Administracinė byla Nr. A-1595-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04496-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 1.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. S. (M. D. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Suzan Mars“ ir MB „Nemokumas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, UIT) direktoriaus 2015 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. SPRE-1689 ir VSDFV 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (1.45)I-5794.

Skunde nurodė, kad VSDFV Užsienio išmokų direktorius 2015 m. liepos 13 d. sprendime Nr. SPRE-1689 nurodė, kad pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai Nr. 1521, Nr. 15212 ir Nr. 15213 anuliuojami ir nustatoma, kad pareiškėjo darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjas sprendimą apskundė VSDFV, kuri skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiais nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 27 d., nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. jis buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas. Nei Užsienio išmokų tarnyba, nei VSDFV neatsižvelgė, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, kadangi nėra priimtas jo kaip darbuotojo atžvilgiu, kadangi buvo tikrinama įmonė UAB „Suzan Mars“, o ne jos darbuotojai. Pareiškėjas dirbo, už jį buvo mokami visi mokesčiai Lietuvos Respublikai, Valstybinės darbo inspekcijos atliktas patikrinimas nesutampa su pareiškėjo darbo laikotarpiu. Kadangi pareiškėjo darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje veikiančia UAB „Suzan Mars“ nėra panaikinta ir galiojanti, pareiškėjas, kaip Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojas, turi teisę į socialinę apsaugą ir socialines išmokas.

Pareiškėjas remiasi Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad asmenims, kuriems taikomas šis Reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį teisės aktai, šiuo atveju Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Skundžiamuose sprendimuose remtasi neobjektyviais, nemotyvuotais, nesusijusiais duomenimis, neatsižvelgta į Reglamento Nr. 883/2004 nuostatas, Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo principus, todėl priimti sprendimai neteisingi bei nepagrįsti, dėl to naikintini.

Atsakovas VSDFV UIT pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga informavo Užsienio išmokų tarnybą, kad pareiškėjui M. D. S. laikotarpiais nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Tarnyba 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (7.2.)S2-29629 kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą, prašydama įvertinti ar pareiškėjo darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Suzan Mars“ apimtis, lyginant su savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje apimtimi gali būti vertinama kaip nedidelės apimties veikla ir iš naujo spręsti klausimą dėl taikomų teisės aktų nustatymo. Tarnyboje 2015 m. sausio 2 d. gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos atsakymas (2014 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 180000/511/247/2014), kuriuo informuojama, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga nekeičia pirminiame rašte išdėstytos pozicijos. Tarnyba 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. (7.2)S2-5594 kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą, prašydama pateikti Tarnybai išsamią informaciją ir visus dokumentus, kuriais remiantis buvo vadovautasi priimant sprendimą dėl pareiškėjui taikytinų teisės aktų nustatymo. 2015 m. birželio 10 d. gavus Lenkijos kompetentingos įstaigos atsakymą, Tarnyboje buvo gautos Lietuvos kompetentingų įstaigų išvados apie UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimą.

Turimais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Martens“ darbuotojas; 2013 m. lapkričio 4 d. išduotas A1 pažymėjimas Nr. 15211 laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 27 d., Nr. 15212 laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir Nr.15213 laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. balandžio 30 d.

Tarnyba vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, Reglamentu (EB) Nr. 987/2009 ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašo) nuostatomis, 2015 m. liepos 13 d. sprendimu anuliavo M. D. S. išduotus pažymėjimus A1 bei nustatė, kad pareiškėjui darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Atsakovas taip pat atsiliepime teigė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje ir nustatė, jog UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o UAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje, tačiau UAB „Suzan Mars“ surasti nepavyko. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ir nustatė, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Atsakovas nurodė, kad nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuvoje, Lenkijoje. Nėra logikos, kad darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas, tai rodo, kad įkurta bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją dėl bendrovės vykdomos veiklos perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tolimesniam tyrimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė, jog UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, todėl jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo. Todėl VSDFV nuomone, Užsienio išmokų tarnyba, įvertinusi turimus duomenis, tinkamai nustatė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis. UIT sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Suzan Mars“, atstovaujamas bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Suzan Mars“. Buvusi įmonės vadovė neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei dokumentų. Pagal valstybės institucijų surinktą informaciją akivaizdu, kad UAB „Suzan Mars“ buvo fiktyvią veiklą vykdžiusi įmonė. Bendrovė galėjo veikti ne ekonominės naudos siekimo, o kitais tikslais – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų, Lenkijoje vykdančių individualią veiklą, tokiu būdu siekiant nemokėti socialinių draudimo įmokų Lenkijoje. Pagal VSDFV duomenis buvo deklaruota, kad pareiškėjas dirbo ir jam nurodomos sumos – pajamos neatskaičius mokesčių yra nuo 27,30 Lt iki 96,96 Lt. Nesutinka, kad darbas UAB ,,Suzan Mars“ negalėjo būti pakankamas ir pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo  ir pajamų šaltinis. Taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad darbas UAB „Suzan Mars“ galėjo būti esminė pareiškėjo ekonominių interesų vieta. Pareiškėjui naudingos tarptautinių reglamentų normos neturėtų būti taikomos formaliai, būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir nustatyti, kur buvo tikroji pareiškėjo ekonominių interesų pagrindinė vieta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SPRE-1689, kuriuo anuliuoti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai Nr. 1521, Nr. 15212, Nr. 15213 ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pagrįstumo ir teisėtumo bei VSDFV 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (1.45)I-5794, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl UIT sprendimo.

Teismas išdėstė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad skundžiamu UIT sprendimu buvo anuliuoti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai ir nustatyta, kad pareiškėjui darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl darbo sutarčių sudarymo, darbo laikotarpio nėra, o pažymėjimų A1 teisėtumas byloje nebuvo vertinamas, preziumuota, kad jie buvo išduoti teisėtai. 

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų akivaizdu, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tai patvirtina, kad svarbus tik faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis. Pareiškėjas nekelia ginčo tuo aspektu, kad atsakovas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs aptartus Reglamentus ir Aprašą, ar, kad atsakovui nebūtų suteikta kompetencija (įgaliojimai) panaikinti A1 pažymėjimus ir nustatyti kitos valstybės taikytiną teisę, konstatavus, jog faktiškai asmuo, nežiūrint į formaliai sudarytą darbo sutartį, Lietuvoje nedirbo. Pareiškėjas skundą grindžia įrodymų vertinimo aspektu, t. y. pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir VSDFV išvada, jog jis faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo, o taip pat skundas grindžiamas tuo, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Teismas vertino, kad atsakovui iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog UAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė. Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. raštas patvirtina, kad inspekcija, atlikusi UAB „Suzan Mars“ patikrinimą, dar 2010 metais nustatė, jog registracijos adresu įmonė patalpų neturi, įmonės direktorės paaiškinimu, veiklos nevykdo, įmonėje įdarbinti 112 Lenkijos piliečiai reklamos agentų pareigoms, tačiau jie realiai niekada Lietuvos teritorijoje nedirbo, įmonei faktiškai vadovauja akcininkai Lenkijos Respublikos piliečiai. Atsakovo 2014 m. sausio 22 d. raštas patvirtina, kad UIT Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo, jog į UIT dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai, pasirašę sutartis su UAB „Suzan Mars“, kurie šių darbo sutarčių galiojimo laikotarpiais vykdo savarankiškas veiklas Lenkijoje; šie asmenys Lenkijoje verčiasi skirtinga veikla (taksi vairuotojai, stomatologai, prekybininkai, batsiuviai, kt.). Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko įmonės UAB „Suzan Mars“ operatyvų patikrinimą, apie jį pranešė VSDFV 2014 m. spalio 29 d. raštu Nr.(12.12-30.8)-46-KD-7110, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Suzan Mars“ tęsia galimai neteisėtą veiklą, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl patikrinimo surašyta pažyma Nr. (4.65)-FR-1042-7773, kuri perduota FNTT. Iš operatyvaus patikrinimo 2014 m. birželio 30 d. pažymos Nr. (4.65)-FR-1042-7773 turinio nustatyta, kad mokesčių administratorius, išsamiai išanalizavęs įmonės buhalterinius ir  kitus veiklos duomenis, konstatavo, jog bendrovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie jos vykdomą veiklą, bendrovėje įdarbintų Lenkijos piliečių Lietuvoje atliktus darbus, biuro nuomos ir kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, į kasą pinigai įnešami tikslu išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, paaiškinimus, kitą turimą ir surinktą informaciją ekonominio pagrįstumo (ekonominės logikos) aspektu, padarė išvadą, kad sudarytos su Lenkijos Respublikos gyventojais darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą).

Teismas pažymėjo, kad nors į bylą yra pateikti: darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai 2012 m. lapkričio mėnesio, darbo dienų pagal grafiką žymėjimai 2010 m. rugpjūčio mėn., 2012 m. spalio mėn., tačiau Operatyvaus patikrinimo pažymoje, apklausus su UAB „Suzan Mars“ darbo sutartis sudariusius asmenis, konstatuota, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie buvo pateikti mokesčių inspekcijai, neatitinka apklausų rezultatų. 

Teismo vertinimu, aptarti duomenys, kuriuos surinko UIT, atsakovui sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl realaus pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje nebuvimo kaip sąlygos netaikyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų. Teismas įvertino ir tai, kad nors pagal UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo metu pateiktus dokumentus tariamai buvo suteiktos didelės vertės reklamos paslaugos, tačiau nei mokesčių administratoriui, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys realų paslaugų teikimą Lietuvoje, pvz., duomenys, kieno interesais reklamos paslaugos Lietuvoje buvo teikiamos, kokios prekės ar paslaugos buvo reklamuojamos, kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, kas, kada ir kur spausdino reklaminę medžiagą, kaip tokia reklaminė medžiaga buvo transportuojama ir kt. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad visa UAB „Suzan Mars“ dokumentacija paimta į FNTT, tačiau neprašė jos išreikalauti, o mokesčių inspekcija minėtoje pažymoje įvertino vieną pateiktą skrajutę, kurioje reklamuojama kosmetika Petracell, nurodė, kad duomenys šioje reklaminėje skrajutėje neinformatyvūs, iš jos negalima nustatyti, kurioje šalyje gaminama tokia kosmetika, kur galima kreiptis dėl jos įsigijimo. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas, kaip jis teigia, vykdė reklamos agento pareigas Lietuvoje, tai negali būti, kad jis negalėtų nors iš dalies nurodyti, kokią reklaminę veiklą vykdė, ką reklamavo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl to visiškai nėra aišku, dėl kokių ekonomine logika pagrįstų priežasčių UAB „Suzan Mars“ reikėjo tokioms paslaugoms Lietuvoje įdarbinti tiek daug turinčių skirtingas kvalifikacijas ir vykdančių individualią veiklą Lenkijos piliečių (jų skaičių galima nustatyti pagal pateiktus darbo grafikus ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius). UIT 2015 m. kovo 16 d. ir 2015 m. gegužės 5 d. raštais kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovus, prašydama pateikti realius darbų ar teikiamų paslaugų atlikimą patvirtinančius duomenis, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti. UAB „Suzan Mars“ iškelta bankroto byla, bankroto administratorius MB „Nemokumas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad buvusi įmonės vadovė neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei dokumentų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis faktiškai Lietuvoje dirbo, iš esmės remiasi tik darbo sutarčių sudarymo faktu ir tuo, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o taip pat pildomas darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau įrodymų, paneigiančių kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų darbą Lietuvoje, nepateikia, nepaaiškina, kokia buvo tokio darbo prasmė, kai dėl pirmiau nurodyto darbo užmokesčio, važiuojamas toks atstumas, tą pačią dieną grįžtama atgal (tai, kad darbuotojai nenakvojo Lietuvoje, nurodyta Operatyvaus patikrinimo pažymoje). Nors formaliai pareiškėjo su UAB „Suzan Mars“ sudarytose darbo sutartyse buvo numatytas reklamos agento darbo funkcijų atlikimas Lietuvoje ir dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o taip pat pildomas darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau darbo sutartyje buvo numatytas darbas pagal grafiką, o realiai, pats pareiškėjas minėtame paaiškinime Lenkijos įstaigai nurodė 16 darbo valandų per mėnesį dirbtą laiką, atitinkamai yra duomenys ir apie darbo užmokestį (UIT rašte Lenkijos įstaigai), šių duomenų pareiškėjas neneigia. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu jis atvykdavo dirbti į Lietuvą, kas sumokėdavo jo kelionės iš Krokuvos į Lietuvą išlaidas ir pan. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo metu UAB „Suzan Mars“ Lenkijos piliečių kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų mokesčių administratoriui nepateikė, taigi nėra duomenų, kad tokias išlaidas padengė darbdavys. Tačiau netgi ir tuo atveju, jeigu UAB „Suzan Mars“ teigtų, kad mokėjo už tokio kiekio darbuotojų atvykimą iš Lenkijos ir tą pačią dieną grįžimą, tokioje ekonominėje veikloje prasmės nebūtų. Bet kuriuo atveju, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu ar kokiu kitu metu jis buvo atvykęs į Lietuvą, dirbo Lietuvoje reklamos agentu, o tas darbas buvo toks reikšmingas ir svarbus, kad UAB „Suzan Mars“ apsimokėjo kiekvieną dieną iš Krokuvos ir atgal vežti po vieną ar keletą darbuotojų, ar jiems apsimokėjo keliauti savo lėšomis.

Teismas pareiškėjo argumentus, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos, yra nepagrįsti. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatais kaip vieninteliu įrodymu nesirėmė, nes juos vertino surinktų duomenų visumoje. Nors Valstybinės darbo inspekcijos atliktas patikrinimas nesutampa su pareiškėjo darbo laikotarpiu, tačiau jis leidžia spręsti dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos pobūdžio jau nuo 2010 m., o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius išsamiai išanalizavo UAB „Suzan Mars“ veiklos aplinkybės būtent ginčui aktualiu pareiškėjo darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu.

Teismas, atsižvelgdamas į skundžiamų sprendimų turinį, atmetė pareiškėjo argumentus dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimo, kadangi sprendimuose remtasi objektyviais, iš įvairių šaltinių surinktais duomenimis, VSDFV sprendimas yra išsamiai motyvuotas, paaiškinant, kodėl taikomi būtent nurodyti teisės aktai. Teismas įvertino ir tai, kad ir  Lenkijos kompetentinga įstaiga taip pat keletą kartų nurodė, jog pripažintų, kad taikytina Lenkijos socialinio draudimo teisė, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo darbo sutartyse nurodyto darbo, kas ir buvo nustatyta skundžiamuose sprendimuose nurodytų dokumentų pagrindu. Atsakovas ir VSDFV teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo. Pareiškėjo teismui pateikti argumentai tokios išvados nepaneigia. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nesiekė pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet galimai siekė kitų tikslų. Pripažinus, kad pareiškėjui pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, atsakovui kilo pareiga remiantis aptartomis Reglamentų ir Aprašo nuostatomis, anuliuoti pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus bei nustatyti, kad jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimas šališkas, priimtas netinkamai įvertinus šalių pateiktus dokumentus, nepagrįstai perkėlus įrodinėjimo naštą pareiškėjui, kaip silpnesniajai šaliai, todėl yra neatitinkantis suformuluotos administracinių teismų praktikos. Teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, todėl priėmė neteisingą, subjektyviomis prielaidomis pagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų turinys ne tik patvirtina, jog šioje byloje įrodinėjimo našta tenka atsakovui, bet taip pat yra prieštaringas bei klaidinantis. Atsakovas ir trečiasis asmuo ginčo sprendimuose bei procesiniuose dokumentuose teigia neva pareiškėjo darbo santykiai Lietuvos Respublikoje buvo fiktyvūs, tačiau atsakovo teismui pateiktame 2015 m. vasario 27 d. VDI rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad remiantis VDI atliktais ir neįvykusiais BUAB „Suzan Mars“ patikrinimais nebuvo surinkta duomenų, įrodančių minėtos įmonės fiktyvią veiklą ar jos darbuotojų darbo Lietuvoje nebuvimą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie tariamai vykusius patikrinimus. Teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga nesutiko pakeisti savo pozicijos dėl teisės taikymo pareiškėjui, priėmė priešingą sprendimą ir panaikino pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus. Kadangi teismas dėl neįvykusių inicijuotų patikrinimų nepasisakė, dokumentų neįvertino ir nepagrįstai rėmėsi objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis, todėl sprendimas yra šališkas, nepagrįstas, ir neteisėtas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Suzan Mars“ patikrinimai neįvyko, tačiau teismas vis tiek rėmėsi neįvykusių patikrinimų išvadomis. Be to, pareiškėjui A1 pažymėjimai buvo išduoti 2013 metais, t. y. žymiai vėliau, nei atlikti patikrinimai. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vertino ir buvusios direktorės A. M. paaiškinimus, kadangi ji liudytoja teisme nebuvo apklausta ir parodymų nedavė. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad UIT sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, kadangi jis nepaaiškinamas logine prasme, grindžiamas nebūtais faktais. Akcentuoja, kad pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Suzan Mars“ nenutraukta ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjo darbo laikotarpiu nebuvo pasikeitusios jo darbo sąlygos įmonėje, nepasikeitė ir A1 pažymėjimų išdavimo tvarka, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad jam 2013 metais išduotas A1 pažymėjimas nebus panaikintas. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo spręsti dėl UIT sprendimo pagrįstumo, kadangi jame remiamasi 2010 metais neatlikto patikrinimo išvadomis.

Pareiškėjas apeliaciniam skunde teigia, kad priešingai nei nurodoma sprendime, 2014 m. atliktas operatyvus patikrinimas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje dirbo. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei Tarnyba nei VSDFV operatyvaus patikrinimo medžiagos teismui nepateikė, o teismas nesiėmė iniciatyvos išreikalauti minėtų dokumentų.  Operatyvaus patikrinimo medžiaga buvo pateikta pareiškėjo. Teismas rėmėsi tik joje esančiomis ir atsakovui naudingomis prielaidomis, o ne konkrečiais institucijų sprendimais. Iš operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, jog BUAB „Suzan Mars“ veiklą Lietuvoje vykdė, medžiagoje minimi ir dokumentai patvirtinantys BUAB „Suzan Mars" faktiškai vykdomą veiklą - darbų priėmimo-perdavimo aktai, paslaugų dokumentai bei pačių darbuotojų pateiktos darbo sutartys ir paaiškinimai raštu apie Lietuvoje atliekamo darbo pobūdį, trukmę, darbo užmokesčio dydį bei kitas su darbo santykiais susijusias aplinkybes. Be to, remiantis operatyvaus patikrinimo medžiaga, BUAB „Suzan Mars“ teikė reklamos paslaugas užsakovui A. L. įmonei „WOD-SEK“ bendrai 236 249,33 Lt sumai. Šį darbą atliko Lenkijos piliečiai, kurie UAB „Suzan Mars“ buvo įdarbinti kaip reklamos agentai. Šie BUAB „Suzan Mars“ darbuotojai - Lenkijos piliečiai iš Krokuvos į Vilnių buvo vežami ne po vieną o grupėmis po keliasdešimt žmonių autobusais, kuriuos parūpindavo užsakovas - įmonė „WOD-SEK“. Nei pareiškėjas, nei kiti darbuotojai išlaidų transportui neturėjo, nes tai apmokėjo darbdavys. Taip pat iš patikrinimo medžiagos matyti, jog penki bendrovės BUAB „Suzan Mars“ darbuotojai raštu pateikė paaiškinimus, jog visi bendrovės darbuotojai realiai dirbo pagal direktorės nurodymą dalino reklamines skrajutes įvairiose vietose. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje dirbo.

Ginčijamas UIT sprendimas nebuvo grindžiamas nei VMI 2014 m. operatyvinio patikrinimo medžiaga, nei kitais teismo bei VSDFV nurodytais dokumentais. Teismas praplėtė UIT sprendimo faktinį pagrindą. Aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo Lietuvoje, patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, atsakovo negrąžintos pareiškėjo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl informacijos viešojo administravimo subjekto pateikimo, ne kartą yra pasisakęs, jog įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias faktinį pagrindą priimti asmens teises ir laisves bet kokiu būdu ribojantį administracinį aktą privalo įrodyti viešojo administravimo subjektas. Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

Nagrinėjamu atveju UIT ir VSDFV teigė, kad įmonė BUAB „Suzan Mars“ iki bankroto bylos iškėlimo veikė fiktyviai, jog darbuotojai faktiškai niekuomet nedirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, o įmonė neturi jokių ekonominių tikslų, o šią savo poziciją bei prielaidas atsakovas ir VSDFV grindžia 2010 metais neįvykusiu VDI inspektavimu, 2012 m. VMI mokestiniu tyrimu, 2014 m. birželio 30 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažyma bei neįvykusiu 2015 m. BUAB „Suzan Mars“ patikrinimu. Tačiau BUAB „Suzan Mars“ nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro, nėra likviduota, iki bankroto bylos iškėlimo veikė rinkoje. Todėl vadovaujantis bendra sąžiningumo prezumpcija konstatuotina, jog įmonė iki bankroto bylos iškėlimo veikė sąžiningai, o Tarnyba nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šią prezumpciją.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai BUAB „Suzan Mars“ fiktyvios veiklos ir ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas bei nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, pirmos instancijos teismas nesant teisinio pagrindo nurodydamas, jog minėta įmonė ir jos darbuotojai dirbo fiktyviai bei šiuo nepagrįstu teiginiu grįsdamas savo sprendimą, peržengė Konstitucinį in dubio pro reo principą. Nei Tarnybos sprendime, nei VSDFV atsakyme nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartis, jis nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, priešingai, abi institucijos savo sprendimuose nurodo, jog pareiškėjas dirbo ir buvo draudžiamas valstybinių socialiniu draudimu Lietuvoje.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Reglamento (EB) 987/2009 16 straipsnio, kuriame nustatyta (EB) 883/2004 13 straipsnio įgyvendinimo tvarka, 3 dalyje nustatyta, jog laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal šio straipsnio 2 dalį. Taigi nesutikimui su gyvenamosios vietos kompetentingos įstaigos laikinu teisės nustatymu pareikšti, taikomas dviejų mėnesių terminas, o remiantis Aprašo nuostatomis, Tarnyba nors ir gali panaikinti išduotą A1 pažymėjimą, tačiau neturi teisės pakeisti kitos valstybės narės nustatytos taikytinos socialinio draudimo teisės. Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjui laikinai nustačius Lietuvos socialinio draudimo teisę, Tarnyba nesutikimo dėl šios nustatytos teisės nepateikė, priešingai, su nustatymu sutiko ir išdavė pareiškėjui A1 pažymėjimus, todėl pareiškėjas buvo draudžiamas Lietuvos Respublikoje teisėtai. Tarnybai nustačius, jog pareiškėjui taikytina Lenkijos socialinio draudimo teisė, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kadangi tokia teisė Tarnybai nėra suteikta nei Reglamente nei Apraše, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, Tarnybos sprendimo priėmimo teisėtumo nenagrinėjo, todėl priėmė ne tik nepagrįstą, bet ir Konstituciniam teisinės valstybės principui bei viešojo administravimo principams prieštaraujantį sprendimą. Kadangi Tarnyba nepateikė Lenkijos kompetentingai įstaigai savo prieštaravimų, ji ne tik paneigė pareiškėjo teisėtus lūkesčius į socialinę apsaugą valstybėje, kurioje jis dirbo pagal darbo sutartį, bet ir sukūrė teisinio netikrumo būseną, nes nesant pateiktam prieštaravimui šiai dienai Lenkijos kompetentingos įstaigos pareiškėjui nustatytos Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymas yra galiojantis, t. y. pareiškėjui taikytina ir Lietuvos, ir Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog Lietuvos valstybei už pareiškėją sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokos yra negrąžintos.

Atsakovas VSDFV Užsienio išmokų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas yra dviejose valstybėse narėse dirbantis asmuo: Lenkijos Respublikoje užsiima savarankiška veikla, o su Lietuvoje registruota įmone BUAB „Suzan Mars“ yra sudaręs darbo sutartį. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinė dalis reglamentuoja taikytinų teisės aktų nustatymą tais atvejais, kai darbuotojas dirba ar savarankiškai dirbantis asmuo užsiima veikla ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Taikytinų teisės aktų nustatymas yra svarbus visų pirma dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo bei dėl teisės į išmokas ir būsimų teisių į pensiją įgijimo. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a) punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad „asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas“. Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju privalo būti akcentuojamos šios sąlygos, t. y. asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.

Pažymi, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y., jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus. Todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl BUAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad BUAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o BUAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl BUAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. BUAB „Suzan Mars“, registruotos adresu Naugarduko g. 41, Vilnius surasti nepavyko. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo įmonėje nepavyko: 2015 m. vasario 12 d. BUAB „Suzan Mars“ direktorei E. B. K. išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir pateikti kvietime su darbuotojų darbo santykiais įmonėje susijusius dokumentus, tačiau įmonės direktorė nustatytu laiku neatvyko ir dokumentų nepateikė. Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AMI) 2012 m. gruodžio 21 d. atliko BUAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Išanalizavus bendrovės patirtas išlaidas nustatyta, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą. Kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija. Nėra logikos, kad darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus AMI išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti   mažas pajamas. Tai rodo, kad įkurta bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Vilniaus AMI mokestinio tyrimo metu surinkta informacija dėl bendrovės vykdomos veiklos perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tolimesniam tyrimui. Tarnybos 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. SPRE-1689 anuliuoti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai bei nustatyta, kad jam darbo sutarties su BUAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos teisės aktai. 

Tarnybos nuomone, apeliantas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

                            Papildomai nurodo, kad pareiškėjo argumentai neva Fondo valdyba teigia, kad jis Lietuvoje nedirbo, bet socialinio draudimo įmokų jam negražina, taip pripažindama, kad jis faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo, yra nepagrįstas, nes draudėjas dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo nesikreipė.

Pažymėjo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SPRE-1689, kuriuo Tarnyba nusprendė anuliuoti pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus ir nustatė, kad pareiškėjo darbo sutarties su BUAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (1.45)I-5794, kuriuo išnagrinėtas jo skundas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei Reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Šie Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

Valdyba (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje pateiktų sąvokų prasme - valstybės narės kompetentinga valdžios institucija), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, patvirtino Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Įgyvendinimo reglamentu nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus, tarp jų Tvarkos aprašą, taip pat atitinkamų dokumentų formas, taip pat Prašymo išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, formą, kuri pildoma dėl A1 pažymėjimo išdavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Pareiškėjas, kaip matyti iš jo apeliacinio skundo turinio, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas atmestas, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė jų vertinimo taisykles.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. SPRE-1689 nusprendė anuliuoti pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus Nr. 1521, Nr. 15212 ir Nr. 15213 bei nustatyti, kad pareiškėjui darbo sutarties su BUAB „Susan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Skundžiame sprendime Tarnyba, įvertinus Valstybinės darbo inspekcijos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų BUAB „Suzan Mars“ patikrinimų rezultatus, nustatė, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo. Pareiškėjas Tarnybos sprendimą apskundė VSDFV, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (1.45)I-5794, jį atmetė, papildomai konstatavo, kad BUAB „Suzan Mars“ sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, todėl pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis.

Tarnyba skundžiamame sprendime nustatė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl BUAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ši bendrovė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o BUAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. informavo Tarnybą apie 2012 m. gruodžio 21 d. atliktą BUAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą bei 2014 metais vykdytą operatyvų patikrinimą, kurių metu surinkta informacija dėl įmonės galimai tęsiamos neteisėtos veiklos perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. VSDFV skundžiamame sprendime nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario mėn. pakartotinai atliko patikrinimą dėl bendrovės veiklos Lietuvoje ir BUAB „Suzan Mars“, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilniuje surasti nepavyko. Buvęs bendrovės akcininkas nurodė, kad buveinės adresu bendrovė veiklos nevykdė. Susisiekti su įmonės vadovais nepavyko, dokumentų, susijusių su įmonės veikla nebuvo pateikta. Taip pat VSDFV skundžiamame sprendime nurodė, kad Vilniaus AVMI atliko bendrovės mokestinį tyrimą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ir išanalizavusi visus turimus dokumentus nustatė, kad bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o tikslu įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Tyrimo metu surinkta informacija perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tolimesniam tyrimui. VSDFV, įvertinusi turimus duomenis, pažymėjo, kad bendrovės sudarytos sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, todėl sprendė, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, o Tarnybos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliko jį galioti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes, remdamasis ginčui aktualiomis teisės normomis konstatavo, kad atsakovui iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog BUAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką ir teisingą teismą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodo, kokios būtent aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju nebuvo nustatytos / išsiaiškintos. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą anuliuoti pareiškėjui išduotus A1 pažymėjimus, pagrindė jį pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, o pareiškėjas nepateikė atsakovo argumentus apie pareiškėjo veiklos apimtį Lietuvoje paneigiančių duomenų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad VDI ir Vilniaus AVMI raštuose nurodyti duomenys apie tai, kad BUAB „Suzan Mars“ galbūt iš viso jokios veiklos nevykdė ir su pareiškėju sudarė tik fiktyvias darbo sutartis, šiuo atveju nėra tiesiogiai susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, nes, kaip jau minėta, nei skundžiami Tarnybos ir Valdybos sprendimai, nei ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo grindžiamas būtent sudarytų darbo sutarčių fiktyvumu.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. S. (M. D. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                      Artūras Drigotas

                                                                      Dainius Raižys