Baudžiamoji byla Nr. 1-2061-1023/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18136-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 

2.3.6.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.9.8;

1.1.10.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Kristinai Grikietytei Guobienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Laimai Bereikaitei,

kaltinamajam M. G.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono sav., Lietuva, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. spalio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2010 m. kovo 25 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2012 m. kovo 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2013 m. vasario 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) 2017 m. spalio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinus Kornoiburgo apygardos teismo 2017-03-10 nuosprendį, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo (bausmę atlikta 2020 m. gegužės 29 d.);

5) 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas, ir įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirta galutinė 36 MGL (1800 Eur) bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas;

6) 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 281-1 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2020-10-12 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotino turto vertės 3960 Eur konfiskavimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1.       M. G. 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0396, jam nustatė 2.73 promilių neblaivumą (girtumą).

2.       Be to, M. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281-1 str. 1 d., 243 str. ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 2,73 promilės neblaivumas (girtumas), taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamų veikų

 kvalifikavimo motyvai ir išvados

3.       Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jo draugė atvairavo sugedusią mašiną iki garažų ir ten palikusi išvažiavo. Jo draugas leido pas jį garaže minėtą automobilį remontuoti. Suremontavo automobilį vėlai vakare, su draugu išgėrė alaus, butelį brendžio garaže. Jautėsi išgėręs, bet ne tiek, kad būtų nepaėjęs. Galvojo išsikviesti taksi, bet neišsikvietė, tada pagalvojo, kad netoli ir kad parvažiuos, todėl ir važiavo su savo draugės automobiliu, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kad jis išgėręs vairuos ji nežinojo, jos ten nebuvo ir ji nematė, kad jie vartoja alkoholinius gėrimus. Ji tiesiog paliko mašiną ir namo išvažiavo, o po visko jis jai paskambino, kad atvažiuotų jo parsivežti, nes girtas prisivažinėjo. Pripažįsta, jog buvo neblaivus esant 2,3 promilėms. Važiavo jis nuo (duomenys neskelbtini) garažų, (duomenys neskelbtini) užsuko kuro į kolonėlę, policija atvažiavo. Jam uždrausta vairuoti dėl to, kad buvo avariją padaręs, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir atėmė teisę vairuoti dviem metam ir po to vėl papuolė ir padarė teisių atėmimą penkiems metams. Dabar yra trečias kartas, bet pažada daugiau taip nedarys. Blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl to.

4.       Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų.

5.       Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

5.1.       Liudytoja S. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, degalinės operatore. 2022-05-22 apie 23:30 dirbant darbo vietoje, į degalinę atvažiavo automobilis Audi A6, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, jis buvo vienas. Vyras, išlipęs iš automobilio, atėjo į degalinės vidų pasiteirauti, kaip užsipilti degalų. Jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, jog vyras yra neblaivus. Ji paaiškino, kaip užsipilti degalų. Kuomet vyras išėjo iš degalinės vidaus užsipilti degalų, ji iškart ėmė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją. Vyras užsipylė degalų, atėjo į degalinę sumokėti už degalus, sumokėjęs grįžo iki automobilio Audi A6, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), sėdo už vairo ir ėmė važiuoti. Degalinės teritorijoje pavažiavo apie 80 metrų ir sustojo degalinės teritorijoje ties automobilių aikštele. Tada prie automobilio Audi A6 atvažiavo policijos pareigūnai (b.l. 30-31);

5.2.       Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Kauno AVPK KPV KPS 1-ojo poskyrio vyriausiasis patrulis. 2022 m. gegužės 22 d. dirbant kartu su vyriausiaja patrule A. P., apie 23:30 val., iš budėtojo gavo pranešimą jog (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas pilasi kurą. Jiems nuvykus į minėtą degalinę, pamatė degalinės aikštelėje stovintį automobilį Audi V/N (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie to automobilio, jo viduje, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras, kuris paaiškino kad yra M. G.. Bendraujant su šiuo asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Pasiteiravus, ar jis vairavo automobilį Audi V/N (duomenys neskelbtini), jis nurodė, jog šio automobilio nevairavo. Pasiteiravus, kas vairavo minėtą transporto priemonę, jis nurodyti negalėjo. M. G. nuolat kažkam skambino ieškodamas blaivaus vairuotojo, kuris galėtų parvairuoti automobilį. Degalinėje buvo bendrauta su degalinės operatore, kuri parodė degalinės vaizdo medžiagą, kurioje buvo užfiksuota, kaip į degalinę atvažiuoja automobilis Audi V/N (duomenys neskelbtini), iš kurio vairuotojo vietos išlipa M. G.. Degalinės operatorė papasakojo, kad automobilio Audi V/N (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. G. nepavyko užsipilti degalų, todėl jis užėjo į degalinės vidų, ji paaiškino, kaip užsipilti degalų, tada jis nuėjo užsipylė degalų, atėjo į degalinę atsiskaityti, tada jis sėdo už automobilio Audi V/N (duomenys neskelbtini) vairo ir pavažiavo apie 100 metrų degalinės teritorijoje ir sustojo. Visą šią degalinės operatorės jam papasakotą informaciją jis taip pat matė iš degalinės vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų. Buvo patikrintas M. G. blaivumas, kiek pamena, alkoholio kiekio matuoklis parodė virš 2 promilių neblaivumą. (b.l. 33-34);

5.3.        Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2022-05-23 00:04 val. M. G. buvo nustatytas 2,73 promilės girtumas, 00:21 val. M. G. buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas (b.l. 39, 42);

5.4.       Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta degalinėje adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) bei automobilis Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-23);

5.5.       Vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti vaizdo įrašai iš degalinės. Vaizdo įraše Nr. 1 pavadinimu „1-2_kasa“ matoma, kaip 2022-05-22 23:26 val. į degalinės vidų užeina M. G., bendrauja su degalinės operatore, tada išeina iš degalinės vidaus. Vaizdo įraše Nr. 2 pavadinimu „Koloneles 3-2-1“ matoma, kaip 2022-05-22 23:24 val. į degalinės teritoriją atvažiuoja automobilis Audi valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris sustoja prie vienos iš degalų užpylimo kolonėlės. Iš automobilio išlipa M. G., paima degalų pistoletą ir bando užsipilti degalų. Padeda degalų pistoletą ir nueina į kairę pusę, vaizdo kameros perimetre jo nematyti. 23:27 jis grįžta prie automobilio, vėl paima degalų pistoletą, prideda prie automobilio ir bando užsipilti degalų. Vaizdo įrašo 23:28 minėtas vyras vėl nueina į kairę vaizdo įrašo pusę, kur jo nesimato. Vaizdo įrašo 23:29 val. jis grįžta prie automobilio, prieina prie degalinės kolonėlės, vėl paima degalų pistoletą vėl jį prideda prie minėto automobilio ir galimai bando užsipilti degalų, tada padeda degalų pistoletą atgal į jo vietą ir vėl nueina į vaizdo įrašo kairę pusę, kur vaizdo kameros perimetre jo nematyti. 23:31 val. M. G. grįžta prie automobilio Audi, sėda į vairuotojo vietą ir išvažiuoja į dešinę vaizdo įrašo pusę, kol vaizdo kameros perimetre nebesimato nuvažiuojančio automobilio. Vaizdo įrašas Nr. 3 yra pavadinimu „ADCi610-B021(63694)“ Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje matoma data 2022-05-22 ir laikas 23:15 val. Vaizdo įraše matoma vieta panaši į automobilių stovėjimo aikštelę. 23:32 val. matoma, kaip atvažiuoja automobilis, kuris sustoja vaizdo įrašo dešinėje pusėje. 23:34 val. matoma, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipa žmogus, tikslesnių bruožų nesimato, prieina prie medžio, stovi, tada grįžta į minėtą automobilį ir įsėda į šio automobilio vairuotojo vietą. 23:39 val. matoma, kaip vėl iš automobilio vairuotojo vietos išlipa žmogus ir nueina į vaizdo įrašo dešinę pusę (b.l. 36-38);

5.6.       VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant 3.0 TDI quatro“ 2005 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 3870 Eur (b.l. 43);

5.7.       VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra M. S., savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 44);

5.8.        Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad probuojamasis M. G. 2021-12-31 Kauno skyriuje pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, jam išaiškintos teisinės pasekmės už teismo paskirtų pareigų bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b.l. 56).

6.       BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020). Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Iš teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-493-211/2018, 1A-328-211/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013 ir kt.) matyti, kad veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumą teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumas ir/ar veikos piktybiškumas. Pagal teismų praktiką vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones BK 243 straipsnio prasme nelaikytini asmens veiksmai, kai asmuo, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavo transporto priemonę vieną kartą, t. y. jo pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, asmens veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 1A-726-380-2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, 1A-397-493/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-77-851/2021, 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-29-316/2018, Nr. e1A-288-282/2020 ir kt.). Kita vertus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

7.       Nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo parodymais, kurie tiek teisiamojo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo ir kitais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis, neblaivumo nustatymo aktu ir kitais rašytiniais duomenimis) neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, t. y. jis esant įsiteisėjusiems: 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones du metus, 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo jam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones penkis metus, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 2,73 promilės neblaivumas (girtumas), taip jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika laikytina pavojinga, padaryta esant neblaiviam, piktybiška, sisteminga, padaryta esant dviems teismų įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti, rodanti aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas M. G. dėl vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, pasitvirtino.

8.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9.       Byloje paties kaltinamojo M. G. parodymais, liudytojų apklausos protokolais, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo M. G. veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. jis 2022 m. gegužės 23 d. apie 00.04 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARFM-0396, jam nustatė 2.73 promilių neblaivumą (girtumą). Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas M. G. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. M. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

10.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). 

11.       Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas transporto eismo saugumui. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas šešis kartus, du iš jų už identiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaivam, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naujas nusikalstamas veikas padarė Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ‚Liteko“ duomenų ir šios bylos duomenų M. G. nevykdo tinkamai probacijos sąlygų, dėl ko teisme buvo nagrinėtas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. M. G. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas.  Pastebėtina, kad vien ta kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jis dirba, bet neoficialiai, savaime nedaro lemiamos reikšmės teigiamai charakterizuoti kaltinamąjį, kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo.

12.       Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo kaip minėta anksčiau ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų net du kartus teistas už identiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviam, yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neturint tokios teisės, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl pastarosios bausmės netinkamo vykdymo teisme kaip minėta buvo gautas teikimas, neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus teisiamas jau septintą kartą, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad M. G. nusikalto neišnykusio teistumo būsenoje, netrukus po šeštojo nuosprendžio, kuriuo buvo skirta laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, be to kaltinamajam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, kaltinamajam poveikio nepadarys.

13.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimą asmuo teisiamas ne pirmą kartą, taip pat įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – areštą, bausmių dydį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti atsakomybę aplinkybės, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu M. G. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

14.       Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

15.       Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.)

16.       Kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, yra trečią kartą teisiamas už analogišką veiką – vairavimą esant neblaiviam, juolab praeityje buvo taikytos ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bet ir arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmė, probacijos tarnyba, vykdanti pagal paskutinį šeštąjį nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, jau buvo kreipusis į teismą dėl probacijos sąlygų pažeidimo, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, netrukus po minėto nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už identišką nusikalstamą veiką, įsiteisėjimo jis vėlei nusikalto, padarydamas tapatų nusikaltimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo keldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, bei aplinkiniams, tuo pačiu piktybiškai, sistemingai pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą neturint tokios teisės vairuoti. Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Inkriminuotų veikų padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padaryti nusikaltimai itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog M. G. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Be to, kaltinamasis nėra saistomas stiprių pakankamų socialinių ryšių (nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų) ir nors neoficialiai dirba, tačiau vien ši darbo aplinkybė nelaikytina proporcingu socialiniu ryšiu padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi tai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Šioje byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu gailėjosi, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau septintą kartą, yra teistas už identiškus nusikaltimus net du kartus, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, gailėdamasis, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, o gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Visų šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors ir yra nustatytos formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą M. G. atžvilgiu, nėra. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, neatidedant jos vykdymo, nes teismo nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką šiose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-504-634/2019, Nr. 1A-608-634/2019, Nr. 1A-588-813/2019, Nr. 1A-579-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-563-315/2018 ir kt.). Teismo nuomone, tik realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas apribos M. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

17.       Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

18.       Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. 

19.       Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo M. G. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas šešis kartus, du iš jų už identiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaivam, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už vairavimą neturinti tokios teisės. Visais minėtais teisės pažeidimų atvejais, kuomet buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, kaip matyti iš šios bylos duomenų teisės vairuoti atėmimas nedavė jokių siektinų rezultatų, nepadėjo įgyvendinti bausmės paskirties, nes M. G. jau 3 kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviu. Kaltinamasis taip pat turi galiojančių nuobaudų. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,73 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti M. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. G., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo oficialiai nedirba, teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai, kad jis teisiamas, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą du kartus, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga M. G. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų draudimo naudotis teise vairuoti terminą. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

20.       BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

21.       Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja M. S.. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris akivaizdu nedavė kaltinamajam leidimo vairuoti šio automobilio, priešingų duomenų byloje nenustatyta, automobilis turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri parodo kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 3870 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, yra teistas keletą kartų ir už vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą neturint tokios teisės, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

22.       Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

23.       Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, M. G. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina procesinė prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

24.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu jau grąžintas M. S., paliktinas jai disponuoti , o diskas su vaizdo įrašu iš degalinės paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a : 

Pripažinti M. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. G. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu M. G. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 4  (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2021m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 36 MGL (1800 Eur) baudos bausme ir M. G. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimtiems) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 36 MGL (1800 Eur) baudą.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti baudos bausmę atliktą (sumokėtas/išieškotas įmokas) pagal 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį ir pagal 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos / išieškotos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, M. G. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 5 d. 01:50 val. iki 2021 m. spalio 5 d. 15:28 val. (vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3870 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, o pradėjus vykdyti - panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „AUDI A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintas M. S., paliktinas jai disponuoti; diskas su vaizdo įrašu iš degalinės paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                        Vaida Baumilė