Administracinė byla Nr. eA-227-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08014-2023-3

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 32 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 5 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovas, CPVA) 2023 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. IT04 dėl pažeidimo nustatymo ir 25 proc. finansinės korekcijos pritaikymo (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Atsakovas Sprendimu nustatė du pažeidimus dėl pareiškėjo veiksmų vykdant projekto „Šeštokų 1-osios g. ir Alyvų 1-osios g. Kaune statyba“ (toliau – ir Projektas) viešojo pirkimo Nr. 528962 „Šeštokų 1-osios g. statybos ir Seniavos plento rekonstravimo Kauno mieste darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) pagrindu su uždarąja akcine bendrove „Fegda“ (toliau – ir Rangovas) 2021 m. kovo 25 d. sudarytą ir šiuo metu įvykdytą rangos sutartį Nr. SR-164 (toliau – ir Sutartis, Pirkimo sutartis).

2.2.       Sprendimu nustatyti pažeidimai susiję su šiais pareiškėjo veiksmais: 1) 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjo ir Rangovo pasirašytu susitarimu dėl Sutarties pakeitimo Nr. SRI-233 (toliau – ir Susitarimas). Susitarimas pasirašytas pagal 2021 m. birželio 21 d. darbų pakeitimo aktą Nr. 2 (toliau – ir Darbų pakeitimo aktas), kuriuo Projekto vykdytojas atsisakė Sutartyje numatytų darbų už 113 426,45 Eur be PVM (toliau – ir Atsisakomi darbai) ir įsigijo papildomų darbų už 177 927,30 Eur be PVM (toliau – ir Papildomi darbai). Būtent Papildomų darbų įsigijimas CPVA įvertintas kaip pažeidžiantis viešųjų pirkimų reguliavimą dėl sutarčių keitimo galimybių ir dėl to neteisėtas. Dėl Atsisakomų darbų CPVA pažeidimo nekonstatavo ir pripažino, kad jų atsisakymas atliktas pagal viešųjų pirkimų reguliavimą; 2) Sutarties nuostatų, įpareigojančių visu Sutarties vykdymo metu užtikrinti Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir privalomojo statybos draudimo galiojimą nesilaikymu arba nevisapusišku laikymusi. CPVA sprendė, kad faktiškai buvo atliktas Sutarties pakeitimas ir pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje.

2.3.       Šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir PAFT) ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) ir taikyti pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją.

2.4.       Susitarimas buvo sudarytas dėl realaus faktinio Sutarties apimties keitimo poreikio, pareiškėjui elgiantis praktiškai, logiškai bei racionaliai naudojant lėšas. Pareiškėjo sprendimą įsigyti Papildomus darbus nulėmė reikšmingos priežastys: 1) STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto 2011 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu (toliau – ir STR) reikalavimas, kad dviračių takas yra projektuojamas arčiau gatvės važiuojamosios dalies nei pėsčiųjų takas, techninės priežastys, 2) ekonominės priežastys ir Projekto vykdytojo apsunkinimas, 3) siekis sukurti išvystytą, rišlią ir vieningą dviračių takų infrastruktūrą.

2.5.       Vykdydamas veiklą Projekto vykdytojas turi tikslą racionaliai naudoti viešąsias lėšas ir geriausią rezultatą pasiekti už mažiausią kainą. Pareiškėjo vertinimu, sprendimas atlikti Sutarties pakeitimus ir įsigyti Papildomus darbus dviračių tako įrengimui visapusiškai atitiko šiuos tikslus. Dėl dviračių tako įrengimo bendra darbų kaina padidėjo daugiau nei 65 tūkst. eurų, kas yra palyginti nedidelė suma atsižvelgiant į bendrą Sutarties vertę. Priešingas pareiškėjo elgesys būtų reiškęs tai, kad Europos Sąjungos lėšos, skirtos pėsčiųjų tako įrengimui, būtų praktiškai panaudotos beprasmiškai ir betiksliai. Projekto vykdytojo pasirinktu sprendimu įsigyjant Papildomus darbus yra sutaupomi dviračių takų įrengimo kaštai, nes numatytas pėsčiųjų takas buvo susiaurintas, Rangovui reikėjo nežymiai padidinti sankasą, kad ant jos sutalpinti ir dviračių taką. Rangovui nereikia atskirai atgabenti reikalingos technikos ir darbuotojų, dalis naudojamų medžiagų sutampa, o tai leidžia efektyviai ir racionaliai naudoti skirtas lėšas. Sutarties kontekste įsigydamas Papildomus darbus Projekto vykdytojas turėjo galimybę vienu kartu užbaigti atitinkamų ruožų statybos darbus ir pristatyti visuomenei galutinį rezultatą – veikiančius pėsčiųjų ir dviračių takus. Pareiškėjas pasiekė maksimalią socialinę ekonominę vertę. Papildomų darbų įsigijimas iš Rangovo buvo nulemtas ekonominių priežasčių ir siekio nedubliuoti išlaidų ir nedaryti du kartus tų pačių darbų, tuo užtikrinant ekonomišką skirtų lėšų panaudojimą.

2.6.       Sutarties vykdymo metu įsigydamas Papildomus darbus pareiškėjas siekė užtikrinti susijusios šalimais esančios infrastruktūros vieningumą. Sprendimas neįrengti dviračių takų Sutarties vykdymo metu ir šioje stadijoje neužtikrinti STR reikalavimo, pagal kurį dviračių takas turi būti įrengiamas arčiau važiuojamosios kelio dalies nei pėsčiųjų takas, reikštų visos dviračių takų infrastruktūros nenuoseklumą ir nevientisumą, kurie laikui bėgant vis tiek turės būti ištaisyti, norint pasiekti 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T- 516 patvirtinto Kauno miesto darnaus judumo plano (toliau – Darnaus judumo planas) tikslus ir prisitaikyti prie didėjančių visuomenės poreikių dviračių infrastruktūrai, todėl net jeigu sprendimas įrengti dviračių takus ir yra nulemtas paties pareiškėjo noro ir valios, tai buvo geriausias sprendimas, kurį galėjo priimti pareiškėjas, visapusiškai vertindamas situaciją ir aukščiau nurodytas aplinkybes. Šis noras pagrįstas siekiu sukurti Projekto ir greta įgyvendinamų projektų bei bendrai visos Kauno miesto dviračių infrastruktūros vientisumą ir objektyviomis technologinėmis bei ekonominės priežastimis, įskaitant ir išlaidų dubliavimą bei pareiškėjo apsunkinimą. Priimdamas tokį sprendimą, pareiškėjas atsižvelgė į galimybę dviračių takus įrengti laikantis STR reikalavimų net keliose panašiu metu plėtojamose teritorijose, į ateityje planuojamus įrengti dviračių takus, apie kuriuos informacija atsakovui buvo pateikta 2023 m. kovo 14 d. pranešimu. 

2.7.       Papildomų darbų apimtis buvo palyginti nedidelė, glaudžiai susijusi su Sutarties objektu, galimybę Sutarties vykdymo metu iš Rangovo įsigyti Papildomus darbus numatė Sutarties nuostatos (Sutarties 7.4, 71-72 punktai). Pareiškėjo vertinimu, Susitarimo sudarymas bei Papildomų darbų įsigijimas būtent Sutarties kontekste ir būtent iš Rangovo visapusiškai atitiko VPĮ ir Sutartyje nustatytą reguliavimą dėl Sutarties keitimo, kai yra keičiamas darbų kiekis (apimtis). Vertinant Susitarimo dėl Papildomų darbų įsigijimo teisėtumą visos reikšmingos aplinkybės turėtų būti vertinamos sistemiškai, o ne selektyviai ir atribotai nuo visumos, bei iš praktinės perspektyvos, o ne tik teoriškai, kaip tai daro atsakovas. Pareiškėjas pagrindė, kad Sutarties pakeitimą atliko ir Papildomus darbus įsigijo laikydamasis viešųjų pirkimų reguliavimo ir atsižvelgdamas į siekį užtikrinti Projekto ir gretimų dabar vykdomų ar ateityje būsimų projektų vientisumą. Pareiškėjas negalėjo pakeisti Rangovo ir turėjo būtinybę įsigyti dviračių takų įrengimo darbus būtent vykdant šią Sutartį ir būtent iš Rangovo dėl techninių ir ekonominių priežasčių. Priešingu atveju, pareiškėjas būtų dubliavęs išlaidas ir patyręs reikšmingus apsunkinimus.

2.8.       Nepritartina CPVA vertinimui, kad nustatyti Sutarties sąlygų, įtvirtinančių sutarties vykdymo užtikrinimą ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, pakeitimai vertintini kaip esminis Sutarties pakeitimas, kadangi šios sąlygos nelaikytinos esminėmis sutarties sąlygomis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies prasme. Net ir vertinant tokį Sutarties pakeitimą kaip esminį, jis nebūtų turėjęs jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir nebūtų sukėlęs didesnio tiekėjų susidomėjimo, kadangi Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas laiku ir galiojo visą kritinį darbų atlikimo laikotarpį, kuomet rizika yra didžiausia. Privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, nors ir su keliais trūkumais, susijusiais su draudimo apimtimi, galiojo visą darbų atlikimo laikotarpį, tai reiškia, kad nuostatos dėl privalomosios civilinės atsakomybės draudimo, jeigu ir buvo pažeistos, tai tas pažeidimas buvo mažareikšmis ir už šį pažeidimą paskirta 10 proc. dydžio korekcija yra neproporcinga.

2.9.       Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti nei vieno iš Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytose su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – ir Gairės) įvardintų pažeidimo aspektų. Papildomi darbai buvo įsigyti vadovaujantis VPĮ 89 straipsnyje ir Sutartyje nustatyta leidžiama ir teisėta pakeitimų apimtimi. Gairių 23 punkte nustatyta 25 proc. finansinė korekcija yra numatyta rimtesnėms situacijoms, kai nesilaikant viešųjų pirkimų reguliavimo iš esmės yra pakeičiama sutartis ir esminės jos sąlygos, todėl toks finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas, jeigu pažeidimas iš tiesų būtų konstatuotas, su kuo pareiškėjas nesutinka, nes Papildomus darbus įsigijo vadovaudamasi viešųjų pirkimų reguliavimu. Pažeidimas, susijęs su sutarties įvykdymo užtikrinimu ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jeigu ir būtų konstatuotas, yra mažareikšmis ir pritaikyta 10 proc. dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga.

2.       Atsakovas CPVA pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.       Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1.       Pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų reguliavimą, įsigydamas papildomus darbus iš Rangovo pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi numatyti baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant, galėtų būti keičiamos viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos), šiuo atveju sutarties keitimo sąlygų Sutartyje nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjas papildomus darbus (darbų kiekius už 36.618,24 Eur be PVM (44.308,07 Eur su PVM) įsigijo nepagrįstai.

4.2.       Atsakovo vertinimu, Sutarties 71.4 punkte nustatyta sąlyga, kuria remiasi pareiškėjas, neatitinka aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo kriterijų, todėl negali būti laikoma teisėtu pagrindu keisti Sutartį. Pareiškėjas Pirkimo sutarties projekte pateikė lakonišką ir pakankamai abstrakčią sąlygą, kuria visiškai nedetalizuojama jokia situacija (situacijos), kuriai iškilus gali atsirasti papildomų darbų poreikis ir atitinkamai dėl to keičiama Pirkimo sutartis. Tiekėjai negalėjo žinoti, kad pareiškėjas siekia vystyti vieningą dviračių infrastuktūrą Kauno mieste, nes tokia informacija Pirkime nebuvo atskleista.

4.3.       Pareiškėjo pateiktame 2021 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 43-2-375, kuriuo buvo inicijuojamas Sutarties pakeitimas, nurodytos Sutarties keitimo priežastys nelaikytinos būtinumo pagrindimu, nes jomis buvo tik įvardintas pareiškėjo poreikis. Sutarties 71 punkte buvo aiškiai įtvirtintas reikalavimas pagrįsti Sutarties keitimo būtinumą: „Šiame punkte galimų pakeitimų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir įformintas susitarimu, kurį pasirašo Užsakovas ir Rangovas ir kuris laikomas neatskiriama Sutarties dalimi.“ Pareiškėjas šios sąlygos nevykdė.

4.4.       Pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes numatyti aiškias ir konkrečias Pirkimo sutarties keitimo sąlygas. Priežastys, galėjusios lemti analizuojamų papildomų darbų įsigijimą, pareiškėjui buvo žinomos iki Pirkimo. Pareiškėjui rengiantis Pirkimui buvo žinoma, kad, atsižvelgiant į Darnaus judumo plane nustatytus prioritetinius tikslus, ateityje gali iškilti poreikis techniniame projekte numatytose gatvėse įrengti dviračių takus, todėl jis turėjo galimybę arba Pirkimo dokumentuose nustatyti aiškias tokių papildomų darbų įsigijimo sąlygas, taip užtikrindamas teisėtus potencialių tiekėjų lūkesčius, kad Pirkimo objektas Pirkimo sutarties vykdymo metu gali keistis ar ženkliai padidėti, o tai galėjo sudominti daugiau potencialių tiekėjų arba pareiškėjas galėjo gauti kitokius pasiūlymus, arba pakoreguoti techninį projektą, įtraukiant darbus, susijusius su dviračių takų įrengimu, tokiu būdu užtikrinant, kad dėl šių darbų atlikimo būtų varžomasi Pirkime.

4.5.       Tai, kad CPVA atliko išankstinę Pirkimo dokumentų patikrą, nereiškia, kad atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo.

4.6.       Pareiškėjas galėjo išvengti papildomų darbų įsigijimo dar Pirkimo pasirengimo stadijoje. Techninis projektas buvo parengtas 2018 m., vadovaujantis Kauno miesto dviračių takų specialiuoju planu, kuris buvo patvirtintas dar 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-296 (toliau – Specialusis planas), kuriame dviračių takai, kaip susisiekimo galimybė tarp rajonų, buvo numatyti įrengti Seniavos pl. Be to, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, gatvių plėtra šalia Seniavos pl. (t. y. Šeštokų g., J. B. g., Alyvų g.) buvo aiški jau nuo 2014 m., taigi dviračių tako reikalingumas šiose gatvėse galėjo būti įvertintas ir numatytas rengiant Techninį projektą. Darnaus judumo planas, kuriuo remiasi pareiškėjas, buvo patvirtintas 2019 m. lapkričio 19 d. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2021 m. sausio 21 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Darnaus judumo plano patvirtinimo, tačiau Techninis projektas nebuvo peržiūrėtas ir jame esantys sprendiniai nebuvo aktualizuoti pagal Darnaus judumo plane įtvirtintą politiką. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pakeisti Techninio projekto sprendinius, įvertinant jame Darnaus judumo plane numatytą dviračių takų plėtrą. Pareiškėjas pradėjo Pirkimą, tinkamai neįvertinęs Pirkimo objekto turinio ir apimties, neatlikęs būtinų Techninio projekto korekcijų, kad nustatyti reikalavimai darbams atitiktų jo faktinius poreikius, t. y. susidariusią situaciją iš esmės lėmė netinkamas pareiškėjo veikimas, o ne objektyvios aplinkybės. Pareiškėjo veiksmai neatitinka skaidraus viešojo pirkimo proceso įgyvendinimo. Būtinybė įsigyti papildomus darbus turi būti objektyvi ir nesąlygota pareiškėjo norų ir pageidavimų. Atsakovo vertinimu, tokios būtinybės nebuvo. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų (skaičiavimų), jog aptariamų papildomų darbų įsigijimas iš to paties Rangovo buvo sąlygotas dėl ekonominių priežasčių, kad Rangovo pakeitimas pareiškėjui būtų sukėlęs nemažą išlaidų dubliavimą. Pareiškėjo argumentai dėl Rangovo pakeitimo negalimumo dėl ekonominių priežasčių yra paremti tik subjektyviu pareiškėjo samprotavimu, neparemtu jokiais konkrečiais ekonominiais skaičiavimais, kurie pagrįstų, jog nauja sutartis su kitu rangovu padidintų dviračių takų įrengimo kainą. Pareiškėjas papildomus darbus už 141 309,15 Eur be PVM (170 984,07 Eur su PVM) įsigijo, pažeisdamas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

4.7.       Atsakovas paaiškino, kad vertinant aplinkybę, jog Pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas reikalavimas laimėjusiam Pirkimą dalyviui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą bei statybos darbų bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimo liudijimą (liudijimus), kurie turėjo galioti iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, tokių dokumentų gavimas neabejotinai tiekėjams sukelia papildomas finansines išlaidas (jie jas įskaičiuoja į pasiūlymo kainą), todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad minėtų dokumentų nepratęsimas nėra susijęs su Sutarties kaina. CPVA vertinimu, nėra reikšminga, dėl kokios rūšies pareigų (pagrindinių ar papildomų) sutartis yra keičiama, svarbu yra tai, ar atliekami sutarties sąlygų pakeitimai yra laikomi esminiais VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

4.8.       Pareiškėjas kartu su kitais Pirkimo dokumentais išviešino Pirkimo sutarties projektą, kuriame buvo nustatytos konkrečios ir aiškios sąlygos tiek sutarties įvykdymo užtikrinimui bei jo galiojimo terminui, tiek statybos darbų bei būsimo rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimui ir jo galiojimo terminui. Rangovas, dalyvaudamas Pirkime ir pateikdamas pasiūlymą, su šiomis sąlygomis sutiko, taigi turėjo jų laikytis. Atsakovas, įvertinęs visą šią informaciją, priėjo prie išvados, kad Sutartis buvo pakeista iš esmės, t. y. taip, kad jeigu pakeistos Sutarties sąlygos būtų nustatytos vykdant Pirkimą, pasiūlymus galimai būtų pateikę daugiau tiekėjų, nes de facto Sutartis galėjo būti vykdoma nepratęsus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei netaikant jokių sankcijų už šių dokumentų nepratęsimą. Pareiškėjas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Taigi, pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes Sutarties vykdymo laikotarpiu pareiškėjas atliko esminį Pirkimo sutarties pakeitimą.

4.9.       CPVA vertinimu, pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas labiausiai atspindi Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Už tokį pažeidimą taikoma 25 proc. 

4.10.       CPVA, vadovaudamasi PAFT 7 priedo 13 punktu ir atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastebėjimuose nurodytą siūlymą dėl aptariamo pažeidimo taikyti 10 proc. finansinę korekciją, sumažino Gairių 23 punkte nurodytą 25 proc. taikytiną korekciją iki 10 proc. Finansinės korekcijos dydis buvo ženkliai sumažintas, todėl labiau jo mažinti atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Nustatydamas bendrą finansinę korekciją dėl abiejų pažeidimų, atsakovas vadovavosi PAFT 7 priedo 11 punktu, kuriame reglamentuojama, kad tuo atveju, kai „dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų.“ (tokia pati nuostata pateikta ir Gairių 1.4 punkto 2 pastraipoje). Atsakovas, įgyvendindamas šią nuostatą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, sunkumo laipsnį bei su pažeidimais susijusias aplinkybes, taikė pareiškėjui teisiškai pagrįstą ir proporcingą 25 proc. finansinę korekciją.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1.       Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu. Pirkimas į dalis skaidytas nebuvo. Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2021 m. sausio 21 d. Pareiškėjas su Pirkimą laimėjusiu Rangovu 2021 m. kovo 25 d. sudarė Sutartį. Sutarties vertė – 1 180 663,93 Eur su PVM.

6.2.       Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos. Sutarties keitimams atitinkamai taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios jų sudarymo metu, nuostatos.

6.3.       Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 29 d. per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – ir DMS) pateikė prie Sutarties pasirašytus papildomus susitarimus. Taip pat pateikė tarpinį mokėjimo prašymą MP003, kuriame buvo deklaruojamos išlaidos pagal Sutartį bei Sutarties papildomus susitarimus, sudarytus dėl darbų pakeitimų, įformintų Darbų pakeitimo aktais Nr. 1 – 8. 2021 m. liepos 23 d. papildomu susitarimu Nr. SR1- 233 (įformintu pagal Darbų pakeitimo aktą Nr. 2) buvo įsigyti papildomi darbai – susitarta naujai įrengti Šeštokų 1-osios g. ir rekonstruojamo Seniavos pl. dviračių takus.

6.4.       2023 m. balandžio 24 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir CPVA 2023 m. balandžio 24 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą projekte Nr. 1 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Vykdant Sutartį pareiškėjas su Rangovu 2021 m. liepos 23 d. pasirašė Susitarimą, kuriame nurodyta, kad Susitarimas sudarytas vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktų nuostatomis bei Sutarties 6.1 (Sutartyje nėra tokio punkto), 7.4, 71.4, 71.5, 72.1, 72.3 punktų nustatytomis sąlygomis. Susitarimas pasirašytas pagal tarp šalių 2021 m. birželio 21 d. pasirašytą Darbų pakeitimo aktą Nr. 2. Susitarimu šalys susitarė dėl: 1) Sutartyje nenumatytų papildomų darbų įsigijimo. Papildomai įsigyjamų darbų vertė – 141 700 Eur be PVM, 171 457,00 Eur su PVM; 2) Sutartyje numatytų darbų papildomų kiekių įsigijimo. Papildomai įsigyjamų darbų vertė – 36 227,39 Eur be PVM, 43 835,14 Eur su PVM; 3) dalies Sutartyje numatytų darbų atsisakymo. Atsisakomų darbų vertė – 113 426,45 Eur be PVM, 137 246,00 Eur su PVM. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovui išsamesnius paaiškinimas dėl papildomų darbų įsigijimo, nurodydamas, kad papildomi darbai buvo įsigyti dviem VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintais viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindais, išskaidant bendrą įsigyjamų papildomų darbų vertę šiomis dalimis: 1) 36 618,24 Eur be PVM (44 308,07 Eur su PVM) vertės papildomi darbai buvo įsigyti remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Sutarties 7.4 ir 71.4 punktais; 2) 141 309,15 Eur be PVM (170 984,07 Eur su PVM) vertės Papildomi darbai buvo įsigyti remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Sutarties 72.1 punktu. Atsakovas, įvertinęs Susitarimo teisėtumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo Susitarime numatytus papildomus darbus įsigyti pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas, nustatęs, jog analizuojamas Sutarties pakeitimas neatitiko kitų VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, konstatavo, kad Susitarime nurodytus papildomus darbus pareiškėjas privalėjo pirkti, atlikdamas naują viešojo pirkimo procedūrą, kaip tai numatyta VPĮ 89 straipsnio 5 dalyje, o to nepadaręs ir papildomus darbus įsigijęs pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, VPĮ 89 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

6.5.       Pažeidimo tyrimo metu papildomai nustatyta, kad pagal Sutarties sąlygas Rangovas privalėjo Sutarties įvykdymą užtikrinti banko (kredito unijos) išduota garantija, privalėjo pateikti pareiškėjui įrodymą, kad Rangovas yra apdraudęs statybos darbus ir savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas). Abu šie dokumentai turėjo galioti iki Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, t. y. iki 2022 m. gegužės 16 d. Rangovo pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas galiojo iki 2022 m. sausio 31 d., o statybos draudimo ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo iki 2021 m. gruodžio 2 d. Taigi, Sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 16 d., o statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Rangovas neturėjo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. Atsakovas 2023 m. liepos 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta taikyti finansinės pataisos normą – 25 proc. nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 180 663,93 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 295 165,98 Eur. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. liepos 21 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte Nr. 1 per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį, kartu pateikiant Sprendimą.

6.       Teismas pažymėjo, kad Sutarties 71 punkte yra apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant gali būti keičiami darbų kiekiai (jų apimtis) (pvz. 71.4 p. nurodoma, kad pakeitimai galimi, siekiant užtikrinti įvykdyto ar vykdomo projekto vientisumą (pavyzdžiui, darbai, susiję su Alyvų 1-osios g., Biliūno g., Kaune rekonstravimo darbais)), o 71.5 punkte nurodoma, kad pakeitimai galimi, kai būtina atlikti papildomą, Sutartyje nenumatytą, darbą, be kurio Rangovas negali tinkamai įvykdyti Sutarties), tačiau taip pat nurodyta, kad 71 punkte nurodytų „<...> galimų pakeitimų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais <...>“. Darbų pakeitimo akte Nr. 2 atliekami darbų pakeitimai buvo grindžiami Sutarties 71.4 ir 71.5 punktais, tačiau jokių dokumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų papildomai įrengiamų dviračių takų būtinumą, Projekto vykdytojas nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sutarties 71.4 punkte nurodyta darbų kiekio (apimties) keitimo aplinkybė nėra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluota, o papildomas dviračių takų įrengimas – nėra darbas, be kurio Rangovas negalėtų tinkamai įvykdyti Sutarties, todėl teismas vertino, kad Sutarties keitimas, vadovaujantis jos nuostatomis, nebuvo atliktas tinkamai, t. y. nesilaikant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reglamentavimo.

7.       Teismas nurodė, kad Sutarties 7.4 punkte buvo apibrėžta leistina maksimali papildomai įsigyjamų darbų vertė, kai papildomi darbai įsigyjami Sutarties 71 punkte nurodytomis sąlygomis. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad papildomų darbų, įsigytų Sutarties 71.4 punkto pagrindu, vertė neviršijo Sutarties 7.4 punkte nustatytos papildomų darbų įsigijimo vertės (41.253.24 Eur be PVM arba 49.916.42 Eur su PVM). Sutarties 71.4 punkte buvo nustatyta aplinkybė, kuriai atsiradus pareiškėjas galėjo pirkti papildomus darbus iš to paties Rangovo ir kuria pareiškėjas vadovavosi įsigydamas papildomus darbus už 36.618,24 Eur be PVM (44.308,07 Eur su PVM). Teismas darė išvadą, kad šis Sutarties 71.4 punktas negali būti laikomas aiškiu, konkrečiu, nepažeidžiančiu šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Papildomų darbų būtinumą grindė Darbų pakeitimo aktu Nr. 2, pareiškėjo ir Rangovo raštais, suvestiniais sąnaudų, medžiagų kiekių žiniaraščiais, lokaline sąmata Nr. 1, kurioje nurodyti papildomų bei nevykdomų darbų kiekiai, tačiau teismo vertinimu, šiais dokumentais iš esmės buvo įrodinėjami tik konkretūs papildomai įsigyjami bei atsisakomi darbai, jų kiekiai bei kaina, tačiau ne būtinumas pirkti papildomus darbus. Pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 43-2-375, kuriuo buvo inicijuojamas Sutarties pakeitimas, nurodytų Sutarties keitimo priežasčių teismas taip pat nelaikė būtinumo pagrindimu, nes jomis buvo tik įvardintas pareiškėjo poreikis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Sutarties 71 punkte įtvirtinto reikalavimo pagrįsti Sutarties keitimo būtinumą, todėl priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo, įtvirtinto VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsigyti papildomus darbus už 36.618,24 Eur be PVM (44.308,07 Eur su PVM).

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siekis sukurti visuomenei patrauklią ir vientisą dviračių takų infrastruktūrą turi būti realizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, gatvių plėtra šalia Seniavos pl. (t. y. Šeštokų g., J. B. g., Alyvų g.) buvo aiški jau nuo 2014 m., taigi dviračių tako reikalingumas šiose gatvėse galėjo būti įvertintas ir numatytas dar rengiant Techninį projektą. Darnaus judumo planas, kuriuo remiasi pareiškėjas, buvo patvirtintas 2019 m. lapkričio 19 d., skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2021 m. sausio 21 d., tačiau Techninis projektas nebuvo peržiūrėtas ir jame esantys sprendiniai nebuvo aktualizuoti pagal Darnaus judumo plane įtvirtintą politiką. Teismas darė išvadą, kad susidariusią situaciją iš esmės lėmė netinkamas pareiškėjo veikimas, o ne objektyvios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pareigą atnaujinti Techninio projekto sprendinius, kad Pirkimo dalyviai galėtų nustatyti tikrąjį būsimos sutarties objektą ir žinotų, ką apima pareiškėjo nustatyti reikalavimai, paskelbdamas neaktualius Pirkimo dokumentus (Techninį projektą) pareiškėjas nesilaikė skaidrumo principo. Papildomų darbų įsigijimą lėmė pareiškėjo noras, vykdant Sutartį, įrengti dviračių takus, tačiau neatliekant naujos pirkimo procedūros, o Papildomų darbų atlikimą pavedant Rangovui. Pareiškėjo argumentus, kad Papildomų darbų įsigijimą ėmė ekonominės priežastys ir siekis nedubliuoti išlaidų, nedaryti du kartus tų pačių darbų teismas atmetė kaip nepagrįstus ir subjektyvius pareiškėjo samprotavimus.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas reikalavimas laimėjusiam Pirkimą dalyviui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą bei statybos darbų bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimo liudijimą (liudijimus), kurie turėjo galioti iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Šių dokumentų gavimas tiekėjams sukelia papildomų finansinių išlaidų, todėl pareiškėjo teiginius, kad šių dokumentų nepateikimas (nepratęsimas) nesusijęs nei su Sutarties objektu, nei su Sutarties kaina, nei su pagrindinėmis šalių pareigomis įgyvendinant Sutarties objektą teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Sutarties įvykdymui užtikrinti Rangovas pateikė OP Corporate Bank plc 2021 m. kovo 30 d. išduotą Garantiją, galiojusią iki 2022 m. sausio 31 d., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2021 m. balandžio 1 d. Draudimo liudijimą, galiojusį iki 2021 m. gruodžio 2 d., If P&C Insurance AS išduotą Rangovo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) Serija BCA Nr. 00022942, galiojusį laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. vasario 18 d., Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) Serija BCA Nr. 00025221, galiojusį laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 19 d. iki 2023 m. vasario 18 d., kaip įrodymą, kad Rangovo bendrosios civilinės atsakomybės draudimas galiojo visą aptariamų darbų vykdymo laikotarpį. CPVA, įvertinusi minėtus dokumentus, nustatė, kad If P&C Insurance AS išduoti Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimai neapima apsaugos, nurodytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje bei 46 straipsnio 4 dalyje, neatitinka Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207, nustatytų reikalavimų, todėl teismas padarė išvadą, kad nurodyti If P&C Insurance AS išduoti bendrosios civilinės atsakomybės draudimo dokumentai nėra tinkami.

11.       Teismas konstatavo, kad 2023 m. birželio 12 d. išduotas Draudimo liudijimas 2, kuriame nurodytas retroaktyvus draudimo galiojimas, nėra tinkamas dokumentas, nes jis išduotas po daugiau nei 1,7 metų nuo Draudimo liudijimo galiojimo termino pabaigos, po statybos darbų rezultato perdavimo pareiškėjui ir pasibaigus Sutarčiai, t. y. jis nebėra teisiškai reikšmingas ir negali kokiu nors būdu ištaisyti nustatytą netinkamą Sutarties vykdymą. Nors Rangovas retroaktyviai ir apdraudė statybos darbus ir savo civilinę atsakomybę, tačiau tokia draudimo apsauga iš esmės neturi prasmės, nes ji nebeatlieka savo paskirties, t. y. pareiškėjas nebūtų galėjęs pasinaudoti draudimo apsauga tuo atveju, jeigu draudiminis įvykis būtų įvykęs laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. Teismas darė išvadą, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, jog: 1) Sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.; 2) Rangovas statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo neturėjo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.; 3) pareiškėjas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Pareiškėjo argumentai, kad toks pažeidimas yra formalus ar mažareikšmis atmesti kaip nepagrįsti.

12.       Teismas darė išvadą, kad CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Sutarties, Susitarimo sąlygas, faktines aplinkybes, Projekto vykdytojo paaiškinimus, VPĮ nuostatas, teismų praktiką, pagrįstai nustatė, kad: 1) Susitarimu įsigyti papildomi darbai turėjo būti įsigyti atlikus naują viešojo pirkimo procedūrą pagal VPĮ, o to nepadaręs bei papildomus darbus įsigijęs pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą, VPĮ 89 straipsnio 5 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus; 2) Pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir, įgyvendindamas Sutartį, nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas, kaip jos apibrėžtos VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje 1 ir 2 punktuose (Projekto vykdytojas savo veiksmais pritarė, kad Sutartis būtų vykdoma be Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimų, taip pažeidžiant Sutarties 36 punkto ir 49 punkto nuostatas).

13.       Teismas darė išvadą, kad atsakovas, nustatydamas taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei su pažeidimais susijusias reikšmingas aplinkybes, rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis, todėl finansinės korekcijos dydis yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o pareiškėjo argumentai dėl finansinės korekcijos neproporcingumo ir neatitikimo Europos Sąjungos lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslams atmesti kaip nepagrįsti.

III.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.       Teisme nebuvo įvertintos ir ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, dėl dalies pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teismas visiškai nepasisakė. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, kad sprendimą įsigyti Papildomus darbus nulėmė STR reikalavimai ir techninės ir ekonominės priežastys, Projekto vykdytojo apsunkinimas bei pareiškėjo siekis sukurti išvystytą, vieningą dviračių takų infrastruktūrą. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl taikytos finansinės korekcijos proporcingumo ir argumentų, kad pritaikyta finansinė korekcija neatitinka Europos Sąjungos lėšų kontrolės bei finansinių korekcijų taikymo tikslų.

16.2.       Papildomi darbai buvo įsigyti remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Sutarties 7.4 ir 71.4 punktuose nustatyta tvarka, pagal kurią projekto vykdytojas gali keisti darbų kiekį neviršijant nustatytos 5 procentų ribos siekiant vientisumo užtikrinimo. Teismo išvada, kad Sutarties 7.4 ir 71.4 punktuose įtvirtintos nuostatos negali būti laikomos aiškiomis, konkrečiomis ir nepažeidžiančiomis tiekėjų lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros, todėl jos neatitinka VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų aiškumo ir konkretumo kriterijų yra nepagrįsta, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir joje suformuotų sutarties keitimo nuostatų vertinimo kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-910/2023 26-27 punktai).

16.3.       Vykdydamas kelių šalia esančių gatvių statybos ir (ar) rekonstravimo darbus pareiškėjas iš anksto numatė, kad gali būti poreikis įsigyti papildomų darbų ir užtikrinti vientisą Projektu siekiamą sukurti ar rekonstruoti inžinerinę infrastruktūrą ar su ja besiribojančią inžinerinę infrastruktūrą. Pirkimo procedūrų metu pareiškėjui nebuvo pateikti jokie klausimai ir (ar) pretenzijos dėl šios nuostatos, tiekėjai neprašė jos patikslinti ar sukonkretinti, atsakovas išankstinės patikros metu taip pat nepateikė pastabų dėl Sutarties ir 71.4 punktuose įtvirtintų nuostatų aiškumo, konkretumo ir nedviprasmiškumo. Pirkimo sutarties, kuria perkami darbai, pakeitimas, neviršijantis 15 procentų sutarties vertės, apskritai yra laikomas nereikšmingu pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį.

16.4.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė poreikį įsigyti Papildomus darbus pagrindžiančių dokumentų. Šiuo aspektu teismas padarė išvadą, prieštaraujančią Sutartyje įtvirtintam reguliavimui. Susitarimas buvo priimtas ir papildomi darbai įsigyti aiškiai išskiriant tai nulėmusią priežastį – būtinybę užtikrinti nenutrūkstamą dviračių takų plėtrą ir siekiant skatinti darnų judumą Kauno mieste. Būtent dėl šių priežasčių komisija pritarė Projekto pakeitimams. Susitarimas buvo grindžiamas Darbų pakeitimo aktu Nr. 2 ir prie jo pateiktais dokumentais, kurie atitinka Sutarties 69.2 ir 71 punktų reikalavimus. Vėliau buvo parengta Techninio projekto ir Susisiekimo dalies A laida, kuri taip pat laikytina vienu iš Susitarimą pagrindžiančių dokumentų. Argumentai įsigyti Papildomus darbus ir įsigyti juos būtent iš Rangovo buvo išdėstyti susirašinėjime su atsakovu 2023 m. kovo 14 d. ir 2023 m. gegužės 5 d. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į prie Susitarimo pridėtus dokumentus, bet ir į Susitarime aiškiai išdėstytas pakeitimą nulėmusias aplinkybes. Net ir laikantis pozicijos, kad Susitarimas nevisiškai atspindi pakeitimų sudarymo būtinybę, teismas turėjo laikytis viešųjų pirkimų principo, pagal kurį prioritetas teikiamas turiniui, o ne formai.

16.5.       Nei teismas, nei atsakovas nevertino pareiškėjo argumentų, patvirtinančių, kad sprendimą įsigyti Papildomus darbus lėmė siekis užtikrinti visos dviračių takų infrastruktūros vientisumą, užtikrinti STR reikalavimo, pagal kurį dviračių takas turi būti įrengiamas arčiau važiuojamosios kelio dalies nei pėsčiųjų takas, vykdymą bei siekis ekonomiškai naudoti Europos Sąjungos lėšas.

16.6.       Pareiškėjas neturėjo pareigos pagrįsti, kad be Papildomų darbų Rangovas negalėtų užbaigti Sutarties darbų, to nereikalaujama taikant Sutarties 7.4 ir 71.4 punktus, taip pat to nereikalaujama pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį įsigyjant darbus iki 15 proc. pridėtinės vertės.

16.7.       Teismas nepagrįstai sprendė dėl nepakankamo Pirkimo dokumentų aiškumo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad Pirkimas paskelbtas pagal neaktualius dokumentus (Techninį projektą). Spręsdamas apie Pirkimo dokumentų aktualumą teismas nepagrįstai vadovavosi Bendruoju planu, kuris tik numato gatvių tinklo plėtrą, nedetalizuojant tokių elementų kaip pėsčiųjų ar dviračių takai. Techninis projektas buvo parengtas 2017 m., o poreikis įrengti dviračių taką atsirado įgyvendinant projektą, kai buvo atkreiptas dėmesys į 2019 m. patvirtintą Darnaus judumo planą ir besiribojančiose gatvėse numatytus įrengti dviračių takus.

16.8.       Poreikį įsigyti darbus iš konkretaus Rangovo lėmė aplinkybė, kad aplinkinėse teritorijose numatyta išplėtoti dviračių takus ir tik Projektu tvarkomose gatvėse dviračių takai nebus išvystyti. Sprendimą lėmė ir ekonominės bei techninės priežastys, kadangi, neįsigijęs papildomų darbų projekto vykdytojas būtų patyręs išlaidų dubliavimą ir didelius nepatogumus skelbiant atskirus viešojo pirkimo konkursus dėl dviračių takų Sutarties atkarpose įrengimo, bandant juos priderinti prie Sutarties metu atliktų darbų tiek technine prasme, tiek teisine prasme, pavyzdžiui, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už darbus prisiėmimo. Papildomų darbų įsigijimas iš Rangovo buvo reikšmingas dėl Rangovo darbams suteiktos 10 metų garantijos, kuri galimai nebūtų taikoma Rangovo padarytus darbus ir pasiektus rezultatus modifikuojant.

16.9.       Nepritartina teismo vertinimui, kad 4 mėnesiais trumpiau galiojęs sutarties įvykdymo užtikrinimas ir 5 mėnesiais trumpiau galiojęs privalomasis civilinės atsakomybės draudimas vertintinas kaip esminis Sutarties pakeitimas, kadangi šios sąlygos nelaikytinos esminėmis sutarties sąlygomis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies prasme. Net ir vertinant tokį Sutarties pakeitimą kaip esminį, jis nebūtų turėjęs jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir nebūtų sukėlęs didesnio tiekėjų susidomėjimo, kadangi Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas laiku ir galiojo visą kritinį darbų atlikimo laikotarpį, kuomet rizika yra didžiausia. Privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, nors ir su keliais trūkumais, susijusiais su draudimo apimtimi, galiojo visą darbų atlikimo laikotarpį, tai reiškia, kad nuostatos dėl privalomosios civilinės atsakomybės draudimo, jeigu ir buvo pažeistos, tai tas pažeidimas buvo mažareikšmis. Todėl nėra net potencialios tikimybės, kad toks Sutarties pakeitimas galėjo turėti kokią nors įtaką tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime. Rangovas patyrė netgi didesnes išlaidas, įsigydamas retroaktyvų privalomosios civilinės atsakomybės draudimą.

16.10.       Nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal PAFT ir Reglamentą, kadangi nebuvo padaryta žala ES biudžetui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016, 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. C-406/14, 2020 m. spalio 1 d. sprendimą byloje C-743/18).

16.11.       Teismas neindividualizavo finansinės korekcijos dydžio, netaikė proporcingumo principo, kaip jis apibrėžtas Reglamento 72 punkte, 85 straipsnio 3 dalyje, Gairių 1.4 punkte, PAFT 7 priedo 10 punkte, ESTT praktikoje (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje C-406/14). Finansinė korekcija naikintina remiantis Gairių 23 punktu, pagal kurį net ir pripažinus pažeidimą finansinė korekcija negali būti taikoma. Net jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nustatant Susitarimo vertę vertinti tik Papildomų darbų įsigijimo vertę, neatsižvelgiant į Atsisakytus darbus, jų vertė nežymiai (54 000 Eur suma) viršija 15 proc. Sutarties vertės ribą, todėl taikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra akivaizdžiai per didėlė ir neproporcinga. 10 proc. dydžio finansinė korekcija, pritaikyta už pažeidimą, susijusį su sutarties įvykdymo užtikrinimo ir civilinės atsakomybės draudimo nuostatų pažeidimu, taip pat yra nepagrįsta. Šiuo aspektu pareiškėjas kaip pavyzdį pateikia CPVA direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2021/8-114 patvirtintą Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, vykdant viešuosius pirkimus, taikymo metodiką ir joje nustatytus palūkanų dydžius už sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimą. Pareiškėjo teigimu, nors šiuo atveju minėta metodika netaikytina, tačiau joje numatytos sankcijos už analogiško pobūdžio pažeidimus, patvirtina, kad finansinės korekcijos dydis gali ir turi būti diferencijuojamas atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, sunkumas, sutarties įvykdymo užtikrinimo apimtis, jos galiojimo laikotarpis ir pan. Net ir nustačius, kad už konkretų pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, yra galima nuo jos nukrypti atsižvelgiant į individualias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).

16.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

17.       Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingus pareikštam reikalavimui išspręsti pareiškėjo skundo argumentus, t. y. buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno ginčo aspekto, t. y. tiek dėl papildomų darbų įsigijimo pagrįstumo, tiek dėl pareiškėjo pareigos užtikrinti, kad Sutarties sąlygos būtų vykdomos tinkamai ir via apimtimi (kalbant apie Sutarties įvykdymo užtikrinimą bei statybos rangos ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą), tiek pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo nustatytiems pažeidimams, savo išvadas paremdamas tiek teisės normomis, tiek teismų praktika.

18.2.       Dėl sutarties keitimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsakovas remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos viešinamame leidinyje „Sutarčių keitimo gairės“ (toliau – Sutarčių keitimo gairės) pateiktu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotu išaiškinimu, kad aiškiomis, tiksliomis ir nedviprasmiškomis sutarčių keitimo sąlygomis laikomos nuostatos, kai nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių). Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas vertino, kad Sutarties 71.4 punkte nustatyta sąlyga nebuvo suformuluota taip, kad iš jos turinio būtų aišku, kada Perkančioji organizacija gali atlikti Sutarties pakeitimą – nagrinėjamu atveju – įsigyti papildomus darbus. Vien ta aplinkybė, jog Pirkimo metu nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų, skundų ar klausimų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nesukuria prezumpcijos, kad Pirkimo dokumentų sąlyga, šiuo atveju – Pirkimo sutarties projekto 71.4 punkto nuostata yra aiški ir suprantama. Tiekėjai objektyviai negalėjo žinoti, kad ši Pirkimo sutarties projekto sąlyga talpina ir naujų darbų, kurie nėra numatyti Pirkimo dokumentuose (techniniame projekte), įsigijimą.

18.3.       Ką reiškia Pirkimo sutarties projekto 71.4 punkte nurodyti žodžiai „įvykdyto ar vykdomo Projekto vientisumo užtikrinimas“ buvo žinoma tik pačiam pareiškėjui. Analizuojamoje sąlygoje yra tik pateikiamas pavyzdys, kuris, CPVA vertinimu, nėra konkretus, be to, visiškai neaišku, kaip analizuojamoje sąlygoje – „darbai susiję Alyvų 1-osios g., Biliūno g. Kaune, rekonstravimo darbais“ yra susijusi su Pirkimo objektu. Visiškai neaišku, kokie konkretūs darbai buvo atliekami gretimose gatvėse, nes šiose gatvėse vykdomų rekonstravimo darbų techninių projektų sprendiniai Pirkime nebuvo išviešinti, taip pat neaišku, kokie darbai būtų laikomi susijusiais su minėtose gatvėse vykdomais rekonstravimo darbais ir pan. Perskaičius tokią Pirkimo sutarties projekto sąlygą, nežinodami viso konteksto, tiekėjai negalėjo suprasti ir tuo labiau įvertinti šių būsimos sutarties keitimo galimybių ir jo įtakos rengiamiems pasiūlymams ar apskirtai apsisprendimui (ne)dalyvauti Pirkime. Apie tai, kad pareiškėjas gretimose teritorijose lygiagrečiai vykdo gatvių statybos ir (ar) rekonstravimo darbus, kurie galimai ateityje gali būti susiję ir su būsimos sutarties įgyvendinimu ir kurie patenka į Projekto sudėtį, buvo žinoma tik pačiam pareiškėjui. Be to, tiekėjai negalėjo žinoti, kad Perkančioji organizacija siekia vystyti vieningą dviračių infrastuktūrą Kauno mieste, nes tokia informacija Pirkime nebuvo atskleista. Tiekėjai neprivalėjo domėtis ir žinoti, kad Kauno mieste yra numatoma vystyti dviračių takus ir kad tai gali turėti įtakos būsimos sutarties vykdymui. Būtinybę iš anksto išviešinti būsimos sutarties keitimo sąlygas akcentuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1925-815/2023).

18.4.       Išankstinės patikros metu atliekamas tik sąlyginis pirkimo dokumentų teisėtumo vertinimas, tai reiškia, kad atsakovas nevertina ir neprivalo vertinti visų pirkimo dokumentų ir visų elementų, juo labiau neprivalo suformuluoti konkrečių pirkimo sąlygų nuostatų. Išankstinis pirkimo dokumentų patikrinimas neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ nuostatų, esminių viešųjų pirkimų principų.

18.5.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas nenurodė, kokie konkretūs papildymai būtų padarę Sutarties 71.4 punkte įtvirtintą nuostatą aiškią. Atsakovas dar CPVA sprendime atkreipė dėmesį, jog Perkančioji organizacija turėjo objektyvias galimybes numatyti aiškias ir konkrečias Pirkimo sutarties keitimo sąlygas. Priežastys, galėjusios lemti analizuojamų papildomų darbų įsigijimą, Perkančiajai organizacijai buvo žinomos iki Pirkimo. Kaip matyti iš pareiškėjo teikiamų paaiškinimų, to neneigia ir pareiškėjas. Perkančiajai organizacijai jau rengiantis Pirkimui buvo žinoma, kad, atsižvelgiant į Darnaus judumo plane nustatytus prioritetinius tikslus, ateityje gali iškilti poreikis techniniame projekte numatytose gatvėse įrengti dviračių takus, todėl ji turėjo galimybę Pirkimo dokumentuose nustatyti aiškias tokių papildomų darbų įsigijimo sąlygas, taip užtikrindama teisėtus potencialių tiekėjų lūkesčius, kad Pirkimo objektas Pirkimo sutarties vykdymo metu gali keistis ar ženkliai padidėti, o tai galėjo sudominti daugiau potencialių tiekėjų arba Perkančioji organizacija galėjo gauti kitokius pasiūlymus.

18.6.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentą, kad pirkimo sutarties, kuria perkami darbai, pakeitimas, neviršijantis 15 proc. sutarties vertės, yra apskritai automatiškai laikomas nereikšmingu pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriuo pareiškėjas nesirėmė nei pažeidimo tyrimo metu teikdamas paaiškinimus, nei skunde teismui. Be to, perkančioji organizacija, priimdama sprendimą keisti viešojo pirkimo sutartį, dar prieš jos pakeitimą turi įvertinti ir identifikuoti teisinius pagrindus, leidžiančius teisėtai keisti sutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Susitarime nurodė konkrečius Sutarties keitimo pagrindus, todėl vėlesnis teisinių pagrindų keitimas nėra pateisinamas. Atsakovas, nustatęs, kad papildomi darbai negalėjo būti įsigyti Susitarime nurodytais pagrindais (VPĮ 89 str. 1 d. 1 ir 2 p.), vis tik savo iniciatyva įvertino Susitarimu įsigytų visų (už 215.292,14 Eur su PVM) papildomų darbų įsigijimo galimumą kitais VPĮ 89 straipsnyje nustatytais pagrindais, tarp jų ir pakeitimo galimybę VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau konstatavo, kad Sutarties pakeitimo aplinkybės ir sąlygos neatitiko ir šio viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindo (apie tai detaliai pasisakyta CPVA Sprendime).

18.7.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad Susitarimą lydinčiais dokumentais iš esmės buvo įrodinėjami tik konkretūs papildomai įsigyjami bei atsisakomi darbai, jų kiekiai bei kaina, tačiau būtinumas pirkti papildomus darbus šiais dokumentais nebuvo grindžiamas. Perkančiosios organizacijos 2021 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 43-2-375, kuriuo buvo inicijuojamas Sutarties pakeitimas, taip pat Darbų pakeitimo akte nurodyta Sutarties keitimo priežastis, kurią pareiškėjas pateikia, kaip būtinumo įsigyti papildomus darbus pagrindimą, vertintina tik kaip poreikio ir sąlygos, lėmusios šį poreikį, įvardijimas, tačiau nėra jo (būtinumo) pagrindimas (pavyzdžiui: kodėl papildomi darbai neišvengiamai turi būti įsigyti Sutarties vykdymo metu ir iš Rangovo, bei tai pagrįsti dokumentais). Ne atsakovo prašymu pareiškėjas turėjo pagrįsti dokumentais būtinybę keisti Sutartį, reikalavimas pagrįsti Sutarties keitimo būtinumą buvo aiškiai įtvirtintas Sutartyje, kurios autorius buvo pats pareiškėjas, todėl privalėjo jo (reikalavimo) laikytis.

18.8.       Pareiškėjo argumentus dėl būtinumo pirkti analizuojamus papildomus darbus iš Rangovo atsižvelgiant į statybos techninių reglamentų reikalavimus, ekonomines priežastis, išlaidų dubliavimą bei pareiškėjo apsunkinimą, taip pat siekį sukurti išvystytą, rišlią ir vieningą dviračių takų infrastruktūrą, atsakovas laiko nepagrįstais ir laikosi pozicijos, kad visi šiuo atveju aktualūs teritorijų planavimo dokumentai buvo patvirtinti gerokai prieš techninio projekto rengimą ir prieš patį Pirkimą, todėl pareiškėjas privalėjo elgtis rūpestingai ir Pirkimą pradėti tik įsitikinus, kad techninio projekto sprendiniai atitinka pareiškėjo poreikius. Atsakovo vertinimu, Perkančioji organizacija turėjo pakankamai laiko pakeisti techninio projekto sprendinius, įvertinant jame Darnaus judumo plane numatytą dviračių takų plėtrą.

18.9.       Pareiškėjas siekia įrodyti, jog toks veiksmų modelis, kai jau Pirkimo pradžioje yra žinoma, jog techninio projekto sprendiniai neatitinka aktualijų, bet vis tiek pradedamas Pirkimas, o vėliau teisinamasi, kad Sutartis jau yra sudaryta ir techniškai bei ekonomiškai nebenaudinga papildomus darbus pirkti iš kito rangovo, yra pateisinamas ir netgi atitinka VPĮ nuostatas. Tačiau atsakovo vertinimu, tokia pareiškėjo dėstoma logika ne tik prieštarauja viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, bet ir yra akivaizdžiai ydinga, nes ji sukuria prielaidas piktnaudžiauti perkančiosioms organizacijoms keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pažeidė pamatines VPĮ nuostatas. Pareiškėjas neįrodė, kad papildomus darbus įsigijo turėdamas tam teisinį pagrindą, nes nebuvo objektyvios būtinybės papildomus darbus įsigyti iš to paties Rangovo. Papildomų darbų įsigijimą lėmė paties pareiškėjo noras dar vykdant Sutartį papildomai įrengti dviračių takus, kas nebuvo būtina pagal Sutartį.

18.10.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais darytina išvada, kad pareiškėjui Sutarties vykdymo metu pakeitus aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas Sutarties sąlygas, kuriomis Rangovui buvo palengvintos Sutarties vykdymo sąlygos, teisiškai laikytina, kad nagrinėjamos Pirkimo sutarties įgyvendinimo atveju, toks Sutarties sąlygų pakeitimas galėjo pritraukti naujų dalyvių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023). Nėra reikšminga, dėl kokios rūšies pareigų (pagrindinių ar papildomų) sutartis yra keičiama, svarbu yra tai, ar atliekami sutarties sąlygų pakeitimai yra laikomi esminiais VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

18.11.       Pareiškėjui nepareikalavus Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Sutarties 49 punkto nuostatas ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Sutarties 36 punkto nuostatas, ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje (VPĮ 89 str. 4 d. 2 p.). Tik surašius Statybos užbaigimo aktą laikoma, kad Rangovas Sutartį įvykdė tinkamai ir pilna apimtimi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad po 2022 m. sausio 31 d. negalėjo atsirasti rizikos dėl Rangovo įsipareigojimų neįvykdymo / netinkamo įvykdymo (pavyzdžiui Rangovui nepašalinus defektų ir pan.). Be to, pareiga apdrausti statybos darbus ir savo civilinę atsakomybę Rangovui kyla ne tik iš Sutarties nuostatų, bet ir tiesiogiai išplaukia iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų teisės aktų.

18.12.       Atsikirsdamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl taikytos finansinės korekcijos pagrįstumo, atsakovas nurodė Sprendime išsamiai pagrindęs pažeidimo padarymo faktą ir pažeidimo sudėtį, įtvirtintą Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Atsakovas cituoja LVAT praktiką, pagal kurią finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-124-492/2022 ir. kt.). Atsakovas pažymi, kad panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03).

18.13.       CPVA, spręsdama dėl finansinės taikymo, įvertino visas su Pirkimo ir Sutarties vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama konkrečią finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis.

18.14.       Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjui būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, todėl turi galimybę užtikrinti atstovavimą teisme, pasitelkdamas savo darbuotojus. Atsakovo vertinimu, byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, joje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, todėl neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Dėl papildomų darbų taikant sudarytos sutarties pakeitimo teisinius pagrindus, įtvirtintus VPĮ  89 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte, neteisėtumo

18.       Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje įtvirtintos viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės. Nuo 2017 m. liepos 1 d. čia perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES). Nagrinėjamam ginčui aktualus VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių keitimo pagrindų aiškinimas ir taikymas.

19.1.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nustatant sąlygas, kuriomis viešojo pirkimo sutartys gali būti keičiamos jų galiojimo laikotarpiu, Direktyvos 2014/24 72 straipsniu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi procedūrų skaidrumo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principų. Pagal šiuos principus neleidžiama, kad jau sudarius viešojo pirkimo sutartį perkančioji organizacijai ir subjektas, su kuriuo ji sudaryta, padarytų tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad tų nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties nuostatų požymių (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimo Wall, C-91/08, EU:C:2010:182, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. vasario 3 d. Sprendimo A. S. ir Kammarkollegiet, C-461/20, EU:C:2022:72, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19.2.       Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas viešojo pirkimo dokumentuose nustatant viešojo pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant viešojo pirkimo sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų viešojo pirkimo sutarties pobūdis. Šioje teisės normoje inkorporuotas Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas. Todėl aiškinant Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas paminėtinas ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamas aktualios teisės aiškinimas, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija.

19.2.1.                      Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad kai yra aplinkybių, kurias rūpestinga perkančioji organizacija galėjo numatyti, pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies a punktą ji gali remtis galimybe sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose dokumentuose ir pradinėje viešojo pirkimo sutartyje aiškiai numatyti peržiūros nuostatas, pagal kurias sutarties vykdymo sąlygos gali būti pritaikytos, jei susiklostytų vienokios ar kitokios konkrečios aplinkybės, ir tai leistų padaryti pakeitimus, kurie kitu atveju reikalautų vykdyti naują pirkimo procedūrą, remiantis šiuo 72 straipsniu. Aiškiai numatydama galimybę keisti šias sąlygas ir nustatydama jos taikymo tvarką minėtuose dokumentuose perkančioji organizacija užtikrina, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, norintys dalyvauti minėto pirkimo procedūroje, nuo pat pradžių apie ją žinotų, taigi kad jų padėtis būtų vienoda teikiant pasiūlymus (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija / CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, EU:C:2004:236, 118 punktą ir 2016 m rugsėjo 7 d. Sprendimo F. F., C-549/14, EU:C:2016:634, 30, 36 ir 37 punktus). 

19.2.2.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti keičiama viešojo pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, jei perkančioji organizacija jau viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo sutartyje būtų įtvirtinusi baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos viešojo pirkimo sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Norint pakeisti viešojo pirkimo sutartį Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkretūs galimi pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti viešojo pirkimo sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami. Tokiu būdu būtų galima vykdyti viešojo pirkimo sutartį (taigi – ir ją keisti) joje nustatytomis sąlygomis kartu užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų (tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023 49 punktą).

19.3.       Taikydama anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei jo aiškinimo taisykles, teisėjų kolegija vertina Sutarties projekto 71.4 punkte apibrėžiamą sutarties keitimo sąlygą: „Kiekis (apimtis) gali būti keičiamas, jei neviršijama Sutarties 7.4 papunktyje nurodyta vertė ir esant šioms aplinkybėms: (...) įvykdyto ar vykdomo Projekto vientisumo užtikrinimas (pavyzdžiui, darbai, susiję su Alyvų 1-osios g., Biliūno g., Kaune, rekonstravimo darbais)“.

19.4.       Minėta, kad norint pakeisti viešojo pirkimo sutartį Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkretūs galimi pirkimo ar preliminariosios sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, t. y. nurodant ne tik galimybę keisti viešojo pirkimo sutartį, bet ir nustatant aiškią pakeitimų apimtį, jų pobūdį bei aplinkybes, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami.

19.5.       Jeigu pakeitimų apimtis bei pobūdis, sutarties sąlygų aiškinimui taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, gali būti vertinama kaip pakankamai atskleista, kai įžvelgiamas ir Sutarties projekto 70 punkto sąlygų dėl kiekio (apimties) forminimo tvarkos tarpusavio ryšys, tai Pirkimo sutarties projekto 7.4 punkte nustatyta sąlyga: „Projekto vientisumo užtikrinimas“ kartu su pateikiamu pavyzdžiu: „darbai, susiję su Alyvų 1-osios g., Biliūno g., Kaune, rekonstravimo darbais“, neatitinka nei aiškumo, nei tikslumo kriterijų – niekaip neatskleidžia aplinkybių, kurioms esant Sutarties pakeitimai gali būti atliekami.

19.6.       Pareiškėjo byloje nurodomos aplinkybės, kad Sutarties pakeitimai suponuoti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto 2011 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu, kad dviračių takas yra projektuojamas arčiau gatvės važiuojamosios dalies nei pėsčiųjų takas, reikalavimų bei pareiškėjo siekio sukurti išvystytą, vieningą dviračių takų infrastruktūrą, tiek pirmuoju, tiek antruoju atvejais vertintinos kaip perkančiosios organizacijos akivaizdaus nepareigingumo jau rengiant pirkimo dokumentus faktas. Pažymėtina, kad teisės normų (STR reikalavimų) įteisinimo veiksmai pritaikant viešųjų pirkimų sutarties keitimo teisinius instrumentus savaime yra neteisėti. Gi savivaldybės infrastruktūros vystymo planų suderinamumas šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo būti įgyvendintas jau atliekant viešuosius pirkimus, tačiau tai nepadaryta dėl pareiškėjo neveikimo (žr., šios Nutarties 9 p.).

19.7.       Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

19.7.1.                      Vertinant Pirkimų sutarties pakeitimus, nenustatytos ekonominės ar techninės priežastys, dėl kurių tiekėjo pakeitimas būtų negalimas.

19.7.2.                      Atsakovo argumentai, išdėstyti ginčijamame Sprendime, kad objektyvios būtinybės įsigyti papildomus darbus iš to paties tiekėjo nėra, kadangi:

„pirma, buvo galimybė užbaigti darbus pagal pirminį Techninį projektą ir naujai projektuoti bei įrengti naujus dviračių takus, priderinant juos prie jau esamų sprendinių, ką iš esmės pripažįsta ir pats Projekto vykdytojas;

antra, nebuvo būtinybės atlikti naujų statinių – dviračių takų – projektavimą ir įrengimą tuo pačiu metu, kai buvo atliekami Sutartyje numatyti statybos rangos darbai;

trečia, dviračių takų sujungimas (susiejimas su kitais gretimais projektais) priklausė tik nuo Perkančiosios organizacijos veiksmų, jos norų, kadangi gretimų projektų užsakovas ir statytojas buvo ta pati Perkančioji organizacija;

ketvirta, Projekto vykdytojo argumentas, kad būtinybę atlikti darbus būtent Sutarties vykdymo metu ir būtent iš to paties Rangovo lėmė techninės priežastys, nelaikytinas pagrįstu, kadangi šios priežastys nebuvo objektyviai atsiradusios, o priklausė nuo Rangovo veiksmų – jo parengto Techninio projekto (laidos A) sprendinių.

penkta, Perkančiajai organizacijai buvo žinoma, kad, įgyvendinant Darnaus judumo planą, ateityje iškils poreikis įrengti dviračių takus Techniniame projekte numatytose gatvėse, vis tik Pirkimą pradėjo su neaktualiais Techninio projekto sprendiniais, kas rodo, kad pati Perkančioji organizacija neįžvelgė rizikos, kad naujai įrengiamus dviračių takus turės išskirtinai atlikti tik tas rangovas, kuris vykdė darbus pagal Techninį projektą. Kaip galima spręsti iš Projekto vykdytojo paaiškinimų: „Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama keletą metų į priekį – tiek rengiant techninius projektus, tiek ir skirstant jiems biudžetą. Nuo ketinimo ir planavimo apie tam tikros gatvės ar kelio statybas ar rekonstrukciją iki sutarties dėl šių darbų įsigijimo sudarymo praeina pakankamai ilgas laikas.“, galėjo susidaryti situacija, kai dviračių takų įrengimo darbus Perkančiajai organizacijai būtų tekę vykdyti jau įgyvendinus Sutartį, todėl Perkančiajai organizacijai bet kuriuo atveju būtų tekę vykdyti naują pirkimą ir dviračių takų įrengimo darbus pirkti iš galimai kito rangovo, kas paneigia Projekto vykdytojo akcentuojamą būtinybę Susitarime numatytus papildomus darbus pirkti išskirtinai tik iš Rangovo“, byloje pareiškėjo įrodymais nepaneigti, teisėjų kolegijos vertintini kaip pagrįsti (ABTĮ 56 str. 7 d.), todėl konstatuotina, kad Sutarties keisti, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nebuvo faktinių ir teisinių pagrindų.

19.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Pirkimo sutarties, kuria perkami darbai, pakeitimas, neviršijantis 15 procentų sutarties vertės, apskritai yra laikomas nereikšmingu pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti atsakovo padarytų išvadų, kad pagal Susitarimą bendra papildomų darbų vertė yra 215.292,14 Eur su PVM, o tai sudaro 21,57 proc. nuo pradinės Sutarties vertės, taigi viršija VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą maksimalų galimų pakeitimų dydį (15 proc.), todėl Sutarties pakeitimas negalėjo būti atliktas, vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi.

20.       Remiantis VPĮ 89 straipsnio 5 dalimi, jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal VPĮ reikalavimus.

21.       Anksčiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas pripažindamas, jog atsakovas ginčijamu Sprendimu tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisę nustatęs padarytus VPĮ pažeidimus, kad Susitarimu įsigyti papildomi darbai turėjo būti įsigyti atlikus naują pirkimo procedūrą pagal VPĮ, o to nepadariusi bei papildomus darbus įsigijusi pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, VPĮ 89 straipsnio 5 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir Sutartyje numatytų Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei statybos darbų draudimo

22.       Pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas laimėjusiam Pirkimą dalyviui pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą bei statybos darbų bei civilinės atsakomybės privalomąjį draudimo liudijimą (liudijimus), kurie turėjo galioti iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos.

23.       Byloje nustatyta, kad Sutarties įvykdymui užtikrinti Rangovas pateikė OP Corporate Bank plc 2021 m. kovo 30 d. išduotą Garantiją, galiojusią iki 2022 m. sausio 31 d., ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2021 m. balandžio 1 d. Draudimo liudijimą, galiojusį iki 2021 m. gruodžio 2 d., If P&C Insurance AS išduotą Rangovo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) Serija BCA Nr. 00022942, galiojusį laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2022 m. vasario 18 d., Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) Serija BCA Nr. 00025221, galiojusį laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 19 d. iki 2023 m. vasario 18 d., kaip įrodymą, kad Rangovo bendrosios civilinės atsakomybės draudimas galiojo visą aptariamų darbų vykdymo laikotarpį.

24.       CPVA, įvertinusi šiuos dokumentus, pagrįstai nustatė, kad Sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 16 d., taip pat Rangovas statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo neturėjo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. gegužės 16 d.

25.       Atsakovas, konstatuodamas pažeidimą, ginčijamame Sprendime išdėstė tokius argumentus:

“Projekto vykdytojas Sutartį vykdė be galiojančių Sutarties įvykdymo užtikrinimo, ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, t. y. nors Sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios Rangovą pratęsti Sutarties įvykdymo užtikrinimą bei statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, faktiškai šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Kitaip tariant, Projekto vykdytojas, leisdamas rangovui nepateikti šių dokumentų pratęsimo, pakeitė Sutarties sąlygas.

Įvertinus šią informaciją, daroma išvada, kad Sutartis buvo pakeista iš esmės, t. y. taip, kad jeigu pakeistos Sutarties sąlygos būtų nustatytos vykdant Pirkimą, pasiūlymus galimai būtų pateikę daugiau teikėjų, nes de facto Sutartis galėjo būti vykdoma nepratęsus Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei netaikant jokių sankcijų už šių dokumentų nepratęsimą.

Apibendrinant, vertinama, kad Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kuriose įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje.

Nustatyta, kad atliktas sutarties pakeitimas atitinka:

1. VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, kai atliktas sutarties pakeitimas lemtų didesnį kandidatų ar dalyvių skaičių, ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, nes Projekto vykdytojas savo veiksmais pakeitė Sutarties 36 ir 49 punktų nuostatas, eliminuojant sąlygas dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo bei statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo (kartu ir pratęsimo, esant reikalui) iki Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Tokia sąlyga, jeigu ji būtų buvusi paskelbta Pirkimo sąlygose, galimai būtų lėmusi didesnį susidomėjimą Pirkimu;

2. VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kai atliktas sutarties pakeitimas lemtų ekonominės pirkimo sutarties pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo naudai, taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, nes nepareikalavus Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Sutarties 49 punkto nuostatas ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Sutarties 36 punkto nuostatas ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje: Rangovas nepatyrė išlaidų už Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimą. Taip pat Rangovui nebuvo pritaikytos Sutarties 49 punkte nustatytos sankcijos, t. y. nepasinaudota Garantija, kuria Sutartis buvo užtikrinta 82506,49 Eur suma.

Tokiais veiksmais, kaip minėta, Projekto vykdytojas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis“.

26.       Teisėjų kolegija atsakovo teisingai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (šios Nutarties 25 p.) vertins, ar teisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai taikant teisę.

27.1.       Sutarties įvykdymo užtikrinimo, galiojančio iki statybos užbaigimo dokumento pasirašymo dienos, sąlyga yra įstatymo reikalavimas, vadovaujantis VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

27.2.       Remiantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statybos įstatymo 42 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. Išimtys dėl statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taikomos tik nesudėtingiems statiniams ir paprastojo remonto darbams (Statybos įstatymo 42 str. 10 d.). Vadovaujantis Statybos įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio.

27.3.       Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas. Todėl VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad sutarties pakeitimas yra esminis, kai pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, neatitinka aktualios faktinės bei teisinės situacijos, nes nustatyto sutarties vykdymo pažeidimo, viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo kontekste pripažintino kaip sutarties keitimas (žr. LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, inter alia 98 p. ir paminėtą Teisingumo Teismo jurisprudenciją), kaip atitinkamos sutarties sąlygos įtraukimas į pradinį pirkimą būtų teisės imperatyvų pažeidimas, todėl draudžiamas. Taigi, nustatytų pažeidimų kvalifikavimui atsakovas neteisėtai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

27.4.       Remiantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sutarties pakeitimas yra esminis, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

27.5.       Sutiktina su atsakovo argumentais, kad nepareikalavus Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo pagal Sutarties 49 punkto nuostatas ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo pagal Sutarties 36 punkto nuostatas ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje: Rangovas nepatyrė išlaidų už Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimą, taip pat pareiškėjas, remiantis Sutarties 49 punktu, nepasinaudojo teise į Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą – 82506,49 Eur. 

27.6.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad 2023 m. birželio 12 d. išduotas Draudimo liudijimas 2, kuriame nurodytas retroaktyvus draudimo galiojimas, išduotas po daugiau nei 1,7 metų nuo aktualaus Draudimo liudijimo galiojimo termino pabaigos, po statybos darbų rezultato perdavimo pareiškėjui ir pasibaigus Sutarčiai, atsakovo nustatytų pažeidimų vertinimui neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia nustatyto netinkamo Sutarties vykdymo.

27.7.       Atsakovas anksčiau nurodytą pažeidimą teisėtai kvalifikavo pripažindamas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir  VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimu.

Dėl finansinės korekcijos

27.       Nekartodama šioje byloje ginčijamame atsakovo Sprendime nurodytos teisės, taikytos sprendžiant dėl finansinės korekcijos, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamų šiuo aspektu taikytos teisės vertinimų, teisėjų kolegija visų pirma cituoja itin svarbią, šiai bylai aktualią naujausią Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant ES teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus. 

28.       ES Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje C‑175/23 pateikia tokį nagrinėjamai bylai aktualų Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimą:

„Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 120 konstatuojamąją dalį „siekiant valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią valstybių narių ir [Europos] Komisijos dėl fondų (...) taikomų finansinių pataisų tvarką ir procedūras, laikantis proporcingumo principo“.

Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 36 ir 37 punktuose numatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų reikšmės (...):

36) pažeidimas – bet koks įgyvendinant (...) fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

37) Ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant (...) fondų paramą, išskyrus valstybę narę, besinaudojančia savo, kaip viešosios valdžios institucijomis, išimtinėmis teisėmis.“

Reglamento 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą.

2. Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius ir nustato proporcingą pataisą. (...)“

To paties reglamento 144 straipsnio „Finansinių pataisų kriterijai“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą veiksmų programai arba jo dalį (...), jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad:

(...)

b) prieš pradėdama taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė narė neįvykdė savo prievolių pagal 143 straipsnį;

(...)

Taikydama finansines pataisas Komisija remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia į tai, ar pažeidimas yra sisteminis. Jeigu iš fondų (...) prašomų padengti netinkamų finansuoti išlaidų sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija finansinę pataisą atlieka remdamasi fiksuotąja norma arba finansinę pataisą ekstrapoliuoja.

2. Nustatydama 1 dalyje nurodytą pataisą Komisija laikosi proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei į nustatytų atitinkamos veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų mastą ir finansinį poveikį.“

2019 m. Komisijos gairės

Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (C(2019) 3452 final) (toliau – 2019 m. Komisijos gairės), 1.4 punktą „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą. Tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą (...)“.

29.       Pirma, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo E. M. Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus).

30.       Pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo E. M. Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas).

31.       Dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus.

32.        Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas).

33.        Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

34.       Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais.

35.       Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

36.       Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą.

37.        Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

38.       Iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą).

39.       Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

40.        Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.

41.       Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos.

42.       Šiuo atveju atsakovas fiksuoto dydžio finansinę korekciją taikė automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, o tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis (žr. cituojamo ESTT prejudicinio sprendimo 34 p.).

43.       Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas ginčijamame sprendime teisiniais argumentais nepagrįsdamas, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą sprendimą, kurio dalį dėl finansinės korekcijos taikymo teisėjų kolegija panaikina konstatuodama atsakovo padarytą materialinės teisės pažeidimą, ir, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime nurodytus vertinimus dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų konstatavimo, klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoda atsakovui spręsti iš naujo. Remiantis ABTĮ 147 straipsniu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nepakeistas atsakovo sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria spręsta dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimo, iš esmės paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo 8 234,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos.

45.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

47.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės ir konsultavimo skyrius. Šiame skyriuje dirbantys vyriausieji specialistai pagal pareigybės aprašymą atstovauja įstaigai teismuose ir kitose institucijose, rengia susijusius dokumentus. Pareiškėjas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto padalinio darbuotojus, o advokatę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka būtinumo ir racionalumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, priešingai teismų praktika byloje nagrinėjamais klausimais yra suformuota, byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, atsakovas taip pat nebuvo atstovaujamas advokato, todėl pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinamas. 

48.       ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

49.       Pareiškėjas be patirtų atstovavimo išlaidų taip pat prašo priteisti 11 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

50.       Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500 – 503 p.).

51.       Šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas pripažindamas, jog atsakovas ginčijamu Sprendimu tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisę nustatęs padarytus VPĮ pažeidimus, kad Susitarimu įsigyti papildomi darbai turėjo būti įsigyti atlikus naują pirkimo procedūrą pagal VPĮ, o to nepadariusi bei papildomus darbus įsigijusi pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, VPĮ 89 straipsnio 5 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas, darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas, todėl nors ir nustatęs, kad šių pažeidimų kvalifikavimui atsakovas neteisėtai taikė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktą, teismas pripažino, kad iš esmės pažeidimas nustatytas pagrįstai ir jis teisėtai kvalifikuotas pripažįstant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nustatė materialinės teisės pažeidimą taikant finansinę korekciją, todėl klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perdavė atsakovui spręsti iš naujo.

52.       Taigi, įvertinus sprendimo pobūdį, t. y. tai, kad Sprendimo dalis, kuria konstatuoti VPĮ pažeidimai, pripažinta teisėta ir pagrįsta ir tik klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduotas CPVA nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į patenkintą skundo reikalavimo dalį pareiškėjui iš atsakovo priteistina 8,50 Eur žyminio mokesčio, už skundo ir apeliacinio skundo padavimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 2 punktu, 40 straipsniu, 41, straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria  spręsta dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. IT04 Kauno miesto savivaldybės administracijai taikytos finansinės korekcijos, panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria spręsta dėl pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos padarytų pažeidimų vertinimo, iš esmės palikti nepakeistą. 

Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. IT04 dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijai taikytos finansinės korekcijos, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Netenkinti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos iš atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys

        Egidijus Šileikis