Administracinė byla Nr. A-510-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00223-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2-4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ir teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Panevėžio AVPK pareigūnas A. Z. pažeidė skunde išvardintus teisės aktus ir padarė pareiškėjui neturtinę žalą. Teigė, kad 2013 m. vasario 14 d. apie 8 val. 30 min. pareigūnas A. Z. Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėją išvadino „avinu“, grasino, elgėsi nepagarbiai, nesikreipė į pareiškėją kreipiniu „Jūs“, elgėsi netaktiškai, provokuojančiai, kurstydamas pareiškėją daryti teisės pažeidimus.

Paaiškino, kad Panevėžio AVPK pareigūnai A. M., D. N., G. K., S. P. ir S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240-1V-246 patvirtintas konvojavimo taisykles (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), nes nepaskelbė pareiškėjui jo teisių ir pareigų, nepranešė konvojaus viršininkui ir Panevėžio AVPK viršininkui apie padarytus teisės pažeidimus, juos nuslėpė, konvojuojant pareiškėją į teismą 2013 m. vasario 14 d., neišklausė pareiškėjo pretenzijų, nepranešė atsakingam pareigūnui apie pretenzijų išsprendimą, nesikreipė į pareiškėją kreipiniu „Jūs“, neužpildė etapuojant pareiškėją į teismo posėdžius privalomos pagal Konvojavimo taisykles asmens bylos pažymos.

Taip pat nurodė, kad jam žala padaryta tuo, jog Panevėžio AVPK areštinėje kamerose nėra mygtuko pareigūnui išsikviesti.

Be to, žala jam padaryta tuo, kad Panevėžio AVPK pareigūnai neužtikrino, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d. filmavimo įrenginių įrašai, daryti areštinės patalpose, būtų įrašomi į kompiuterio duomenų bazę, būtų saugomi dešimt dienų ir dėl to pareiškėjas negalėjo pateikti teismui 2013 m. vasario 14 d. įvykių Panevėžio AVPK areštinėje vaizdo įrašų.

Pareiškėjas teigė, kad visa tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir jam buvo padaryta neturtinė žala.

Atsakovo atstovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskritis vyriausiasis policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (I t., b. l. 8-10).

Nurodė, kad pareigūnai A. Z., A. M., G. K., D. N., S. P., S. P. ir B. B. tarnybiniuose pranešimuose paaiškino, jog 2013 m. vasario 14 d. 9 val. 15 min. pareiškėjas turėjo būti konvojuotas į Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusį teismo posėdį. Tačiau apie 8 val. 30 min. pareiškėjas atsisakė išeiti iš kameros, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, elgėsi netinkamai. Dėl galimai neteisėtų pareiškėjo nurodytų veiksmų Panevėžio AVPK Panevėžio miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 50-At-00042-13 Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja R. K. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nesant nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą pareiškėjas skundė įvairioms institucijoms, tačiau visos institucijos, į kurias kreipėsi, atmetė jo skundus ir nustatė, kad pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų ir elgėsi pagal visus nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė savo reikalavimo konkrečiais įrodymais.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 47–52) nepriėmė pareiškėjo atsisakymo nuo skundo. Skundą dėl pareikšto reikalavimo priteisti neturtinės žalos, padarytos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais (neveikimu) – 2013 m. vasario 14 d. Panevėžio AVPK areštinės vaizdo kamerų įrašų, neišsaugojimu, atlyginimą paliko nenagrinėtą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje 2014 m. vasario 13 d. – 2014 m. vasario 14 d. ir teikė paaiškinimus. 2014 m. gegužės 26 d. 9 val. paskirtame teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, nes dėl asmeninių priežasčių apsisprendė į jį nevykti (II t., b. l. 33-38).

Pareiškėjo nurodytos priežastys dėl jo nedalyvavimo teismo posėdyje teismo nepripažintos svarbiomis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis turi rašyti skundą kitoje byloje, yra susijusi su asmeniniu pareiškėjo pasirinkimu ir nelaikyta svarbia priežastimi. Kita pareiškėjo nurodyta priežastis, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su byla, taip pat nepripažinta svarbia jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, nes pareiškėjas jau yra susipažinęs su administracinės bylos medžiaga (I t., informacinis lapas, b. l. 66-67), teismas ėmėsi priemonių, kad pareiškėjas galėtų papildomai susipažinti su bylos medžiaga (I t., b. l. 18-25, 27-33), be to, teismas jau yra sudaręs ir būtų sudaręs papildomą galimybę susipažinti su bylos medžiaga, jeigu pareiškėjas motyvuotai to prašytų (pvz., žr., I t., b. l. 67).

Pareiškėjas prašyme teismui nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nagrinėti administracinę bylą jam nedalyvaujant, jis prašo skundą palikti nenagrinėtą, nes tuomet pareiškėjas skundo atsisako pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnį.

Pareiškėjo prašymas netenkintas, kadangi pareiškėjas nurodydamas, kad atsisako nuo skundo pagal ABTĮ 52 straipsnį, nenurodė, jog jam yra žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės, prašė skundą palikti nenagrinėtu, nors tokios galimybės atsisakant nuo skundo ABTĮ nenumato. Pareiškėjas neprašė nutraukti administracinės bylos, nors ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte yra numatyta, kad pareiškėjui atsisakius nuo skundo, byla nutraukiama. Be to, pareiškėjo prašymas yra sąlyginis, nes jis pareiškė, kad nuo skundo atsisako tik tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nepriėmė pareiškėjo atsisakymo nuo skundo, nes nustatyta, kad tokiu atsisakymu pareiškėjas neišreiškė savo tikrosios valios atsisakyti nuo skundo ir nesiekė tų pasekmių, kurias numato įstatymas, t. y. nesiekė, kad administracinė byla būtų nutraukta ir pareiškėjas nebegalėtų vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 102 str. 3 d.). Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, numatytų ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atsisakymas nuo skundo nepriimtas (ABTĮ 4 str. 6 d., 53 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 5 d.), o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats apsisprendė nedalyvauti paskirtame teismo posėdyje, jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nebuvo svarbios, teismas nenustatė kliūčių administracinės bylos išnagrinėjimui paskirtame teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką proceso šalims buvo pranešta tinkamai.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš Panevėžio AVPK pareigūno A. Z. veiksmų. Iš pareiškėjo paaiškinimų, bylos rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad 2013 m. vasario 14 d. ryte 9 val. 15 min. Panevėžio AVPK areštinėje esantis pareiškėjas turėjo būti pristatytas į Panevėžio miesto apylinkės teismą. 2013 m. vasario 14 d. Panevėžio AVPK areštinėje nuo 7 val. iki 19 val. dirbo viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialistas A. Z.. Pagal Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 7.9. ir 7.10 punktus (I t., b. l. 154-156) A. Z. priima sprendimus išduoti asmenis konvojui, sprendžia, kada areštinėje laikomus asmenis išvesti iš kamerų. 2013 m. vasario 14 d. tarp 7-8 val. A. Z. pasakė pareiškėjui, kad ruoštųsi važiuoti į 9 val. 15 min. Panevėžio miesto apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį. Tačiau po to, apie 8 val. 35 min., pareigūnui atidarius kameros duris, pareiškėjas iš kameros nėjo. Pareiškėjas iš kameros išėjo tik tuomet, kai pareigūnas A. Z. pakartotinai atidarė kameros duris ir pareikalavo išeiti iš kameros. Liudytojas B. B. patvirtino, kad pareiškėjas iš kameros išėjo tik po pakartotinio A. Z. pareikalavimo. Pareiškėjas tvirtina, kad jį nuvedus į areštinės priėmimo-išvedimo patalpą, Panevėžio AVPK pareigūnas A. Z. pareiškėją išvadino „avinu“, grasino, elgėsi nepagarbiai, nesikreipė į pareiškėją kreipiniu“ Jūs“, elgėsi netaktiškai, provokuojančiai, kurstydamas pareiškėją daryti teisės pažeidimus. Liudytoju apklaustas A. Z. parodė, kad jau tuo metu, kai pareigūnas pirmą kartą atidarė kameros duris ragindamas pareiškėją išeiti, pareiškėjas pareigūną plūdo, o pakartotinai pareikalavus išeiti iš kameros – priešgyniavo, priėmimo-išvedimo patalpoje pareiškėjas grasino pareigūnui, kad suplėšys uniformą ir provokavo konfliktą. Liudytojas parodė, jog jis pats elgėsi ramiai, pareiškėjo atžvilgiu jokių įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių nevartojo, siūlė nusiraminti. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir teismo posėdžiuose liudytojais apklausti S. P., G. K., A. M., S. P.. Paminėti liudytojai parodė, jog ne A. Z., bet būtent pareiškėjas nepagarbiai kalbėjo su A. Z. ir grasino jį apspjauti, minėjo, kad pareigūnui gali suplyšti uniformą. Liudytojai patvirtino, kad A. Z. elgėsi ramiai ir reikalavo, kad pareiškėjas nusiramintų, nes reikia važiuoti į teismą, bei kad šis pareigūnas jokių nepagarbių ar necenzūrinių žodžių nevartojo bei pareiškėjui negrasino. Analogiškos aplinkybės apie pareiškėjo elgesį paminėtos ir Panevėžio AVPK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio medžiagoje pagal pareiškėjo skundą dėl Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų reg. Nr. 50-IL-431. Be to, Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja R. K. 2013 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Z. veiksmų. Nutarime nustatyta, kad 2013 m. vasario 14 d. A. Z. vykdė jam pavestas pareigas ir įgyvendino jam įstatymo suteiktas teises, tuo tarpu pats pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo pareigūnus. Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta, kad A. Z. pažeidė teisės aktų reikalavimus ar padarė nusikalstamą veiką. Paminėtas nutarimas buvo nustatyta tvarka apskųstas, tačiau paliktas galioti. Byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimus apie tai, kad Panevėžio AVPK pareigūnas A. Z. 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo atžvilgiu vartojo nepagarbius, necenzūrinius žodžius ir jam grasino. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog A. Z. atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų A. Z. veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos, kuri jam buvo padaryta Panevėžio AVPK pareigūnams A. M., D. N., G. K., S. P. ir S. P. 2013 m. vasario 14 d. konvojuojant pareiškėją iš Panevėžio AVPK areštinės į Panevėžio miesto apylinkės teismą nepaskelbus pareiškėjui jo teisių ir pareigų, nepranešus konvojaus viršininkui apie padarytus pažeidimus, neišklausius pareiškėjo pretenzijų, nepranešus atsakingam pareigūnui apie pretenzijų išsprendimą, nesikreipiant į pareiškėją kreipiniu „Jūs“, atlyginimą teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde išvardino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 38.22, 50.11, 95.1, 97, 98.1.3, 98.1.4, 98.1.5, 99.4, 106, 107, 122 punktus  ir deklaratyviai nurodė, kad Panevėžio AVPK pareigūnai A. M., D. N., G. K., S. P., S. P. juos pažeidė, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šiuos teiginius nenurodė nei skunde, nei teismo posėdžio metu neįrodinėjo. Iš liudytojų D. N., G. K., S. P. parodymų ir jų pareigybių aprašymų (I t., b. l. 157-162) teismas nustatė, kad jie vykdo teisminį konvojų, saugo ir konvojuoja konvojuojamuosius į teismus. Liudytojai patvirtino, kad konkrečių aplinkybių dėl pareiškėjo konvojavimo 2013 m. vasario 14 d. į Panevėžio miesto apylinkės teismą jie neprisimena, tačiau konvojavimo metu jie visada laikosi teisės aktų reikalavimų. Liudytojai parodė, kad visos konvojuojamųjų pretenzijos yra išklausomos ir, jeigu konvojuojamieji pareiškia pretenzijas Panevėžio AVPK administracijai, tai konvojavimas tęsiamas po to, kai pretenzijos nustatyta tvarka išsprendžiamos, tačiau 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo konvojavimo į Panevėžio miesto apylinkės teismą metu pareiškėjas jiems jokių pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių. Nei skunde, nei paaiškinimuose teismo posėdžio metu pareiškėjas net neužsiminė, kad jis reiškė kokias nors pretenzijas konvojavusiems jį į teismą pareigūnams. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti konvojavimo metu, apie kuriuos turėjo pranešti konvojaus pareigūnai. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai, girdėdami A. Z. pareiškėjo atžvilgiu išsakomus necenzūrinius žodžius ir grasinimus, privalėjo nedelsdami tarnybiniais pranešimais pranešti apie padarytus teisės pažeidimus. Tačiau kaip jau paminėta, liudytojai paneigė pareiškėjo paaiškinimus, o ir teismas nenustatė, kad A. Z. elgėsi neteisėtai, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tačiau liudytojai patvirtino girdėję, jog būtent pareiškėjas pareigūnui A. Z. sakė necenzūrinius žodžius, išsakė grasinimus. Apie tai pareigūnai A. Z. ir A. P. iš karto po įvykio tarnybiniais pranešimais pranešė Panevėžio AVPK viršininkui (medžiaga Nr. 50-IL-431). Kiti liudytojais apklausti pareigūnai parodė, jog tarnybinius pranešimus dėl incidento parašė vėliau, kai buvo vykdomas patikrinimas. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai nuslėpė padarytą teisės pažeidimą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam žala padaryta tuo, jog jis į teismą buvo konvojuojamas neužpildžius asmens bylos pažymos. Pagal Konvojavimo taisyklių XI skyriaus I dalies teisės normas, reglamentuojančias teisminio konvojaus ypatumus, konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo pranešti teismo posėdžio pirmininkui konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį, pažymėti konvojaus atvykimo laiką. Liudytojai patvirtino, kad konvojuojant į teismą, asmens bylos pažyma teismui nėra pristatoma. Sistemiškai aiškinant Konvojavimo taisyklių VIII skyriaus nuostatas, padaryta išvada, kad konvojaus viršininkas privalo gauti konvojuojamojo asmens bylą kartu su asmens bylos pažyma, kai konvojuojamasis turi būti perduodamas Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai ar teritorinės policijos įstaigos areštinei, į kurią siunčiamas konvojuojamasis (Konvojavimo taisyklių 62.5 p., XI skyriaus I dalies teisės normos). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareigūnai teisės aktų nepažeidė. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kokiu būdu jam buvo padaryta neturtinė žala ir kaip pareiškėjui atsiradusi neturtinė žala yra susijusi su asmens bylos pažymos pildymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam daroma neturtinė žala tuo, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose nėra iškvietimo mygtuko, nes reikia daužyti kameros duris, kyla triukšmas, kas pareiškėjui kelia stresą. 2008 m. balandžio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, kad teritorinių policijos įstaigų areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų”. Šiuose teisės aktuose nėra numatytas iškvietimo mygtukų areštinės kamerose įrengimas, todėl teismas nenustatė teisės aktų pažeidimo. Nesant neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.

Pareiškėjas skundu prašo priteisti neturtinę žalą, kuri jam padaryta tuo, kad Panevėžio AVPK darbuotojai elgėsi aplaidžiai ir neužtikrino, jog laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d. filmavimo įrenginių įrašai, daryti Panevėžio AVPK areštinės patalpose, būtų įrašomi į kompiuterio duomenų bazę, pažeidė teisės aktus, nustatančius, kad įrašai turi būti saugomi dešimt dienų, nurodytu laikotarpiu vaizdo įrašai nebūdavo daromi ar perkeliami į kompiuterį dėl darbuotojų netinkamai atliktų pareigų, todėl 2013 m. vasario 14 d. vaizdo įrašo nebuvo kompiuteryje ir tuo pareiškėjui padaryta neturtinė žala, nes jis negali vaizdo įrašo pateikti teismui. Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimus teritorinėse policijos įstaigų areštinėse reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 484 patvirtinti „Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimai” (toliau – Reikalavimai), pagal kurių 35 punktą areštinės vaizdo stebėjimo sistemos įrašai saugomi ne trumpiau kaip 7 paras. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turi pareigą įrodyti aplinkybę, kad nepadarę ar neišsaugoję vaizdo kamerų įrašų pareigūnai, pažeidė teisės aktų reikalavimus, bei kad jam padaryta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu.

Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-529-279/2014 (buvęs Nr. I-587-279/2013) ir Nr. I-536-279/2014 (buvęs Nr. I-1028-279/2014) pagal pareiškėjo skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Administracinėje byloje Nr. I-529-279/2014 pareiškėjas skundu prašo priteisti jam 50 000 Lt neturtinės žalos, kurią, be kita ko, kildina iš Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, jiems „nepadarius 2013 m. vasario 14 d. filmuotos medžiagos, esančios Panevėžio APVK Informatikos ir ryšių skyriuje, tuo leidus sunaikinti jai išsitrynus praėjus saugojimo laikui kompiuteryje” (b. l. 88), atlyginimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-536-279/2014 pareiškėjas skundu (b. l. 95-111), be kita ko, prašo priteisti jam iš atsakovo 15 000 Lt neturtinė žalos atlyginimą už tai, kad Panevėžio AVPK darbuotojai nepadarė filmuotų medžiagų, darytų filmavimo įrenginiais, esančiais Panevėžio AVPK patalpose ir lauke, neperkėlė įrašų kopijų į laikmenas ir neišsaugojo, neprijungė prie tyrimo medžiagos, sunaikino įrodymus – filmuotas medžiagas (b. l. 96). Administracinėje byloje Nr. I-536-279/201 pareikštu skundu pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Panevėžio AVPK darbuotojų veiksmų, jiems nepadarius 2013 m. vasario 14 d. areštinės vaizdo kamerų įrašų kopijų, neužtikrinus, kad vaizdo įrašai neišsitrintų (b. l. 106). Pareiškėjas nurodo, kad dėl paminėtų bei kitų skunde nurodytų Panevėžio AVPK veiksmų jis patyrė neturtinę žalą (b. l. 108). Paminėtose administracinėse bylose pareiškėjo skundai Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gauti atitinkamai 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir 2013 m. birželio 9 d., t. y. dar prieš pareiškėjui kreipiantis į teismą su skundu nagrinėjamoje byloje. Administracinėje byloje Nr. I-529-279/2014 skundas priimtas 2013 m. rugsėjo 5 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o administracinėje byloje Nr. I-536-279/2014 skundas, po trūkumų ištaisymo, priimtas 2014 m. sausio 7 d., tačiau pagal bendrą taisyklę yra laikoma, kad skundas, kurio trūkumus pareiškėjas ištaisė teismo nustatytu terminu, yra laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, t. y. 2013 m. birželio 9 d. (ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 1 d., CPK 115 str.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodinėja jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad Panevėžio AVPK pareigūnai, pažeisdami teisės aktus, nepadarė, neišsaugojo, vaizdo įrašų. Taip pat jis neįrodinėja jokių aplinkybių, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo ir Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų ar neveikimo laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2013 m. kovo 31 d., išskyrus pareiškėjo nuorodą, kad dėl 2013 m. vasario 14 d. areštinės vaizdo kamerų įrašų neišsaugojimo pareiškėjas jų negalėjo pateikti teismui ir jam buvo padaryta žala. Tačiau, be kita ko, būtent dėl 2013 m. vasario 14 d. areštinės vaizdo kamerų įrašų neišsaugojimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas bylinėjasi Panevėžio apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-536-279/2014 ir I-529-279/2014. Tiek anksčiau teisme pradėtose paminėtos administracinėse bylose, tiek ir nagrinėjamoje byloje, be kitų, yra sprendžiamas tas pats administracinis ginčas tarp tų pačių šalių: t. y. ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo Panevėžio AVPK neišsaugojus 2013 m. vasario 14 d. areštinės vaizdo įrašų, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 4 p.). Kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimas dėl atlyginimo neturtinės žalos atsiradusios, Panevėžio AVPK neužtikrinus vaizdo kamerų įrašų išsaugojimo, atmestas, kadangi pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad kitu jo minimu laikotarpiu atsakovas veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktų reikalavimus bei kad pareiškėjo nurodyta neturtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su vaizdo įrašų neišsaugojimu ar jų nedarymu skunde nurodytu laikotarpiu.

III.

Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 70-72), kuriame prašo panaikinti 2014 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nuslėpė liudytojų parodymus, išimdamas iš jų tik tai, kas naudinga atsakovo atstovui, savaip juos interpretavo. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie neprisiminė arba nenorėjo sakyti, kokius žodžius A. Z. sakė pareiškėjui, jų parodymai tarpusavyje nesutampa: A. Z. 2013 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime rašė, kad neva pareiškėjas jį įžeidinėjo, būdamas 14 areštinės kameroje, o liudytojas B. B. to nepatvirtino; teismo posėdžio metu A. Z. jau keitė savo parodymus, kad pareiškėjas jį įžeidinėjo jau išėjimo iš areštinės patalpoje, bet kiti liudytojai to nepatvirtino, sakė, kad to nebuvo; taip pat A. Z. teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėjas grasino išėjęs į laisvę su juo susidoroti, tačiau liudytojai ir to nepatvirtino, teigė, kad to nebuvo. Pareiškėjas tvirtino, kad jo atžvilgiu įžeidžiantys žodžiai buvo sakomi prie 14 kameros, o teismas net nepaklausė liudytojo B. B., kokius žodžius A. Z. pareiškėjui sakė prie 14 kameros, ar jis juos atsimena ir ar gali atkartoti.
2. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 13, 14 d. posėdžio metu nebeleido pareiškėjui užduoti klausimus liudytojams, trukdė užduoti klausimus, patarinėjo, kaip juos užduoti, nutraukė klausimų uždavimą, pats uždavinėjo menamus klausimus, demonstravo priešiškumą pareiškėjui, žemino ir įžeidinėjo pareiškėją, tuo rodydamas šališkumą.
3. Atsakovo atstovas net neteikė teismui tokių įrodymų, kuriais remdamasis, teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Atsakovo atstovas pats turi teikti įrodymus, argumentuoti baigiamosiose kalbose, o teismas negali jo atstovauti.
4. Pirmosios instancijos teismas nuslėpė tai, kad liudytojas B. B. patvirtino, jog į pareiškėją kreipiasi tyčiodamasis iš kreipinio „Tu“.
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas privalo užtikrinti pareiškėjo saugią gyvenamąją aplinką, o nesant iškvietimo mygtukų, durys yra trankomos, tuo sukeliant triukšmą ir stresą pareiškėjui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 83-84) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl 2013 m. vasario 14 d. Panevėžio AVPK areštinės vaizdo kamerų įrašų neišsaugojimo paliko nenagrinėtą, kadangi dėl to Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos kitos bylos, o likusią skundo dalį dėl Panevėžio AVPK pareigūno A. Z. veiksmų, 2013 m. vasario 14 d. raginant pareiškėją išeiti iš kameros konvojuoti jį į Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdį, Panevėžio AVPK pareigūnų A. M., D. N., G. K., S. P. ir S. P. veiksmų 2013 m. vasario 14 d. konvojuojant pareiškėją iš Panevėžio AVPK areštinės į Panevėžio miesto apylinkės teismą, Panevėžio AVPK areštinės kameroje pareigūno iškvietimo mygtuko nebuvimo, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su teismo atliktu įrodymų, t. y. liudytojų parodymų, vertinimu. Jis teigia, jog liudytojai neprisiminė arba nenorėjo sakyti, kokius žodžius A. Z. sakė pareiškėjui, jų parodymai tarpusavyje nesutampa. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 13, 14 d. posėdžio metu nebeleido pareiškėjui užduoti klausimus liudytojams, trukdė užduoti klausimus, patarinėjo, kaip juos užduoti, nutraukė klausimų uždavimą, pats uždavinėjo menamus klausimus, demonstravo priešiškumą pareiškėjui, žemino ir įžeidinėjo pareiškėją, tuo rodydamas šališkumą. Nurodo, jog atsakovo atstovas net neteikė teismui tokių įrodymų, kuriais remdamasis, teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nuslėpė tai, kad liudytojas B. B. patvirtino, jog į pareiškėją buvo kreipiamasi tyčiojantis kreipiniu „Tu“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas privalo užtikrinti pareiškėjo saugią gyvenamąją aplinką, o nesant iškvietimo mygtukų, durys yra trankomos, tuo sukeliant triukšmą ir stresą pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, bei patikrinusi visą bylą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nagrinėjamą administracinę bylą, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo pažymėtina, jog teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (ABTĮ 57 str. 6 d.). Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus įvertino tinkamai, atsižvelgęs į visumą byloje esančių duomenų.

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, Panevėžio AVPK pareigūnas A. Z. 2013 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. vasario 14 d. apie 8 val. nuėjęs prie 14 kameros jis pasakė pareiškėjui, kad ruoštųsi važiuoti į 9 val. 15 min. Panevėžio miesto apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį. Apie 8 val. 35 min., pareigūnui priėjus prie 14 kameros ir atidarius kameros duris, pareiškėjas kategoriškai atsisakė išeiti iš kameros, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimu, iš kameros neišėjo, atsikalbinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atėjus 8 val. 45 min. prie 14 kameros antrą kartą, pareiškėjas, priešgyniaudamas pareigūnui, išėjo iš kameros ir buvo nuvestas konvojaus pareigūnų į priėmimo-išvedimo patalpą, kurioje pareiškėjas konvojaus pareigūnų D. N., G. K., S. P., A. M., S. P. akivaizdoje toliau įžeidinėjo pareigūną A. Z. necenzūriniais žodžiais, paprašius nusiraminti, pareiškėjas nevykdė A. Z. teisėtų reikalavimų, siūlė pareigūnui spjauti į veidą ir nusivilkti uniformą, nes ji netyčia gali suplyšti. Šiuos teiginius analogiškai patvirtino ir Panevėžio AVPK pareigūnai A. M., G. K., D. N., S. P., S. P. ir B. B. 2013 m. vasario 14 d., 2013 m. kovo 6 d. ir 2013 m. kovo 22 d. tarnybiniuose pranešimuose.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas A. Z. nurodė, kad konfliktas su pareiškėju 2013 m. vasario 14 d. vyko dėl A. Z. nurodymo pareiškėjui išeiti iš kameros nevykdymo. Visi areštinėje laikomi asmenys kasdien apie 7 val. ryto yra perspėjami, kad maždaug po pusvalandžio būtų pasiruošę važiuoti į teismą. 2013 m. vasario 14 d. pareigūnui nuėjus prie pareiškėjo kameros, šis iš jos neišėjo, pradėjo aiškinti, kad nespėjo pasiruošti, pareigūną pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Pareigūnas uždarė kameros duris ir nuėjo. Po kelių minučių vėl atėjo, ir šį kartą pareiškėjas priešgyniaudamas jau išėjo iš kameros. Nuvedus pareiškėją iki perdavimo konvojui vietos, pareiškėjas pradėjo grasinti A. Z., kad suplėšys uniformą, išėjęs į laisvę su juo susidoros, vadinti necenzūriniais žodžiais. Pareigūno manymu, pareiškėjas jį provokavo, kad kiltų koks nors konfliktas, tačiau jis nesileido į konfliktą, sakė pareiškėjui nusiraminti, kad surašys tarnybinį pranešimą, pareiškėjui bus paskirta nuobauda, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo, toliau įžeidžiančiai elgėsi, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir buvo išvestas pro duris konvojuoti į teismą. Į pareiškėją visuomet kreipiasi kreipiniu „Jūs“ arba „Gerbiamas, K.“.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Panevėžio AVPK pareigūnas D. N. 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo konvojavimo metu vykusių įvykių (įžeidinėjimo ir pan.) neprisiminė ir patvirtino, kad į pareiškėją visuomet kreipiasi kreipiniu „Jūs“. Pareigūnas S. P. teismo posėdžio metu taip pat detaliai neprisiminė 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo konvojavimo metu vykusių įvykių, tik prisiminė, kad pareiškėjas minėjo, jog apspjaus pareigūną, suplėšys uniformą, o pareigūnas A. Z. prašė pareiškėjo nutraukti neteisėtus veiksmus. Taip pat patvirtino, kad į pareiškėją visuomet kreipiasi kreipiniu „Jūs“. Liudytoju apklaustas pareigūnas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo konvojavimo metu pareiškėjas pareigūną A. Z. norėjo apspjauti, suplėšyti uniformą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas G. K. neprisiminė 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo konvojavimo metu vykusių įvykių. Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėją 2013 m. vasario 14 d. į priėmimo-išvedimo patalpą konvojavimui į teismą atvedė pareigūnas A. Z., o pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, žadėjo A. Z. apspjauti, kai išeis į laisvę grasino susidoroti su pareigūnu, suplėšyti uniformą. Pareigūnas A. Z. pareiškėjo atžvilgiu elgėsi ramiai, į jokius konfliktus nesileido. Prieš atvedant į priėmimo-išvedimo patalpą pareiškėjas pirmą kartą nesileido vedamas, tik antrą kartą buvo atvestas. Atvedus pareiškėją į priėmimo-išvedimo patalpą jis reiškė savo nepasitenkinimą, o pareigūnai jo atžvilgiu nebuvo priešiškai nusiteikę. Į pareiškėją, kaip ir į kitus suimtuosius, visada kreipiasi kreipiniu „Jūs“. Liudytoju apklaustas pareigūnas B. B. teismo posėdžio metu parodė, jog 2013 m. vasario 14 d. rytinio patikrinimo metu kaip visada pareigūnai ėjo per kameras ir informavo kamerose laikomus asmenis apie teismų posėdžius, aiškinosi, kas turi kokių pretenzijų. Tokiu būdu buvo užeita į 14 kamerą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir pareiškėjas buvo informuotas, kad tą dieną ryte bus teismo posėdis ir pareiškėjas ruoštųsi vykti. Kai atėjo laikas pareiškėją vežti į teismą, budėtojas A. Z. atrakino pareiškėjo kameros duris ir paprašė išeiti, o pareiškėjas pradėjo sakyti, kad nespėjo pasiruošti, kad jam reikia laiko. Tuomet budėtojas leido pareiškėjui keletą minučių dar pasiruošti, o atėjus antrą kartą, pareiškėjas vėl nurodė, jog nespėja pasiruošti. Tada buvo griežtai pareikalauta pareiškėjo išeiti iš kameros, o po įkalbinėjimų pareiškėjas pats išėjo iš kameros. Budėtojas nuvedė pareiškėją prie areštinės išėjimo. Liudytojas B. B. girdėjo, kad išėjimo patalpoje vyko kažkoks konfliktas, bet kas konkrečiai, ką sakė, jis negirdėjo, buvo toliau nuo tos vietos, girdėjo įvairių žmonių balsus. Teigė, jog nežymus konfliktas prasidėjo jau prie 14 kameros, tačiau iš esmės vyko toliau, išvedimo patalpoje, kurio liudytojas negirdėjo. Kreipdamasis į pareiškėją jis visuomet kultūringai sako „Jūs“ arba „Tu“.

Taigi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų iš esmės buvo patvirtintas Panevėžio AVPK pareigūnų (A. Z., A. M., G. K., D. N., S. P., S. P. ir B. B.) tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas 2013 m. vasario 14 d. įvykio aprašymas ir teigta, kad apskritai pats pareiškėjas pareigūno A. Z. atžvilgiu elgėsi netinkamai, jį įžeidinėjo. Liudytojas pareigūnas A. Z. pakartojo savo paaiškinimus, išdėstytus 2013 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, nekeitė savo parodymų. Kaip pareigūnas nurodė savo tarnybiniame pranešime bei teismo posėdžio metu, pareiškėjas jį įžeidinėjo tiek paprašytas išeiti iš 14 kameros, tiek nuvedus pareiškėją į areštinės priėmimo-išvedimo patalpą. Pastebėtina, jog konkretūs žodžiai, pasakymai, išsireiškimai, kaip pareiškėjas įžeidinėjo pareigūną A. Z., bei kur konkrečiai tai vyko, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos, padarytos galimai neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmai, atlyginimo klausimui svarbus yra valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų faktas. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūno A. Z. (bei kitų Panevėžio AVPK pareigūnų) neteisėtų veiksmų faktas nebuvo nustatytas, priešingai nustatytas galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų faktas. Pareiškėjas, šiuo atveju nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu, argumentuoja tai iš liudytojų parodymų paimdamas tik kelis žodžius ir frazes bei įrodinėja, kad tokiu būdu liudytojų parodymai yra prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų parodymai, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinami iš esmės, vertinama jų visuma, ar jie patvirtina byloje nagrinėjamo ginčo faktinę situaciją ar ne, tačiau atskirai nevertinami ir nelyginami byloje esančių įrodymų pavieniai žodžiai ar frazės. Tai, kad pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas tuos įrodymus vertino netinkamai.

Pažymėtina, kad apskritai 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo konvojavimo metu vykusių įvykių, t. y. pareigūno A. Z. ir pareiškėjo veiksmų vykusio konflikto metu, įvertinimas atliktas Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus, Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo sprendimais, pagal kuriuos nebuvo nustatyta, kad pareigūnas A. Z. pažeistų kokių nors teisės aktų reikalavimus ir padarytų nusikalstamą veiką. A. Z. vykdė jam pavestas pareigas ir įgyvendino jam įstatymo suteiktas teises, tuo tarpu pats pareiškėjas nevykdė savo pareigų, t. y. vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo pareigūnus. Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Z. veiksmų. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu minėtas Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus 2013 m. balandžio 4 d. nutarimas paliktas galioti, pareiškėjo skundas atmestas ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Z. veiksmų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį. Teismai konstatavo, kad minėti tyrimai yra teisėti ir pagrįsti surinktais duomenimis, pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, priešingai, atlikus patikrinimą buvo gauti duomenys apie paties pareiškėjo galimai neteisėtą elgesį areštinėje, dėl ko pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimus apie tai, kad Panevėžio AVPK pareigūnas A. Z. 2013 m. vasario 14 d. pareiškėjo atžvilgiu vartojo nepagarbius, necenzūrinius žodžius ir jam grasino, todėl byloje neįrodyta, jog A. Z. atliko neteisėtus veiksmus, o dėl to valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

Dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 13, 14 d. posėdžių tvarkos teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo teiginiai, kad teismas jų metu nebeleido pareiškėjui užduoti klausimų liudytojams, trukdė užduoti klausimus, patarinėjo, kaip juos užduoti, nutraukė klausimų uždavimą, pats uždavinėjo menamus klausimus, demonstravo priešiškumą pareiškėjui, žemino ir įžeidinėjo pareiškėją, tuo rodydamas šališkumą, yra nepagrįsti. Išklausius šių teismo posėdžių garso įrašus, matyti, jog teismas 2014 m. vasario 13 d. posėdžio metu tik vieną kartą įspėjo pareiškėją dėl pernelyg ilgai dėstomų prašymų ir jų pagrindimo teismo posėdžio pradžioje, tačiau toliau visiškai neribojo pareiškėjo pasisakymų ir jų trukmės. 2014 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu, apklausiant liudytojus, teismas taip pat leido pareiškėjui užduoti klausimus, netrukdė tam, tačiau pareiškėjui pradėjus uždavinėti abstrakčius, nesusijusius su byla klausimus, teismas įspėjo pareiškėją dėl to, prašė užduoti su jo skundu susijusius klausimus. Taigi, iš teismo posėdžių garso įrašų apskritai matyti, kad pirmosios instancijos teismas nedemonstravo priešiškumo pareiškėjui, jo nežemino ir neįžeidinėjo, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl teismo posėdžio ir teismo šališkumo. Pastebėtina, jog apskritai teismas (teisėjas, teismo posėdžio pirmininkas) privalo palaikyti teismo posėdžio tvarką, be kita ko, ir įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės (ABTĮ 82 str.).

Teigdamas, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui tokių įrodymų, kuriais remdamasis, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, pareiškėjas nenurodo, kokie konkrečiai tai įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tačiau atsakovo atstovas jų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto pareigybės aprašymu, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymais, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus postinio pareigybės aprašymu, pateiktais atsakovo atstovo Panevėžio AVPK (I t., b. l. 118-119; 154-162), Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio medžiaga pagal G. K. skundą dėl Panevėžio AVPK policijos pareigūnų veiksmų Reg. Nr. 50-IL-431, Panevėžio AVPK Imuniteto skyriaus 2013 m. medžiaga Reg. Nr. 0113000163701 (nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), pateiktomis atsakovo atstovo Panevėžio AVPK (I t., b. l. 45), Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžių metu, ir kitais įrodymais, kurie, be kita ko, buvo pateikti atsakovo atstovo Panevėžio AVPK (I t., b. l. 8-26; 45-63; 118-177). Taigi, pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo byloje, taip pat atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, teismo posėdžių metu ištirtais įrodymais (liudytojų parodymais), kitais duomenimis, t. y. objektyviais duomenimis, todėl nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, jog teismas atstovavo atsakovą.

Dėl pareigūno iškvietimo mygtukų nebuvimo Panevėžio AVPK areštinėje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2008 m. balandžio 24 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintuose Tipiniuose teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimuose bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų” nėra numatytas iškvietimo mygtukų areštinės kamerose įrengimas, todėl nėra ir teisės aktų pažeidimo. Teisėjų kolegija priduria, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose (šiuo atveju teritorinių policijos įstaigų areštinėse) pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose. Taigi, nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK areštinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiškėjas, nesant pareigūno iškvietimo mygtuko, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti taip pat nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas