Civilinė byla Nr. eA2-197-480/2019
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.4.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. E., atstovaujamo advokato padėjėjo M. R., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3347-454/2018, kuria atsisakyta atnaujinti civilinės bylos procesą pagal pareiškėjo K. E. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-784/2013 pagal ieškovės A. E. patikslintą ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. patikslintą priešieškinį ieškovei A. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. E. patikslintu prašymu prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1588-784/2013 procesą dalyje dėl turto padalijimo; atnaujinus civilinės bylos procesą ir išnagrinėjus bylą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria K. E. ir A. E. priteista po 1/2 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); atmestas K. E. reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei iš K. E. A. E. naudai priteista 10614,97 Eur kompensacija ir šioje dalyje priimti tokį sprendimą: priteisti K. E. gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); priteisti K. E. 0,0830 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti A. V. 17435 Eur kompensaciją už 0,0830 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą toje dalyje, kurioje buvo sprendžiami žemės sklypo, namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir kompensacijos už turtą priteisimo klausimai. Nurodė, kad procesą būtina atnaujinti ir dėl to, jog A. V. ir A. V., elgdamiesi nesąžiningai ir nepateikdami teismui visų įrodymų dėl lėšų panaudojimo, nuslėpė svarbias aplinkybes, kurių nenustatymas byloje turėjo itin didelės reikšmės sprendžiant turto įgijimo klausimus, sudarant dalintino turto balansą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl nekilnojamųjų daiktų įsigijimo, kurios nebuvo žinomos nei K. E., nei santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusiems teismams, darytina išvada, kad A. V. sąmoningai vengė pateikti teismui jai priklausančių banko sąskaitų išrašus, nes tuomet būtų paaiškėjusios aplinkybės dėl to, jog A. V. nepanaudojo jos nurodomų lėšų namo statybai bei kito turto įsigijimui.
3. Pareiškėjas nurodė, kad teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėje byloje, iškeltoje pagal K. E. ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, akivaizdžiai patvirtina, kad A. V. ir A. V. veikė prieš teisingą, objektyvų ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą, ėmėsi neteisėtų priemonių ir veiksmų išvengti galimai jiems nepalankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, todėl neatmestina tai, kad A. V. ir A. V. neteisėtų priemonių ir veiksmų ėmėsi ir santuokos nutraukimo byloje. Šias aplinkybes būtina patikrinti ir nustatyti tikrąsias aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismas pasisakęs, kad šie klausimai gali būti sprendžiami tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylos procesą.
4. Paaiškėjo, kad A. V. tėvas A. V. galimai klaidino teismą, įrodinėdamas, kad pavedimais dovanojo pinigus savo dukrai A. V. ir taip prisidėjo prie ginčo namo statybos ir namų apyvokos ir apstatymo daiktų įsigijimo. Be to, A. V. ir A. V. įrodinėjo, kad A. V. pervedamos lėšos įvairioms įmonėms buvo skirtos ginčo namo statybai, nors pats A. V. remontavo jam priklausantį, gretimame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantį namą ir lėšas pervedinėjo už jam priklausančio namo remontą. Nurodė, kad A. V. iš esmės neprisidėjo prie ginčo namo statybų, nenaudojo asmeninių lėšų namo apstatymo daiktams ir buitinėms reikmenims įsigyti, o gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas asmeninėmis skolintomis K. E. lėšomis, todėl minėtinas turtas turėtų būti priteistinas K. E.. Be to, priteistinas gyvenamasis namas stovi ant A. V. šiuo metu priklausančio 0,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris taip pat turėtų būti priteistinas K. E., A. V. priteisiant kompensaciją už šį žemės sklypą.
5. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė atsisakyti atnaujinti procesą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tai, jog kitoje civilinėje byloje teismas išaiškino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas tokį reikalavimą turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios turi būti atnaujintas procesas santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl turto padalijimo. Pareiškėjui aplinkybės, kad nekilnojamieji daiktai (kiti inžineriniai statiniai, tokie kaip tvoros, varteliai, šulinys, dengtas baseinas, atraminės sienelės ir pan.) jau buvo pastatyti iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, buvo žinomos, nes jis teigia, kad juos pastatant pats dalyvavo. Taigi šios aplinkybės neatitinka vieno iš būtinų požymių, jog pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priimant sprendimą.
6. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į prašymą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau yra nustatytos teismų sprendimais ir jie yra įsiteisėję. Nekilnojamasis turtas įgytas Norvegijoje po santuokos nutraukimo ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Paminėti daiktai jau egzistavo bei dėl jų buvo reiškiamas reikalavimas. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
9. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje išsamiai išnagrinėta apie lėšų panaudojimą priimant sprendimą dėl turto ir prievolių įvykdymo. Šioje byloje pateikti išrašai iš A. V. banko sąskaitų nepatvirtina, jog lėšos galėjo būti panaudotos išskirtinai asmeninių poreikių tenkinimui ar nekilnojamojo turto pirkimui Norvegijoje. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas jau po santuokos nutraukimo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad A. V. lėšas naudojo ne statybinių medžiagų pirkimui paremtos jo įsitikinimais bei prielaidomis, vadovaujantis įvairiais išrašais iš pateiktų bankų sąskaitų. Atlikti įvairūs mokėjimai bei grynų pinigų nuėmimas nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad A. V. lėšas nukreipė ne statyboms, o nekilnojamojo turto pirkimui užsienyje.
10. Tai, kad kitoje civilinėje byloje Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu išaiškino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas tokį reikalavimą turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios turi būti atnaujintas procesas santuokos nutraukimo bylos dalyje dėl turto padalijimo.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje kreipėsi 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo, o tai taip pat sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo K. E. reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju (apeliaciniu) skundu pareiškėjas K. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3347-454/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti K. E. 2017 m. gruodžio 5 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti iš atsakovų visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
13.1. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d., t. y., nepraleidus įstatyme nustatyto termino ir šią aplinkybę labai aiškiai patvirtina bylos medžiaga (el. b. t. 11, b. l. 1). Taigi ši teismo nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė negalėjo būti pagrindu atmesti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
13.2. K. E. ir A. V. santuoka buvo nutraukta 2015 m. balandžio 10 d., o nekilnojamasis turtas Norvegijoje įgytas 2013 m. rugsėjo mėn., ką patvirtino pati A. V. (el. b. t. 13, b. l. 7-9), todėl teismo išvada prieštarauja tikrovei.
13.3. A. V. banko sąskaitų išrašai, kurie atskleidė faktą, kad jokių lėšų ginčo namo statybai A. V. neskyrė, o kaupė jas grynaisiais pinigais, t. y., atskleidė esmines aplinkybes, dėl kurių nežinojimo skyrybų byloje buvo neteisingai sudarytas dalintino turto balansas, buvo išreikalauti 2017 m. gruodžio 5 d. pateikto prašymo nagrinėjimo procese, t. y. 2018 m. balandžio mėn.
13.4. Nurodė, kad pinigai esantys sutuoktinio banko sąskaitoje yra laikomi bendrais, todėl į dalintino turto balansą santuokos nutraukimo byloje turėjo būti įtrauktos ir A. V. banko sąskaitose ir grynaisiais pinigais turėtos ir uždeklaruotos lėšos, tačiau tas nebuvo padaryta. Esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, paaiškėjo jau prašymo nagrinėjimo stadijoje, teismui išreikalavus A. V. banko sąskaitų išrašus, todėl teismo išvados dėl praleisto termino neteisingos ir nelogiškos.
13.5. Pažymėjo, kad teismas neįvertino A. V. turto deklaracijose užfiksuotų duomenų ir skundžiamoje nutartyje dėl šių įrodymų visiškai nepasisakė. Šios deklaracijos (el. b. t. 11, b. l. 155 - 189), kartu su A. V. banko sąskaitų išrašais (el. b. t. 12, b. l. 107 – 176), patvirtina, kad ji kaupė lėšas grynaisiais pinigais tuo metu, kai jis pats savo darbu ir už savo asmenines lėšas statė ginčo namą, o po to šiomis sukauptomis lėšomis, 2013 m. rugsėjo 9 d. jos tėvui pervedus trūkstamą 1/10 dalį sumos, A. V. įsigijo Norvegijoje žemės sklypą su namu. Ši aiški aplinkybė sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo spręsti pagal įstatymų nuostatas.
13.6. Be to, A. V. nuimtus grynuosius pinigus ne tik kaupė, bet ir perdavinėjo A. V.. Tuo pačiu metu kai jis statė jų šeimos gyvenamąjį namą, A. V. ne tik įrenginėjo savo namą (duomenys neskelbtini), bet ir statėsi vilą (duomenys neskelbtini).
13.7. Pabrėžė, kad išnagrinėtoje (skyrybų) byloje niekada net nebuvo reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių, nes jie nebuvo inventorizuoti ir tai tapo įmanoma tik po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. Byla, kurioje buvo pareikštas reikalavimas priteisti ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių, neišnagrinėta iki šiol. Būtent šioje byloje teismas ir pasisakė, kad vykdant teisingumą būtina atnaujinti procesą.
13.8. Nurodė, kad susipažinus su teismo išreikalautais banko sąskaitų išrašais paaiškėjo naujos, itin reikšmingos ir esminės reikšmės bylos baigčiai turinčios aplinkybės, kad A. V. santuokos metu sukaupė didelę pinigų sumą, kuri nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą, ji nebuvo dalinama, nebuvo aiškinamasi, kaip ta pinigų suma buvo išleista, koks konkretus turtas buvo įsigytas, kuris taip pat turėjo buvo įtrauktas į dalintino turto balansą. Be to, visiškai neaišku ar Kauno apylinkės teismas tinkamai susipažino su išreikalautais banko sąskaitų išrašais, nes skundžiamoje nutartyje teismas apskritai nepasisakė dėl banko sąskaitų išrašų turinio.
14. Suinteresuotas asmuo A. V., atstovaujamas advokato V. M. ir A. V., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. E. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti suinteresuotam asmeniui A. V. bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo K. E.
Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Pareiškėjas K. E. jau santuokos nutraukimo byloje reiškė reikalavimą dėl ieškovės banko sąskaitų išreikalavimo, bet teismas jį atmetė (el. b. t. 15, b. 1. 61). Šį klausimą pareiškėjas taip pat kėlė apeliaciniame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo. Taigi, pareiškėjui santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu jau buvo žinoma apie tokio įrodymo, kaip A. V. sąskaitos išrašai, egzistavimą, nes jis tokius įrodymus prašė išreikalauti. Dėl jų įrodomosios reikšmės byloje teismas pasisakė. Akivaizdu, kad A. V. banko sąskaitų išrašai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
14.2. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje buvo išsamiai aiškinamasi ir nustatinėjama kokias lėšas šalys panaudojo namo statybai. Teismai, nagrinėdami santuokos nutraukimo bylą, nustatė, kad A. V. lėšos pagal jungtinės veiklos sutartis buvo pervedamos dalimis į ieškovės asmeninę sąskaitą arba tiesiogiai tiekėjams, arba perduodamos grynaisiais pinigais. Ieškovė pripažino, kad pagal jungtinės veiklos sutartis visos lėšos buvo gautos ir panaudotos namui statyti, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.
14.3. Teismas pagrįstai laikė pareiškėjo išvedžiojimus subjektyvia nuomone ir prielaidomis, kad A. V. į jos banko sąskaitą A. V. pervestas sumas naudojo ne namo statybai, nes mokėjimai bei grynų pinigų nuėmimas nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad A. V. lėšas nukreipė ne statyboms, o nekilnojamojo turto pirkimui užsienyje. Pažymėjo, jog nemažai atsiskaitymų su namo statybą vykdžiusiais asmenimis buvo atliekama grynaisiais pinigais, taip pat daug statybinių medžiagų buvo įsigyjama Lenkijoje.
14.4. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad santuokos nutraukimo byloje buvo išsamiai aiškinamasi ir nustatinėjama kokias lėšas šalys panaudojo namo statybai, plačiau nevertino A. V. turto deklaracijų, kurios taip pat neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes apie jų egzistavimą buvo ir galėjo būti žinoma byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą šioje dalyje santuokos nutraukimo byloje.
14.5. Akcentavo tai, kad šalių santuokos nutraukimo byla buvo iškelta 2010 metais, o šalių santuokos nutraukimo byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2013 m. birželio 11 d. Nekilnojamąjį turtą Norvegijoje A. V. įsigijo 2013 m. rugsėjo mėnesį, t. y. jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtinių teisių prasme pagrįstai sprendė, jog šis turtas įsigytas jau po santuokos nutraukimo.
14.6. Patvirtino, kad pareiškėjui jau santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos aplinkybės, jog nekilnojamieji daiktai (kiti inžineriniai statiniai, tokie kaip tvoros, varteliai, šulinys, dengtas baseinas, atraminės sienelės ir pan.) buvo pastatyti iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes jis patvirtina, kad juos pastatant pats dalyvavo.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes po teismo sprendimo priėmimo jam paaiškėjo naujos reikšmingos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas visų daiktų padalijimo klausimas ir Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime pasisakė, jog šis klausimas gali būti sprendžiamas tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylos procesą. Be to, A. V. ir A. V. nepateikė teismui visų įrodymų dėl lėšų panaudojimo, kurių nenustatymas byloje turėjo itin didelės reikšmės sprendžiant turto įgijimo klausimus, sudarant dalintino turto balansą, o susipažinus su banko sąskaitų išrašais paaiškėjo, kad A. V. santuokos metu sukaupė didelę pinigų sumą, kuri nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą, nebuvo aiškinamasi, kaip ta pinigų suma buvo išleista. Taip pat, kad A. V. santuokos metu įsigijo nekilnojamojo turto Norvegijoje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu nutraukė K. E. ir A. E. santuoką, įregistruotą 2002 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę - J., atsakovui – E., sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą padalino tokiu būdu: priteisė ieškovei: 1/2 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), su sprendime išvardintais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis, 36651,38 Lt piniginę kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas pastatant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis, o atsakovui priteisė: 1/2 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), su sprendime išvardintais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis, 1531,51 Lt išlaidų namui išlaikyti. Teismas pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis su kreditoriumi „Swedbank“ AB, su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“. Pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis: paskolas iš N. O. C.; iš I. G.; iš J. R.; iš A. Š.; iš A. B.; iš A. S.; iš K. K.; iš E. V. B.; iš A. T. B.; iš J. G.; iš I. J.; iš B. S.; iš V. S.; iš E. J. M.; iš M. G.. Atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo teismas paliko nenagrinėtu, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė bei atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
21. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto dalyje ir šią dalį išdėstė taip: priteisė A. E. gyvenamąjį namą su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1), esantį (duomenys neskelbtini) su nutartyje išvardintais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis; priteisė K. E. nutartyje išvardintus namų apyvokos ir apstatymo reikmenis; priteisė atsakovui K. E. iš ieškovės A. E. 166 980,93 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą bei atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikino; Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto pakeitė ir ją išdėstė taip: priteisė A. E. 1/2 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), su nutartyje išvardintais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis; priteisė K. E. 1/2 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), su nutartyje išvardintais namų apyvokos ir apstatymo reikmenimis; priteisė A. E. iš K. E. 10665,60 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis bei už kasatoriui priteisiamą didesnę turto dalį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; likusią Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis paliko nepakeistą.
23. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu išaiškino, jog pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas tokį reikalavimą turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje ir dėl to būtina atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą dalyje dėl turto padalinimo.
24. Pareiškėjas K. E. nurodė, kad kiemo statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, todėl nebuvo išspręstas klausimas dėl baseino padalijimo, esančio sklype (duomenys neskelbtini). Tačiau iš civilinės bylos Nr. 2-1588-748/2013 medžiagos matyti, kad K. E. jau pirmosios instancijos teisme santuokos nutraukimo bylos metu įrodinėjo aplinkybes, jog minėtą baseiną įrenginėjo savo asmeninėmis lėšomis, nurodydamas, kad būtent jis statė gyvenamąjį namą, baseiną, įrengė komunikacijas, nuotekų valymo sistemas. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad kitų inžinerinių statinių – baseino įrengimas pareiškėjui K. E. buvo žinomas jau nuo pat jo statybos pradžios. Tai, kad minėtas baseinas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors pareiškėjui apie tai buvo žinoma santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises, nesiekė, kad minėtas objektas (baseinas), kaip nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas VĮ Registrų centre ir būtų dalintinas.
25. Kaip matyti iš civilinė bylos Nr. 2-1692-435/2017 medžiagos, K. E. 2016 m. liepos 26 d. teisme pareiškė reikalavimą priteisti ieškovui ir atsakovei A. V. po 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių (tvoros t1, tvoros t2, tvoros su varteliais t3); kitų inžinerinių statinių (šulinio k2); kitų inžinerinių statinių (dengto baseino c1); kitų inžinerinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b4). Pažymėtina, kad statiniai, kurie neįteisinti sutuoktinių vardu negali būti laikomi santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju prašomi padalinti inžineriniai statiniai kaip santuokoje įgytas turtas, tačiau nepadalytas santuokos nutraukimo byloje nėra galimas, kadangi jis nebelaikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjui K. E. aplinkybė apie sklype esantį baseiną buvo žinoma nuo pat baseino įrengimo pradžios, nes jis pats įrodinėjo, jog baseiną statė savo asmeninėmis lėšomis ir šis klausimas buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Taigi, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo reikalavimas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, kurie buvo sukurti, bet nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl siekdamas įregistruoti jau sukurtus (pastatytus) daiktus ieškovas turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir tik teismui nustačius, kad statiniai yra pastatyti teisėtai ir už ieškovo lėšas ar dalį jų, tokio teismo sprendimo pagrindu galėtų būti įregistruotas daiktinių teisių atsiradimas. Tačiau, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teismų yra nustatyta aplinkybė, jog minėtas baseinas yra įrengtas asmeninėmis A. V. lėšomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
28. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė, kad A. V. ir A. V., elgdamiesi nesąžiningai ir nepateikdami teismui visų įrodymų dėl lėšų panaudojimo, nuslėpė svarbias aplinkybes, kurių nenustatymas byloje turėjo itin didelės reikšmės sprendžiant turto įgijimo klausimus, sudarant dalintino turto balansą. Pareiškėjo manymu, A. V. jokių lėšų ginčo namo statybai neskyrė, o kaupė jas grynaisiais pinigais. Nurodė, kad į dalintino turto balansą santuokos nutraukimo byloje turėjo būti įtrauktos ir A. V. banko sąskaitose ir grynaisiais pinigais turėtos ir uždeklaruotos lėšos, tačiau tas nebuvo padaryta. Pareiškėjas nurodė, kad esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, paaiškėjo teismui išreikalavus A. V. banko sąskaitų išrašus.
29. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais A. V. banko sąskaitų išrašais (el. b. t. 12, b. l. 107-176), sprendžia, kad pateikti išrašai iš A. V. banko sąskaitų, kuriuose matyti atlikti įvairūs mokėjimai bei grynų pinigų nuėmimai, nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog A. V. pinigines lėšas naudojo išskirtinai savo asmeninių poreikių tenkinimui ir/ar nekilnojamojo turto pirkimui užsienyje. Akivaizdu, kad teismas neturi jokių objektyvių galimybių nustatyti, kokiu tikslu buvo naudojami A. V. išgryninti pinigai ir ar jie buvo išleisti išskirtinai jos asmeniniams poreikiams tenkinti, kaip teigia pareiškėjas K. E..
30. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. V. santuokos metu sukaupė didelę pinigų sumą, kuri nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą, nors turėjo būti dalinama, kaip bendras sutuoktinių turtas. Teismas pažymi, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Šiuo atveju į dalintino turto balansą negali būti įtraukiamos tam tikru metu A. V. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, kurių dalis buvo asmeniškai gautos dovanojimo sutarties pagrindu iš A. V., ar juo labiau priskirti, jog šios A. V. turėtos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų priimtų sprendimų santuokos nutraukimo byloje, teismai išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo šalių turėtų piniginių lėšų panaudojimą bei atsižvelgiant į visas aplinkybes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė neginčijamą sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo.
31. Teismas pažymi, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog A. V. pinigines lėšas naudojo ne ginčo namo statybai, o tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti yra paremtos tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.
32. Konstatuotina, kad šiuo atveju A. V. banko sąskaitų išrašai, kurie nurodyti kaip bylos proceso atnaujinimo pagrindas, neturi esminės reikšmės bylai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, santuokos nutraukimo byloje buvo išsamiai nagrinėjamos aplinkybės dėl A. V. ieškovei A. V. į sąskaitas pervestų sumų panaudojimo namo statybai bei K. E. ir A. V. turėtų piniginių lėšų panaudojimo, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.
33. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas taip pat nurodė ir tai, kad A. V. 2013 m. rugsėjo mėn. įsigijo nekilnojamojo turto Norvegijoje, o santuoka buvo nutraukta 2015 m. balandžio 10 d., todėl šis turtas taip pat turėjo būti dalintinas.
34. Teismas nurodo, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Be to, pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
35. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, K. E. ir A. V. santuokos nutraukimo byla pirmosios instancijos teisme gauta 2011 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu nutraukė K. E. ir A. E. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuris buvo apskųstas. Kadangi teismui nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų (išrašų iš nekilnojamojo turto registro, pirkimo – pardavimo dokumentų ar kt.), jog A. V. įsigijo nekilnojamojo turto užsienyje, tik iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog nekilnojamąjį turtą Norvegijoje A. V. įsigijo 2013 m. rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. V. nekilnojamąjį turtą užsienyje įsigijo po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos (2011 m. vasario 4 d.) ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2013 m. birželio 11 d.), todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad 2013 m. rugsėjo mėn. A. V. galimai įsigytas turtas nebelaikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir sutuoktiniams nedalijamas.
36. Kadangi nustatytina, kad A. V. galimai įsigijo nekilnojamojo turto Norvegijoje jau po santuokos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad tai nebuvo aplinkybė egzistavusi nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Taigi, tai negali būti pripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas sprendžia, kad A. V. nekilnojamojo turto pirkimas užsienyje yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip teigia pareiškėjas K. E., o naujai atsiradusi aplinkybė jau po šalių santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apeliacinio teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepateikė jokių naujų neginčytinų įrodymų bei nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios turėtų esminę reikšmę bylai, t. y. neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto K. E. nurodytos aplinkybės apie neįregistruotą kitą inžinerinį statinį - baseiną, A. V. banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų ir grynųjų pinigų naudojimą bei A. V. nekilnojamojo turto pirkimą užsienyje, nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Kauno apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmus sprendimą, jam paaiškėjo nauja aplinkybė, jog dėl kitų inžinerinių statinių, kurie nebuvo įregistruoti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, padalinimo, būtina atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą dalyje dėl turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje kreipėsi 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo, o tai taip pat sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. (el. b. t. 11, b. l. 1), todėl pritartina pareiškėjo K. E. argumentui, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Suinteresuotas asmuo A. V. patyrė 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė tai patvirtinančius. Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui A. V. iš apelianto (pareiškėjo) K. E. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Albina Rimdeikaitė