Baudžiamoji byla Nr. 1-2843-1049/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38285-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2;  1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,

sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

laiduotojui V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. A. 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 2.50 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau, negu 1,51 promilės neblaivumas, o konkrečiai – jam nustatytas mažiausias 1,89 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. A., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad išsiskyręs su drauge atvažiavo į Kauną, tačiau būnant bendrabutyje pasidarė liūdna, dėl ko apie 22.00–23.00 val. nusprendė jam priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į miestą. Automobilį pastatęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra tvarkoma gatvė, nuėjo į naktinį klubą kur vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie aštuonis bokalus alaus ir tris kokteilius, tačiau nepasijutęs geriau apie 2.00–3.00 val. grįžo į automobilį, kuriame klausydamas muziką užmigo. Kaltinamasis patikino, kad neketino važiuoti automobiliu apsvaigęs nuo alkoholio, planavo jį ten palikti, tačiau ir neketino miegoti jame. Buvo pažadintas policijos pareigūnų, kurie teigė, jog automobilio variklis buvo įjungtas, ko kaltinamasis neginčija, nes prieš užmigdamas klausėsi muzikos. Kaltinamasis po pokalbio su pareigūnais teigė nesupratęs ar jam reikėjo patraukti automobilį, tačiau kai pradėjo tai daryti buvo sulaikytas pareigūnų, po ko jis du kartus buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas beveik1,9 promilių girtumas. Nurodė vairuotojo pažymėjimą turintis 8 metus, o automobilio vertė yra apie 600,00 eurų. Pripažino, jog praeityje buvo baustas administracine tvarka ir vieną kartą jam buvo nustatytas 0,2 promilių girtumas, kuomet jis neseniai buvo išsilaikęs vairuotojo teises. Dėl savo veiksmų labai gailisi, teigė, jog kol nevartojo alkoholio jo psichinė sveikata gerėjo, kadangi ankščiau gydėsi nuo nerimo, tačiau pasielgė neatsakingai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviejų metų terminui be užstato. Paaiškino, jog jo vyresnis brolis galėtų jam daryti teigiamą įtaką, kadangi jis negeria, o jų santykiai yra geri, juos sieja broliškas ryšys, galėtų padėti susirasti kaltinamajam darbą. Kaltinamasis mokosi nuotoliniu būdu iš namų, kur kartu su broliu gyvena mamos name. Yra kilęs iš daugiavaikės šeimos ir kiti jo broliai bei mama gyvena užsienyje. Jei būtų paskirtas automobilio vertės išieškojimas, kaltinamasis neturėtų pinigų susimokėti.

Liudytoju apklaustas pasiūlytas laiduotojas V. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis jam tuoj po įvykio paskambino ir papasakojo, kad buvo sulaikytas pareigūnų, kuomet vairavo neblaivus, dėl ko buvo paimtas automobilis, todėl liudytojas nuvyko pasiimti kaltinamojo. Paaiškino, kad automobilis faktiškai priklauso jam pačiam, tačiau buvo registruotas kaltinamojo vardu, liudytojas dėl automobilio pretenzijų neturi. Kartu su kaltinamuoju gyvena Prienuose, pats kaltinamasis studijuoja (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu, sportuoja ir alkoholį vartoja retai, todėl mano, kad savo autoritetu galėtų užtikrinti kaltinamojo teigiamą elgesį. Liudytojas turi sūnų, kuris gyvena atskirai, o pats dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima kondicionierių remontu, jo pajamos per mėnesį apie 800–900 eurų.

Išvada dėl A. A. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas G. I., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., nakties metu, po 24.00 val., išėjęs iš naktinio klubo pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini), kuri buvo remontuojama, viduryje kelio pastatytas automobilis, kurio variklis buvo įjungtas. Automobilyje pastebėjo miegantį vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamąjį A. A., kurio galva buvo nulenkta prie bėgių perjungimo svirtelės. Bandė vairuotoją pakelti jo kūną paliesdamas ranka, tačiau to padaryti nepavyko, todėl apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui. Maždaug po 10 minučių atvykę policijos pareigūnai žadino miegantį A. A., o pažadintas jis buvo pasimetęs ir akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Kažko paklausus, asmuo apsikabino policijos pareigūną. Po šio veiksmo, liudytojas priėjo prie policijos pareigūno ir pasiteiravo ar reikės jo asmeninių duomenų. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir jis išėjo namo. Liudytojas patikino automobilio vairavimo fakto nematęs, tačiau jam matant pats automobilis buvo užvestas. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. 23.15 val., kai ėjo iki namų ir atgal toje vietoje jokio automobilio dar nebuvo (b. l. 29–32).

Liudytojas Marius Račius, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate kartu su vyr. patruliu Deividu Pavasariu, apie 2.28 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, gatvėje su užvestu varikliu stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje miega vyras, manoma kad neblaivus, netrukus gali važiuoti, pranešė praeivis. Atvykus į įvykio vietą pranešėjas G. I. paaiškino, kad eidamas (duomenys neskelbtini) šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį minėtą automobilį kurio vairuotojo pusėje sėdėjo vyriškis, kuris miegojo, o automobilio variklis buvo užvestas, todėl pranešėjui kilus įtarimui, kad asmuo, kuris buvo automobilyje galimai yra neblaivus gali važiuoti, iškvietė policiją. Atvykus nurodytu adresu, VW „Golf“ automobilis buvo užvestu varikliu ir stovėjo, įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, o prie automobilio vairo sėdėjo, asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamasis A. A., kuris miegojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Prabudęs A. A. teigė jog į (duomenys neskelbtini) atvyko maždaug prieš penkias valandas būdamas blaivus, pastatė automobilį ir nuėjęs į klubą jame šventė, po to, sugrįžęs užmigo automobilyje, tačiau, automobilio nevairavo. Kadangi A. A. vairavimo fakto nustatyti nepavyko, nebuvo ir liudininkų, kurie matė kaip A. A. galimai vairavo automobilį, todėl jis buvo įspėtas, kad neblaivus automobilio nevairuotų. A. A. teigė, kad automobilio nevairuos, ir kad palikęs automobilį išsikvies taksi bei važiuos namo. Įsėdus į tarnybinį automobilį ir pradėjus važiuoti iš įvykio vietos, pastebėjo, kaip A. A. jų akivaizdoje vėl atsisėdo į „VW Golf“ ir užvedęs jo variklį bei įsijungęs automobilio gabaritines šviesas, pradėjo važiuoti link policijos tarnybinio automobilio, tada policijos pareigūnai, panaudoję spec. priemonę – švyturėlius, sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį. A. A. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 2 valandas, todėl 2020 m. rugsėjo 24 d., 2.54 val. jis patikrintas ir A. A. nustatytas 1,89 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai – 3.12 val., nustatytas 1,94 promilių girtumas. Įvykis perduotas į NVRS. Liudytojas susisiekęs su patrulių rinktinės budėtoju išsiaiškino, jog per miesto kameras nesimatė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) važiavusių automobilių. Liudytojas paaiškino, kad dar prieš įvykį jis su D. Pavasariu įspėjo vairuotoją, kad jis nevairuotų, ir, jo manymu, šis suprato išsakytus teisėtus reikalavimus, ir teigė, kad niekur nevažiuos būdamas neblaivus. Automobilis netvarkingai stovėjo vidury pėsčiųjų tako, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastatytas automobilis buvo užvestu varikliu ir įjungtomis šviesomis. Pats M. Račius užgesino variklį ir ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius, o vairuotojas tuo metu miegojo. Liudytojas tikina taip užkardęs, kad vairuotojas prabudęs nepradėtų važiuoti. Nė vienas iš pareigūnų nesakė, kad vairuotojas patrauktų automobilį, nes jis buvo neblaivus. Patikino, kad atsakingai žiūri į savo tarnybines pareigas ir neprovokuoja asmenų, dirbtinai nekuria rizikingų situacijų. Kai prikėlė asmenį, jis nesiorientavo kur randasi, ir buvo labai apsimiegojęs, tačiau išsakytus reikalavimus kad nevairuotų būdamas neblaivus suprato. Pats A. A. pareigūnų neklausė, ar jam reikia patraukti automobilį (b. l. 35–38).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 8–16).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. 2.27 val., apie įvykį pranešė G. I., nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), su užvestu varikliu stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje miega galimai neblaivus vyras (b. l. 18).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. rugsėjo 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam A. A. nustačius neblaivumo požymius  (nerišlią kalbą, iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną ir nekoordinuotus judesius), 2.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6810,“ nustatytas 1,89 promilių girtumas, o 3.12 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 43).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus „Body“ kameros užfiksuotus vaizdo įrašus, matyti, jog policijos pareigūnams sustojus ir išlipus iš automobilio, 00.17 įrašo minutę matosi gatvėje stovintis automobilis „VW Golf“, su įjungtu varikliu ir priekinėmis šviesomis, o pranešėjas teigia, jog „iš pažiūros atrodo, kad jis lūžęs ten“.  Automobilio viduje, guli persisvėręs ir persikreipęs asmuo, kurį pareigūnas žodžiais bei judindamas jo kūną bando prikelti, tačiau šis iš pradžių nereaguoja. 00.49 įrašo minutę išsijungia automobilio variklis, ir girdisi pareigūno žodžiai „nu, kaip atsidūrei čia? tai žmonės sustabdė su mašina važiavai čia“. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo – A. A. pripažino vartojęs alkoholį ir neigė vairavęs, tačiau pareigūnas jam pasakė, kad jie atvyko pagal gautą pranešimą, nes automobilis riedėjo ir žmonės kaltinamąjį sustabdė ir prašo pasakyti, kaip kaltinamasis atsidūrė aptvertoje vietoje, kur automobilių eismas draudžiamas ir yra pėsčiųjų takas, tačiau A. A. tai neigia arba tyli. Pareigūnams patikrinus A. A. alkotesteriu ir nustačius girtumą, jis teigia, kad alkoholį vartojo bare „(duomenys neskelbtini)“ po to kai atvažiavo į miestą. Pareigūnų paklaustas prieš kiek laiko atvažiavo, A. A. nurodo, kad prieš dvi tris valandas, po ko policijos pareigūnas sako „imk raktus, su dievu tau“. Po to abu pareigūnai atsisėda į tarnybinį automobilį. Peržiūrint kitus, tolimesnius vaizdo įrašus, vyriškis gavęs raktus įsėda į „VW Golf“ automobilį, jį užveda, įjungia šviesas ir pradeda važiuoti. Tada policijos pareigūnai įsijungia spec. priemonę – švyturėlius ir sustabdo vairuotoją. Peržiūrint vaizdo įrašus informacijos, kad vyriškiui pareigūnai būtų sakę, ar liepę, kad jis važiuotų būdamas neblaivus, nėra (b. l. 22–25).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. A. (b. l. 81).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“ 2001 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 560,00 eurų (b. l. 48).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas A. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 promilės etilo alkoholio), 2020 m. rugsėjo 24 d., nakties metu, apie 2.50 val., Kauno miesto centre, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ja manevruodamas, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, iki kol (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis jam priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 22.00–23.00 val., atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir pasistatęs automobilį (duomenys neskelbtini), nuėjo į barą kur vartojo alkoholį, po to, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, apie 2.00–3.00 val. grįžęs į automobilį jame užmigo, o vėliau buvo prižadintas policijos pareigūnų, po pokalbio su jais pradėjo važiuoti automobiliu manevruodamas gatvėje, įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo, liudytojo M. Račiaus parodymu it kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad pranešėjui G. I. informavus apie Kauno miesto centre užvestu varikliu stovintį automobilį, kuriame miega galimai neblaivus asmuo, kaip vėliau nustatyta – kaltinamasis A. A., į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie pažadinus kaltinamąjį, tačiau nenustačius, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir pareigūnams grąžino jam automobilio raktelius. Tuojau pat po to A. A. įsėdęs į automobilį pradėjo juo manevruoti, dėl ko tuoj pat (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kas patvirtinta įvykio vietos apžiūros protokolu. Įvykio vietoje  alkotesteriu „Alcotest 6810“ A. A. 2.54 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas, o 3.12 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 1,94 promilių girtumas, A. A. kaltę visiškai patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti A. A. veiksmuose esančius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,89 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir Kauno miesto centre, gatvėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo juo manevruoti, dėl ko  buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo bare vartojo alkoholį, o vėliau užmigo automobilyje. Į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykę policijos pareigūnai kaltinamojo veiksmuose teisės pažeidimo požymių nenustatė, grąžino jam automobilio raktelius, tačiau tuojau pat po to kaltinamasis juo pradėjo važiuoti, taigi akivaizdu, kad A. A. suprato savo veiksmų pavojingumą. A. A. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, jos jis nepaisydamas stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ir jau po pokalbio su policijos pareigūnais, įsėdęs į automobilį pradėjo juo važiuoti, dėl ko ir buvo sulaikytas. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlytas laiduotojas V. A., byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo gynėja palaikydama prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sutiko su jo sąlygomis, tačiau prašė skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones terminą ir neskirti turto konfiskavimo. Kaltinamojo gynėja atkreipė dėmesį, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys galimai buvo išprovokuotas pačių policijos pareigūnų, kurie sėdėjo ir laukė, ar kaltinamasis pradės vairuoti transporto priemonę, dėl to prašė pakeisti A. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimą į pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką ir veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnį, 2811 straipsnio 1 dalį.

Tokio prašymo tenkinti nėra pagrindo, kadangi baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu provokavimo daryti nusikalstamą veiką faktų nenustatyta, o pati veika yra formali ir pasekmių nereikalauja. Pagal teismų praktiką provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai remiantis bylos aplinkybėmis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2020). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis savo iniciatyva, po pokalbio su policijos pareigūnais atgavęs automobilio raktelius, pradėjo manevruoti, tą jis pripažino teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad nesuprato, ar turėjo patraukti automobilį, ar ne. Be liudytojų G. I. ir M. Račiaus parodymų, byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, jog A. A. policijos pareigūnai nurodė, jog jis negali įvykio vietoje – tvarkomame pėsčiųjų take – statyti automobilio, tačiau neliepė jo perstatyti, kaltinamasis tai nusprendė padaryti pats. Esamomis aplinkybėmis nėra pagrindo keisti ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, kadangi pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip jau minėta, BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir pasekmių nereikalauja, be to nustatytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad kaltinamasis savo veiksmais realizavo šio nusikaltimo būtinuosius požymius pradėjo važiuoti kelių transporto priemone būdamas neblaivus.

Laiduotojas V. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį A. A., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už nustatyto leistino greičio viršijimą. Yra kaltinamojo vyresnis brolis (gim. (duomenys neskelbtini)) ir gyvena kartu su juo, palaiko jo studijas, įsitraukimą į sportinę veiklą, sutaria gerai ir kaltinamasis jo klauso. Po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką savo broliui, dėl to už jį laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad V. A. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. V. A. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis ir siūlomas laiduotojas yra šeimos nariai, gyvena kartu, jų tarpusavio santykiai geri. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo A. A. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jo veiksmais turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 82), VšĮ Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2020 m. rugsėjo 17-27 d. (b. l. 88), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PSC registruotas nuo 2020 m. liepos 14 d. ir pas gydytoją psichiatrą lankosi iki dabar (b. l. 90), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 96), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 86), o laiduotojas V. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą V. A. atsakomybei. Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo psichinės sveikatos būklę bei tai, kad kaip pats pripažino jau buvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, nustatytinas kiek didesnis nei minimalus, tai yra 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,89 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nors kad kaip pats pripažino jau buvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, kuomet vairavo transporto priemonę lengvai apsvaigęs, o tai patvirtinta ir bylos duomenimis (b. l. 76), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, po pokalbio su policijos pareigūnais,  to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė A. A. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti A. A. veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, nors turtinės žalos ir nesukėlė. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. A. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą. Bylos duomenimis A. A. Jungtinėje Karalystėje yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,89 promilių girtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kuomet vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 76). Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam A. A. nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo – specialiosios teisės sustabdymo dienos – tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 67–68).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu A. A. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir iš jo paimtas Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97). Duomenų apie Lietuvos Respublikoje A. A. išduotą vairuotojo pažymėjimą byloje nėra.

Valstybės teisę paimti kitoje valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą reglamentuoja 1968 m. Vienos konvencija dėl kelių eismo (toliau – ir Konvencija), kurios 42 straipsnis nustato, kad susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija, atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu, gali paimti vairuotojo pažymėjimą ir laikyti jį tol, kol baigsis teisės juo naudotis atėmimo laikas arba kol pažymėjimo turėtojas išvažiuos iš tos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Taip pat gali apie tai pranešti institucijai, kuri išdavė vairuotojo pažymėjimą arba kurios vardu jis buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nuosprendžiui įsiteisėjus Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje (Antakalnio g. 2, Vilnius) raštu praneština apie uždraudimą A. A. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei apie Jungtinėje Karalystėje jam išduoto vairuotojo pažymėjimo, paėmimą ir saugojimą byloje, jo gražinimo terminą ir sąlygas.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė A. A., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1 560,00 eurų su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam A. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 64–65, 67–68, 70–71) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau apie uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams praneština VĮ „Regitra“, o jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 97), paliktinas saugoti byloje nustatytam uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminui o jam pasibaigus – grąžintinas A. A.. Nustatytu terminu šiam neatsiėmus vairuotojo pažymėjimo – šis dokumentas perduotinas Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje (Antakalnio g. 2, Vilnius).  

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam A. A. priklausantį automobilį „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 40). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina nepakeista iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 26), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojo V. A. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per du metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per du metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus Jungtinės karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje (Antakalnio g. 2, Vilnius) raštu praneština apie uždraudimą A. A. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei apie Jungtinėje Karalystėje jam išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir saugojimą byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam A. A. priklausantį automobilį „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (64–65, 67–68, 70–71), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, tačiau A. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 40673491 (b. l. 97), palikti saugoti byloje nustatytam uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminui, o jam pasibaigus – grąžinti A. A.. Nustatytu terminu šiam neatsiėmus vairuotojo pažymėjimo – perduoti šį dokumentą Jungtinės Karalystės ambasadai Lietuvos Respublikoje (Antakalnio g. 2, Vilnius).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam A. A. priklausantį automobilį „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 40), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                Audrius Meilutis