VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. A. L. ir Š. V. L. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėjai A. A. L. ir Š. V. L. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti terminą tėvų A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai. Mirties metu pareiškėjų tėvai buvo solidaus amžiaus, jų būklė reikalavo papildomos priežiūros. Jiems teko rūpintis tėvų priežiūra. Tėvams mirus laiku nepriėmė palikimo, nes nežinojo palikimo priėmimo procedūrų bei jų terminų. Papildomai pažymėjo, kad palikėjai nepaliko jokio kito turto, išskyrus pinigines lėšas banko sąskaitose. Pareiškėjų tėvai jokių prievolių VĮ Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai neturėjo. Taip pat nurodė, kad palikėjai savo valia visą turėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo įpėdiniams. Testamentai nebuvo sudaryti.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į prašymą prašo klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. L. ir P. L. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl A. L. ir P. L. palikimo priėmimo pateikti, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. A. L. ir Š. V. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti jiems praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvų A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirčių, priimti.
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjų motina P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai turėjo du vaikus – pareiškėjus A. A. L. ir Š. V. L.. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad buvo sudarytas oficialusis 2006 m. sausio 12 d. testamentas, notarė, patvirtinusi testamentą – P. J., Vilniaus miesto 33-asis notarų biuras. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra duomenų, apie notarės biure pradėtą paveldėjimo bylą. Remiantis Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2021 m. spalio 11 d. pranešimo duomenimis, mirus A. L. ir P. L. į notaro biurą nirusiųjų įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos. Byloje nėra duomenų, kad palikėjų paliktas turtas paveldėjimo teise būtų perėjęs valstybei.
10. Pareiškėjai neginčija, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvų mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiškėjų paaiškinimais, pareiškėjai laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po tėvų mirties, priėmimo, nes neturėjo teisinio išsilavinimo bei pakankamai teisinių žinių dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais pareiškėjų dėstomais argumentais (CPK 178 straipsnis).
11. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. pareiškėjų amžius ir teisinių žinių stoka, turėjo įtakos tam, jog jie negalėjo laiku tinkamai realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjų A. L. ir P. L. įpėdinius. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą ar testamentą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsniai), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvų mirties, priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Tenkinti pareiškėjų pareiškimą.
Atnaujinti A. A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvų A. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirčių, priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė