Civilinė byla Nr. e2A-181-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01438-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.3.10.6; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ ir atsakovės savivaldybės įmonės „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, pirkimo dokumentų pripažinimo neteisėtais ir pirkimo procedūrų nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Olego transportas“ (toliau – ir ieškovė ar tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė 1) 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pripažinti viešojo tarptautinio pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“, pirkimo ID (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas) dokumentus neteisėtais bei Pirkimo procedūras nutraukti; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Atsakovę 1, prašydama paaiškinti Pirkimo sąlygas, o pateikus Pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus) – pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą 7 dienoms (toliau – ir Prašymas). Pagal viešai skelbiamus duomenis matyti, kad Atsakovė 1 ir kiti tiekėjai dalyvavo teisminiuose ginčuose dėl Pirkimo sąlygų (ne)pagrįstumo. Nepaisant to, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) nebuvo nurodyti nei teismų išaiškinimai dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir (ar) taikymo, nei teisminiuose ginčuose priimtų procesinių sprendimų rezultatai, nei Atsakovės 1 pozicija. 2025 m. lapkričio 18 d. Sprendimu Atsakovė 1 pateikė atsakymą į tiekėjos Prašymą, nurodydama, kad tiekėjos prašymas pateiktas pavėluotai, nes: pagal Pirkimo sąlygų 100 punktą, tiekėjai prašymus gali teikti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos; kadangi pasiūlymų pateikimo termino pabaiga numatyta 2025 m. lapkričio 20 d., todėl prašymai dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo būti teikiami iki 2025 m. lapkričio 10 d. Tiekėja, nesutikdama su Sprendimu, 2025 m. lapkričio 23 d. pateikė pretenziją dėl Sprendimo panaikinimo, Pirkimo sąlygų paaiškinimo pateikimo ir susijusių prašymų patenkinimo (toliau – ir Pretenzija), kuri 2025 m. gruodžio 2 d. buvo atmesta.

3.       Nors atsakyme į Pretenziją Atsakovė 1 nurodė, kad Pretenzija atmetama ir dėl praleisto pateikimo termino, tačiau tokia Atsakovės 1 pozicija nepagrįsta. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Nagrinėjamu atveju Pretenzija buvo skundžiamas atsakovės Sprendimas netenkinti ieškovės Prašymo dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo ir termino pasiūlymams pateikti pratęsimo. Kadangi Sprendimas priimtas 2025 m. lapkričio 18 d., 10 kalendorinių dienų terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 28 d. (įskaitytinai). Ieškovė Pretenziją pateikė 2025 m. lapkričio 23 d., todėl terminas Pretenzijai pateikti nebuvo praleistas. Šiuo atveju Atsakovė 1 Pretenzijos praleidimo termino motyvus nepagrįstai sieja su 2025 m. spalio 20 d.

4.       Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Sprendimas netenkinti ieškovės Prašymo lėmė Pirkimo dokumentų neaiškumą, dviprasmiškumą ir pamatinių lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Nors Atsakovė 1 dalyvavo teisminiuose ginčuose dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo bei teikė juose savo poziciją, tačiau Atsakovės 1 pozicija buvo teikiama tik bylose dalyvavusiems tiekėjams. Tiekėja nedalyvavo teisminiuose ginčuose, todėl Atsakovės 1 pozicija dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo yra nežinoma, tačiau aktuali, kadangi nuo to priklauso tiekėjos pasiūlymo Pirkime paruošimas, kainodara bei rizikos, kurias reikia įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Atsakovės 1 pozicija bylose ir (ar) teismų išaiškinimai turi būti sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi, skelbtini CVP IS. Šiai dienai susiklostė situacija, kad viešųjų pirkimų ginčus dėl sąlygų inicijavę tiekėjai žino daugiau duomenų apie Pirkimo sąlygų aiškinimą ir taikymą nei tiekėja. Taigi, susiklosto pamatiniams viešųjų pirkimų principams (be kita ko, lygiateisiškumo bei skaidrumo principams) prieštaraujanti Pirkimo procedūrinė situacija bei tuo pačiu sukuriamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas tiekėjams, kurie inicijavo teisminius ginčus dėl Pirkimo sąlygų.

5.       Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija negali būti ištaisyta, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas. Esamą Pirkimo situaciją lėmė būtent Atsakovės 1 Sprendimas. Jeigu Atsakovė 1 laiku būtų įvertinusi ieškovės prašymą iš esmės, klausimų nebūtų likę iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos. Atsakovė 1 nusprendė prašymo netenkinti tik dėl tariamo pavėlavimo, nors Pirkimo vykdytojas negali pateisinti savo veiksmų neteisėtumo – netinkamų viešojo pirkimo sąlygų vien aplinkybe, jog tiekėjas tariamai ne laiku paprašė patikslinti ar paaiškinti pirkimo dokumentus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė teikia keleivių vežimo paslaugas ir siekia dalyvauti Pirkime. Ieškovė pateikė Atsakovei 1 Prašymą papildyti Pirkimo sąlygas teismų sprendimais ir atsakovių teismui teiktais Pirkimo sąlygų aiškinimais. Procesiniuose dokumentuose ieškovė paaiškino kaip minėtų duomenų Pirkimo sąlygose nebuvimas pažeidžia jos interesus, galimybes dalyvauti Pirkime ir parengti tinkamą pasiūlymą tiek kainos, tiek struktūros prasme. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškovė yra potenciali tiekėja, suinteresuota dalyvauti Pirkime, sudaryti Pirkimo sutartį, todėl turi teisinį suinteresuotumą inicijuoti Sprendimo peržiūros procedūrą, kuris, jos vertinimu, trukdo pateikti konkurencingą pasiūlymą Pirkime.

8.       Ieškovė Pretenziją Atsakovei 1 pateikė dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės Prašymas dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos (ne)pateikimo ir termino pasiūlymams pateikti (ne)pratęsimo. Kadangi Pretenzija pateikta 2025 m. lapkričio 23 d., VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 kalendorinių dienų terminas pretenzijai pareikšti nebuvo praleistas.

9.       Tiek ieškovės Pretenzijos, tiek ieškinio reikalavimas pripažinti Pirkimo dokumentus neteisėtais bei Pirkimo procedūras nutraukti dėl to, kad Atsakovė 1 nesutiko papildyti Pirkimo sąlygas pateikiant jose galutinius teismų sprendimus ir (arba) taikos sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis ir pratęsti terminą pasiūlymų teikimui bent 7 kalendorinėmis dienomis arba, netenkinus minėto prašymo, pripažinti Pirkimo dokumentus neteisėtais dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 4 dalies pažeidimų ir Pirkimo procedūras nutraukti, iš esmės sutampa. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad CPK 4233 straipsnio 2 dalies reikalavimų buvo laikytasi.

10.       Pirkimo sąlygų 100 punkte numatyta, kad tiekėjai savo prašymus dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos gali teikti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkimo sąlygų 105 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkimo tiekėjams pasiūlymų Pirkimui pateikimo pabaiga buvo nustatyta 2025 m. lapkričio 20 d., todėl atsižvelgus į Pirkimo sąlygų 100 ir 105 punktus, prašymai dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo būti pateikti iki 2025 m. lapkričio 10 d., o perkančioji organizacija savo iniciatyva galėjo paaiškinti Pirkimo dokumentus iki 2025 m. lapkričio 14 d. Kadangi ieškovė prašymą pateikė 2025 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidusi minėtą terminą, Atsakovė 1 turėjo pagrindą vien šiuo pagrindu ieškovės prašymo netenkinti ir pati neprivalėjo paaiškinti (patikslinti) Pirkimo sąlygas.

11.       Nors Prašyme nurodyta, kad galutinius civilinių bylų procesinius sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis ir Atsakovės 1 poziciją, teiktą teismams kitose bylose reikia pateikti per CVP IS, tačiau ieškovė neįvardijo konkrečių Pirkimo sąlygų, įskaitant ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu pakeistas Pirkimo sąlygas, kurios jai neaiškios, nekonkrečios, nesuprantamos ar kvestionuojamos dėl to, kad ji nežino minėtų civilinių bylų medžiagos. Dėl šios priežasties šis ieškovės argumentas vertinamas deklaratyviu. Ieškovei nenurodžius, kokias konkrečiai Pirkimo sąlygas šiuo pagrindu prašoma patikslinti ar paaiškinti ir (ar) kaip konkrečiai reikia papildyti Pirkimo dokumentus, Atsakovė 1 savo inciatyva, nesant konkretaus ieškovės prašymo, neturėjo ką paaiškinti ar patikslinti.

12.       Nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktikoje suformuluoti kriterijai ir taisyklės nenustato, kad Pirkimo sąlygų sudėtine dalimi turi būti ir teismuose išnagrinėtų civilinių bylų medžiaga, joje teikti šalių paaiškinimai dėl Pirkimo sąlygų ir teismų procesiniai sprendimai. Ieškovė, tvirtindama priešingai, remiasi Pirkimo sąlygų 5 punktu, 99 punktu, VPĮ 2 straipsnio 39 dalimi 36 straipsnio 5 dalimi, tačiau minėtų sąlygų ir teisės normų turinys tokios ieškovės pozicijos pagrįstumo nepatvirtina. Šiose normose nurodoma tik tai, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendravimas ir keitimasis informacija, paaiškinimai, patikslinimai, paklausimai, atsakymai vyksta ir turi būti pateikti naudojantis CVP IS lietuvių arba anglų kalbomis (Pirkimo sąlygų 5 punktas, 99 punktas), kad viešojo pirkimo dokumentus sudaro perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai, tarp kurių nenurodyti bylų dokumentai, teismų sprendimai ar šalių bylose teikti procesiniai dokumentai (VPĮ 2 straipsnio 39 dalis), o VPĮ 36 straipsnio 5 dalis reglamentuoja ne vėlesnį kaip 6 dienų terminą, per kurį perkančioji organizacija pateikia atsakymą tiekėjams, jei jų paklausimas buvo pateiktas laiku, o kita šio straipsnio teisinio reguliavimo dalis iš viso su šios bylos esme nesusijusi.

13.       Ieškovė neginčija atsakovių nurodomos aplinkybės, kad apie Pirkimo sąlygų pakeitimą ta apimtimi, kiek Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygos turėjo įtakos Pirkimo sąlygoms, ieškovei, kaip ir kitiems Pirkimo dalyviams, buvo pranešta 2025 m. spalio 20 d. pranešimu. Ieškovė, 2025 m. lapkričio 17 d. pateikdama Prašymą dėl Pirkimo sąlygų papildymo, praleido VPĮ 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareikšti pretenzijai dėl tariamai netinkamai 2025 m. spalio 20 d. atlikto Pirkimo dokumentų pakeitimo pagal Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygas.

14.       Nors Atsakovė 1 ieškovės Pretenziją nagrinėjo iš esmės, tačiau praleisto termino jai pateikti neatnaujino. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kokios objektyvios priežastys jai, kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, sutrukdė pateikti Pretenziją nustatytu terminu jei ji manė, kad civilinių bylų duomenimis ir jose priimtų procesinių sprendimų pagrindu Pirkimo sąlygos keičiamos neaiškiomis sąlygomis, netinkamai, ne reikiama apimtimi ir pan. 2025 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-433-567/2025 ieškovės ieškinys dėl eilės šio Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis buvo atmestas, todėl jokios įtakos Pirkimo sąlygų apimčiai ar turiniui negali turėti, reikalavimas tokios bylos medžiagą laikyti Pirkimo sąlygų dalimi yra neprasmingas.

15.       Ieškovei turėjo būti žinoma apie Sprendime nurodytus teisminius ginčus. Jeigu ieškovė vertina, kad išnagrinėtų civilinių bylų dokumentai, dalyvavusių byloje asmenų duoti Pirkimo sąlygų vertinimai ir priimti galutiniai procesiniai sprendimai turi reikšmės rengiant pasiūlymą Pirkimui, galėjo ir gali susipažinti su jais pateikdama prašymą teismui CPK 10 straipsnio tvarka. Be to, teismų procesiniai sprendimai, kuriuose nurodomi ir dalyvavusių bylose asmenų paaiškinimai, žinant bylų numerius, prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) bei skelbiami „Infolex“ ir viešoje erdvėje įvedus minėtų civilinių bylų numerius, todėl ieškovės ieškinio argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

16.       Ieškovė Prašymu iš esmės nepagrįstai siekė gauti ne konkrečių jai neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimą, bet Pirkimo sąlygas siekė pakeisti jas papildant nurodomų civilinių bylų procesiniais sprendimais ir atsakovių į bylą teiktų procesinių dokumentų turiniu. Parengti Pirkimo dokumentus, vadovaujantis VPĮ reikalavimais, yra Atsakovės 1 teisė ir pareiga, numatyta VPĮ 35 straipsnyje, todėl ji turėjo teisę pagal savo poreikius parengti viešųjų pirkimų dokumentus. Atsakovė 1 Pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodė taisykles, pagal kurias vyks konkursas, nurodė išsamius ir aiškius reikalavimus, keliamus Pirkimo objektui, nurodė priemones, kurias turi pateikti tiekėjai pagrįsdami atitikimą keliamiems reikalavimams, nurodė aiškią pasiūlymų vertinimo tvarką ir kriterijus. Nors ieškovė teigia, kad Pirkimo sąlygų neaiškumas, dviprasmiškumas, neatitikimas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytiems principams jai trukto parengti tinkamą pasiūlymą Pirkimui, tačiau nenurodo konkrečios Pirkimo sąlygos turinio, kuris trukdo pasiūlymo rengimui ar daro jį negalimą.

17.       Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys ir ieškovės argumentai nepatvirtina, jog buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje numatytų principai. Be to, byloje nenurodytos esminės Pirkimo dokumentų klaidos, kurių negalima ištaisyti ir kurios lemia Pirkimo nutraukimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pripažinus, kad ieškovės Prašymas pateiktas pavėluotai ir yra iš esmės nepagrįstas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą nutraukti Pirkimo procedūras.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo dalį bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir panaikinti Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pripažinti Pirkimo dokumentus neteisėtais bei Pirkimo procedūras nutraukti; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad Atsakovė 1 neprivalėjo paaiškinti (patikslinti) Pirkimo sąlygų. Tokiu sprendimu teismas pažeidė materialiąsias teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti aiškias pirkimo sąlygas Atsakovė 1 turėjo galimybę įgyvendinti ieškovės Prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo ir turėjo tai padaryti, kad nebūtų pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų principai. Ieškovės Prašymas susijęs su teisminiais ginčais, susijusiais su Pirkimo sąlygomis, kuriuose Atsakovė 1 dalyvavo, todėl paaiškinimas buvo itin siauros apimties ir paprastas. 

18.2.                      Teismas situaciją vertino formaliai ir ignoravo Atsakovės 1, kaip perkančiosios organizacijos, pareigą užtikrinti aiškias ir nedviprasmiškas Pirkimo sąlygas. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Pirkimo sąlygų 100 punkte nustatytą terminą paklausimams teikti ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo praleidimas savaime pateisina perkančiosios organizacijos atsisakymą aiškinti ar tikslinti sąlygas. Tokia išvada prieštarauja sisteminiam VPĮ aiškinimui: pareiga parengti aiškias pirkimo sąlygas yra perkančiosios organizacijos pareiga; ši perkančiosios organizacijos pareiga nėra sąlyginė ar priklausoma nuo tiekėjo aktyvumo; VPĮ 36 straipsnio 6 dalis įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą tikslinti dokumentus, kai to reikia skaidrumui užtikrinti. Teismas iš esmės nepagrįstai perkėlė Pirkimo sąlygų aiškumo naštą tiekėjai. Net ir tai, kad prašymas pateiktas praleidus Pirkimo sąlygų 100 punkto terminą, nepanaikina objektyvaus Pirkimo sąlygų neaiškumo, nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti sąlygų aiškumą, nesuteikia teisės ignoruoti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų.

18.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė Prašyme nenurodė, kurios Pirkimo sąlygos ir kaip ieškovei neaiškios, todėl Atsakovė 1 neturėjo ką paaiškinti ar patikslinti. Iš Prašymo buvo akivaizdu, kad ieškovė prašė pateikti galutinius sprendimus teisminėse bylose, kuriose buvo nagrinėjamos Pirkimo sąlygos ir jų (ne)teisėtumas. Atsakovė 1, gavusi ieškovės prašymą, turėjo įvertinti ne tik Prašymo pateikimo laiką, bet ir jo turinį iš esmės, kadangi pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį būtent perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjams tenka pareiga tinkamai suformuoti Pirkimo sąlygas.

18.4.                      Teismas sprendime nepagrįstai nurodydamas, kad ieškovė galėjo su teismų sprendimais susipažinti CPK 10 straipsnio ar viešų šaltinių pagrindu, formuoja ydingą praktiką, kuria tiekėjams perkeliama našta analizuoti ne tik CVP IS kartu su pirkimo skelbimu Pirkimo vykdytojo paskelbtą informaciją, bet ir ieškoti visos įmanomos su Pirkimu susijusios informacijos internete. Būtent Atsakovė 1 yra atsakinga už visos su Pirkimu susijusios informacijos tinkamą paskelbimą CVP IS ir ieškovei negali būti perkelta atsakomybė pačiai ieškoti tokios informacijos kur nors kitur.

18.5.                      Teismas sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą nutraukti Pirkimo procedūras. Tokią išvadą teismas padarė nusprendęs, kad nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje numatyti principai. Vis dėlto, viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti, atitinkamai, egzistavo pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras. Jeigu Atsakovė 1 būtų laiku įvertinusi ieškovės Prašymą iš esmės, klausimų nebūtų likę iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos. Atsakovė 1 negali pateisinti savo veiksmų neteisėtumo – netinkamų Pirkimo sąlygų vien ta aplinkybe, kad tiekėja laiku neprašė patikslinti ar paaiškinti Pirkimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, Pirkimas turi būti nutrauktas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

19.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ (toliau – ir Atsakovė 2) prašo: netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir priteisti Atsakovei 2 jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, praleidusi Pirkimo sąlygų 100 punkte įtvirtintą terminą prašymui dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos suteikimui, nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad toks Sprendimas pažeidžia materialiosios teisės normas ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti aiškias Pirkimo sąlygas, yra nepagrįsti.

19.2.                      Ieškovė nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos ir terminų. 2025 m. spalio 20 d. pranešimu Atsakovė 1 tiekėjus informavo apie tai, kad teisminiai ginčai baigėsi ir kaip yra keičiamos Pirkimo dokumentų sąlygos, taip pat nurodė, jog Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaiga pratęsiama iki 2025 m. lapkričio 20 d. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 100 punktu, prašymai dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo būti teikiami iki 2025 m. lapkričio 10 d. Ieškovė Prašymą pateikė 2025 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidusi Pirkimo sąlygose įtvirtintą terminą prašymui dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos suteikimui. Taigi, ieškovė, nesilaikydama nustatyto procedūrinio reikalavimo, įtvirtinto Pirkimo sąlygų 100 punkte, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

19.3.                      Pirkimo sąlygos buvo ir yra aiškios. Nei Pretenzijoje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė taip ir nenurodė, kokios Pirkimo sąlygos jai yra neaiškios. Ieškovei nenurodžius, kas jai neaišku, atsakovai į ieškovei tariamai kilusius neaiškumus atsakyti negali.

19.4.                      Atsakovei 1 tenkinus tiekėjos Prašymą, būtų nepagrįstai vilkinamos Pirkimo procedūros – terminas pasiūlymams pateikti turėtų būti ir vėl nukeliamas. Tokia situacija neatitinka nei Atsakovės 1, nei Atsakovės 2 interesų, kadangi Pirkimo objekto operatyvus įsigijimas objektyviai yra itin svarbus.

19.5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad teismas, konstatuodamas ieškovės suinteresuotumą, sprendime pripažino, jog neapibrėžtumo situacija dėl Pirkimo sąlygų apimties aiškinimo ir taikymo lemia pasiūlymo Pirkimui ruošimą, kainodarą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino jokios neapibrėžtumo situacijos, o pacitavo ieškovės poziciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog perkančiosios organizacijos neturi pareigos skelbti teisminės bylos medžiagos kaip Pirkimo dokumentų sudedamąją dalį. Nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktikoje suformuluoti kriterijai ir taisyklės nenustato, kad Pirkimo sąlygų sudėtine dalimi turi būti ir teismuose išnagrinėtų civilinių bylų medžiaga, jose teikti šalių paaiškinimai dėl Pirkimo sąlygų ir teismų procesiniai sprendimai. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, ta dalimi, kuria vykę ginčai turėjo reikšmės Pirkimo sąlygų turiniui ir jų aiškinimui, Pirkimo sąlygos buvo patikslintos – tai buvo padaryta 2025 m. spalio 20 d. pranešimu. 2025 m. spalio 20 d. pranešimu nebuvo pakeista nei Pirkimo objekto apimtis, nei kiti tiekėjų suinteresuotumą keičiantys reikalavimai, o tik patikslinti sutarties vykdymo reikalavimai (Pirkimo sutarties projekto nuostatos).

19.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimą vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi. Ieškovė įrodymų apie tai, kaip realiai pasireiškė viešųjų pirkimų principų pažeidimas, nepateikė. Jokių konkrečių duomenų ar argumentų, patvirtinančių ieškovės negalėjimą dalyvauti Pirkime ir (ar) parengti pasiūlymą, nėra. Taigi ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

19.7.                      Nors ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė proceso teisės normų pažeidimus, kuriuos sieja su įrodymų vertinimu, tačiau jokių išsamių argumentų ir motyvų, patvirtinančių šią poziciją, nepateikė. Visi apeliacinio skundo V dalyje išdėstyti argumentai grindžiami materialiųjų teisės normų pažeidimu, tik pavieniui užsimenant apie netinkamą įrodymų įvertinimą, tačiau vien tai, kad šalis nesutinka su nurodytais teismų motyvais, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20.       Apeliaciniame skunde Atsakovė 2 prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos, nors ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien tik formalia prielaida, kad ieškovė yra potenciali tiekėja, suinteresuota dalyvauti Pirkime ir sudaryti Pirkimo sutartį, tačiau neįvertino, ar Sprendimas pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus. Vien aplinkybė, kad ieškovė yra potenciali tiekėja ir galėtų dalyvauti Pirkime, savaime nesuteikia ieškovei teisinio suinteresuotumo ginčyti Atsakovės 1 sprendimus.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą išvadą – viena vertus, konstatavo, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė, kokie neaiškumai dėl Pirkimo sąlygų kyla, kita vertus, šių neaiškumų nurodymu rėmėsi kaip argumentu, patvirtinančiu ieškovės teisinį suinteresuotumą. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nepateikė faktinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti objektyvų jos teisių pažeidimą. Ieškovės teiginiai apsiribojo tik abstrakčiais pareiškimais, kad „egzistuoja neapibrėžtumo situacija“, tačiau ieškovė nenurodė nė vienos konkrečios Pirkimo sąlygos, kuri būtų neapibrėžta, dviprasmė ar trukdanti pateikti pasiūlymą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kokią įtaką tariamas „neapibrėžtumas“ turėjo pasiūlymo kainodarai, struktūrai, kokios Pirkimo sąlygos konkrečiai jai yra nežinomos, neaiškios, kokios rizikos yra neatskleistos ar gali kilti.

20.3.                      Ieškovės teisės objektyviai negalėjo būti pažeistos Sprendimu. Pagal nuoseklią ir suformuotą Lietuvos teismų praktiką, tiekėjų pasiūlymus draudžiama vertinti pagal neišviešintus reikalavimus, todėl Atsakovei 1 priėmus sprendimą, kad ieškovės reikalaujami pateikti duomenys nėra Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai pagal juos ir negalėtų būti vertinami. Atitinkamai, teismų sprendimų neįtraukimas į Pirkimo dokumentus negalėjo ir negali sukelti realaus tiekėjų teisių pažeidimo. Jeigu tam tikri duomenys nėra Pirkimo dokumentų dalis, jie negali būti teisėtas vertinimo kriterijus, todėl negalima teigti, kad jų nebuvimas lemia teisių pažeidimą. Taigi, neegzistuoja antroji privaloma tiekėjų teisinio suinteresuotumo sąlyga – ieškovės subjektinių teisių pažeidimas.

20.4.                      Net jei būtų laikoma, kad teismų sprendimai yra Pirkimo sąlygų dalis, kurie sukelia neaiškumą ieškovei, tai nelemia ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes dėl teisminių ginčų pakeistos Pirkimo sutarties projekto nuostatos yra sutarties vykdymo sąlygos, kurios aktualios sutarties vykdymo metu, o ne pasiūlymų vertinimo metu, ir dėl kurių tiekėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas pasiūlymų vertinimo etape nekyla.

20.5.                      Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo vyko du teisminiai ginčai: Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ ieškinys dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo buvo atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-567/2025); UAB „Transrevis“ inicijuotas ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, kurią patvirtino Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025. Taigi, pirmojo teisminio ginčo pagrindu (civilinė byla Nr. e2A-433-567/2025) Pirkimo sąlygos nesikeitė ir negalėjo turėti įtakos Pirkimu suinteresuotų tiekėjų teisėms. Antrojo teisminio ginčo pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis (civilinė byla Nr. e2-223-940/2025) ir patikslintos kelios Pirkimo sutarties projekto nuostatos. Pakeistos Pirkimo sutarties projekto nuostatos yra sutarties vykdymo sąlygos, nes jos: įtvirtintos sutarties projekte, yra susijusios su sutarties vykdymo etapu, jomis nustatomos vienkartinio pobūdžio (ad hoc) pareigos tiekėjui, kurios aktualios sutarties vykdymo metu, o ne pasiūlymų vertinimo metu. Atsižvelgiant į tai, dėl antruoju teisminiu ginču patikslintų Pirkimo sąlygų (Pirkimo sutarties projekto nuostatos), ieškovės teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, nes toks sąlygų pakeitimas negali lemti nei tiekėjų suinteresuotumo pirkimu pokyčio, nei pasiūlymo atmetimo pirkime. Taigi, nė vienas vykęs teisminis ginčas ar jo rezultatas (t. y. pakeistos Pirkimo sutarties projekto nuostatos) nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės teisių ar interesų.

20.6.                      Ieškovės elgesys, kai ji, likus kelioms dienoms iki pasiūlymų termino pabaigos, pateikė Prašymą siekdama vėliau inicijuoti ginčą teisme, yra netoleruotinas pagal CPK 95 straipsnį, draudžiantį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir, be kita ko, nesąžiningai pareikšti nepagrįstą ieškinį.

20.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sąlygų dėl tiekėjų suinteresuotumo, nusprendė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą. Šiuo atveju ieškovė, deklaratyviai teigdama, kad jai kyla neaiškumai dėl Pirkimo sąlygų, neįrodė tariamo savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Atitinkamai, byla yra nenagrinėtina teisme ir pirmosios instancijos teismas privalėjo ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo momentą, nuo kurio ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą. Teismas formaliai susiejo termino pradžią su Sprendimo pateikimo data, tačiau ne su 2025 m. spalio 20 d. data, kuomet ieškovė ir kiti Pirkimu suinteresuoti tiekėjai buvo informuoti apie tai, kad: teisminiai ginčai dėl Pirkimo sąlygų baigėsi; atsižvelgiant į jų rezultatus, kelios Pirkimo sutarties projekto nuostatos yra patikslinamos. Toks aiškinimas prieštarauja tiek VPĮ 102 straipsnio 1 daliai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią termino pradžia nustatoma remiantis subjektyviuoju ir objektyviuoju kriterijais.

20.9.                      Ieškovė nuo 2025 m. spalio 20 d. buvo informuota apie visus faktus, kuriais vėliau grindė savo Pretenziją ir ieškinį: tiek apie teisminių ginčų eigą ir baigtį, tiek apie tai, kaip šie ginčai lemia Pirkimo sąlygų turinį, tiek apie tai, kuri Pirkimo sutarties projekto dalis buvo koreguota. Ieškovė vėliausiai 2025 m. spalio 20 d. žinojo, kad vyko teisminiai procesai (ginčai), susiję su Pirkimu; kad vykę teisminiai procesai (ginčai), susiję su Pirkimu, yra pasibaigę; kokia yra vykusių teisminių procesų (ginčų) įtaka Pirkimo sąlygoms. Jeigu ieškovės nuomone, Atsakovė 1 netinkamai ar neišsamiai paaiškino ar patikslino Pirkimo dokumentus ir privalėjo kartu pateikti teismų sprendimus, tai apie tokį savo tariamą teisių pažeidimą ieškovė vėliausiai sužinojo 2025 m. spalio 20 d., gavusi pranešimą. Atitinkamai, VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas pretenzijai pateikti skaičiuotinas nuo 2025 m. spalio 20 d. ir baigėsi 2025 m. spalio 30 d.

20.10.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė yra profesionalus viešųjų pirkimų rinkos dalyvis. Ieškovė, kaip protingas (rūpestingas, atidus) asmuo, profesionalus ir Pirkimu suinteresuotas dalyvis, jau daugiau nei pusmetį objektyviai žinojo, kad vyksta su Pirkimu susiję teisminiai ginčai (pirmasis pranešimas apie tai buvo pateiktas 2025 m. gegužės 6 d., kiti – 2025 m. liepos 2 d. ir 2025 m. liepos 17 d.). Jei ieškovės nuomone, Atsakovė 1 2025 m. spalio 20 d. Pirkimo dokumentus netinkamai paaiškino ir informavo apie pasibaigusius teisminius procesus bei dėl jų atliekamą vieno Pirkimo dokumentų punkto korekciją, ieškovė privalėjo veikti aktyviai ir laiku teikti susijusius prašymus ar siekti įstoti į nagrinėtas civilines bylas. Toks aiškinimas neabejotinai atitinka ir bonus pater familias (apdairaus ir rūpestingo asmens) standartą, taikytiną nustatant termino pradžios momentą – termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą analogiškoje situacijoje būtų suvokęs protingas (rūpestingas, atidus) asmuo.

20.11.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tiekėjų pasiūlymų ir veiksmų vertinimo. Ieškovė tik formaliai nurodė, kad Pretenzija ginčija Sprendimą, kuriuo Atsakovė 1 atsisakė pateikti teismų sprendimus. Iš Prašymo ir Pretenzijos turinio matyti, kad ieškovės reikalavimo esmė yra ne ta, jog Atsakovė 1 atsakydama į Prašymą nepateikė teismų sprendimų, o tai, kad Atsakovė 1 2025 m. spalio 20 d. pranešimu netinkamai (neišsamiai) atliko Pirkimo dokumentų patikslinimą ir sąlygų paaiškinimą. Visi neaiškumai dėl Pirkimo sąlygų kyla iš to, kad ieškovei nėra aišku ir žinoma, kokią įtaką teisminiai sprendimai darė Pirkimo sąlygoms ir jų turiniui.

20.12.                      Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ieškovės Pretenzijos turinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tiek dėl kylančios pareigos tiekėjo pasiūlymą vertinti turiningai, tiek dėl pažeistų teisių nustatymo momento ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą kad ieškovė tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos.

21.       Atsiliepime į Atsakovės 2 apeliacinį skundą ieškovė prašo: atmesti Atsakovės 2 apeliacinį skundą, pateiktą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimo (dalyje dėl atsisakymo nutraukti civilinę bylą ir sprendimo motyvų dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos) bei skundžiamą sprendimo motyvų dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovė yra potenciali tiekėja, suinteresuota dalyvauti ginčo Pirkime, sudaryti Pirkimo sutartį bei turi teisinį suinteresuotumą inicijuoti perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimto Sprendimo peržiūros procedūrą, kuris, jos vertinimu, trukdo pateikti konkurencingą pasiūlymą ginčo Pirkime.

21.2.                      Pagal Pirkimo sąlygų 4 punktą, Pirkimo procedūras vykdo Atsakovė 1, bet ne Atsakovė 2, pateikusi apeliacinį skundą. Taigi, apeliacinį skundą pateikė apeliantė, neturinti viešojo pirkimo procedūros vykdymo funkcijų bei neįrodė turinti teisinį suinteresuotumą įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimą (teisinį suinteresuotumą) apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinis procesas pagal Atsakovės 2 skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų turėtų būti nutrauktas.

21.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad vyko ginčai dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo, o tai reiškia, jog perkančioji organizacija turi paskelbti šiuos sprendimus bei savo aiškinimą visiems potencialiems tiekėjams. Viešojo pirkimo dokumentus sudaro ne tik Pirkimo dokumentai, bet ir visi jų paaiškinimai bei tikslinimai. Šiai dienai susiklostė situacija, kai viešųjų pirkimų ginčus dėl sąlygų inicijavę tiekėjai žinojo daugiau duomenų apie Pirkimo sąlygų aiškinimą ir taikymą nei ieškovė.

21.4.                      Nepagrįsta Atsakovės 2 pozicija, kad teismų sprendimų bei išaiškinimų neįtraukimas į Pirkimo dokumentų apimtį reiškia jų netaikymą. Teismų sprendimai taikomi bylų dalyviams (Pirkimo dalyviams), o šiuo atveju vykęs ginčų pobūdis dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, nes sprendimuose yra pateikiami išaiškinimai dėl visiems taikomų tų pačių ginčo viešojo pirkimo sąlygų, pagal kuriuos tiekėjai turi pateikti pasiūlymus.

21.5.                      Nepagrįsti Atsakovės 2 teiginiai, kad net jeigu būtų laikoma, jog teismų sprendimai yra Pirkimo sąlygų dalis, kuri sukelia neaiškumą ieškovei, tai nelemia ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes dėl teisminių ginčų pakeistos Pirkimo sutarties projekto nuostatos yra sutarties vykdymo sąlygos, kurios aktualios sutarties vykdymo metu, o ne pasiūlymų vertinimo metu, ir dėl kurių tiekėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas pasiūlymų vertinimo etape nekyla. Tokia Atsakovės 2 pozicija prieštarauja pamatiniams principams bei rizikų paskirstymui tarp šalių. Remiantis tokia pozicija, tiekėjai yra iš esmės priversti teikti pasiūlymus pagal sutarčių projektus, kurie sudaromi prisijungimo būdu, ir tuo pačiu prisiimti neapibrėžtą riziką dėl sutarčių projektų sąlygų interpretacijų bei taikymo apimties.

21.6.                      Nors Atsakovė 2 teigia, kad ieškovės elgesys yra netoleruotinas pagal CPK 95 straipsnį, draudžiantį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir, be kita ko, nesąžiningai pareikšti nepagrįstą ieškinį, tačiau būtent ieškovei nebuvo sudarytos galimybės pateikti pasiūlymą pagal aiškią viešojo pirkimo sąlygų apimtį ir įvertinant visas paslaugų teikimo rizikas, kurios gali kilti paslaugų teikimo procese už pasiūlytą kainą.

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė tinkamai laikėsi ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Ikiteismine pretenzija buvo skundžiamas atsakovės Sprendimas netenkinti ieškovės Prašymo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 kalendorinių dienų terminas Pretenzijai pareikšti dėl Sprendimo nebuvo praleistas.

22.       Atsiliepime į ieškovės ir Atsakovės 2 apeliacinius skundus Atsakovė 1 prašo: ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; Atsakovės 2 apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą bei civilinę bylą nutraukti; netenkinus Atsakovės 2 apeliacinio skundo, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

22.1.                      Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad Pirkimo sąlygos, tokios, kokios buvo viešai paskelbtos, yra netinkamos ir perkančioji organizacija turėtų jas tikslinti. Nors ieškovė nurodė, kad Atsakovė 1 nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti aiškias Pirkimo sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, jog ieškovė net nebuvo konkrečiai nurodžiusi, kokios Pirkimo sąlygos jai yra neaiškios, kaip ir nebuvo pateikusi teismų praktikos, kurios pagrindu perkančioji organizacija turėtų pareigą į Pirkimo dokumentų sudėtį įtraukti dėl Pirkimo sąlygų vykusių teisminių ginčų medžiagą.

22.2.                      Nors ieškovė nurodė, kad Atsakovė 1 turi teisę pateikti Pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus savo pačios iniciatyva, tačiau ignoruoja aplinkybę, jog Prašymą dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo ieškovė pateikė tik 2025 m. lapkričio 17 d., kai vadovaujantis Pirkimo sąlygų 100 ir 104 punktais, prašymai dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo būti pateikti iki 2025 m. lapkričio 10 d., o perkančioji organizacija savo iniciatyva galėjo paaiškinti Pirkimo dokumentus iki 2025 m. lapkričio 14 d.

22.3.                      Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Atsakovė 1 turėjo galimybę įgyvendinti ieškovės Prašymą ir turėjo tai padaryti tam, jog nebūtų pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų principai, tačiau ieškovė neprašė paaiškinti konkrečių Pirkimo sąlygų, ieškovės Prašymu buvo prašoma pateikti tik galutinius sprendimus ir (ar) taikos sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis.

22.4.                      Atmestini ieškovės teiginiai, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino Pirkimo sąlygų 100 punkte nustatytą terminą paklausimams teikti ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jo praleidimas savaime pateisina perkančiosios organizacijos atsisakymą aiškinti ar tikslinti sąlygas. Perkančioji organizacija, nustačiusi Pirkimo sąlygas, neturi teisės jomis nesivadovauti ar vadovautis selektyviai. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų 100 punktas numatė konkretų terminą prašymams pateikti, o išimčių, kurioms esant perkančioji organizacija galėtų šio termino nesilaikyti, nenustatė. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas sprendime ne suabsoliutino Pirkimo sąlygų 100 punkto nuostatą, o įvertino perkančiosios organizacijos atliktą šios sąlygos taikymą ir konstatavo šią nuostatą esant pritaikytą teisėtai.

22.5.                      Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 100 punktu, tiekėjai savo prašymus dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo teikti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaiga buvo numatyta 2025 m. lapkričio 20 d., prašymai dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo būti teikiami iki 2025 m. lapkričio 10 d. Ieškovė nenurodė nė vieno argumento, kokios konkrečios aplinkybės jai užkirto kelią paprašyti informacijos Pirkimo sąlygose nurodytu terminu, todėl Pirkimo sąlygų 100 punkte nustatyto termino praleidimas sudarė pakankamą ir teisėtą pagrindą tokio pavėluoto ieškovės prašymo atmetimui, tai teismas sprendime teisingai konstatavo.

22.6.                      Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo vyko du teisminiai ginčai. Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ ieškinys dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo buvo atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-567/2025), todėl Pirkimo sąlygos nesikeitė ir negalėjo turėti įtakos Pirkimu suinteresuotų tiekėjų galimybėms pateikti pasiūlymą Pirkime. O UAB „Transrevis“ inicijuotas ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, kurią patvirtino Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025, tačiau taikos sutartimi buvo susitarta pakeisti tik kelias Pirkimo sutarties projekto nuostatas, apie tai tiekėjai buvo informuoti 2025 m. spalio 20 d. pranešimu. Taigi, konkreti ir galutinė Pirkimo sąlygų patikslinimo apimtis po vykusio teisminio ginčo buvo išviešinta 2025 m. spalio 20 d. pranešime tiekėjams. Juo nebuvo pakeista Pirkimo objekto apimtis ar kiti esminiai reikalavimai, o tik patikslintas Pirkimo sutarties vykdymo reikalavimas.

22.7.                      Ieškovė Pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su Sprendimu atsisakyti pateikti galutinius sprendimus ir (arba) taikos sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis, tačiau iš visų Pretenzijoje išdėstytų argumentų matyti, kad būtent perkančiosios organizacijos 2025 m. spalio 20 d. atliktas Pirkimo dokumentų paaiškinimas, kuriame pateikta informacija apie Panevėžio apygardos teismo patvirtintą taikos sutartį ieškovei pasirodė nepakankamas, kadangi į CVP IS nebuvo pateikta visa teisminių ginčų medžiaga. Kitaip tariant ieškovė, prisidengdama Prašymu, de facto (faktiškai) kvestionuoja perkančiosios organizacijos atliktą Pirkimo sąlygų patikslinimą, apie kurį tiekėjams buvo pranešta dar 2025 m. spalio 20 d. Jokių kitų su teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymu siejamų Pirkimo sąlygų pakeitimų ar patikslinimų nebuvo atlikta. Taigi, jei ieškovė norėjo ginčyti su teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymu siejamą 2025 m. spalio 20 d. atliktą Pirkimo sąlygų patikslinimą, ieškovė privalėjo tą padaryti iki 2025 m. spalio 30 d.

22.8.                      Nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktika nenustato ieškovės deklaruojamos taisyklės, kad teismo bylos medžiaga (teismų sprendimai ir (ar) perkančiosios organizacijos teismui pateikti procesiniai dokumentai) galėtų būti laikomi Pirkimo sąlygų dalimi. Nei ieškovės ieškinyje ar dublike, nei apeliaciniame skunde nepateikiamos galiojančių teisės aktų ir (ar) teismų praktikos nuostatos, kurios patvirtintų ieškovės samprotavimus, kad teismo bylos medžiaga laikytina Pirkimo dokumentų dalimi ir pateiktina tiekėjams per CVP IS. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad toks ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas.

22.9.                      Ieškovė klaidina teismą arba pati klaidingai interpretuoja, kad Atsakovė 1 yra atsakinga už visos su Pirkimu susijusios informacijos tinkamą paskelbimą CVP IS ir ieškovei negali būti perkelta atsakomybė pačiai ieškoti tokios informacijos kur nors kitur. CVP IS nėra ir neprivalo būti skelbiama teisminių ginčų medžiaga, CVP IS skelbiami tik Pirkimo dokumentai, jų paaiškinimai ar patikslinimai, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų keitimasis informacija atliekant pirkimą, taip pat per CVP IS teikiami tiekėjų pasiūlymai, t. y. vykdoma Pirkimo procedūra ir skelbiami dokumentai bei paaiškinimai, kuriais remiantis bus vertinami tiekėjų pasiūlymai. Priešingai nei teigia ieškovė, Pirkimo dokumentų apimtis yra aiški, Pirkimas vykdomas pagal sąlygas, viešai paskelbtas CVP IS, o įrodymų, kad tiekėjų pasiūlymai Pirkime būtų vertinami pagal kokias nors papildomas viešai nepaskelbtas sąlygas, o tai galėtų sudaryti prielaidas ieškovės nurodomiems konkurencijos pažeidimams, ieškovė nepateikė.

Dėl Atsakovės 2 apeliacinio skundo

22.10.                      Atsakovė 2 pagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, tai yra būtina sąlyga teisiniam suinteresuotumui konstatuoti. Atsakovė 2 apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas sprendime apsiribojo vien tik formalia prielaida, jog ieškovė yra potenciali tiekėja, suinteresuota dalyvauti Pirkime, sudaryti Pirkimo sutartį, tačiau teismas neįvertino, kad konkretus ieškovės skundžiamas Sprendimas niekaip nepažeidė ieškovės teisių ir (ar) neapribojo galimybių dalyvauti Pirkime. Vien tik teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra potenciali tiekėja ir galėtų dalyvauti Pirkime, nesuteikia ieškovei teisinio suinteresuotumo ginčyti bet kokius Pirkime priimtus sprendimus.

22.11.                      Tiekėjų pasiūlymus draudžiama vertinti pagal neišviešintus reikalavimus. Ieškovė siekė, kad Pirkimo dokumentai būtų papildyti civilinių bylų medžiaga, tačiau Atsakovei 1 priėmus sprendimą, kad ieškovės reikalaujami duomenys nėra Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, Pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai pagal juos nėra vertinami, o atitinkamai ieškovės prašytos civilinių bylų medžiagos neįtraukimas į Pirkimo dokumentų sudėtį niekaip negalėjo sukelti jokio realaus ieškovės teisių pažeidimo.

22.12.                      Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neteikė faktinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti objektyvų jos teisių pažeidimą, t. y. apsiribojo tik abstrakčiais pareiškimais apie egzistuojančią „neapibrėžtumo situaciją“, tačiau nė vienos konkrečios Pirkimo sąlygos, kuri būtų neapibrėžta, dviprasmė ar trukdanti pateikti pasiūlymą, nenurodė. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė nenurodė konkrečių Pirkimo sąlygų, kurios jai būtų neaiškios ar nesuprantamos dėl į Pirkimo dokumentus neįtrauktos teisminių ginčų medžiagos, turėjo ieškinį atmesti vien dėl to, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą, kuris niekaip nepažeidė ieškovės teisių ir neapribojo galimybių parengti ir pateikti pasiūlymą Pirkime.

22.13.                      Pagrįsti Atsakovės 2 apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo motyvų, susijusių su ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovei nuo 2025 m. spalio 20 d. jau buvo žinoma apie aplinkybes, kuriomis vėliau buvo grindžiama Pretenzija. Šiuo atveju apie vykstančius teisminius ginčus Pirkimu suinteresuoti dalyviai buvo nuosekliai ir periodiškai informuojami, t. y. 2025 m. gegužės 6 d. ir liepos 2 d. pranešta apie Pirkimo procedūrų sustabdymą dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 2025 m. liepos 17 d. pranešta apie Pirkimo procedūrų atnaujinimą, 2025 m. spalio 20 d. pranešta apie teismo patvirtintą taikos sutartį ir atitinkamą Pirkimo sąlygų (Pirkimo sutarties) patikslinimą.

22.14.                      Ieškovės Prašymas buvo abstraktus, pateiktas praleidus Pirkimo sąlygų 100 punkte nustatytą terminą ir nedetalizuotas. Prašymu ieškovė prašė pateikti galutinius sprendimus ir (ar) taikos sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis. Tokiu Prašymu ieškovė nesiekė gauti papildomos Pirkimui aktualios informacijos, o tik siekė panaudoti šį Prašymą praleisto termino pretenzijai pateikti atnaujinimui. Nors ieškovė Pretenziją teikė dėl Sprendimo, tačiau iš visų Pretenzijoje nurodomų argumentų matyti, kad Pretenzijoje buvo dėstoma pozicija ne dėl praleisto Pirkimo sąlygų 100 punkte nustatyto termino, nors būtent šiuo pagrindu ieškovės Prašymas buvo atmestas, o dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, dėl į CVP IS neįkeltos teisminių ginčų medžiagos, apie tai tiekėjams buvo žinoma 2025 m. spalio 20 d. Taigi, ieškovė neteisėtai kvestionuoja perkančiosios organizacijos atliktą Pirkimo sąlygų patikslinimą, apie kurį tiekėjams buvo pranešta 2025 m. spalio 20 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

25.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26.       2025 m. kovo 20 d. CVP IS priemonėmis Atsakovė 1 paskelbė viešąjį tarptautinį Pirkimą, kuriuo siekė parinkti vežėją, kuris teiktų keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste viešojo transporto sistemos maršrutuose (1 t., b. l. 14–109).

27.       2025 m. gegužės 6 d. ir 2025 m. liepos 2 d. pranešimais Atsakovė 1 informavo Pirkimo tiekėjus, kad Pirkimo procedūros sustabdytos dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (1 t., b. l. 195–198).

28.       2025 m. liepos 17 d. Atsakovė 1 pranešė Pirkimo dalyviams, kad sustabdytos Pirkimo procedūros atnaujintos, o pasiūlymo pateikimo termino pabaiga nukeliama į 2025 m. rugsėjo 10 d. 9.30 val. (1 t., b. l. 192–193).

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-433-567/2025 pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą ir Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o.“ o ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygas, atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025 patvirtino UAB „Transrevis“ ir atsakovių sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, buvo susitarta, kad:

30.1.                      įsiteisėjus taikos sutarčiai, atsakovės imsis veiksmų ir papildys Pirkimo sąlygų 3 priedą „Pirkimo sutartis“ (Pirkimo sutartis) 3.2.9 papunkčiu, jį išdėstant nauja redakcija: „3.2.9 Pateikti gamintojo deklaraciją (arba akredituotos laboratorijos išduotą bandymų protokolo kopiją) patvirtinančią siūlomos transporto priemonės ridą kilometrais (gamintojo pasirinktomis aplinkos temperatūrų sąlygomis) pagal E-SORT 1 (numatytą UITP 2017 metų brošiūroje „Project E-SORT: Cycles for electric vehicles“)“ (Taikos sutarties 2 punktas);

30.2.                      papildžius Pirkimo sutartį 3.2.9 papunkčiu, esamą Pirkimo sutarties 3.2.9 papunktį, kuriame numatyta: „3.2.9 atlikti kitus veiksmus ir pasirengimo darbus, būtinus tinkamam viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui pagal šioje Sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus“, laikyti nauju Pirkimo sutarties 3.2.10 papunkčiu (Taikos sutarties 3 punktas);

30.3.                      įsiteisėjus taikos sutarčiai, atsakovės imsis veiksmų ir panaikins Pirkimo sąlygų 12 priede „Pažyma apie siūlomas transporto priemones“ esančių lentelių „1 (pirmoji) pirkimo objekto dalis“; „2 (antroji) pirkimo objekto dalis“; „3 (trečioji) pirkimo objekto dalis“; „4 (ketvirtoji) pirkimo objekto dalis“ paskutinius (žiūrint nuo kairės lentelių pusės į dešinę) stulpelius, kuriuose prašoma nurodyti: „Vienos transporto priemonės rida kilometrais su nauja neeksploatuota vieno įkrovimo baterija (80 proc. DoD), Šaltuoju metu laiku (esant (-4°C) temperatūrai) (nurodoma gamintojo deklaruojama rida kilometrais pagal SORT 1, 2 ir 3 ciklus)“ (Taikos sutarties 4 punktas);

30.4.                      įsiteisėjus taikos sutarčiai, atsakovės imsis veiksmų ir pakeis Pirkimo sutarties 3.6 papunktį, jį išdėstant nauja redakcija: „3.6 Sutarties 3.4 punkte nustatyta elektroninio bilieto įrangos pateikimo ir montavimo tvarka (taikomas toks terminas elektroninio bilieto įrangos (be priedų) pateikimui vežėjui: a) iki 3 mėn. atveju, jeigu Įgaliota įstaiga turi savo sandėlyje laisvą el. bilieto įrangą; b) iki 6 mėn. atveju, jeigu Įgaliota įstaiga turi įsigyti papildomą elektroninio bilieto įrangą;) ir 3.5 punkte nustatyta transporto priemonių su elektroninio bilieto ir kita įranga atitikties įvertinimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir padidintai ridai aptarnauti pristatytoms transporto priemonėms ir jose esančiai elektroninio bilieto ir kitai įrangai.“ (Taikos sutarties 5 punktas);

30.5.                      įsiteisėjus taikos sutarčiai, atsakovės imsis veiksmų ir pakeis Pirkimo sutarties 14 priedo „Elektroninio bilieto sistemos įrangos nuomos tvarka“ priedo „Elektroninio bilieto įrangos nuomos sutartis“ 2.5 papunktį, jį išdėstant nauja redakcija: „2.5 Nuomininkui paprašius padidinti nuomojamos Įrangos kiekį, Nuomotojas sumontuos padidintą Įrangos ne vėliau kaip per toliau nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo užsakymo padidinti nuomojamos Įrangos kiekį patvirtinimo dienos: a) per 3 mėn. atveju, jeigu Įgaliota įstaiga turi savo sandėlyje laisvą el. bilieto įrangą; b) per 6 mėn. atveju, jeigu Įgaliota įstaiga turi įsigyti papildomą elektroninio bilieto įrangą. Už padidinto nuomojamos Įrangos kiekio sumontavimą Nuomininkas įsipareigoja apmokėti Nuomotojui pagal Sutarties 3.2 punkte nurodytus atitinkamus įkainius. Nuomotojui sumontavus padidintą nuomojamos Įrangos kiekį į Nuomininko nurodytas transporto priemones, Šalys pasirašo Įrangos perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 1 priedas). Nuomos mokestis naujai sumontuotai Įrangai pradedamas skaičiuoti nuo Įrangos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos.“ (Taikos sutarties 6 punktas) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31.       2025 m. spalio 20 d. pranešimu Atsakovė 1 nusiuntė Pirkimo tiekėjams atsakymus į jų paklausimus ir nurodė, kad, atsižvelgdama į juos, patikslina Pirkimo dokumentus, įskaitant ir pagal Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025 sąlygas, taip pat informavo, kad pasiūlymų pateikimo pabaiga perkeliama į 2025 m. lapkričio 20 d. 9.30 val., o susipažinimo su pasiūlymais data – į 2025 m. lapkričio 20 d. 10.00 val. (dokumento registracijos Nr. DOK-6786).

32.       2025 m. lapkričio 17 d. ieškovė per CVP IS pateikė Atsakovei 1 Prašymą „Dėl pirkimo dokumentų patikslinimo, termino pasiūlymams pateikti pratęsimo“, kuriuo prašė per CVP IS pateikti visą informaciją apie: „galutinius sprendimus ir (ar) taikos sprendimus, susijusius su pirkimo sąlygomis (bet kokią informaciją, kuri gali būti aktuali aiškinant pirkimo dokumentų turinį). Tik tokiu būdu bus galima suprasti visą apimtį ir duomenis, aktualius pateikiant pasiūlymą. Jeigu duomenyse yra konfidencialios informacijos, prašome ją pašalinti, tačiau, bet kuriuo atveju, tiekėjui yra aktuali pirkimo vykdytojo pozicija dėl sąlygų aiškinimo, kurios jis negali nustatyti pagal šiuo metu skelbiamus duomenis CVP IS; pateikus duomenis visiems dėl bylų ir juose pateiktų išaiškinimų, prašome pratęsti terminą pasiūlymų teikimui bent 7 kalendorinėmis dienomis“ (1 t., b. l. 110).

33.       2025 m. lapkričio 18 d. Atsakovė 1 ieškovei pateikė atsakymą į 2025 m. lapkričio 17 d. Prašymą, kuriame nurodė: „Informuojame, kad vadovaujantis pirkimo sąlygų 100 punktu „Tiekėjai savo prašymus dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos gali teikti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“, UAB „Olego transportas“ prašymas dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos pateiktas pavėluotai. Atkreipiame dėmesį, kad pasiūlymų pateikimo termino pabaiga yra numatyta 2025 m. lapkričio 20 d., todėl prašymai dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos galėjo būti teikiami iki 2025 m. lapkričio 10 d.“ (1 t., b. l. 111–112).

34.       Ieškovė, nesutikdama su Atsakovės 1 Sprendimu, 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė Pretenziją (1 t., b. l. 113–121).

35.       2025 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 1 ieškovei pateikė atsakymą į Pretenziją, kurioje nurodė, kad ji teisėtai ir pagrįstai netenkino Prašymo (1 t., b. l. 122–128).

36.       Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, Pirkimo sąlygų neaiškumo, Pirkimo nutraukimo, ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, termino pateikti prašymą dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos gavimo nustatymo bei netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą, taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į ieškovės, tiek į Atsakovės 1 apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

37.       Tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir jos priimtus sprendimus yra įtvirtinta VPĮ 101 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Aptariamoje teisės normoje tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar jos priimtus sprendimus yra siejama su galimu būtent šio tiekėjo teisėtų interesų pažeidimu. Tiek iš nurodytos VPĮ nuostatos matyti, tiek kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų bylose nuosekliai pabrėžiama tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas. Todėl teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, visų pirma, turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 22–23 punktai).

38.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 37 punktas; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 18 punktas).

39.       Asmens teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turinys išsamiau yra atskleistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir kasacinio teismo praktikoje. ESTT jurisprudencijoje dėl tiekėjų teisės į perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūrą yra išaiškinta, kad tokia procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo teisinis suinteresuotumas taip pat yra apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 24 punktas; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 20 punktas).

40.       ESTT ir kasacinio teismo praktikoje dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus subjektams (tiek tiekėjams, tiek pasiūlymo pirkime nepateikusiems subjektams) pripažįstama plati teisė savo galimai pažeistus interesus ginti teisme; teismine tvarka neginamos tik neabejotinai suinteresuotumo neturinčių subjektų teisės. Svarbu ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 101 punktas; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 27 punktas).

41.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodė, kad Pirkimo sąlygos ir vykę teisminiai ginčai bei jų rezultatai nepažeidė ieškovės teisių ar interesų, jos galimybės dalyvauti Pirkime, pateikti pasiūlymą ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti byloje ieškinį ir nagrinėjama civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

42.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes ieškovė yra potenciali tiekėja, suinteresuota dalyvauti Pirkime, sudaryti Pirkimo sutartį, turi teisinį suinteresuotumą inicijuoti perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimto sprendimo peržiūros procedūrą, kuri, jos vertinimu, trukdo pateikti konkurencingą pasiūlymą Pirkime. 

43.       Atsakovė 2, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, kad: civilinė byla turėjo būti nutraukta, nes ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl neturi teisinio suinteresuotumo; teismas neįvertino, ar ieškovės skundžiamas Sprendimas pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus; tai, kad ieškovė yra potenciali tiekėja ir galėtų dalyvauti Pirkime automatiškai nesuteikia jai teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovių sprendimus; teismas priėmė prieštaringą išvadą, nes, viena vertus, konstatavo, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė, kokie neaiškumai jai dėl Pirkimo sąlygų kyla, kita vertus, šių neaiškumų nurodymu rėmėsi kaip argumentu, patvirtinančiu ieškovės teisinį suinteresuotumą; ieškovė nenurodė nė vienos konkrečios Pirkimo sąlygos, kuri būtų neapibrėžta, dviprasmė ar trukdanti pateikti pasiūlymą; ieškovės teisės objektyviai negalėjo būti pažeistos skundžiamu Sprendimu, nes teismų sprendimų neįtraukimas į Pirkimo dokumentus negalėjo ir negali sukelti jokio realaus tiekėjų teisių pažeidimo; net jei būtų laikoma, kad teismų sprendimai yra Pirkimo sąlygų dalis, kurie sukelia neaiškumą ieškovei, tai nelemia ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes dėl teisminių ginčų pakeistos Pirkimo sutarties projekto nuostatos yra sutarties vykdymo sąlygos, kurios aktualios sutarties vykdymo metu, o ne pasiūlymų vertinimo metu ir dėl kurių tiekėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas pasiūlymų vertinimo etape nekyla; nė vienas vykęs teisminis ginčas ar jo rezultatas (t. y. pakeistos Pirkimo sutarties projekto nuostatos) nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės teisių ar interesų, todėl antroji privaloma tiekėjų teisinio suinteresuotumo sąlyga – ieškovės subjektinių teisių pažeidimas – neegzistuoja. 

44.       Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės subjektinių teisių pažeidimo, t. y. antrojo elemento, būtino konstatuoti ieškovės teisinį suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, egzistavimo (žr. šios nutarties 38 punktą), todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pastarosios sąlygos (ne)egzistavimo ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindo kontekste.

45.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo; tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovei) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas). 

46.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Atsakovės 1 priimtą Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei pripažinti Pirkimo dokumentus neteisėtais bei Pirkimo procedūras nutraukti. Įrodinėdama nurodytų reikalavimų pagrįstumą, ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes Atsakovė 1 negali pateisinti veiksmų neteisėtumo (netinkamų (netikslių) Pirkimo sąlygų) vien aplinkybe, jog ieškovė laiku neprašė patikslinti ar paaiškinti Pirkimo dokumentus; aiškių Pirkimo sąlygų parengimas yra būtent perkančiosios organizacijos pareiga, todėl Atsakovė 1 turėjo paaiškinti (patikslinti) neaiškias Pirkimo sąlygas; neaiškios Pirkimo sąlygos turi įtakos ieškovės galimybėms pateikti tinkamą pasiūlymą ar įvertinti Pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti rizikas; tik įsivertinusi Atsakovės 1 pateiktus paaiškinimus dėl neaiškių Pirkimo sąlygų ieškovė turėtų galimybę parengti pasiūlymą ir tinkamai apskaičiuoti jo kainą; ieškovė nedalyvavo teisminiuose ginčuose, kuriuose buvo sprendžiamas Pirkimo sąlygų teisėtumas, todėl yra galimai sukuriamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas tiekėjams, kurie inicijavo teisminius ginčus dėl Pirkimo sąlygų; Atsakovės 1 pozicija dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo yra aktuali ieškovei, nes nuo to priklauso ieškovės pasiūlymo ruošimas, kainodara bei rizikos, kurias reikia įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. 

47.       Taigi, tiekėja yra teikiantis keleivių vežimo paslaugas ūkio subjektas, kuris aiškinosi Pirkimo sąlygų turinį, siekiant dalyvauti Pirkime ir sudaryti Pirkimo sutartį, todėl ji yra tinkamas subjektas turintis teisinį suinteresuotumą ginčyti, jos įsitikinimu, neaiškias (netikslias) Pirkimo sąlygas. Be to, atsižvelgdama į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės keliami klausimai (žr. šios nutarties 46 punktą) dėl formalaus Sprendimo atmetimo, Pirkimo sąlygų netinkamumo (netikslumo), nepagrįsto konkurencinio pranašumo tiekėjams sukūrimo, Pirkimo nutraukimo yra paremti ne bendru siekiu užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir skaidrumo principo įgyvendinimą, o konkrečiu ketinimu įgyvendinti subjektines teises – nutraukus pirkimą, dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir teikti pasiūlymą. Šių argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka tam, kad konstatuoti ieškovės teisinį suinteresuotumą, pasireiškiantį jos siekiu įvertinti Pirkimo sąlygas ir jų pagrindu teikti pirkime pasiūlymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti byloje ieškinį ir atitinkamai dėl šios priežasties nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl Pirkimo sąlygų 100 punkte nurodyto termino

48.       Vadovaujantis VPĮ 35 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti, be kita ko, ir būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 21 punktas).

49.       Pirkimo sąlygų 100 punkte numatyta, kad tiekėjai savo prašymus dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos gali teikti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pagal Pirkimo sąlygų 104 punktą, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 20 d. pranešimu tiekėjai buvo informuoti, jog pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas iki 2025 m. lapkričio 20 d. 9.30 val. (dokumento registracijos Nr. DOK-6786). Kadangi buvo nustatyta, kad pasiūlymų pateikimo Pirkime pabaiga yra 2025 m. lapkričio 20 d., todėl vadovaujantis Pirkimo sąlygų 100 punktu, tiekėjų prašymai dėl papildomos, su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos pateikimo, galėjo būti pateikti iki 2025 m. lapkričio 10 d. Ieškovė prašymą dėl Pirkimo dokumentų patikslinimo, termino pasiūlymams pateikti pratęsimo pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. (1 t., b. l. 110), t. y. praleidusi nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Atsakovė 1 pagrįstai 2025 m. lapkričio 18 d. Sprendimu ieškovės Prašymą atmetė vadovaudamasi vien Pirkimo sąlygų 100 punktu, t. y. dėl to, kad Prašymas buvo pateiktas pavėluotai. 

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog Atsakovė 1 neprivalėjo paaiškinti (patikslinti) Pirkimo sąlygų ir tokiu sprendimu teismas pažeidė materialiosios teisės normas, numatytas VPĮ 17 straipsnyje ir 35 straipsnio 4 dalyje bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti aiškiais pirkimo sąlygas. Apeliacinio skundo argumentai grindžiami tuo, kad: Atsakovė 1 negali pateisinti netinkamų Pirkimo sąlygų vien tuo, jog ieškovė tariamai laiku neprašė patikslinti ar paaiškinti Pirkimo sąlygas; pati Atsakovė 1, kaip Pirkimo vykdytoja, turi teisę pateikti Pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus ir savo pačios iniciatyva; Atsakovė 1 turėjo galimybę įgyvendinti ieškovės Prašymą ir turėjo tai padaryti, kad nebūtų pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų principai. Teisėjų kolegija su minėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

52.       Visų pirma, Pirkime dalyvaujantys tiekėjai privalo išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, be kita ko, ir tuo, kad prašymas dėl papildomos informacijos pateikimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė Pirkimo sąlygų 100 punkte numatyto reikalavimo ir prašymą dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos pateikė praleidusi Pirkimo sąlygose nustatytą 10 dienų terminą, nors jai, kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, neabejotinai turėjo būti ir buvo žinoma aptariama prašymų pateikimo tvarka ir terminai. Todėl nepakankamas rūpestingumas ir atidumas negali būti objektyvia priežastimi pateisinti netinkamą Pirkimo sąlygų vykdymą.

53.       Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atmetė ieškovės Prašymą, pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Priešingai, būtent ieškovės pateikto Prašymo tenkinimas pažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, nes ieškovei, kuri nesilaikė Pirkimo sąlygų 100 punkte numatyto reikalavimo, būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų tiekėjų, kurie tinkamai vykdė Pirkimo sąlygas, atžvilgiu. Pažymėtina tai, kad kiti siekiantys dalyvauti Pirkime tiekėjai dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo kreipėsi į perkančiąją organizaciją vadovaudamiesi Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos ir tai patvirtina byloje pateiktas perkančiosios organizacijos 2025 m. spalio 20 d. pranešimas, kuriame perkančioji organizacija išdėstė savo paaiškinimus, komentarus (žr. šios nutarties 31 punktą).

54.       Antra, nors ieškovė teigia, kad Atsakovė 1, kaip Pirkimo vykdytoja, turi teisę pateikti Pirkimo dokumentų paaiškinimus ir patikslinimus, ir savo iniciatyva, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovė 1 Pirkimo sąlygų paaiškinimus ir patikslinimus, susijusius su kituose teisminiuose ginčuose priimtais procesiniais sprendimais ir Pirkimo sąlygomis, pateikė 2025 m. spalio 20 d. Byloje nenustatyta, kad perkančiosios organizacijos 2025 m. spalio 20 d. pateikti paaiškinimai buvo netinkami, netikslūs ar neatitinkantys faktinės situacijos, be to, Prašyme nėra detalizuojama, kokios konkrečios Pirkimo sąlygų nuostatos ir kokia apimtimi ieškovei neaiškios, todėl perkančioji organizacija neturėjo pareigos savo iniciatyva papildomai jas aiškinti. Taigi, ieškovės argumentai, kad Atsakovė 1 vadovaujantis VPĮ 36 straipsnio 5 dalimi turėjo patikslinti Pirkimo sąlygas yra nepagrįsti.

55.       Apeliantės argumentai, kad aplinkybė, jog ji pateikė prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo likus kelioms darbo dienoms iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos paaiškinti Pirkimo sąlygas, jas patikslinti, nesudaro pagrindą aptariamą situaciją vertinti kitaip negu ji buvo įvertinta šios nutarties 54 punkte.

56.       Ieškovės pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24) 53 straipsnio komentaras teisiniu požiūriu nėra aktualus nagrinėjamo ginčo kontekste, nes Direktyvos 2014/24 53 straipsnyje nėra numatytas perkančiajai organizacijai pateikiamų klausimų pateikimo terminas, o tik atsakymų pateikimo terminas, nurodant, kad „Su sąlyga, kad papildomos informacijos, susijusios su specifikacijomis ir visais patvirtinamaisiais dokumentais, prašoma laiku, perkančiosios organizacijos ją pateikia visiems pirkimo procedūroje dalyvaujantiems konkurso dalyviams ne vėliau kaip likus šešioms dienoms iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. <...>“ (žr. Direktyvos 2014/24 53 straipsnio 2 dalį). Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 100 punkte buvo įtvirtinta Pirkime dalyvaujančio tiekėjo teisė pateikti perkančiajai organizacijai prašymą dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos, todėl šios sąlygos nesilaikymas negali būti pateisinamas selektyviai aiškinant Direktyvos 2004/18/EB nuostatas, juolab kad Pirkimo sąlygų 100 punktas buvo galiojantis, nenuginčytas ir pati ieškovė dėl jame nurodyto termino neteikė pretenzijų.

57.       Trečia, ieškovės argumentai, kad net ir praleidus Pirkimo sąlygų 100 punkte įtvirtintą terminą, perkančioji organizacija turėjo pareigą užtikrinti sąlygų aiškumą ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų laikymąsi, nesudaro pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Visų pirma, Pirkimo sąlygų 104 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva galėjo paaiškinti (patikslinti) Pirkimo sąlygas (dokumentus) ne vėliau kaip iki 2025 m. lapkričio 14 d. (likus 6 dienoms iki 2025 m. lapkričio 20 d.). Taigi, Prašymo pateikimo momentu Pirkimo dokumentų paaiškinimo savo iniciatyva terminas faktiškai buvo pasibaigęs. Antra, nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo objektas (keleivių vežimo paslaugos reguliaraus susisiekimo maršrutais) neabejotinai svarbus visuomenei (atitinkamų savivaldybių gyventojams) dėl nepertraukiamo ir efektyvaus viešojo transporto paslaugų teikimo, todėl pakartotinis termino pasiūlymams pateikti nukėlimas, sudarytų prielaidas pažeisti viešąjį interesą – gauti gyventojams nepertraukiamas keleivių vežimo paslaugas. Taigi, priešingai negu nurodo ieškovė, Pirkimo sąlygų 100 punkte įtvirtinto termino nesilaikymas, pažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei viešąjį interesą (CPK 185 straipsnis).

58.       Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovė Prašymą pateikė praleidusi Pirkimo sąlygų 100 punkte nurodytą terminą ir Atsakovė 1 neprivalėjo paaiškinti Pirkimo sąlygų pagal ieškovės pateiktą Prašymą.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

59.       Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 3 dalimi, 102 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, visų pirma, turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ir tik po to, kai perkančioji organizacija išnagrinėjo pretenziją, tiekėjas turi teisę kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių VPĮ reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Tokią teisę tiekėjas turi ir tada, kai perkančioji organizacija VPĮ nustatyta tvarka nepagrįstai atsisako išnagrinėti pretenziją (CPK 4232 straipsnio 3 dalis).

60.       Taigi viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją.

61.       Pažymėtina, kad ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 43 punktas). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 38 punktas).

62.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 23 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė Pretenziją, kuria prašė: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą Sprendimą kaip nepagrįstą bei ieškovės Prašymą dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo teikimo bei pasiūlymo pateikimo termino pratęsimo tenkinti, t. y. pateikti galutinius sprendimus ir (arba) taikos sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis (bet kokią informaciją, kuri gali būti aktuali aiškinant Pirkimo dokumentų turinį), o pateikus duomenis visiems dėl bylų ir juose pateiktų išaiškinimų, pratęsti terminą pasiūlymų teikimui bent 7 kalendorinėmis dienomis; 2) netenkinus 1 punkto, pripažinti Pirkimo dokumentus neteisėtais: neaiškiais ir dviprasmiškais (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis) bei pažeidžiančiais pamatinius viešųjų pirkimų principus (lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo) (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) bei Pirkimo procedūras nutraukti (sudarant, be kita ko, ieškovei galimybę dalyvauti Pirkime pagal aiškias Pirkimo sąlygas bei jų išaiškinimus) (1 t., b. l. 113–121). Perkančioji organizacija ieškovės Pretenziją atmetė, be kita ko, ir dėl praleisto jos pateikimo termino (1 t., b. l. 122–128).

63.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Pretenzija dėl Atsakovės 1 priimto Sprendimo buvo pateikta 2025 m. lapkričio 23 d., todėl VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 kalendorinių dienų terminas pretenzijai pareikšti nebuvo praleistas ir ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

64.       Atsakovė 2 apeliaciniame skunde nurodė, kad: pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo momentą, nuo kurio ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą; teismas formaliai susiejo termino pradžią su 2025 m. lapkričio 18 d. (Sprendimo pateikimo data), tačiau ne su 2025 m. spalio 20 d., kuomet ieškovė ir kiti Pirkimu suinteresuoti tiekėjai buvo informuoti apie įvykusius teisminius ginčus; svarbu ne tai, kada tiekėjas sugalvojo pateikti prašymą, bet momentas, kada jis faktiškai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą; teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė yra profesionali viešųjų pirkimų rinkos dalyvė, todėl objektyviai žinojo, kad vyksta su Pirkimu susiję teisminiai ginčai; ieškovė tik formaliai nurodė, kad Pretenzija ginčija Sprendimą, kuriuo perkančiosios organizacijos atsisakė pateikti teismų sprendimus, nes iš Prašymo ir Pretenzijos turinio matyti, kad ieškovės reikalavimo esmė yra ne tai, kad Atsakovė 1 atsakydama į Prašymą nepateikė teismų sprendimų, o tai, kad Atsakovė 1 2025 m. spalio 20 d. pranešimu netinkamai (neišsamiai) atliko Pirkimo dokumentų patikslinimą ir sąlygų paaiškinimą; teismas formaliai įvertino ieškovės Pretenzijos turinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tiek dėl kylančios pareigos tiekėjo pasiūlymą vertinti turiningai, tiek dėl pažeistų teisių nustatymo momento. Teisėjų kolegija sutinka su Atsakovės 2 argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo momentą, nuo kurio ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą.

65.       Potencialūs tiekėjai turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sąlygas, jeigu mano, kad jos pažeidžia jų teises ir interesus. Tačiau tokiu atveju tiekėjai pirkimo sąlygas turi ginčyti iš karto, kai apie jas sužino, ir turi laikytis VPĮ ir CPK nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. dėl tokių sąlygų per 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pirkimo dokumentų paskelbimo, pirmiausia pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-790/2024, 20 punktas). Tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

66.       Taigi, potencialūs tiekėjai, manydami, jog Pirkimo sąlygos yra neaiškios ar tikslintinos, dėl tokių pirkimo sąlygų į perkančiąją organizaciją turi kreiptis iš karto, kai apie jas sužino ir turi laikytis VPĮ ir CPK nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. dėl tokių sąlygų per 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pirkimo dokumentų paskelbimo pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.

67.       Nagrinėjamu atveju iš Prašymo turinio matyti, kad ieškovė siekė, kad Atsakovė 1 per CVP IS išviešintų informaciją, susijusią su Pirkimo sąlygų aiškinimu, pateiktu kitose nagrinėtose bylose, t. y. „Galutinius sprendimus ir (ar) taikos sprendimus, susijusius su pirkimo sąlygomis (bet kokią informaciją, kuri gali būti aktuali aiškinant pirkimo dokumentų turinį) <...>“ (1 t., b. l. 110). Atsakovė 1 Sprendimu netenkino ieškovės Prašymo, nurodžiusi, kad prašymas dėl papildomos su Pirkimo dokumentais susijusios informacijos buvo pateiktas pavėluotai (1 t., b. l. 111). Ieškovės Pretenzija dėl Sprendimo iš esmės buvo grindžiama argumentais, kad Atsakovė 1 nepagrįstai atsisakė pateikti galutinius sprendimus ir (arba) taikos sprendimus, susijusius su Pirkimo sąlygomis (1 t., b. l. 113–121). 

68.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija 2025 m. spalio 20 d. per CVP IS išsiuntė pranešimą, kuriame, be kita ko, pateikė informaciją tiek apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-433-567/2025, kurioje ieškinys dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo buvo atmestas, tiek apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-223-940/2025 ir joje patvirtintą taikos sutartį, kurioje bylos šalys susitarė dėl Pirkimo sąlygų (žr. 2025 m. spalio 20 d. pranešimo klausimų-atsakymų lentelės eilutes Nr. 2 ir 55). 

69.       Taigi, tiek ieškovės reiškiamas Prašymas, tiek Pretenzija iš esmės yra susiję su 2025 m. spalio 20 d. pranešimu ir jame atliktu Pirkimo dokumentų patikslinimu ir sąlygų paaiškinimu, kuris, ieškovės įsitikinimu, nepakankamas, o ne dėl to, kad Atsakovė 1 nepateikė teismų galutinių procesinių sprendimų. Kadangi ieškovė apie Pirkimo sąlygų pakeitimus ir kitiems tiekėjams aktualius klausimus buvo informuota 2025 m. spalio 20 d., todėl, jeigu jos įsitikinimu, Atsakovė 1 netinkamai ir neišsamiai paaiškino ar patikslino Pirkimo dokumentus ir (ar) privalėjo pateikti galutinius teismų procesinius sprendimus, ieškovė turėjo veikti aktyviai ir laiku teikti prašymus (pretenziją) dėl 2025 m. spalio 20 d. pateikto pranešimo ir jame atlikto, jos nuomone, nepakankamai aiškaus Pirkimo sąlygų aiškinimo, papildomų dokumentų nepateikimo, o ne pareikšti Prašymą dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir termino pasiūlymams pateikti pratęsimo praėjus beveik mėnesiui nuo 2025 m. spalio 20 d. pranešimo paskelbimo.

70.       Nors ieškovė nurodė, kad ji nedalyvavo teisminiuose ginčuose, todėl jai nėra žinoma Atsakovės 1 teikta pozicija dėl kitose bylose skundžiamų Pirkimų sąlygų, tačiau, visų pirma pažymėtina, kad visi potencialūs tiekėjai žinojo (turėjo žinoti) apie vykstančius teisminius ginčus, nes Atsakovė 1 apie tai informavo 2025 m. gegužės 6 d., 2025 m. liepos 2 d., 2025 m. liepos 17 d. per CVP IS (1 t., b. l. 188–193, 195–198). Antra, kaip jau buvo minėta, Atsakovė 1 2025 m. spalio 20 d. pranešimu informavo potencialius tiekėjus apie kituose teismų procesuose priimtus aktualius procesinius sprendimus ir juose pateiktus Pirkimų sąlygų pakeitimus, išaiškinimus ir kt. (žr. šios nutarties 69 punktą). Taigi, ieškovė vėliausiai 2025 m. spalio 20 d. žinojo apie vykstančius teisminius ginčus ir jų įtaką Pirkimo sąlygoms, t. y. kad viename teisminiame procese teismas pripažino Pirkimo sąlygas teisėtomis ir dėl šios dalies Pirkimo sąlygos nebuvo keistos (žr. 2025 m. spalio 20 d. pranešimo klausimų-atsakymų lentelės eilutę Nr. 55), o kitame teisminiame procese buvo sudaryta taikos sutartis, kuria buvo patikslinti Pirkimo sutarties punktai (žr. 2025 m. spalio 20 d. pranešimo klausimų-atsakymų lentelės eilutę Nr. 2).

71.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė apie galimą teisių pažeidimą, susijusį su Atsakovės 1 netinkamai ir (ar) neišsamiai paaiškintais ar patikslintais Pirkimo dokumentais ir (ar) nepateiktais galutiniais teismų procesiniais sprendimais, vėliausiai sužinojo 2025 m. spalio 20 d., todėl vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalimi, pretenzijos padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo 2025 m. lapkričio 18 d. (Sprendimo priėmimo momento), o nuo tos dienos, kurią ji sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo 2025 m. spalio 20 d. ir baigėsi atitinkamai 2025 m. spalio 30 d. Taigi, perkančioji organizacija pagrįstai ieškovės Pretenziją, pateiktą 2025 m. lapkričio 23 d., atsisakė nagrinėti ieškovei praleidus terminą pretenzijoms pateikti, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ieškovės Pretenzijos turinį, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 2 punktas, 4232 straipsnio 3 dalis).

72.       Nagrinėjamu atveju priėmus procesinį sprendimą nutraukti civilinę bylą (žr. šios nutarties 71 punktą), savaime yra pagrindas nevertinti ieškovės argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygų neaiškumu. Tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį bei į tai, kad aplinkybių, susijusių su Pirkimo sąlygų aiškinimu, sudarė bylos nagrinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme, bei siekiant visapusiškai teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusi ginčą, papildomai pasisako dėl ieškovės nurodytų argumentų.

73.       Visų pirma, ieškovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė nei kokios konkrečios Pirkimo sąlygos, nei koks Atsakovės 1 2025 m. spalio 20 d. pranešimu atliktas Pirkimo sąlygų patikslinimas jai buvo neaiškūs. Taigi, nesant konkrečių argumentų dėl Pirkimo sąlygų netikslumo, Atsakovė 1 net ir savo iniciatyva, vadovaudamasi VPĮ 36 straipsnio 5 dalimi, paaiškinti Pirkimo sąlygų negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti Pirkimu suinteresuoti potencialūs tiekėjai kreipėsi į Atsakovę 1 teikdami jai klausimus dėl neaiškių Pirkimo sąlygų ir Atsakovė 1 2025 m. spalio 20 d. pranešime paaiškino potencialiems tiekėjams dėl Pirkimo sąlygų (žr. šios nutarties 31 punktą).

74.       Antra, nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad Atsakovės 1 pozicija bylose ir (ar) teismų išaiškinimai turi būti sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi ir skelbtini CVP IS, tačiau nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktikos išaiškinimai nenustato, kad teismų priimti procesiniai sprendimai ar civilinės bylos medžiaga turi būti įtraukti į Pirkimo sąlygas ir (ar) būti sudėtine jų dalimi ir skelbiami CVP IS. Pažymėtina, kad ieškovė savo poziciją grindžia Pirkimo sąlygų 5, 99 punktais bei VPĮ 2 straipsnio 39 dalimi, 36 straipsnio 5 dalimi, tačiau nei šių normų turinys, nei sisteminis jų aiškinimas nepagrindžia, kad teismų išaiškinimai turi būti sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi ir skelbtini CVP IS. Pirkimo sąlygų 5 ir 99 punktuose yra numatyta, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendravimas bei keitimasis informacija Pirkime vyksta naudojantis CVP IS lietuvių arba anglų kalbomis ir siunčiami visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, nenurodant iš ko gautas prašymas. VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje apibrėžta viešojo pirkimo dokumentų sąvoka, o VPĮ 36 straipsnio 5 dalis numatyta, kad „jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms <...> iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Taigi, Pirkimo sąlygų 5, 99 punktai bei VPĮ 2 straipsnio 39 dalis, 36 straipsnio 5 dalis nepagrindžia ieškovės argumentų, kad Atsakovės 1 pozicija bylose ir (ar) teismų išaiškinimai turi būti sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi ir skelbtini CVP IS. Be to, minėta, kad CVP IS buvo paskelbtas Atsakovės 1 2025 m. spalio 20 d. pranešimas, kuriame nurodyti kituose teisminiuose procesuose priimti teismų procesiniai sprendimai ir išaiškinta jų įtaka Pirkimo sąlygų turiniui (žr. 2025 m. spalio 20 d. pranešimo klausimų-atsakymų lentelės eilutes Nr. 2 ir 55), t. y. Pirkimo sąlygos, atsižvelgiant į kituose teismų procesiniuose sprendimuose priimtas išvadas, buvo patikslintos 2025 m. spalio 20 d. pranešimu, kuris buvo paskelbtas per CVP IS.

75.       Vien tai, kad kituose teisminiuose ginčuose priimti teismų procesiniai sprendimai nebuvo viešinami prie Pirkimo dokumentų, savaime nereiškia, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienoje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys buvo atmestas, todėl Pirkimo dokumentų reikalavimai nebuvo pakeisti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-433-567/2025), o kitoje civilinėje byloje buvo patvirtina taikos sutartis, kuria patikslintos kelios Pirkimo sutarties projekto nuostatos (žr. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-223-940/2025). Taigi, minėtais teismų procesiniais sprendimais nebuvo keičiamos Pirkimo sąlygos, o patikslinti sutarties vykdymo reikalavimai. Objektyvių duomenų, kad pastarieji duomenys būtų aktualūs vertinant tiekėjų pasiūlymus, ieškovė nepateikė.

76.       Trečia, ieškovė byloje nepateikė objektyvių duomenų, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai ar, kad egzistuoja esminės Pirkimo dokumentų klaidos, kurių iš esmės negalima ištaisyti. Vien deklaratyvių, objektyviais įrodymais nepatvirtintų argumentų pateikimas savaime nesuponuoja išvados dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir atitinkamai Pirkimo nutraukimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, t. y. pažeidus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytus principus ir negalint ištaisyti esamos padėties.

77.       Taigi, ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad Atsakovė 1 turėjo tenkinti ieškovės Prašymą ir paaiškinti (patikslinti) Pirkimo sąlygas, skelbti teisminės bylos medžiagos kaip Pirkimo dokumentų sudedamąją dalį ar nutraukti Pirkimą tuo pagrindu, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai. Vien tai, jog ieškovė nesutinka su teismo atliktu aplinkybių vertinimu, jas interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų pagrindo nutraukti civilinę bylą, pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimo rezultatas nesikeistų.

Dėl Atsakovės 2 teisinio suinteresuotumo teikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo

78.       CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

79.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Sprendimo panaikinimo, Pirkimo sąlygų paaiškinimo pateikimo ir susijusių prašymų patenkinimo (1 t., b. l. 1–13). Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą dėl SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ įtraukimo į bylą bendraatsakove. Prašyme nurodyta, kad Pirkimas yra vykdomas dviejų perkančiųjų organizacijų – Atsakovės 1 ir Atsakovės 2, todėl tiek Atsakovė 1, tiek Atsakovė 2 būtų Pirkimo pagrindu sudarytinos sutarties šalimis, Atsakovė 2 yra lygiavertė Atsakovei 1 materialiojo teisinio santykio šalis Pirkime ir turi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį (dokumento Nr. DOK-6704). Ieškovė, atsižvelgusi į Atsakovės 1 prašyme nurodytus argumentus, sutiko, kad Atsakovė 2 būtų įtraukta į bylą bendraatsakove ir dėl to pateikė patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 150–163).

80.       Kaip matyti iš Pirkimo bendrųjų sąlygų 3 punkto, vadovaujantis VPĮ 84 straipsniu, dvi perkančiosios organizacijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ 2024 m. liepos 1 d. sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutarė vykdyti bendrą Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose paslaugų pirkimą. Pirkimo bendrųjų sąlygų 4 punkte numatyta, kad Pirkimo procedūras vykdanti įstaiga – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai remiantis 2024 m. liepos 1 d. sudarytu susitarimu (sutartimi) Nr. (duomenys neskelbtini), suteikta teisė vykdyti pirkimo procedūras.

81.       Ieškovė atsiliepime į Atsakovės 2 apeliacinį skundą teigia, kad apeliacinis procesas pagal Atsakovės 2 apeliacinį skundą turėtų būti nutrauktas, kadangi Atsakovė 2 neturi viešojo pirkimo procedūros vykdymo funkcijų bei neįrodė teisinio suinteresuotumo pareikšti apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.

82.       Visų pirma, Atsakovė 2 yra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl ji yra tinkamas apeliacijos subjektas CPK 305 straipsnio prasme (žr. šios nutarties 78 punktą), kuriai atskirai nereikia įrodinėti suinteresuotumo pateikti apeliacinį skundą. Antra, aplinkybė, kad Atsakovės 2 apeliacinio skundo motyvai yra susiję su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, o ne su ieškovės pareikštu materialiuoju reikalavimu, ar tai, jog Atsakovė 2 nesutinka su jos pateiktų argumentų vertinimu, taip pat nepaneigia Atsakovės 2 teisės paduoti apeliacinį skundą, kadangi tokio ribojimo CPK nenumato. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Atsakovė 2 turi teisinį suinteresuotumą skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, vadovaudamasis CPK 305 straipsniu, ji turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą. Trečia, ieškovės samprotavimai, kad Atsakovė 1 byloje neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl laikytina, jog ji sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nepaneigia Atsakovės 2 teisės teikti apeliacinį skundą (CPK 305 straipsnis), juolab kad Atsakovė 1 sutiko su Atsakovės 2 apeliacinio skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad apeliacinis procesas pagal Atsakovės 2 apeliacinį skundą turėjo būti nutrauktas, yra nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

83.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės Pretenzijos turinį, netinkamai nustatė termino pretenzijai pateikti pradžią, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, jog ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 

84.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

85.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus nutraukiama, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą.

86.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 54 punktas).

87.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į tai, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovėms yra nutraukta, ieškovei nesilaikius ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatytą pretenzijos padavimo terminą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog būtent ieškovės procesinis elgesys teisme pradėjus procesą nesilaikant privalomosios ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos priežastiniu ryšiu yra susijęs su kitos šalies (Atsakovės 2) patirtomis išlaidomis, susidariusiomis dėl pradėto civilinio proceso, todėl jos priteistinos iš ieškovės. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo.

88.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

89.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

90.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2025, 15 punktas).

91.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas; 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025, 98 punktas).

92.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 102 punktas).

93.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Atsakovė 2 pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 12 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: prašymo dėl prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo parengimas ir pateikimas teismui bei ieškinio, patikslino ieškinio ir jo priedų analizė – 3 179,88 Eur; Atsakovės 1 atsiliepimo į ieškinį analizė, situacijos aptarimas ir strategijos derinimas su klientu, bylos medžiagos analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui – 3 893,54 Eur; dubliko analizė, Atsakovės 1 tripliko analizė, tripliko parengimas – 5 026,58 Eur (2 t., b. l. 41–43). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su bylos medžiaga, šalių procesiniais dokumentais ir jų analizė, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, nes įeina į kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtį, todėl atskirai nepriteisiamos, taip pat įvertinęs, jog Atsakovės 2 prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nusprendė priteisti iš ieškovės Atsakovei 2 9 710,40 Eur (6 069 Eur už ieškinio parengimą ir 3641,40 Eur už tripliko parengimą) (žr. skundžiamo sprendimo 62–65 punktus).

94.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Atsakovės 2 nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 92 punktą), daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad nurodytos teisinės paslaugos – prašymo dėl prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo parengimas ir pateikimas teismui bei ieškinio, patikslino ieškinio ir jo priedų analizė; Atsakovės 1 atsiliepimo į ieškinį analizė, situacijos aptarimas ir strategijos derinimas su klientu, bylos medžiagos analizė; dubliko analizė, Atsakovės 1 tripliko analizė – laikytinos sudėtine atsiliepimo į ieškinį ir tripliko dalimi, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas.

95.       Kadangi Atsakovė 2 už suteiktas paslaugas sumokėjo 2026 m. sausio 22 d. ir 2026 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymais (2 t., b. l. 45, 47), todėl pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 6 069 Eur (2 427,60 Eur × 2,5), o pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį, maksimali suma už tripliko parengimą yra 3 641,40 Eur (2 427,60 × 1,5). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, be to, ginčo išsprendimas nereikalavo specialių žinių ar didelių darbo laiko sąnaudų, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Kadangi Atsakovė 2 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 12 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, Atsakovei 2 iš ieškovės priteisiant 9 710,40 Eur (6 069 Eur + 3 641,40 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

96.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). 

97.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas, kasaciniame teisme – kasacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

98.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek Atsakovė 2 pareiškė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o Atsakovės 2 apeliacinį skundą patenkinus, laikytina, kad Atsakovė 2 yra laimėjusi šalis, todėl iš ieškovės Atsakovei 2 priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

99.       Atsakovė 2 pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Atsakovės 2 patirtas 9 680 Eur teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 4 840 Eur už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę ir apeliacinio skundo parengimą bei pateikimą teismui ir 4 840 Eur už ieškovės apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimo ir pateikimo teismui (dokumento Nr. DOK-1495). Atsakovė 2 taip pat sumokėjo ir 3 445 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 115).

100.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Atsakovės 2 nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 92 punktą), daro išvadą, kad nurodytos teisinės paslaugos – pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė, ieškovės apeliacinio skundo analizė, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimas teismui – laikytinos sudėtine apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalimi, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas.

101.       Atsakovė 2 už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 2026 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 4 295,56 Eur (2 526,8 Eur × 1,7). Atsakovė 2 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą sumokėjo 2026 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2 526,8 Eur × 1,3), o pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį maksimali priteistina suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą 252,68 Eur (2 526,8 Eur × 0,1). Minėta, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, be to, ginčo išsprendimas nereikalavo specialių žinių ar didelių darbo laiko sąnaudų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Kadangi tiek už apeliacinio skundo parengimą, tiek už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą Atsakovė 2 iš viso sumokėjo 9 680 Eur, todėl jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos, Atsakovei 2 iš ieškovės priteisiant 7 833,08 Eur (4 295,56 Eur + 3 284,84 Eur + 252,68 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Be to, iš ieškovės Atsakovei 2 priteisiamas ir 3 445 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ patikslintą ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ dėl perkančiosios organizacijos 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, pirkimo dokumentų pripažinimo neteisėtais ir pirkimo procedūrų nutraukimo, nutraukti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“, juridinio asmens kodas 302296120, atsakovei savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“, juridinio asmens kodas 124644360, 9 710,40 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų 40 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“, juridinio asmens kodas  302296120, atsakovei savivaldybės įmonei „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“, juridinio asmens kodas 124644360, 7 833,08 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 8 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 3 445 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                Asta Pikelienė

                                                Žilvinas Terebeiza

                                                Alma Urbanavičienė