Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-121-653-2015].docx
Bylos nr.: 2A-121-653/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Atleidimas nuo įrodinėjimo:
Prejudiciniai faktai
Įrodymų vertinimas
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-121-653/2015

Proceso Nr.2-68-3-31292-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2, 121.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl 2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui V. F. dėl neturtinės žalos atlyginimo.  

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

 

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo už sveikatos sutrikdymą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-08-01 nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas už tai, kad 2012-07-10, prie namo, esančio (duomenų paskalbimas), konflikto metu ieškovui dujomis papurškė į akis, sudavė ranka į veidą, taip pat sudavė kojomis 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydama ieškovui odos nubrozdinimus pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, nosies nugarėlės srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje krūtinplėvės ertmėje bei poodinės krūtinės ląstos kairės pusės emfizemos, dešinio kelio sąnario srities sumušimą, pasireiškusi daugybiniais odos nubrozdinimais bei poodine kraujosruva su minkštųjų audiniu patinimu dešinio kelio srityje. Šie sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu ir pažeminimu. Nurodė, kad dėl panaudoto smurto ieškovas prarado sąmonę, o dėl šonkaulių lūžių – kentė didelius skausmus, buvo apsunkintas kvėpavimas ir judėjimas, ilgai gydėsi ligoninėje, vėliau tęsė gydymą namuose. Dėl sužalojimo ieškovas jautė diskomfortą, negalėjo sportuoti, bėgioti, dėl sužaloto veido vengė susitikimų.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas elgėsi agresyviai, todėl atsakovas papurškė į akis jam dujų. Pažymėjo, jog ieškovo nesmūgiavo ir nespardė, šonkauliai galėjo lūžti nuo prispaudimo. Atsakovas atėjo pas ieškovą pasikalbėti, kadangi jis šmeižė ir priekabiavo prie atsakovo žmonos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:  priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3000,00 Lt  neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 3000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad atsakovas V. F. 2012-07-10, apie 21.10 val., prie namo, adresu (duomenų paskalbimas), konflikto metu ieškovui R. L. dujomis papurškė į akis, sudavė ranka į veidą, nuo ko ieškovas parkrito ant žemės, po to jam kojomis sudavė 10 smūgių į įvairias kūno vietas: galvą, dešinę koją, krūtinę, tuo padarydamas ieškovui odos nubrozdinimus pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, nosies nugarėlės srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje su kairės pusės V-VI-o šonkaulių lūžiais, lydimais oro ir skysčio susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei poodinės krūtinės ląstos kairės pusės emfizemos, dešinio kelio sąnario srities sumušimą, pasireiškusį daugybiniais odos nubrozdinimais bei poodine kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinio kelio srityje (b.l. 10-13). Nurodyti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl 2-jų komplikuotų šonkaulių lūžių ieškovo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, tai konstatuota Specialisto išvadoje Nr. G 1651/12(01). 2013-08-01 nuosprendžiu Vilniaus m. apylinkės teismas atsakovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skyrė jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams. Nurodytas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. 

Teismas nustatyta, jog ieškovas 13 dienų gydėsi Vilniaus universitetinėje ligoninėje,               2012-07-20 jam buvo atlikta operacija dėl kairės krūtinės ląstos traumos. Paleidžiant gydytis ambulatoriškai, jam nustatytas fizinio krūvio ribojimą 4 savaites.

Teismas konstatavo, kad Dėl atsakovo veiksmų buvo sužalota nesunkiai ieškovo sveikata, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos neturtinei žalai atlyginti.  

Sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl patirto nesunkaus sveikatos sužalojimo patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą, jam buvo atlikta operacija, tačiau įvertintina ir tai, kad ieškovas nepatyrė rimtesnių neigiamų pasekmių jo gyvenimui, bendravimo galimybėms, reputacijos pablogėjimui. Didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė (tyčia); mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (nesunkus sveikatos sužalojimas), neturtinės žalos padariniai (nenustatyta liekamųjų reiškinių).

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas buvo sumuštas savo namuose, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, kad ieškovui buvo taikytas gydymas. 

Teismas įvertino aplinkybę, jog ieškovas iki sužalojimo nedirbo. Taigi įrodymų, jog dėl patirto sužalojimo ieškovas neteko pajamų ar, kad jos sumažėjo, nėra. Byloje konstatuota, jog atsakovas nesunkiai sužalojo ieškovui sveikatą, tačiau įrodymų, jog šiai dienai ieškovas jaučia sveikatos sutrikdymo padarinius, liekamuosius reiškinius, pastarasis nepateikė. Įvertintina ir tai, kad ieškovas nepatyrė rimtesnių neigiamų pasekmių jo šeimyniniam gyvenimui, bendravimo galimybėms, reputacijos pablogėjimui, įrodymų, kokio dydžio patyrė turtinę žalą dėl sužalojimo, ieškovas nepateikė. Dėl šių aplinkybių teismas sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliantas (ieškovas R. L.) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. 

Nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, ką patvirtina jo nesąžiningumą. Teismas neįsigilino į apeliantui sukeltą sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus. Sprendimo motyvai, kad apeliantas nedirbo ir nepateikė įrodymų dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindą mažinti žalos dydį.

Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas nepatyrė rimtesnių teigiamų padarinių šeimyniniam gyvenimui, nes ieškovo sugyventinė matė kaip buvo mušamas apeliantas, taip pat lankė jį ligoninėje. Apeliantas patyrė pažeminimą, kai buvo mušamas artimo žmogaus akyse.  Iki šiol atsakovas skleidžia tikrovei neatitinkančias žinais, dėl ko ieškovas jaučiasi nepatogiai.

Teismas padarė neteisingas išvadas, kad ieškovas neįrodė bendravimo galimybių sumažėjimą. Tokių įrodymų ieškovas pateikti negalėjo, nes tai asmeniniai apelianto išgyvenimai. Ieškovas po incidento nenorėjo su niekuo bendrauti, prisiminti apie įvykius, nes gėdijosi savo išvaizdos.

Teismų praktikoje 3000 Lt suma priteistina nežymaus sveiktos sutrikdymo atveju, o šiuo atveju buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas vadovaujasi LAT nutartimis, kuriose nuketėjusiesiems buvo priteista didesnė neturtinė žala, nei nustatė teismas.

Apeliantas nurodė, kad sveikatos sutrikdymas buvo jaučiams ilgą laiką, liko randai ant kūno po operacijos.

 

Atsakovas V. F. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad jis neginčijo pasekmių, tačiau nesutinka dėl faktinių aplinkybių, kuriomis buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kuomet atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja, vertinant kiekvienoje individualioje byloje  CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką. 

Šiuo atveju ieškovui padaryti sužalojimai buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 9). Teismų praktikoje tokių sužalojimų atveju priteisiamų neturtinės žalos piniginių kompensacijų dydžiai yra nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, išimtiniais atvejais priteistinos sumos siekia ir 10 000 Lt, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, laipsnį, kitas konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta piniginės kompensacijos suma – 20 000 Lt – teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869-640/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013m . lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1380-104/2013).

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turėtų atsižvelgti į teismų priimtus sprendimus analogiškose bylose, tačiau vadovautis teismų precedentais teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Šiuo atveju apelianto nurodytų bylų pavyzdžiai rodo, ko neginčija ir apeliantas, jog, atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio nustatymo specifiką, faktinių aplinkybių individualumą, teismų praktikoje skirtingai sprendžiamas žalos dydžiu klausimas. Apelianto nurodyta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati šios bylos aplinkybėms, išskyrus tai, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ja vadovautis.

Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su reikšmingais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių, sužalojimo įtaka ieškovo darbinei veiklai neįrodyta, turtinė žala dėl sveikatos sužalojimo nenustatyta, tačiau ieškovo sveikata sutrikdyta tyčiniais atsakovo veiksmais, ieškovo kaltė dėl kilusio įvykio neįrodyta), teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienas iš kriterijų, didinančių neturinės žalos atlyginimą, yra žalą padariusio asmens kaltė (tyčia), į ką atsižvelgė, nustatant žalos dydį. Dėl to papildomi apelianto argumentai apie atsakovo nesąžiningumą yra pertekliniai, tuo labiau, kad neturtinė žala siejama su atsakovo padaryta nusikalstama veika, o ne su procesiniu elgesiu šioje byloje arba elgesiu kitu vėlesniu laikotarpiu.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantui sukeltą sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, savo išvadas šiuo aspektu motyvavo, o apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių jų pagrįstumą. Vertinant neigiamas pasekmes teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie sveikatos sužalojimų liekamuosius reiškinius, apie jų esminę įtaiką bendravimo galimybėms, darbinei veikalai, gyvenimui. Pažymėtina, kad byloje nėra paneigta, jog ieškovas dėl atsakovo neteisėtos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad neigiami padariniai darė esminę įtaiką tolimesniam ieškovo gyvenimui, dėl ko ieškovui papildomai reikėtų pateisti piniginę kompensaciją. Sprendimo motyvai, kad ieškovas nedirbo taip pat yra reikšmingi, nes susiję su neigiamų padarinių įtaka tolimesniam ieškovo gyvenimui. Dėl jau minėtų motyvų apelianto argumentai apie jo nenorą bendrauti, apie sugyventinės pergyvenimus nesudaro pagrindo didinti nustatytą žalos dydį. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad likę po operacijos randai turi reikšmę tolesnei ieškovo gyvenimo kokybei. Pažymėtina, kad nustatydamas neturinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui buvo reikalingas gydymas ir kad jam  buvo atlikta operacija.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. 

 

 

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė

 

2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

 

 

Teisėjai                                                        Jelena Šiškina

 

                                                                     

Tatjana Žukauskienė                                                                      

                                                                      Rūta Petkuvienė

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK
  • 3K-3-202/2012
  • 3K-3-127/2012
  • 3K-3-31/2011
  • 2A-869-640/2013
  • 2A-1380-104/2013
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 325 str. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas