, taip pat liudytojos S. Š. parodymai, kuri parodė, kad matė iš namo išbėgusią susijaudinusią V. G., kuri jai pasakė, jog sugyventinis smurtauja, matė jos saujoje plaukų kuokštą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamajam įkando į pirštą, tačiau tokius nukentėjusiosios veiksmus teismas vertina kaip gynybą nuo kaltinamojo atliekamo smurto, siekiant jai ištrūkti, kai jis nukentėjusiąją paėmęs už kaklo, spaudė prie fotelio. Pažymėtina, kad šis smurto atvejis prieš nukentėjusiąją ne atsitiktinis ir ne pirmasis. K. L. P. linkęs smurtauti prieš savo šeimos narius, įrodo ir 2011-09-19 teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo nustatyta, jog L. P. būdamas neblaivus, atliko fizinio smurto veiksmus prieš savo nepilnametį sūnų. Taip pat, iš 2013-07-08 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog L. P. būdamas neblaivus, fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę B. V. T. pat, iš 2013-10-09 nuosprendžio matyti, jog būdamas neblaivus, kaltinamasis fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę B. V. T. pat, iš 2015-11-02 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog kaltinamasis fiziškai smurtavo prieš sugyventinę V. G.. Jam buvo paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metų terminui. Bausmės vykdymo metu padarė ir šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją. Remdamasis visais bylos duomenimis, teismas daro jais pagrįstą išvadą, kad L. P. 2016 m. birželio 19 d., apie 21.00 val. fiziškai smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę V. G.. Nusikalstama veika įrodyta.       

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertintina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. K. L. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, tyčinis. Nusikaltimas padarytas vykdant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės apribojimą. K. L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, visas kitas byloje nustatytas aplinkybes. L. P. teisiamas penktą kartą (55-58, 60-72 b. l.), baustas administracine tvarka (75-82 b. l.), lankosi pas psichiatrus nuo 2008 m. Diagnozė – adaptacijos sutikrimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Skirti L. P. teismo ekspertizę netikslinga (84, 89 b. l.).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai L. P. bus pasiekti už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, artimą vidutiniam įstatyme numatytam laikotarpiui, nes anksčiau už tapačias smurtines veikas, padarytas artimoje aplinkoje, paskirtos bausmės nesusijusios su laisvės suvaržymu, nepasiekė savo tikslų (BK 41 str.). Kadangi kaltinamasis dirba, arešto bausmės atlikimas vienu metu neabejotinai paveiktų jo asmeninę, buitinę ir darbinę situaciją, vadovaujantis BK 49 str. 5 d., bausmės atlikimas paskirtinas poilsio dienomis.

Kadangi laisvės apribojimo bausmės, L. P. paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-02 baudžiamuoju įsakymu, vykdymas 2016-11-24 užbaigtas, Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Panevėžio probacijos skyrius per probacijos laikotarpį nesikreipė į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme, laikoma, jog L. P. nuosprendžio priėmimo dienai yra atlikęs minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir jam bausmių bendrinimas netaikomas.

Civilinis ieškinys, kiti bylos klausimai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (24 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, objektas, į kurį kėsinamasi, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis L. P. nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nors nukentėjusiajai sveikata nebuvo akivaizdžiai sutrikdyta, o tik sukeltas fizinis skausmas, tačiau pažymėtina, kad betarpiškai po įvykio sužalojimai buvo užfiksuoti, tai yra buvo regimas patinimas ir paraudimas nukentėjusiosios kakle nugarinėje dalyje ir lūpa (16 b. l.), kuriuos taip pat patvirtino liudytoja J. Z. teisme. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, dėl to turėjo lankytis pas gydytojus, vartoti raminamuosius vaistus. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad prašomas neturtinės žalos dydis (300 Eur) yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 8,33 Eur, kurios priteisiamos iš kaltinamojo valstybei.

Daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 str. 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

                 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, L. P. paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

              Įpareigoti nuteistąjį per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo su Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnais susitarti dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų. Nevykdant šios įstatymu nustatytos pareigos, arešto bausmė ją atlikti poilsio dienomis gali būti keičiama į arešto bausmės atlikimą įprasta tvarka. 

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš L. P. nukentėjusijai V. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. P. 8,33 Eur (aštuonių eurų 33 ct) proceso išlaidų, valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                   Vytautas Krikščiūnas