Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-09][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-237-450-2018].docx
Bylos nr.: e2S-237-450/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos paštas kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius 303252632 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr. e2S-237-450/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14406-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.2.4.; 3.5.20.2.;

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) T. S. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  1. Pareiškėja T. S. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2017 m. kovo 23 d. patvarkymą Nr. S1-23668 bei paskirti pareiškėjos turto – 1348/2570 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „CRE pro“.
  2. Nurodė, kad antstolio žinioje yra teismo eksperto V. S. ekspertizės aktas, kuriuo ekspertas 2016 m. spalio 6 d. nustatė, jog areštuoto turto vertė – 92 100 Eur. Pareiškėja nesutiko su tokia antstolio nustatyta parduodamo turto verte, todėl teikė prieštaravimus. Antstolis atsisakė naikinti 2017 m. kovo 20 d. patvarkymą, nusprendė neskirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės bei pasiūlė pareiškėjai iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti teismo eksperto parengtą ekspertizės aktą dėl kitokios turto rinkos vertės, išaiškino, kad nepateikus teismo eksperto parengto ekspertizės akto per nustatytą terminą, bus laikoma, kad areštuoto turto vertė yra 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu nustatyta vertė. Pareiškėja susirado nepriklausomą turto vertintoją UAB „CRE pro“, kuris sutiko atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę per maždaug 2 mėn. laikotarpį, todėl antstolis turi paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, ją paskiriant atlikti minėtam surastam turto vertintojui UAB „CRE pro“.
  3. Antstolis I. G. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu antstolis paskyrė įkeisto turto ekspertizę; 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymu vykdymo proceso šalys buvo informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. 2016 m. lapkričio 17 d. skolininkė pateikė prieštaravimus, kuriuos antstolis atmetė. 2016 m. gruodžio 29 d. skolininkė apskundė antstolio veiksmus, Vilniaus m. apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė, nutartis įsiteisėjus. Pirmosios ir antrosios įkeisto turto varžytinės neįvyko, o išieškotojas neišreiškė noro perimti turto natūra, todėl 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu nutarta tęsti skolos išieškojimą, o įkeistas turtas įkainotas 92 100 Eur verte. Skolininkė pakartotinai pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, kuriuos antstolis atmetė ir pasiūlė skolininkei pateikti ekspertizės aktą. Skolininkė, nesutikdama su nustatyta įkeisto turto verte, negali vien tik neigti nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja. Ji turėjo visas galimybes bei pakankamą terminą pateikti įrodymus dėl pakitusios turto rinkos vertės, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėja siekia vilkinti vykdymo procesą bei pasirinko įmonę, kuri turto vertės ekspertizę atliktų per 2 mėn., nors užklausus kitus vertintojus, šie nurodo, jog ilgiausiai ekspertizės atlikimas truktų iki 10 d.
  4. Suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog skolininkės teiginiai, jog turto rinkos vertė iš esmės pasikeitė lyginant su 2016 m. spalio 6 d. buvusia nustatyta rinkos verte neturi jokio pagrindo. Per 6 mėn. rinkoje neįvyko jokie esminiai pokyčiai, kurie sudarytų prielaidą manyti, jog turto vertė galėjo esmingai pasikeisti, tokių duomenų nepateikė ir skolininkė. Be to, skolininkė nekvestionuoja eksperto V. S. atlikto ekspertizės akto turinio, nustatytų turto savybių ir pan., kas rodo, jog skolininkė pateikė skundą iš esmės vien tik akivaizdžiai siekdama trukdyti vykdymo procesui, jį stabdyti.

  II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos T. S. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė; priteisė iš pareiškėjos suinteresuoto asmens AB Nordea Bank, veikiančio Lietuvoje per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad antstoliui I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02989 pateikta vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – 1348/2570 dalis žemės sklypo iš 0,2570 ha ploto, plane pažymėta indeksu „1“ ir taškais: 6-5-2-1-7-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skolininkai – Č. S. ir T. S., išieškotojas Nordea Bank AB. Palikimą po Č. S. mirties priėmė T. S.. 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu Nr. S1-13427 vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atnaujinti bei paskirta įkeisto turto ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.. 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S1-16718 šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas, t. y. kad žemės sklypo ir buto vertė yra 92 100 Eur. 2016 m. lapkričio 17 d. T. S. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų. 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S1-16966 skolininkės pateikti prieštaravimai buvo netenkinti ir nutarta neskirti įkeisto turto papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Dėl šių aplinkybių pareiškėja teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Nr. 2YT-6458-933/2017 buvo atmestas, nutartis įsiteisėjus. Antstoliui tęsiant vykdymo veiksmus, pirmosios ir antrosios įkeisto turto pardavimo varžytinės neįvyko, o išieškotojas neišreiškė noro perimti turto natūra. 2017 m. kovo 20 d. antstolio patvarkymu nutarta tęsti skolos išieškojimą, įkeistas turtas įkainotas 92 100 Eur verte (ta pačia verte, kurią nustatė teismo ekspertas V. S. ekspertizės akte). 2017 m. kovo 21 d. skolininkė pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu skolininkės prieštaravimai buvo atmesti bei skolininkei pasiūlyta iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti teismo eksperto pateiktą ekspertizės aktą. 2017 m. kovo 29 d. skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad vykdomojoje byloje buvo atliktos kelios įkeisto turto vertės ekspertizės. 2017 m. kovo 20 d. antstolio patvarkymu nustatant ginčijamą parduodamo turto vertę, antstolis rėmėsi teismo eksperto V. S. atliktos (buto ir žemės sklypo) vertės nustatymo ekspertizės aktu. Teismas pažymėjo, kad šis ekspertas atliko ekspertizę ir pateikė ekspertizės aktą vos prieš kelis mėnesius (2016 m. spalio 6 d.), todėl tokiame ekspertizės akte yra aktualūs duomenys. Iš atlikto ekspertizės akto matyti, kad ekspertizė atlikta išsamiai, detaliai, apžiūrint ekspertui turtą dalyvavo ir pati pareiškėja, kuri pasirašė, jog ekspertizės aktas parengtas detaliai. Antstolis patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą aiškiai nurodė, jog jokių abejonių dėl nustatytos turto vertės nekyla, jis pasitiki teismo eksperto nustatyta turto verte. Tai, kad antstolis suteikė skolininkei terminą pateikti turto rinkos vertinimą, niekaip negali reikšti antstolio abejonės dėl turto rinkos vertės. Šiuo atveju antstolis nesutinka su skolininkės motyvais, bet su ja bendradarbiauja, siekdamas sudaryti galimybę skolininkei pagrįsti savo deklaratyvius teiginius dėl vertės.
  4. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė papildomai įrodymų, kad vykdomojoje byloje esančio nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių kitokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, nepateikė įrodymų, jog per kelis mėnesius įvyko esminių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, nepateikė jokių įrodymų, jog teismo ekspertas V. S. turėtų kokį nors suinteresuotumą, o nesutikimą, prieštaravimus su nustatyta verte grindė iš esmės abstrakčiais neįrodytais argumentais, nurodydama, jog antstolis abejoja nustatyta turto verte ir dėl to turi pakartotinai nustatyti rinkos vertę, jos  turto vertintojas atliktų pakartotinę ekspertizę per 2 mėnesius.
  5. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje Nr. 2YT-6458-933/2017, kuria buvo atmestas pareiškėjos pirminis skundas, buvo pasisakyta, jog teismo eksperto V. S. ekspertizė yra tinkama, t. y. ja nustatyta objektyvi ir teisinga turto rinkos vertė.
  6. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, jog ekspertizės akte yra išsamūs duomenys, juose nurodyta turto vertinimą reglamentuojantis įstatyminis reguliavimas, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika. Vykdymo proceso šalims nepateikus kitokių įrodymų, pagrįstai 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu antstolis laikė, jog parduodamo iš varžytinių turto vertė turėtų būti laikoma teismo eksperto ekspertizės akte nustatyta turto vertė. Teismo vertinimu, skolininkė nepateikė įrodymų, kurie galėtų kelti abejonių dėl nustatytos turto rinkos vertės ir kad  šiuo atveju būtų privaloma skirti papildomą ekspertizę. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja nurodė, jog jos surastas nepriklausomas turto vertintojas UAB „CRE pro“ ekspertizę atliktų per 2 mėnesius, kai tuo tarpu antstolis atsižvelgdamas į pareiškėjos teiginius, užklausęs 4 turto vertintojus, iš kurių 3 nurodė, jog toks turto vertinimas truktų ilgiausiai iki 10 darbo dienų, o UAB „CRE pro“ atsakymo antstoliui iš viso nepateikė. Tai leidžia manyti, kad skirti šiam ekspertui pakartotinai atlikti ekspertizę be pagrindo, nes nėra duomenų, kad teismo eksperto nustatyta vertė yra neteisinga, būtų nepagrįstai užvilkintas vykdymo procesas.
  7. Teismas paminėjo ir tai, kad pareiškėja, siekdama išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, gali pasinaudoti įstatyme jai numatyta teise siūlyti savo turto pirkėją. Byloje nėra duomenų, kad tokia teise pareiškėja pasinaudojo, kad toks pirkėjas reikiamai sumai yra (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
  8. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad antstolis jokių neteisėtų veiksmų nepadarė ir pareiškėjos skundo nėra pagrindo tenkinti.
  9. Teismas, remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintais mokesčių dydžiais, taip pat protingumo, būtinumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų apimtį, jų turinį, bylos sudėtingumą ir trukmę, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens finansinė padėtis yra išties gera, o skolininkės finansinė padėtis yra prasta, suinteresuoto asmens prašomas priteisti išlaidas laikė iš dalies pagrįstomis ir mažina jas nuo 341,68 Eur iki 150 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Pareiškėja (skolininkė) T. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
    1. Antstolis 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu, viena vertus, nurodė, kad jam nėra abejonių dėl Turto vertės, kita vertus, nurodė pareiškėjai pateikti teismo eksperto atliktą Turto vertinimą. Tokio antstolio patvarkymo negalima laikyti teisėtu, nes neaišku, ar antstolis neturi abejonių dėl Turto vertės. Akivaizdu, kad antstoliui kyla abejonių dėl Turto vertės, kadangi priešingu atveju antstolis net nebūtų suteikęs pareiškėjai galimybės pateikti teismo eksperto atliktą vertinimą.
    2. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjos pasiūlytą turto vertintoją UAB „CRE pro“ vien dėl to, kad vertinimas būtų atliktas per 2 mėnesius. Akivaizdu, kad tai tik preliminari vertintojo pozicija ir nusprendus paskirti Turto vertės nustatymo ekspertizę pas pareiškėjos nurodytą vertintoją, pareiškėja gautų konkretų pasiūlymą per kiek laiko toks vertinimas būtų atliktas.
  2. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
    1. Vykdymo procese turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į teismo eksperto 2016 m. spalio mėn. ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę bei į tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2016 m. spalio mėn. jokių esminių pokyčių, galinčių ženkliai įtakoti turto rinkos vertės pokyčius, neįvyko. Jokių objektyvių įrodymų, kad vykdymo procese turto vertė nustatyta netinkamai, apeliantė nepateikė, o turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, dėsto deklaratyvius teiginius, prielaidas ir pasamprotavimus.
    2. Apeliantei ne kartą buvo pažymėta, jog antstoliui jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės nekyla, tačiau apeliantė tai ignoruoja ir toliau samprotauja tariamų antstolio abejonių klausimu. 
  3. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Skolininkės teiginiai dėl Turto vertės yra prieštaringi - iš skundo turinio neįmanoma suprasti, ar skolininkė 92 100 Eur nustatytą rinkos vertę laiko per maža, ar per aukšta.
    2. Pats antstolis neturėjo abejonių dėl eksperto V. S. pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodytos Turto vertės (92 100 Eur), todėl antstolis neturėjo jokios pareigos savo iniciatyva skirti pakartotinę ekspertizę, juolab, už ją sumokėti. Tai kad antstolis bendradarbiavo ir pasiūlė skolininkei pagrįsti savo skunde dėstomus deklaratyvius teiginius, nėra antstolio abejonė dėl Turto rinkos vertės.
    3. 2 mėnesių laiko tarpas įkainoti žemės sklypą ir butą yra nepagrįstai per ilgas ir vertintinas kaip skolininkės siekis vilkinti vykdomąją bylą prisidengiant vertinimo atlikimu.
    4. 2016 m. spalio 6 d. nustatyta Turto rinkos vertė nebuvo nuginčyta, o per kelis mėnesius rinkoje neįvyko jokie esminiai pokyčiai, kurie sudarytų prielaidą manyti, jog turto vertė galėjo esmingai pasikeisti. Skolininkė nekvestionuoja eksperto atlikto ekspertizės akto turinio, nustatytų turto savybių ir pan. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti suinteresuoti parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tačiau šis siekis nesudaro pagrindo reikalauti, kad antstolis vos ne kas kelis mėnesius vis iš naujo vertintų turtą ir tokiu būdu teismo sprendimą vykdytų nepagrįstai ilgą laiką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02989 pateikta vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą – 1348/2570 dalis žemės sklypo iš 0,2570 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), skolininkai – Č. S. ir T. S., išieškotojas Nordea Bank AB. Palikimą po Č. S. mirties priėmė T. S.. 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu Nr. S1-13427 vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atnaujinti bei paskirta įkeisto turto ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.. 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S1-16718 šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas, t. y. kad žemės sklypo ir buto vertė yra 92 100 Eur. 2016 m. lapkričio 17 d. T. S. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų. 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S1-16966 skolininkės pateikti prieštaravimai netenkinti ir nutarta neskirti įkeisto turto papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Dėl šių aplinkybių pareiškėja teikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Nr. 2YT-6458-933/2017 buvo atmestas, nutartis įsiteisėjus. Antstoliui tęsiant vykdymo veiksmus, pirmosios ir antrosios įkeisto turto pardavimo varžytinės neįvyko, o išieškotojas neišreiškė noro perimti turto natūra. 2017 m. kovo 20 d. antstolio patvarkymu nutarta tęsti skolos išieškojimą, įkeistas turtas įkainotas 92 100 Eur verte (ta pačia verte, kurią nustatė teismo ekspertas V. S. ekspertizės akte). 2017 m. kovo 21 d. skolininkė pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu skolininkės prieštaravimai buvo atmesti bei skolininkei pasiūlyta iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti teismo eksperto pateiktą ekspertizės aktą. 2017 m. kovo 29 d. skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
  3. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas, kuriuo ji nesutinka su parduotino iš varžytynių turto nustatyta rinkos kaina, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
  5. CPK 681 str. 4 d. numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.
  6. Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad buvo netinkamai nustatyta jai priklausančio turto vertė bei jo pardavimo kaina, nes antstolis 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai pateikti teismo eksperto atliktą turto vertinimą, kas rodo, jog antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir pažymi, kad antstolis 2017 m. kovo 23 d. patvarkyme nurodė, kad jis neabejoja eksperto V. S. atlikta ekspertize, bet kartu pasiūlė skolininkei iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti turto rinkos vertinimą, kuris pagrįstų skolininkės abejones. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, antstolis aiškiai nurodė, kad jam jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės nekyla. Sutiktina su suinteresuotais asmenimis, kad tai, jog 2017 m. kovo 23 d. patvarkyme antstolis suteikė skolininkei terminą iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti turto rinkos vertinimą, kuris pagrįstų skolininkės abejones dėl turto rinkos vertės, niekaip negali reikšti antstolio abejonės dėl turto rinkos vertės.
  7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad T. S. savo prašymą dėl ekspertizės skyrimo iš esmės grindžia tik prielaidomis, nepateikdama jokių duomenų, kad atlikus pakartotinę ar papildomą ekspertizę, parduodamo iš varžytynių žemės sklypo ir buto rinkos kaina pasikeistų ar kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo dabartinėms rinkos kainoms. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, apeliantė, siekdama išvengti, jos manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, gali siūlyti ir savo turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudoja (CPK 704 str. 1 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antstolio nustatyta turto vertė ir pardavimo kaina turi būti konkurencinga, t. y. tokia, už kurią turtas gali būti realiai parduotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu Nr. S1-13427 buvo paskirta įkeisto turto ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.. Atlikus ekspertizę, žemės sklypo ir buto vertė nustatyta 92 100 Eur. Antstoliui paskelbus varžytynes, tiek pirmosios, tiek ir antrosios įkeisto turto pardavimo varžytinės neįvyko, o išieškotojas neišreiškė noro perimti turto natūra. Taigi, žemės sklypas ir butas nebuvo realizuoti net dvejose varžytynėse, kas rodo, kad jeigu turto kaina būtų per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto pačiose pirmosiose varžytynėse, tačiau nagrinėjamu atveju antstolio skelbtos pirmosios ir antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).
  9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat įvertinęs vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
  10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo priteisti 273,34 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus.
  11. Kadangi suinteresuoto asmens (skolininkės) teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi priešingas bylą pralaimėjusios pareiškėjo (išieškotojo), todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 1 d. 88 str. 1 d. 6 p.). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.15 p. prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš skolininkės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (skolininkės) T. S. 273,34 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 34 cnt.) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens (išieškotojo) Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai.

 

 

 

Teisėja                                                                                                 Asta Radzevičienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK 704 str. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 681 str. Areštuoto turto įkainojimas
  • 3K-3-211/2007
  • 3K-3-434/2008
  • 3K-7-90/2009
  • CPK 682 str. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės