Civilinė byla Nr. e2A-1226-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10796-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.20.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2021 m. gegužės 11 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordstreet” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordstreet” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Nordstreet“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Dubingių žirgynas“ 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 7 894,71 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra Lietuvos banko prižiūrima sutelktinio finansavimo platformos operatorė, įrašyta į viešąjį sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą. Ieškovė administruoja sutelktinio finansavimo platformą Nordstreet, www.nordstreet.com. Atsakovė (kaip projekto savininkė) kreipėsi į ieškovę, kaip platformos operatorę, siekdama per platformą pritraukti finansavimą (gauti paskolą) atsakovės vystomo nekilnojamojo turto projekto – (duomenys neskelbtini) – finansavimui ir tuo pačiu refinansuoti atsakovės iš UAB „Medicinos bankas“ gautą paskolą.

3.       Atsakovė pateikė ieškovei UAB „OBER-HAUS“ parengtas paskolos užtikrinimui įkeistino nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas; 2020 m. sausio 7 d. užsiregistravo platformoje ir tokiu būdu sudarė su ieškove sutartį dėl naudojimosi „Nordstreet“ platforma (toliau – Platformos sutartis) bei patvirtino savo sutikimą su paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis (toliau – Paskolos bendrosios sąlygos). 2020 m. sausio 7 d. atsakovė sudarė su ieškove susitarimą dėl platformos operatoriaus mokesčio (toliau – Susitarimas dėl platformos mokesčio), kuriame, be kita ko, buvo įtvirtintos specialiosios ir tuo pačiu esminės atsakovės per platformą pageidaujamos gauti paskolos sąlygos, t. y. buvo sutarta, kad: (i) pirmuoju etapu, kurį buvo planuojama įgyvendinti iki 2020 m. sausio 31 d., per platformą projekto finansavimui bus renkama 795 000 Eur dydžio paskola; (ii) paskola bus išduodama 21 mėnesio laikotarpiui su standartinėmis 11 proc. metinėmis palūkanomis, o finansuotojams, kurie sutiks skolinti (a) nuo 10 000 Eur pridedant 0,5 proc. papildomų palūkanų, (b) nuo 25 000 Eur – 1 proc. papildomų palūkanų ir (c) nuo 40 000 Eur – 1,5 proc. papildomų palūkanų; (iii) paskolos grąžinimas (paskolos sutarties įvykdymas) turi būti užtikrintas įkeičiant finansuotojų (paskolos davėjų) naudai visus nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs numeriai nurodyti Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte, t. y. visus nekilnojamuosius daiktus, kurių vertinimo ataskaitas atsakovė pateikė ieškovei.

4.       Atsakovė 2020 m. sausio 17 d. kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“, prašydama leisti refinansuoti UAB „Medicinos bankas“ paskolą ir tuo tikslu paskesnės eilės hipoteka įkeisti ieškovės naudai UAB „Medicinos bankas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą; pateikė atsakovės vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „Medicinos bankas“ paskolos refinansavimo. 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo ir pateikė UAB „Medicinos bankas“ sutikimą Nr. S/08/2020-81 dėl įsipareigojimų refinansavimo ir turto paskesnio įkeitimo. 2020 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei draudiko Seesam Insurance AS Lietuvos filialo pranešimus, patvirtinančius, kad naudos gavėjas pagal draudimo sutartis, kuriomis yra apdraustas paskolos užtikrinimui įkeistinas nekilnojamasis turtas, yra pakeistas į ieškovę, kas buvo būtina tinkamam hipotekos sandorio, kuriuo būtų užtikrinama paskola, įforminimui.

5.       Šalims sudarius Susitarimą dėl platformos mokesčio, šio susitarimo ir atsakovės pateiktos informacijos bei dokumentų pagrindu, 2020 m. sausio 8 d. platformoje (www.nordstreet.com) buvo paskelbta paraiška (t. y. atsakovės įpareigojantis viešas siūlymas (oferta) sudaryti paskolos sutartį) ir inicijuotas aukcionas paskolos sumos surinkimui. Paraiškoje, be kita ko, buvo nurodyti visi tie patys nekilnojamieji daiktai, kaip ir Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte, kuriuos atsakovė įsipareigojo įkeisti paskolos davėjų (finansuotojų) naudai, užtikrinant paskolos sutarties tinkamą įvykdymą.

6.       Visa paskolos suma (t. y. 795 000 Eur) platformoje buvo surinkta 2020 m. sausio 14 d., ją sutikus suteikti 349 finansuotojams. Apie tai, kad paskolos suma surinkta, atsakovės vadovas A. P., su kuriuo nuo pat pradžių vyko visa komunikacija ir paskolos sąlygų derinimas, buvo informuotas 2020 m. sausio 15 d. Rengiantis paskolos išmokėjimui atsakovei, paaiškėjo, kad dalis įkeistinų nekilnojamųjų daiktų – pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – yra areštuoti. Apie tai ieškovė informavo atsakovės vadovą A. P. 2020 m. sausio 15 d., kai iš Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro, kuriame buvo ketinama forminti nekilnojamųjų daiktų hipotekos sandorį, gavo informaciją apie turto areštą.

7.       Atsakovei nesiimant jokių veiksmų tam, kad panaikintų paskolos užtikrinimui įkeistinų nekilnojamųjų daiktų areštą, ieškovė, siekdama išsaugoti sutartinius santykius ir užbaigti projekto finansavimą, 2020 m. vasario 7 d. pasiūlė atsakovei galimą sprendimo variantą: areštuotus nekilnojamuosius daiktus įkeisti paskolos davėjų (finansuotojų) naudai sąlygine pirmine hipoteka, kuri įsigaliotų, kai areštas būtų nuimtas; sumažinti suteiktinos paskolos sumą nuo 795 000 iki 785 000 Eur tam, kad būtų išlaikytas platformoje paskelbtoje paraiškoje, kurios pagrindu buvo paskelbtas aukcionas ir paskolos davėjai sutiko skolinti pinigus atsakovei, nurodytas suteikiamos paskolos sumos ir įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų vertės santykis.

8.       Nepaisant ieškovės pastangų išsaugoti sandorį, atsakovė ne tik atsisakė ieškovės siūlomo sprendimo ir pati nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau 2020 m. vasario 13 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad atsisako įkeisti ne tik areštuotus, bet ir kitus nekilnojamuosius daiktus, t. y. butą (duomenys neskelbtini) su parkingu, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įkeitimui jokių kliūčių nebuvo.

9.       Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo ją informavo, kad nuo 2020 m. vasario 17 d. (įskaitytinai) nutraukia su atsakove sudarytą sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo ir pareikalavo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį bei paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (įskaitytinai). Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjui nusprendus atšaukti aukcioną platformoje, atsisakius finansavimo arba neįkeičiant ar negalinti įkeisti turto, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti operatoriui vienkartinį mokestį (baudą) už sutarties nutraukimą, kuris yra lygus 3,5 procento nuo visos paskolos sumos už atitinkamą finansavimo etapą. Paskola nebuvo išmokėta atsakovei dėl jos kaltės, todėl remiantis Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punktu, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 27 825 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestį (baudą) (t. y. 795 000 Eur / 100 x 3,5 = 27 825 Eur). Už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (įskaitytinai), apskaičiuotų ir sumokėtų palūkanų finansuotojams bendra suma sudaro 7 894,71 Eur.

10.       Atsakovė UAB ,,Dubingių žirgynas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovė nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties – Susitarimo dėl platformos mokesčio – nenumato nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (toliau – ir SFĮ). SFĮ nenumato teisės sudarinėti kitokio pobūdžio sutarčių, kaip susitarimų dėl platformos operatoriaus mokesčio, delspinigių ir panašiai.

12.       Sutarties dėl naudojimosi „Nordstreet“ platforma 1 skirsnio 1.8 punkte nurodyta, kad operatoriaus mokestis – atskiru operatoriaus ir paskolos gavėjo susitarimu nustatomas vienkartinis mokestis, kurį paskolos gavėjas sumoka operatoriui už paskolos administravimą pagal šią sutartį bei paskolos sutartį iki visiško įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymo. Atsakovė pripažino, kad Susitarimo 1.1 papunktyje yra numatytas operatoriaus mokestis ir jo sumokėjimo tvarka, tačiau nepripažino, kad į operatoriaus mokestį galima įskaityti, kaip kad nurodoma ieškinyje, ir Susitarimo 2.3 papunktyje numatytą baudą, ypač įvertinant tai, kad pagrindinėje Platformos sutartyje galimybė susitarti dėl baudos atskiru susitarimu nebuvo numatyta.

13.       Esminė prievolės sumokėti baudą atsiradimo sąlyga yra skolininko prievolės neįvykdymas arba netinkamas jos įvykdymas. Negalėjimas įvykdyti Susitarimo 2.3 papunktyje numatytos pareigos – įkeisti dalį turto – negali būti laikomas prievolės neįvykdymu ar netinkamu jos įvykdymu, o turi būti vertinamas kaip kliūtis apskritai sudaryti paskolos sutartį, t. y. atsirasti atsakovės skolinei prievolei. Akivaizdu, kad Susitarimo sąlyga mokėti baudą už tai, kad atsakovė atsisako sudaryti paskolos sutartį ar negali jos sudaryti, prieštarauja sutarčių laisvės principui ir yra ne kas kita, kaip vienos sutarties šalies spaudimas kitai šaliai.

14.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai teigė, jog atsakovė neįvykdė pareigos įkeisti jai priklausantį turtą, nutylėdama, kokius veiksmus, teikdama atsakovei atlygintinas paslaugas, privalėjo atlikti pati ieškovė. Sudarydama atlygintinų paslaugų teikimo sutartis su atsakove ir investuotojais, ieškovė, prieš skelbdama aukcionus, privalėjo savo iniciatyva, siekdama apsaugoti investuotojų teises ir teisėtus interesus, įvertinti atsakovės galimybes įkeisti nekilnojamąjį turtą, o ne pirma paskelbti aukcioną dėl piniginių lėšų pritraukimo, pateikti investuotojams privalomą informaciją, taip pat ir informaciją apie įkeičiamą nekilnojamąjį turtą (iš kurio trys menkaverčiai daiktai, dėl jų arešto, negalėjo būti įkeisti) ir tik po to aiškintis, ar atsakovė turi galimybę užtikrinti prievolės įvykdymą pirmine hipoteka. Tik ieškovės pareigų nevykdymas lėmė situaciją, kad investuotojams kaip įkeičiamas buvo nurodytas turtas, kurio įkeisti nebuvo galima, dėl ko atsakovė taip pat atsisakė finansavimo. Pasak atsakovės, tinkamam prievolės įvykdymo užtikrinimui būtų pakakę nekilnojamojo turto be trijų menkaverčių daiktų, kuriems buvo uždėtas areštas, tačiau ieškovei nepatikrinus atsakovo nekilnojamojo turto būklės prieš skelbiant informaciją, vėlesnis įkeičiamų daiktų kiekio pakeitimas tapo procedūriškai sudėtingas, nes reikėjo gauti visų investuotojų pritarimą. Ieškovės neatsakingas elgesys, akivaizdus siekis gauti naudos, lėmė atsakovės sprendimą nesinaudoti ieškovės teikiamomis paslaugomis.

15.       Atsakovė teigė, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti paskolos palūkanų priteisimo. Paskola atsakovei nebuvo išmokėta, todėl darytina išvada, kad paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta ieškovei neperdavus, o atsakovei – negavus paskolos dalyko. Ieškovės sutartyse su finansuotojais nustatyta sąlyga palūkanas už paskolą skaičiuoti nuo aukciono pabaigos datos vertintina kaip prieštaraujanti palūkanų teisinei prigimčiai, yra neteisėta, nesąžininga ir pažeidžianti atsakovės, kaip ieškovės klientės ir silpnesnės šalies pagal atlygintinę paslaugų sutartį, interesus. Taigi, atsakovei negali kilti ar būti nustatyta pareiga mokėti palūkanas už paskolą, kuri nebuvo suteikta, o ieškovės nurodytų sutarčių sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo termino nuo aukciono pabaigos datos negali pagrįsti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 7 894,71 Eur paskolos palūkanas.

16.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad aplinkybė, jog SFĮ įsakmiai nenustato teisės ar pareigos platformos operatoriui sudaryti Susitarimą dėl operatoriaus mokesčio, nereiškia, kad toks susitarimas negali būti sudarytas ir jame negali būti įtvirtintos kitokios (ar papildomos) nei SFĮ numatytos šalių teisės ir pareigos, įskaitant atsakovės pareigą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį (baudą). Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 1.1.1 punkte numatytas operatoriaus mokestis ir to paties susitarimo 2.3 punkte numatytas mokestis (bauda) už sutarties nutraukimą yra du skirtingi sutartiniai mokesčiai, kurie mokami esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms: pirmasis mokamas tuomet, kai paskolos gavėjas gauna atitinkamą finansavimą (paskolą), o antrasis – jei atsakovė atsisako finansavimo arba paskolos užtikrinimui neįkeičia ar negali įkeisti sutarto turto. Atsakovei gavus finansavimą ir sumokėjus operatoriui (ieškovei) pirmąjį (operatoriaus) mokestį, antrasis (sutarties nutraukimo) mokestis neturėtų būti mokamas, kadangi jo mokėjimui nebūtų faktinio pagrindo. Kadangi atsakovė atsisakė įkeisti turtą ir jo neįkeitė, finansavimas (paskola) atsakovei nebuvo išmokėtas, ir todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo, dėl ko atsakovei atsirado pareiga mokėti ieškovei Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 2.3 punkte numatytą mokestį (baudą). Ieškovė nereikalauja ir nesiekia įskaityti Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 1.1.1 punkte numatytą operatoriaus mokestį į Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 2.3 punkte numatytą mokestį (baudą) už sutarties nutraukimą. Ieškovė tiesiog reikalauja sumokėti pastarąjį mokestį (baudą) už sutarties nutraukimą.

17.       Atsakovė yra įmonė (verslininkė), todėl už sutarčių nevykdymą jai taikoma griežta atsakomybė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji negalėjo įkeisti sutarto nekilnojamojo turto dėl nenugalimos jėgos, todėl laikytina, kad atsakovė yra atsakinga už tokios prievolės neįvykdymą ir, be kita ko, turi sumokėti ieškovei Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 2.3 punkte nustatytą mokestį (baudą). Susitarimas dėl operatoriaus mokesčio buvo sudarytas šalių laisva valia, nesant jokios prievartos ar apgaulės; jis neprieštarauja nei CK, nei kitų įstatymų nuostatoms; atsakovės prievolė mokėti sutarties nutraukimo mokestį yra išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl, pasirašydama Susitarimą dėl operatoriaus mokesčio, atsakovė žinojo, kokią atsakomybę ji prisiima.

18.       SFĮ nuostatos nustato ieškovės teisę (teisinį pagrindą), o ne pareigą kreiptis ir gauti duomenis bei informaciją iš, be kita ko, atitinkamų registrų ir sistemų tvarkytojų, todėl ieškovė neprivalėjo viešuosiuose registruose tikrinti atsakovės planuojamo įkeisti turto. Ši ieškovės teisė jokiu būdu nepaneigia, nepanaikina ir nepakeičia atsakovės sutartinių prievolių: pateikti atsakovės paskolos užtikrinimui planuojamo įkeisti nekilnojamojo turto duomenis. Tuo atveju, jei atsakovė, rūpestingai ir sąžiningai vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, kad ir 2020 m. sausio 15 d. būtų informavusi ieškovę, jog areštas negalės būti nuimtas nuo dalies įkeistinų nekilnojamųjų daiktų ir/arba kad atsakovė atsisako įkeisti dalį nekilnojamųjų daiktų, ieškovė nebūtų tęsusi finansavimo ir būtų atšaukusi paskolą, o surinktas lėšas grąžinusi finansuotojams, tokiu būdu sumažindama finansinius netekimus.

19.       Aukcionas paskolos surinkimui buvo inicijuotas 2020 m. sausio 8 d. platformoje (www.nordstreet.com) paskelbus atsakovės paraišką. Šioje paraiškoje buvo nurodyti nekilnojamieji daiktai, kuriuos atsakovė įsipareigojo įkeisti paskolos davėjų (finansuotojų) naudai, užtikrindama paskolos sutarties tinkamą įvykdymą. Paskola buvo renkama ir 2020 m. sausio 14 d. buvo pilnai surinkta galiojant esminei sąlygai, kad paskolos gražinimas ir kitų atsakovės finansinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas bus užtikrintas visų paraiškoje (Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 1.3 punkte) nurodytų nekilnojamųjų daiktų hipoteka paskolos davėjų naudai. Taigi bet koks paskolos užtikrinimui įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų sudėties keitimas po paraiškos paskelbimo (aukciono iniciavimo) ir juo labiau po paskolos surinkimo be visų 349 finansuotojų sutikimo buvo negalimas. Atsakovė vienašališkai atsisakė įvykdyti savo prievoles ieškovei ir paskolos davėjams, kylančias iš teisėtai sudarytų, galiojančių ir atsakovę saistančių sutarčių. Dėl to atsakovė privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas, įskaitant Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio 2.3 punkte numatytą mokestį (baudą).

20.       Jeigu teismas laikytųsi nuomonės, kad paskolos palūkanos negali būti skaičiuojamos už neišmokėtą paskolą, tokiu atveju ieškovė laikosi nuomonės, kad 7 894,71 Eur dydžio suma yra priteistina iš atsakovės kaip paskolos davėjų nuostoliai dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

21.       2020 m. vasario 19 d., t. y. praėjus vos 6 dienoms nuo dienos, kai atsakovė informavo ieškovę apie atsisakymą įkeisti sutartą turtą, kito sutelktinio finansavimo operatoriaus (EstateGuru; https://estateguru.co/) platformoje buvo patalpintas pranešimas apie tam pačiam atsakovės projektui finansuoti renkamą paskolą. Tai reiškia, kad, dar būdama susaistyta sutartiniais santykiais su ieškove ir per ieškovės sutelktinio finansavimo platformą atsakovės projektą sutikusiais finansuoti paskolos davėjais, atsakovė elgėsi nesąžiningai, t.y., neinformuodama ieškovės, tarėsi su kitu sutelktinio finansavimo operatoriumi dėl to paties projekto finansavimo.

22.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad vertinant Susitarimo atitikimą įstatymų reikalavimams, būtina įvertinti SFĮ nustatytą sandorio dėl sutelktinio finansavimo paslaugų formą, SFĮ numatytą apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarką bei SFĮ numatytus juridinio asmens, administruojančio sutelktinio finansavimo platformą, t. y. ieškovės, veiklos tikslus ir principus. SFĮ 6 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ieškovė privalėjo su atsakove sudaryti ne Susitarimą dėl platformos operatoriaus mokesčio ir Sutartį dėl naudojimosi „Nordstreet“ platforma, bet vieną sutartį, t. y. sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų aptartos visos su teikiamomis paslaugomis susijusios sąlygos. Net pripažinus, jog buvo galima sudaryti ne vieną sutartį, kaip numatyta SFĮ 6 straipsnio 4 dalyje, o dvi, tai Susitarime dėl platformos operatoriaus mokesčio šalys galėjo aptarti tik operatoriaus mokestį ir tik už paskolos (kuri nebuvo suteikta) administravimą, bet nenumatant jame sankcijų. Aplinkybė, kad ieškovė su atsakove sudarė dvi atskiras sutartis, nenurodžiusi, kad tai yra paslaugų teikimo sutartys, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė buvo sąmoningai suklaidinta, o pasitelkiant diskriminacinę sąlygą dėl baudos, ieškovės buvo verčiama ateityje sudaryti ir pagrindinę – paskolos sutartį. Ieškovės veiksmai sudarant dvi sutartis, numatant galimybę pasipelnyti atsakovės sąskaita, taip išvengiant prievolės iš anksto pasitikrinti finansavimo riziką, prieštarauja vienam iš pagrindinių ieškovės veiklos principų. 

23.       Atsakovė pažymėjo, kad 2020 m. vasario 14 d. pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo pranešta, kad yra nutraukiama 2020 m. sausio 14 d. sutartis tarp UAB „Dubingių žirgynas“ ir finansuotojų, todėl neaišku, kodėl atsakovė privalo mokėti baudą ieškovei, jeigu ji nėra 2020 m. sausio 14 d. sutarties šalimi. Kita vertus, paskolos sutartys iš viso nebuvo sudarytos, nes atsakovė negavo paskolos dalyko. Taigi, neįsigaliojusios sutartys objektyviai negalėjo būti nutrauktos, todėl klaidingo ieškovės pateikto teisinio situacijos vertinimo iš viso negalima laikyti pagrindžiančiu baudos mokėjimo prievolės atsiradimą. 

24.       Vykdydama savo profesinę veiklą, ieškovė pirmiausiai privalėjo ne besąlygiškai remtis atsakovės pateiktais duomenimis apie turimą turtą, o pirmiausiai pati įvertinti atsakovės pateiktus duomenis ir tik po to skelbti aukcioną dėl paskolos sumos surinkimo. Pati ieškovė savo skubotais, neatsakingais ir neapdairiais veiksmais sudarė situaciją, kad vėliau, dėl klaidingai paskelbtos informacijos ir atsakovės negalėjimo įkeisti turtą, neperdavė paskolos dalyko atsakovei. Kita vertus, ieškovė paskolą galėjo suteikti ir be menkaverčių objektų hipotekos, kadangi likusio turto visiškai pakako užtikrinti tinkamą paskolos sutarties įvykdymą. 

25.       Atsakovė, įvertinusi neprofesionalų ir nekompetentingą paslaugų teikimą, aiškų ieškovės siekį perkelti savo pareigas ir atsakomybę atsakovei, siekį pasipelnyti, ir suprasdama, jog laiku negaus norimų paslaugų, privalėjo ieškoti patikimesnio sutelktinio finansavimo operatoriaus, kuris galėtų užtikrinti patikimą, palankesnėmis sąlygomis teikiamą sutelktinį finansavimą atsakovės vykdomiems projektams finansuoti.

26.       Net ir sutinkant su tuo, jog atsakovei kilo prievolė sumokėti baudą (sutarties nutraukimo mokestį), akivaizdu, kad prašoma priteisti baudos suma, vien lyginant ją su ieškovės patirtais nuostoliais (kaip kad teigia ieškovė, jie yra 7 894,71 Eur dydžio), yra aiškiai neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, ypač įvertinant pačios ieškovės veiksmus. Taigi, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovė turi prievolę sumokėti baudą, svarstytinas klausimas dėl jos sumažinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovei UAB ,,Nordstreet“ iš atsakovės UAB „Dubingių žirgynas“ 3 947,35 Eur nuostoliais grįstų netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 947,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 299,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

28.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra Lietuvos banko prižiūrimas sutelktinio finansavimo platformos operatorius, įrašytas į viešąjį sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą. Ieškovė administruoja sutelktinio finansavimo platformą Nordstreet, www.nordstreet.com. Atsakovė (kaip projekto savininkė) 2019 m. gruodžio 20 d. el. paštu kreipėsi į ieškovę, kaip platformos operatorę, siekdama per platformą pritraukti finansavimą (gauti paskolą) atsakovės vystomo nekilnojamojo turto projekto – (duomenys neskelbtini) – finansavimui. 2020 m. sausio 7 d. ieškovė užsiregistravo platformoje ir tokiu būdu sudarė su ieškove sutartį dėl naudojimosi „Nordstreet“ platforma (Platformos sutartis).  2020 m. sausio 7 d. atsakovė sudarė su ieškove susitarimą dėl platformos operatoriaus mokesčio (Susitarimas dėl platformos mokesčio), kuriuo buvo susitarta dėl operatoriaus mokesčio, mokėtino ieškovei, už paskolos sumos surinkimą ieškovės administruojamoje sutelktinio finansavimo platformoje, paskolos sumos išmokėjimą etapais, paskolos administravimą. 

29.       Teismas nurodė, kad šio susitarimo 1.1-1.3 punktuose nustatyta, kad (i) pirmuoju etapu, kurį buvo planuojama įgyvendinti iki 2020 m. sausio 31 d., per platformą projekto finansavimui bus renkama 795 000 Eur dydžio paskola; (ii) paskola bus išduodama 21 mėnesio laikotarpiui su standartinėmis 11 proc. metinėmis palūkanomis, o finansuotojams, kurie sutiks skolinti (a) nuo 10 000 Eur pridedant 0,5 proc. papildomų palūkanų, (b) nuo 25 000 Eur – 1 proc. papildomų palūkanų ir (c) nuo 40 000 Eur – 1,5 proc. papildomų palūkanų; (iii) paskolos grąžinimas (paskolos sutarties įvykdymas) turi būti užtikrintas įkeičiant finansuotojų (paskolos davėjų) naudai visus nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs numeriai nurodyti Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte. Šio susitarimo 2.3 punkte nurodyta: „Paskolos gavėjui nusprendus atšaukti aukcioną platformoje, atsisakius gauto finansavimo (paskolos sumos) arba neįkeičiant, negalint įkeisti turto, paskolos gavėjas įsipareigoja operatoriui sumokėti vienkartinį mokestį (baudą) už sutarties nutraukimą, kuris yra lygus 3,5 proc. nuo visos paskolos sumos už atitinkamą finansavimo etapą“.

30.       Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 8 d. platformoje (www.nordstreet.com) buvo paskelbta paraiška (t. y. atsakovės įpareigojantis viešas siūlymas (oferta) sudaryti paskolos sutartį) ir inicijuotas aukcionas paskolos sumos surinkimui. Visa paskolos suma (t. y. 795 000 Eur) platformoje buvo surinkta 2020 m. sausio 14 d., ją sutikus suteikti 349 finansuotojams. 2020 m. sausio 15 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovės vadovą A. P., kad paskolos suma surinkta, kokių dokumentų reikės sandorio patvirtinimui pas notarą, taip pat nurodė, jog „G. M. priklausantis turtas, kurio unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra areštuotas ir jam taikomas draudimas disponuoti. Šį turtą bus galima įkeisti tik po areštų ir draudimo panaikinimo, ar čia bus sutvarkyta, ar čia kažkokia problema?“. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtino, kad pirmiau nurodytas turtas buvo areštuotas. G. M. yra buvusi atsakovės vadovė, dabartinio vadovo A. P. dukra. Atsakovė tą pačią dieną (2020 m. sausio 15 d.) elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad „su tais sklypais iškilo problema dėl keletos gudručių, su kuriais aiškinamės, bet kadangi iš Medicinos banko atlaisvinta apie 15 papildomų sklypų, šiuos problematinius pakeisim į kitus. Tikiuosi tai tiks“. 2020 m. sausio 30 d. atsakovė gavo ir pateikė ieškovei UAB Medicinos banko sutikimą Nr. S/08/2020-81 dėl įsipareigojimų refinansavimo ir turto paskesnio įkeitimo.

31.       Teismas nustatė, kad šalys tarpusavyje derėjosi dėl galimybės išsaugoti sandorį, tačiau bendras sutarimas nebuvo rastas. Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. vasario 17 d. (įskaitytinai) nutraukia su atsakove sudarytą sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo ir pareikalavo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį (27 825,00 Eur) bei paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (įskaitytinai) (8 364,69 Eur).

32.       Teismas nurodė, kad SFĮ 6 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog sutelktinio finansavimo platformos operatorius teikia sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugas finansuotojui ir projekto savininkui, su kiekvienu iš jų sudaręs sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartį, nenustato, kad tarp operatoriaus ir projekto savininko gali ir turi būti sudaromas tik vienas susitarimas; SFĮ nereglamentuoja susitarimo dėl atlygio operatoriui formos ar turinio. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nors tarp ginčo šalių buvo sudarytos dvi skirtingos sutartys – Susitarimas dėl platformos mokesčio ir Platformos sutartis, tačiau savo esme tai yra sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartis SFĮ 6 straipsnio 4 dalies prasme, nepaisant to, kad tokios sutarties nuostatos yra išdėstytos dviejuose skirtinguose dokumentuose. Pažymėjo, kad šie susitarimai papildo vienas kitą, yra betarpiškai susiję, todėl negali būti aiškinami atsietai vienas nuo kito.

33.       Teismas nurodė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla yra priskiriama finansinėms paslaugoms pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 21 dalį. Atsižvelgdamas į šalių sudarytas sutartis, teismas sprendė, kad susitarimas tarp ginčo šalių, įformintas Susitarimu dėl platformos mokesčio ir Platformos sutartimi, teisiškai kvalifikuotinas kaip atlygintų paslaugų sutartis, kuriai be specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą, taip pat taikytinos bendrosios atlygintinų paslaugų nuostatos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXXV skyriuje.

34.       Teismas, spręsdamas, kuri iš ginčo šalių turėjo teisinę pareigą patikrinti hipoteka įkeistino turto teisinį statusą, iki viešai paskelbiant apie projekto sąlygas platformoje, nurodė, kad, įvertinus teisinį reguliavimą (CK 6.718 straipsnio 1 dalis; SFĮ 9 straipsnio 1, 5 punktai, 10 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos banko išvada), darytina išvada, kad ieškovė savo nuožiūra nusprendė taikyti reikalavimą atsakovei įkeisti nekilnojamąjį turtą, kaip papildomą finansuotojų teisių apsaugos ir rizikos mažinimo priemonę. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovė turėjo ne teisę (teisinį pagrindą), o pareigą kreiptis ir gauti duomenis bei informaciją iš atitinkamų registrų ir sistemų tvarkytojų, privalėjo viešuosiuose registruose tikrinti atsakovės planuojamą įkeisti turtą. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama profesionalia finansinių paslaugų teikėja ir savo nuožiūra taikydama papildomas užtikrinimo priemones, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, vertindama, kokį atsakovės turtą įkeisti. Pažymėjo, kad, viena vertus, ieškovė turėjo visas teisines ir organizacines priemones patikrinti atsakovės nurodyto siūlomo įkeisti nekilnojamojo turto vertę, likvidumą, teisinį statusą ir suvaržymus, kita vertus, atsakovė yra verslą vykdanti bendrovė, kuriai taip pat taikomi verslininkui būdingi atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė ieškovei pati nurodė siūlomo įkeisti turto sąrašą, be to, atsakovė, būdama šio turto savininke (arba turto savininkai yra artimais giminystės ryšiais susiję su atsakovę kontroliuojančiu A. P.), negalėjo nežinoti, jog turtui yra taikomi suvaržymai. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė, nebūdama finansinių paslaugų rinkos profesionaliu dalyviu, galėjo nežinoti tam tikrų sutelktinio finansavimo sandorių sudarymo aspektų, t. y., kad viešai paskelbus įkeistino turto sąrašą, nebus galima keisti įkeistino turto sudėties.

35.       Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad dėl susiklosčiusios situacijos, kai paskelbus apie atsakovės projektą, kuriam ieškovės valdomoje platformoje telkiamas finansavimas, paaiškėjo, jog paskolos sandoris negalės būti sudaromas pagal viešai paskelbtas sąlygas, nes keleto nekilnojamojo turto objektų nebus galima įkeisti hipoteka, kadangi jie yra areštuoti, atsakingos (kaltos) yra abi ginčo šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė.

36.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, jog nuo 2020 m. vasario 17 d. (įskaitytinai) nutraukia su atsakove sudarytą sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo ir pareikalavo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį (27 825,00 Eur) bei paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (įskaitytinai) (8 364,69 Eur). Teismas sprendė, kad ginčo sutartis, įforminta dviem susitarimais, buvo vienašališkai nutraukta ieškovės iniciatyva dėl negalimumo įkeisti turtą ir toks sutartinių santykių nutraukimas nėra nuginčytas kaip neteisėtas ar nepagrįstas.

37.       Teismas nurodė, kad nepagrįsta atsakovės pozicija, jog ginčo šalys Susitarime dėl platformos mokesčio iš viso negalėjo susitarti dėl sutartinės atsakomybės formos ir dydžio. Netesybos yra bendrai taikytina prievolių užtikrinimo priemonė, atskirų rūšių sutarčių reglamentavimas gali turėti tam tikros specifikos, bet iš esmės negali paneigti tokio susitarimo galimybės. Teismas sprendė, kad ginčo šalims sudarius atlygintinų paslaugų sutartį, netesybos galėjo būti nustatytos, tačiau tik tokia forma ir tvarka, kad neprieštarautų atlygintinų paslaugų teikimo specifiniam teisiniam reguliavimui.

38.       Teismas nurodė, kad Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punkte esantis susitarimas, pagal kurį paslaugų teikėja (ieškovė) turi teisę reikalauti beveik viso atlygio už finansines paslaugas (palyginus 1.1 punkte nustatytą 4,25 – 4,50 proc. atlygį nuo paskolos sumos su 2.3 punkte nustatyta 3,5 proc. kompensacija nuo paskolos sumos), kurių faktiškai visiškai ar iš dalies nesuteikė, yra akivaizdus susitarimas dėl baudinių netesybų, kuriuo siekiama, kad būtų atlygintos ir ieškovės negautos pajamos. Ieškovės reikalavimas dėl 27 825 Eur kompensacijos priteisimo išimtinai grindžiamas sutartyje nustatytomis baudinėmis netesybomis, kurios mokėtinos paslaugos teikėjui pasinaudojus įtvirtinta teise nutraukti sutartį prieš terminą. Tačiau teismas pažymėjo, kad netesybų dalies, apimančios paslaugų tiekėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą.

39.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė turi teisę reikalauti sutartyje nustatytų netesybų, tačiau jos turi atitikti paslaugų gavėjo interesų prioriteto principą, negali būti susijusios su ieškovės negautų pajamų atlyginimu ir negali būti pernelyg didelės ir neprotingos. Svarbu, kad netesybos neviršytų paslaugų teikėjo (ieškovės) patirtų nuostolių, kuriuos paslaugų teikėjas turėjo vykdydamas sutartį. Kadangi paslaugų teikėjas (ieškovė) negali reikalauti netiesioginių nuostolių atlyginimo, todėl sutartinės netesybos negali būti siejamos su negautomis pajamomis, kurias paslaugų teikėjas (ieškovė) būtų gavęs, jei paslaugų gavėjas (atsakovė) būtų vykdęs sutartį.

40.       Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ji realiai patyrė 7 894,71 Eur dydžio nuostolius, t. y. sumą, kurią ieškovė faktiškai sumokėjo paskolos davėjams kaip palūkanas. Teismas sprendė, kad tai gali būti laikoma ieškovės nuostoliais. CK 6.720 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad klientas taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjui šio turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina.

41.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokesčio (baudinių netesybų) priteisimo yra nepagrįstas, nes yra išimtinai susijęs su ieškovės kaip paslaugos teikėjos negautomis pajamomis, todėl negali būti tenkinamas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad dėl ginčo sutarčių neįvykdymo kaltos abi šalys, teismas sprendė, kad protinga, teisinga ir sąžininga būtų ieškovės faktiškai patirtus nuostolius prisiimti abiems ginčo šalims lygiomis dalimis. Dėl to teismas tenkino iš dalies ieškovės reikalavimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 947,35 Eur nuostolius, kuriuos laikė pagrįstomis ir protingomis netesybomis.

42.       Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas ir atlikęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei jų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisė 1 299,74 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 337 Eur –  1037,26 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

43.       Ieškovė ,,Nordstreet” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokestį (netesybas), 7 894,71 Eur paskolos palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

43.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys sudarė dvi sutartis: 1) Platformos sutartį ir 2) Susitarimą dėl platformos mokesčio, tačiau neįvertino, kad buvo sudaryta ir trečia sutartis dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo (Paskolos Sutartis).

43.2.                      Atsakovė užsiregistruodama platformoje ir sudarydama su ieškove Platformos sutartį, remiantis jos 3.5 punktu, tuo pačiu patvirtino savo sutikimą su Paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis. Bendrųjų paskolos sąlygų 1.10 punkte numatyta, kas sudaro Paskolos sutartį. Platformos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad esminės Paskolos sutarties sąlygos yra paskolos suma, palūkanos ir paskolos terminas, kurios buvo įtvirtintos būtent tarp šalių sudarytame Susitarime dėl platformos mokesčio (1.1.ir 1.2. punktai). Taigi Susitarimas dėl platformos mokesčio turi būti vertinamas ne tik kaip susitarimas, nustatantis ieškovės atlygį už atsakovei suteiktas sutelktinio finansavimo paslaugas, susijusias su Paskolos surinkimu per platformą, tačiau ir kaip Paskolos sutarties specialiosios sąlygos, kadangi būtent jo pagrindu platformoje buvo paskelbta atsakovės paraiška ir inicijuotas aukcionas dėl paskolos (795 000 Eur) finansavimo (surinkimo). Šioje paraiškoje (viešoje ofertoje) buvo nurodytos visos esminės paskolos sąlygos, o taip pat jos užtikrinimui įkeistinas nekilnojamasis turtas.

43.3.                      Vadovaujantis Bendrųjų paskolos sąlygų 3.3 punktu, paskolos sutartis yra laikoma automatiškai sudaryta nuo aukciono pabaigos dienos tarp paskolos gavėjo (atsakovės) ir paskolos davėjų, kurie dalyvavo ir aukcione pateikė paskolos davėjo paraišką atitinkančius pasiūlymus suteikti paskolą (t.y. akceptavo atsakovės paraišką/ofertą). Vien tai, kad paskolos suma nebuvo išmokėta atsakovei, nepaneigia to, kad tarp atsakovės ir 349 paskolos davėjų (finansuotojų) buvo sudaryta sutartis dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo.

43.4.                      Atsakovei neįkeitus ieškovei Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte ir atsakovės paraiškoje nurodytų nekilnojamųjų daiktų (Bendrųjų sąlygų 9.1.1. punktas), ieškovė įgijo teisę nutraukti Paskolos sutartį (Bendrųjų sąlygų 4.4, 10.2 punktai; Platformos sutarties 8.12 punktas). Ieškovė nutraukė būtent sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo, o ne tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Paslaugų sutartį, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Platformos sutartis niekada nebuvo nutraukta, atsakovė nebuvo atjungta nuo platformos ir galėjo toliau platformos sutartyje nustatyta tvarka naudotis platforma.

43.5.                      Ieškovė neturėjo ne tik galimybės (jei finansuotojai būtų sutikę), bet ir teisės rinktis taikyti reikalavimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, kaip atsakovei suteiktinos paskolos užtikrinimo priemonę, ar šio reikalavimo netaikyti. Ieškovės veiklos modelio aprašo III skyriaus 8 punkte numatyta, kad operatorius (ieškovė) visais atvejais tarpininkaus tik suteikiant paskolas nekilnojamojo turto projektams su nekilnojamo turto hipoteka. Ieškovė į sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą buvo įrašyta esant esminei sąlygai, kad visos jos per platformą renkamos paskolos privalo būti užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovė neturėjo teisės, nepakeitusi savo veiklos modelio ir jo iš naujo nesuderinusi su Lietuvos banku, suteikti paskolas, kurios būtų neužtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka. Sąlyga, kad visos per platformą surenkamos ir suteikiamos paskolos turi būti užtikrinamos nekilnojamojo turto hipoteka, yra numatyta tiek Platformos sutartyje, tiek ir Bendrosiose paskolos sąlygose (5.8.6, 7.2., 1.21 punktai). Be to, šalys, sudarydamos Susitarimą dėl platformos mokesčio aiškiai susitarė, kad paskola turi būti užtikrinama konkretaus nekilnojamojo turto hipoteka. Visi paskolos užtikrinimui įkeistini nekilnojamieji daiktai taip pat buvo nurodyti ir atsakovės paraiškoje (viešoje ofertoje), kurios pagrindu buvo paskelbtas aukcionas.

43.6.                      SFĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta ieškovės teisė (teisinis pagrindas), o ne pareiga gauti informaciją iš registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų tvarkytojų registrų ir informacinių sistemų asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

43.7.                      Potencialiems paskolos gavėjams kreipiantis dėl finansavimo per platformą surinkimo ir pateikiant paskolos užtikrinimui siūlomo įkeisti nekilnojamojo turto sąrašus, tokio turto areštas ar pirminis įkeitimas yra įprasti sutelktinio finansavimo veikloje. Paprastai šių apribojimų panaikinimas yra užtikrinamas iš per platformą surinktų paskolos lėšų grąžinant pirminiams paskolos gavėjo kreditoriams refinansuojamas paskolas. Nepaisant to, kad dalis paskolos užtikrinimui atsakovės įkeistinų nekilnojamųjų daiktų buvo areštuoti, visi šie daiktai taip pat buvo įkeisti UAB „Medicinos bankas“ pirmine hipoteka, kuri turėjo būti panaikinta išmokėjus per platformą surinktą paskolą atsakovei. Atsakovė pateikė ieškovei UAB „Medicinos bankas“ sutikimą antrinei hipotekai ir įsipareigojimą atsisakyti pirminės po to, kai panaudojant dalį paskolos lėšų bus grąžinta atsakovės paskola UAB „Medicinos bankas“. Atsakovės vadovas taip pat patikino ieškovę, kad įkeistinų nekilnojamųjų daiktų arešto klausimą taip pat išspręs. Ieškovė neturėjo pagrindo netikėti atsakovės pateikta informacija ir patvirtinimais.

43.8.                      Jeigu atsakovė būtų laiku informavusi ieškovę, jog areštas negalės būti nuimtas nuo dalies įkeistinų nekilnojamųjų daiktų ir/arba kad ieškovė atsisako įkeisti dalį nekilnojamųjų daiktų, ieškovė būtų atšaukusi aukcioną dar iki jo pabaigos, o surinktas lėšas grąžinusi finansuotojams, tokiu būdu sumažindama finansinius netekimus.

43.9.                      Nei galiojantys įstatymai, nei atsakovės sudarytos sutartys, iš kurių kilo ginčas, nenumatė atsakovės teisės vienašališkai jas pakeisti. Skirtingai nei nurodė teismas, sutelktinio finansavimo sandoriai nepasižymi jokiais išskirtiniais aspektais. Be to, teismas jokių tokių aspektų skundžiamame sprendime ir nenurodė. Sutelktinio finansavimo sandoriams taikomos visos bendrosios sutarčių sudarymo, aiškinimo ir vykdymo taisyklės. Atsakovė žinojo (negalėjo nežinoti), kokią atsakomybę ji prisiima tiek pasirašydama patį Susitarimą dėl platformos mokesčio ir, be kita ko, įsipareigodama įvykdyti visas paskolos išmokėjimo sąlygas (įskaitant ir sutartų nekilnojamųjų daiktų įkeitimą), tiek ir neįkeisdama bei atsisakydama įkeisti Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą.

43.10.                      Paskolos užtikrinimui įkeistinų nekilnojamųjų daiktų sąrašas buvo aiškiai nurodytas tiek Susitarime dėl platformos mokesčio, tiek ir jo pagrindu pateiktoje atsakovės paraiškoje (viešoje ofertoje), kuri buvo patalpinta platformoje ir kurią akceptavo 349 finansuotojai, sutikę atsakovei suteikti paskolą paraiškoje nurodytomis sąlygomis.

43.11.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra tiek pat kalta, kiek ir atsakovė dėl to, kad atsakovė negalėjo įkeisti areštuotų nekilnojamųjų daiktų ir/ar nežinojo, kad jų negalės pakeisti kitais nekilnojamaisiais daiktais, reiškia atsakovės atleidimą nuo sutartinės prievolės įvykdymo ar jos perkėlimą ieškovei.

43.12.                      Atsakovė 2020 m. vasario 13 d. elektroniniu laišku aiškiai pareiškė ieškovei, kad ji atsisako įkeisti ir kitus Susitarime dėl platformos mokesčio nurodytus nekilnojamuosius daiktus, kurių įkeitimui jokių kliūčių nebuvo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir todėl neteisingai nusprendė, kad ieškovė yra taip pat atsakinga (kalta) dėl paskolos neišmokėjimo atsakovei.

43.13.                      Reikalavimas mokėti paskolos palūkanas (kaip finansuotojų reikalavimas atsakovei) ir ieškovės reikalavimas atsakovei mokėti netesybas turi būti vertinami kaip du savarankiški reikalavimai. Teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, ieškovės finansuotojams sumokėtas palūkanas vertino kaip vienintelius ieškovės realiai patirtus nuostolius, kuriais gali būtų grindžiamos ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos, todėl netinkamai nusprendė tiek dėl palūkanų, tiek ir dėl netesybų priteisimo.

43.14.                      Akceptuodamas atsakovės ofertą ir prisiimdamas neatšaukimą bei nekeičiamą įsipareigojimą suteikti paskolą atsakovei jos paraiškoje nurodytomis sąlygomis, finansuotojas įgijo ne tik teisėtus lūkesčius, kad atsakovė taip pat sąžiningai vykdys savo sutartines prievoles, bet tuo pačiu ir teisę reikalauti atsakovės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, įskaitant palūkanų mokėjimą, o jų nevykdant – atlyginti nuostolius ir/ar sumokėti netesybas. Kadangi paskola buvo pilnai surinkta ir rezervuota (iššaldyta) finansuotojų sąskaitose laukiant, kol atsakovė įvykdys paskolos išmokėjimo sąlygas ir įkeis sutartą nekilnojamąjį turtą finansuotojų naudai, tačiau nebuvo išmokėta dėl atsakovės negalėjimo ir atsisakymo įkeisti sutartą turtą, finansuotojai įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti palūkanas nuo aukciono pabaigos iki sutarties dėl paskolos suteikimo nutraukimo, t. y. 7 894,71 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (Platformos sutarties 8.2 punktas; Paskolos bendrųjų sąlygų 5.5 punktas). Šią teisę ieškovė ir įgyvendino, ją perimdama iš finansuotojų ir reikšdama reikalavimą atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo.

43.15.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas palūkanas vertintų kaip finansuotojų negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, reikalaujama palūkanų suma galėtų būti mažinama tik palūkanų apmokestinimui taikomu 15 procentų pajamų mokesčio tarifu iki vadinamojo grynojo pelno (7 894,71 Eur – 15 proc. = 6 710,50 Eur).

43.16.                      Šalys Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punktu aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl konkrečių netesybų, jeigu atsakovė negalėtų ar atsisakytų įkeisti paskolos užtikrinimui sutartą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino ieškovės už sutarties nutraukimą prašomas sumokėti netesybas ieškovės negautoms pajamoms, todėl netinkamai išaiškino ir pritaikė nuostatas dėl netesybų mažinimo.

43.17.                      Ieškovė nesutinka su teismo motyvais, kad, reikalaudama sutartinių netesybų, ieškovė faktiškai reikalauja negautų pajamų. Ieškovės pajamos, kurias jis būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo sutartines prievoles finansuotojams (paskolos davėjams) ir jų naudai įkeitusi sutartus nekilnojamuosius daiktus paskolos užtikrinimui, būtų kur kas didesnės ir sudarytų 35 755 Eur. Nurodydama gautinas pajamas, ieškovė tik vykdė savo kaip kreditorės pareigą įrodinėti tikėtinus nuostolius. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kai reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo, teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovė tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovės pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį.

43.18.                      Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų: 1) atsakovė nėra net iš dalies įvykdžiusi jokių savo sutartinių prievolių nei paskolos davėjams (finansuotojams), nei ieškovei. Taigi nėra vieno iš dviejų CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų mažinimo pagrindų (t.y. dalinio prievolės įvykdymo); 2) atsakovė yra privatus juridinis asmuo, verslininkas, turintis patirties sudarant ir vykdant verslo sandorius bei galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius; 3) pačios atsakovės elgesys rodo jos nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą (nesikooperavimą) sutartiniuose santykiuose, kas yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas turėjo atsižvelgti spręsdamas dėl netesybų dydžio ir būtinumo jas mažinti, tačiau ją ignoravo, nors atsakovė: a) vietoj to, kad elgtųsi sąžiningai ir nedelsdama informuotų ieškovę apie surinktos paskolos atsisakymą ir (arba) negalėjimą ar atsisakymą įkeisti sutartus nekilnojamuosius daiktus, patvirtino, kad areštas bus nuimtas, tokiu būdu sukurdama pagrįstus lūkesčius, jog visos paskolos išmokėjimo sąlygos bus tinkamai įvykdytos; b) 2020 m. vasario 13 d. informavo ieškovę, kad atsisako įkeisti ne tik areštuotus, bet ir kitus nekilnojamuosius daiktus, kurių įkeitimui jokių kliūčių nebuvo;  4) priešingai nei atsakovė, ieškovė, prieš nutraukdama sutartį dėl paskolos suteikimo, dėjo visas pastangas sutartį išsaugoti, teikė ieškovei pasiūlymą, kaip galima būtų išsaugoti sutartį, be kita ko, areštuotus nekilnojamuosius daiktus įkeičiant sąlygine hipoteka, kuri įsigaliotų po areštų nuėmimo, tačiau atsakovė tokį ieškovės siūlymą ignoravo, pareikšdama savo atsisakymą įkeisti ir neareštuotus nekilnojamuosius daiktus.

43.19.                      Vykdydama savo kaip kreditorės pareigą įrodinėti tikėtinus nuostolius, ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui savo veiklos sąnaudas patvirtinančius įrodymus, tačiau jų teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė: 1) per 2019 metus ieškovė patyrė iš viso 150 927 Eur bendrųjų veiklos ir administracinių sąnaudų ir 2019 metus baigė nuostolingai; 2) tam, kad pritrauktų tiek finansuotojus (paskolos davėjus), tiek projektų savininkus (paskolos gavėjus) ir galėtų per platformą vykdyti sutelktinio finansavimo veiklą, ieškovė turi investuoti į marketingą, pačios platformos sukūrimą, tobulinimą ir kasdieninį jos funkcionavimo (įskaitant įvairių technologinių sprendimų veikimo) užtikrinimą, teisinių dokumentų parengimą ir jų atitikimą besikeičiantiems reikalavimams ir pan.; 3) per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 16 d. (t.y. paskutinės dienos, kai galiojo su atsakove sudaryta sutartis dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo), ieškovė per Nordstreet platformą finansavo iš viso 23 projektus (jų savininkus), jiems suteikdama paskolų iš viso 3 520 316 Eur sumai. Jeigu būtų finansuotas ir atsakovės projektas, bendra išmokėtų paskolų suma sudarytų 4 315 316 Eur (t.y. 3 520 316 Eur + 795 000 Eur), o atsakovės dalis (proporcinga paskolos sumai) šioje sumoje sudarytų 18,42 proc. (795 000 Eur / 4 315 316 Eur x 100). Atsakovei priskiriant tokią pačią dalį (t.y. 18,42 proc.) vien tik 2019 metais ieškovės patirtų sąnaudų, tai sudarytų 27 800,75 Eur (t.y. 150 927 Eur /100 x 18,42); 4) ieškovės pagrindinis pajamų šaltinis yra paskolos gavėjų ieškovei mokamas operatoriaus mokestis už projekto finansavimą, iš kurio finansuojama operatoriaus (ieškovės) veikla (dengiamos veiklos sąnaudos). Jeigu ieškovė, patirdama aukščiau aptartas sąnaudas, suteikia projekto savininkui paslaugas, kurių atsisakoma ir už kurias nėra sumokama, ieškovės patirtos sąnaudos taip pat laikytinos ieškovės nuostoliais.

44.       Atsakovė UAB „Dubingių žirgynas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1.                      Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, todėl esant nustatytam faktui, kad paskolos suma atsakovei nebuvo perduota, ieškovės argumentai apie paskolos sutarties tarp atsakovės ir investuotojų, atstovaujamų ieškovės, sudarymą yra nepagrįsti. Atsakovės paraiška (oferta) ir jos priėmimas (akceptas) nereiškia paskolos sutarties sudarymo.

44.2.                      Ieškovė nepagrįstai bando įrodyti, kad Susitarime dėl platformos mokesčio numatytos sąlygos yra Paskolos sutarties specialiosios sąlygos. Sistemiškai aiškinant Platformos sutartį ir Susitarimą dėl platformos mokesčio matyti, kad pagal Bendrųjų paskolos sąlygų 1.10 punktą paskolos sutartį, be kita ko, sudaro tarp operatoriaus, veikiančio paskolos davėjų vardu ir naudai, ir paskolos gavėjo sudarytas atskiras susitarimas dėl Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų. Taigi vien šio atskiro susitarimo nebuvimas paneigia ieškovės teiginį, kad dvi tarp šalių sudarytas sutartis galima vertinti ir kaip paskolos sutartį.

44.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos suma, palūkanos ir paskolos terminas. Paskolos grąžinimo tvarka taip pat priskirtina prie esminių paskolos sutarties sąlygų; paskola turėjo būti grąžinama tam tikromis dalimis, paskirstant proporcijas tarp mokamų palūkanų ir grąžinamos paskolos dalių, todėl šalių sudarytose sutartyse nesant numatytos paskolos grąžinimo tvarkos, kas ypač svarbu paskolos gavėjui, nėra pagrindo teigti, kad sudarytais sandoriais šalys susitarė dėl visų esminių paskolos sutarties sąlygų.

44.4.                      Ieškovė, teigdama, kad finansavimas (paskola) gali būti suteikta tik įkeitus nekilnojamąjį turtą (veiklos modelio aprašo III skyriaus 8 punktas), pati pripažįsta, kad pagal jos įsipareigojimus Lietuvos bankui, investuotojams, atsakovei paskola negalėjo būti išduota neįkeitus turto.

44.5.                      Ieškovė nenurodo, kokią reikšmę ginčo išsprendimui būtų turėjusi ta aplinkybė, jeigu teismas šalių sudarytas sutartis būtų pripažinęs paskolos sutartimi.

44.6.                      Pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad tinkamam teisės atsikirsti į ieškovės pareikštus reikalavimus realizavimui svarbu, kad ji nurodytų, kokių teisinių santykių pagrindu kilo ginčas. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pabrėžė, kad atsakovės prievolė mokėti netesybas kilo iš Susitarimo dėl operatoriaus mokesčio ir Platformos sutarties, tačiau viso proceso eigoje nebuvo bandoma įrodinėti, kad savo turiniu šios sutartys yra ir paskolos sutartis. Ieškovė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl tarp šalių sudarytų sutarčių pripažinimo paskolos sutartimi neturėtų būti svarstomi.

44.7.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų finansinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja tiek bendrosios atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXXV skyriuje, tiek specialieji teisės aktai.

44.8.                      Ieškovės veiklos teisinis statusas yra finansų įstaiga – finansų įmonė, vykdanti sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklą (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 21 punktas, 4 straipsnio 1 dalis). Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas imperatyvas, kad finansų įstaiga, be kita ko, prieš prisiimdama įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad įkeičiamas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir reikalavimas iš jo gali būti tenkinamas. Paminėto straipsnio 5 dalyje yra numatytas imperatyvus draudimas priimti įsipareigojimų vykdymui užtikrinti hipoteka įkeistą turtą. Ieškovės veiklos modelio aprašo III skyriaus 6 punkte imperatyviai numatyta, kad apeliantė nesudarys galimybių suteikti paskolų, neatitinkančių reikalavimo, kad paskolų suma, lyginant su nekilnojamojo turto užstato verte, bus ne didesnė kaip 75 proc. Taigi ieškovė, būdama profesionalia finansinių paslaugų teikėja ir žinodama, kad paskolą galės išduoti tik jeigu atitinkamomis proporcijomis bus įkeistas nekilnojamasis turtas, dar prieš skelbdama apie projekto sąlygas, tarp kurių buvo nurodyti duomenys apie įkeičiamą turtą, turėjo pareigą jau tada patikrinti duomenų apie atsakovės nurodytą įkeistiną turtą teisingumą, nes priešingu atveju, t.y. paaiškėjus, kad dalies turto įkeisti nebus galima, paskola negalės būti išduodama. Nesilaikydama tiek teisės aktais, tiek vidaus taisyklėmis nustatytų reikalavimų, užtikrinančių saugų bei patikimą paslaugų teikimą, ieškovė pati prisiėmė verslo riziką.

44.9.                      Ieškovė nepagrįstai bando įrodyti, kad atsakovė yra profesionalė, todėl jos prisiimti įsipareigojimai pateikti teisingus duomenis apie įkeičiamą turtą, iš vienos pusės, atleidžia ieškovę nuo pareigos tikrinti duomenų apie įkeičiamą turtą teisingumą, o iš kitos – sukuria atsakovei pareigą mokėti netesybas. Finansų teisiniai santykiai yra sudėtingesni už kitus civilinius teisinius santykius ir turi ypatumų, kurių atsakovės, įmonės tuo nesiverčiančios, atstovai gali ir nesuprasti. Būtent tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl kurių buvo kreiptasi į ieškovę dėl finansinių paslaugų suteikimo. Atsakovė yra neprofesionali rinkos dalyvė pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, todėl ieškovės argumentas apie atsakovės profesionalumą verslo srityje ir finansų rinkoje yra skirtingos teisinės kategorijos. Be to, ginčas kilo ne iš paskolos sutarties sudarymo, vykdymo, apie ką atsakovės atstovai turi tam tikrų žinių ir patirties, bet iš ieškovės vykdomos finansinių paslaugų teikimo veiklos, sutelkiant finansines lėšas atsakovės projektui finansuoti.

44.10.                      Klausimas dėl turto hipotekos reikalauja teisinių žinių, kurių atsakovės atstovai neturėjo, taip pat buvo įkeičiamas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kas objektyviai apsunkino tinkamos informacijos pateikimą. Beje, aplinkybė, kad įkeičiamo turto sąraše buvo pateikiamas turtas, nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims, o ieškovė net nereikalavo pateikti šių asmenų sutikimo įkeisti turtą, rodo ypatingai nerūpestingą ir nesąžiningą paslaugų teikimą.

44.11.                      Teismas konstatavo, jog Platformos mokesčio 2.3 punkte numatytas susitarimas yra susitarimas dėl baudinių netesybų, todėl, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad netesybų dalies, apimančios paslaugų teikėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas. Netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas, kadangi jis nedaug skiriasi nuo operatoriaus mokesčio, kurį ieškovė būtų gavusi tik suteikus paslaugą iki galo, t.y. sudarius paskolos sutartį, kontroliavus jos įvykdymą ir t. t. Tokio ieškovės reikalavimo patenkinimas reikštų, kad jai nelieka poreikio realiai teikti paslaugas, kadangi planuotas pajamas ji gautų kita forma ir mažesnėmis sąnaudomis.

44.12.                      Kadangi teismas ne sumažino reikalavimo dėl baudinių netesybų dydį, o jo netenkino, atsakovė nepasisako dėl kasacinio teismo praktikos dėl netesybų mažinimo, nes ji neturi reikšmės tikrinant sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

44.13.                      Nors baudinės netesybos teikiant atlygintinas paslaugas negali būti prilyginamos negautoms pajamoms, tačiau ieškovės argumentai dėl tikėtinų nuostolių skaičiavimo yra nepagrįsti dėl savo prieštaringumo ir nenuoseklumo. Hipotetiniai skaičiavimai negali būti laikomi net tikėtinus nuostolius pagrindžiančiais įrodymais, ypač įvertinant visišką argumentų nelogiškumą, siejant paslaugos sutarties su atsakove dalinį įvykdymą su ieškovės turėtais nuostoliais ir išlaidomis 2019 metais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

45.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

46.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

47.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl sutarties nutraukimo mokesčio ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

48.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Dubingių žirgynas“, siekdama gauti finansavimą nekilnojamojo turto projektui – (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 7 d. užsiregistravo ieškovės UAB „Nordstreet“ administruojamoje sutelktinio finansavimo platformoje Nordstreet (www.nordstreet.com) ir tokiu būdu sudarė su ieškove sutartį dėl naudojimosi „Nordstreet“ platforma (Platformos sutartis). Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudarytas ir Susitarimas dėl platformos operatoriaus mokesčio, pagal kurį susitarta dėl operatoriaus mokesčio, mokėtino ieškovei už paskolos sumos surinkimą ieškovės administruojamoje sutelktinio finansavimo platformoje, paskolos sumos išmokėjimą etapais, paskolos administravimą.

49.       Platformoje 2020 m. sausio 8 d. buvo paskelbta paraiška – atsakovės viešas siūlymas (oferta) sudaryti paskolos sutartį, ir inicijuotas aukcionas, siekiant surinkti atsakovei reikalingą paskolos sumą – 795 000 Eur. Ši suma surinkta 2020 m. sausio 14 d., ją sutikus suteikti 349 finansuotojams.

50.       Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad paskolos suma surinkta, taip pat kokių dokumentų reikės finansavimo sandoriui pas notarą patvirtinti, tuo pačiu atkreipdama dėmesį į tai, kad dalis turto yra areštuota, ir pasiteiraudama, ar tai bus sutvarkyta. Į šį ieškovės elektroninį laišką atsakovė 2020 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu atrašė, kad iškilo problema, bet kadangi UAB „Medicinos bankas“ atlaisvina apie 15 papildomų sklypų, areštuotas turtas bus pakeistas kitu.

51.       2020 m. sausio 30 d. buvo gautas UAB „Medicinos bankas“ sutikimas Nr. S/08/2020-81 dėl įsipareigojimų refinansavimo ir turto paskesnio įkeitimo.

52.       Ieškovė, šalims neišsprendus situacijos dėl atsakovės turto įkeitimo, turtui taikytino arešto (šalių atstovų 2020 m. sausio 21 d. – 2020 m. vasario 14 d. elektroninis susirašinėjimas), 2020 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. vasario 17 d. (įskaitytinai) nutraukia su atsakove sudarytą sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo ir pareikalavo per 7 dienas nuo sutarties nutraukimo sumokėti 8 364,69 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d. bei 3,5 proc. baudą nuo paskolos sumos – 27 825 Eur.

53.       Atsakovei nustatytu terminu nepervedus ieškovės prašomų sumų, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokestį bei 7 894,71 Eur palūkanas.

54.       Kadangi ieškovė yra Lietuvos banko prižiūrima sutelktinio finansavimo platformos operatorė, įrašyta į viešąjį sutelktinio finansavimo operatorių sąrašą, į nagrinėjamą bylą buvo įtrauktas Lietuvos bankas kaip institucija duodanti išvadą, kuris 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė byloje išvadą.

55.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 3 947,35 Eur nuostoliais grįstas netesybas (dalį reikalautų palūkanų). Teismas sprendė, kad nors šalys pasirašė Platformos sutartį ir Susitarimą dėl platformos mokesčio, tačiau savo esme tai yra viena sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartis, kurios sąlygos išdėstytos dviejuose skirtinguose dokumentuose ir kuriai taikytinos atlygintinų paslaugų nuostatos. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokestį, motyvuodamas tuo, jog reikalavimas dėl 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokesčio (baudinių netesybų) priteisimo yra nepagrįstas, nes yra išimtinai susijęs su ieškovės kaip paslaugos teikėjos negautomis pajamomis. Kita vertus, teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė, kad ji patyrė 7 894,71 Eur dydžio nuostolius, t. y. sumą, kurią ieškovė faktiškai sumokėjo paskolos davėjams kaip palūkanas. Teismas, konstatavęs abiejų šalių mišrią kaltę, t.y. kad dėl susiklosčiusios situacijos, kai paskelbus apie atsakovės projektą, kuriam ieškovės valdomoje platformoje telkiamas finansavimas, paaiškėjo, jog paskolos sandoris negalės būti sudaromas pagal viešai paskelbtas sąlygas, nes keleto nekilnojamojo turto objektų nebus galima įkeisti hipoteka, kadangi jie yra areštuoti, kaltos yra abi ginčo šalys, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 947,35 Eur (7 894,71 Eur / 2) nuostoliais grįstas netesybas.

56.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo teisinius santykius, t.y. neįvertino to, kad tarp šalių buvo sudaryta ir Paskolos sutartis; 2) teismas nepagrįstai konstatavo, kad nutraukta Platformos sutartis, o ne Paskolos sutartis; 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo yra abiejų šalių kaltė; 4) reikalavimas mokėti paskolos palūkanas (kaip finansuotojų reikalavimas atsakovei) ir ieškovės reikalavimas atsakovei mokėti netesybas turėjo būti vertinami kaip du savarankiški reikalavimai; 5) teismas nepagrįstai ieškovės už sutarties nutraukimą prašomas sumokėti netesybas prilygino ieškovės negautoms pajamoms, todėl netinkamai išaiškino ir pritaikė nuostatos dėl netesybų mažinimo; 6) teismas, spręsdamas dėl netesybų priteisimo, nepagrįstai ieškovės finansuotojams sumokėtas palūkanas vertino kaip vienintelius ieškovės realiai patirtus nuostolius, kuriais gali būtų grindžiamos ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos; 7) ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui savo veiklos sąnaudas (tiesioginius nuostolius) patvirtinančius įrodymus, tačiau jų teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

57.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių

58.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas, teisingai nustatęs, jog tarp šalių 2020 m. sausio 7 d. buvo sudarytos dvi sutartys – Platformos sutartis ir Susitarimas dėl platformos mokesčio, visgi neįvertino to, kad tarp šalių buvo sudaryta ir trečia sutartis – Paskolos sutartis. Pasak ieškovės, atsakovė sudarydama su ieškove Platformos sutartį tuo pačiu patvirtino savo sutikimą su Paskolos sutarties bendrosiomis sąlygomis (Platformos sutarties 3.5 punktas). Nurodo, kad visos esminės sutarties sąlygos (paskolos suma, palūkanos ir paskolos terminas) buvo įtvirtintos būtent tarp šalių sudarytame Susitarime dėl platformos mokesčio (1.1, 1.2, 1.3 punktai), todėl šis susitarimas turi būti vertinamas ir kaip Paskolos sutarties specialiosios sąlygos. Ieškovė nurodo, kad paskolos sutartis yra laikoma automatiškai sudaryta nuo aukciono pabaigos dienos tarp paskolos gavėjo (atsakovės) ir paskolos davėjų, kurie dalyvavo ir aukcione pateikė paskolos davėjo paraišką atitinkančius pasiūlymus suteikti paskolą (Bendrųjų sąlygų 3.3 punktas). Ieškovės teigimu, vien tai, kad paskolos suma nebuvo išmokėta atsakovei, nepaneigia fakto, jog tarp atsakovės ir 349 paskolos davėjų (finansuotojų), kurie sutiko suteikti paskolą, buvo sudaryta sutartis dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo. Aplinkybė, kad paskola nėra išmokėta, neatleidžia tokių sutarčių šalių nuo jų įsipareigojimų, susijusių su paskolos išmokėjimu, vykdymo.  

59.       Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovei neįkeitus ieškovei Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte ir atsakovės paraiškoje nurodytų nekilnojamųjų daiktų (Bendrųjų sąlygų 9.1.1. punktas), ieškovė įgijo teisę nutraukti Paskolos sutartį (Bendrųjų sąlygų 4.4, 10.2 punktai; Platformos sutarties 8.12 punktas). Taigi, pasak ieškovės, ji, atstovaudama paskolos davėjams ir siekdama apsaugoti jų interesus, nutraukė būtent sutartį dėl 795 000 Eur paskolos suteikimo, o ne tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Paslaugų sutartį, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu Platformos sutartis niekada nebuvo nutraukta, atsakovė nebuvo atjungta nuo platformos ir galėjo toliau platformos sutartyje nustatyta tvarka naudotis platforma.

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, su jais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

61.       SFĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius teikia sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugas finansuotojui ir projekto savininkui, su kiekvienu iš jų sudaręs sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartį.

62.       Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad 2020 m. sausio 7 d. sudarytos Platformos sutartis ir Susitarimas dėl platformos mokesčio savo esme yra viena sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartis pagal SFĮ 6 straipsnio 4 dalį, tačiau laiko, kad šie sandoriai savo esme taip pat yra ir tarp šalių sudaryta Paskolos sutartis, kurią sudaro Bendrosios sąlygos, įtvirtintos Platformos sutartyje ir Specialiosios sąlygos, numatytos Susitarime dėl platformos mokesčio.

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Platformos sutarties ir Susitarimo dėl platformos mokečio sąlygas, pažymi, kad nors jų atskiruose punktuose ir yra įtvirtintos nuostatos dėl paskolos sutarties sudarymo, jos sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog paskolos sutarčiai būdingų nuostatų įtvirtinimas susitarimuose laikytinas pakankamu paskolos sutarčiai sudaryti, klaidingai interpretuoja paskolos teisinių santykių atsiradimo momentą.

64.       Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

65.       Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, paskolos sutartis yra realinė, t.y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

66.       Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

67.       Kadangi paskolos sutartis yra realinė, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

68.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog faktiškai iš 349 finansuotojų (paskolos davėjų) surinkta 795 000 Eur paskolos suma nebuvo perduota atsakovei, todėl vien ši aplinkybė pakankama konstatuoti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes paskolos dalykas (pinigai) nebuvo perduotas atsakovei (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, kai kurių sutartinių nuostatų dėl būsimos paskolos suteikimo įtvirtinimas atskiruose sandoriuose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsiradus paskolos teisinius santykius, nesant perduoto paskolos dalyko. Taigi ieškovės argumentai dėl to, kad faktas, jog paskola buvo surinkta, nors neišmokėta, lemia išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, atmestini kaip nepagrįsti, nes prieštarauja paskolos sutarties, kaip realinės sutarties, prigimčiai.

69.       Be to, ieškovės teiginiai, kad paskolos sutartis automatiškai sudaryta nuo aukciono pabaigos dienos tarp paskolos gavėjo (atsakovės) ir paskolos davėjų, kurie dalyvavo ir aukcione pateikė paskolos davėjo paraišką atitinkančius pasiūlymus suteikti paskolą (Platformos sutarties 5.1 punktas), taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šalių susitarimu negali būti pakeistos imperatyvios teisės normos, numatančios paskolos teisinių santykių atsiradimo momentą (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

70.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei (paskolos gavėjai) nebuvo perduotas paskolos dalykas (pinigai), dėl ko paskolos sutartis pripažintina nesudaryta, nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad ji su atsakove 2020 m. vasario 14 d. pranešimu nutraukė būtent paskolos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti sutarties nutraukimo mokestį (baudą), kuris numatytas Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punkte, ir kuris iš esmės taikytinas tuo atveju, kai neįvykdomos sąlygos, būtinos paskolos sutarčiai sudaryti (paskolos gavėjui atšaukus aukcioną, atsisakius finansavimo, neįkeitus turto). Taigi nurodomas pagrindas, kuriuo ieškovė prašo priteisti baudą, aplinkybės, iš kurių tokį reikalavimą pati ieškovė kildina, iš esmės patvirtina, kad net ir pati ieškovė laikė, kad ji su atsakove nutraukia būtent Susitarimą dėl platformos mokesčio, todėl 2.3 punkto pagrindu turi teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti sulygtą baudą. Tai pagrindžia ir pačios ieškovės ieškinyje išdėstyti teiginiai apie Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.1.1 punkto ir 2.3 punkto skirtingus taikymo atvejus: pirmasis mokamas tuomet, kai paskolos gavėjas gauna atitinkamą finansavimą (paskolą) ir abi šalys tinkamai vykdo įsipareigojimus, o antrasis (aktualus šiuo atveju) – jei atsakovė atsisako finansavimo arba paskolos užtikrinimui neįkeičia ar negali įkeisti sutarto turto.

71.       Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nesant pinigų perdavimo atsakovei fakto, nagrinėjamu atveju paskolos sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovė, 2020 m. vasario 14 d. nutraukė ne nesamą Paskolos sutartį, o Susitarimą dėl platformos mokesčio, t. y. ieškovė (paslaugų teikėja) nutraukė sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo atsakovei (paslaugų gavėjai) sutartį.

Dėl šalių santykių pasibaigimo priežasčių

72.       Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šalių santykiai nutrūko, kai nebuvo įkeistas konkretus nurodytas nekilnojamasis turtas, kurio įkeitimu ketinta užtikrinti telkiamą paskolą.

73.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji savo nuožiūra nusprendė taikyti reikalavimą atsakovei įkeisti nekilnojamąjį turtą, kaip papildomą finansuotojų teisių apsaugos ir rizikos mažinimo priemonę, ir todėl turėjo ne teisę, o pareigą gauti iš atitinkamų registrų duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovė įsipareigojo įkeisti, siekdama užtikrinti paskolos grąžinimą. Pažymi, kad pagal jos veiklos modelio aprašą, Platformos sutartį, Susitarimą dėl platformos mokesčio, atsakovės paraišką paskola privalėjo būti užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka. Teigė, kad ji pagal SFĮ 10 straipsnio 2 dalį turi teisę, o ne pareigą gauti informaciją iš registrų. Pasak ieškovės, nepaisant to, kad dalis paskolos užtikrinimui atsakovės įkeistinų nekilnojamųjų daiktų buvo areštuoti, visi šie daiktai taip pat buvo įkeisti UAB „Medicinos bankas“ pirmine hipoteka, kuri turėjo būti panaikinta išmokėjus per platformą surinktą paskolą atsakovei. Be to, atsakovės vadovas taip pat patikino ieškovę, kad įkeistinų nekilnojamųjų daiktų arešto klausimą taip pat išspręs.

74.       Ieškovė teigia, kad paskolos užtikrinimui įkeistinų nekilnojamųjų daiktų sąrašas, kaip viena iš paskolos suteikimo sąlygų, kuri negali būti atsakovės vienašališkai keičiama, buvo aiškiai nurodytas tiek Susitarime dėl platformos mokesčio, tiek ir atsakovės pateiktoje paraiškoje (viešoje ofertoje), kuri buvo patalpinta platformoje ir kurią akceptavo 349 finansuotojai. Taigi atsakovė, tiek sudarydama Susitarimą dėl platformos mokesčio, tiek neįkeisdama bei atsisakydama įkeisti Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą žinojo (negalėjo nežinoti), kokią atsakomybę ji prisiima.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad, atsižvelgiant į ieškovės, kaip sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus funkcijas, vaidmenį platformoje tarp finansuotojų ir paskolų gavėjų, ieškovė turėjo pareigą iki viešo aukciono paskelbimo patikrinti informaciją, susijusią su atsakovės viso nurodyto turto galimybe būti įkeitimo objektu šiuo konkrečiu atveju.

76.       SFĮ 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius finansuotojo vardu ir naudai turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ar hipotekos kreditoriaus teises, kai projekto savininko įsipareigojimai yra užtikrinti atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka. Ši normos formuluotė, ją aiškinant gramatiniu, sisteminiu metodais, o būtent jos dalis – „kai projekto savininko įsipareigojimai yra užtikrinti...“ teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad projekto savininko turto įkeitimas pagal SFĮ nėra privaloma sąlyga siekiančioms sudaryti sutelktinio finansavimo sandorį šalims. Tokią išvadą patvirtina ir SFĮ 13 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius savo interneto svetainėje privalo skelbti šią informaciją – rizikos mažinimo priemones, jeigu jos taikomos. Taip pat tą patvirtina ir SFĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius sutelktinio finansavimo platformoje apie konkretų projektą privalo skelbti projekto savininko prisiimamus įsipareigojimus (įskaitant įsipareigojimą grąžinti lėšas finansuotojams, išpirkti išleistas finansines priemones ir kita), jų įvykdymo sąlygas ir projekto savininko įsipareigojimams įvykdyti taikomas užtikrinimo priemones, jeigu šios priemonės taikomos.

77.       Pažymėtina, kad tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos bankas, savo išvadoje nurodęs, kad reikalavimas projektų savininkams įkeisti turtą yra laikomas papildoma finansuotojų teisių apsaugos ir rizikos mažinimo priemone, kurią operatorius savo nuožiūra gali pasirinkti taikyti arba netaikyti. Šios priemonės taikymas projektų savininkų atžvilgiu operatoriaus veikloje nėra privalomas nei pagal SFĮ, nei pagal jį detalizuojančius teisės aktus.

78.       Ieškovė be jos veiklą reglementuojančių įstatymų, savo veikloje vadovaujasi ir jos parengtu 2017 m. rugsėjo 28 d. veiklos modelio aprašu, kurio III skyriaus 8 punkte numatyta, kad operatorius visais atvejais tarpininkaus tik suteikiant paskolas nekilnojamojo turto projektams su nekilnojamo turto hipoteka. Operatorius hipotekos sandoryje bus nurodytas kaip investuotojų (kreditorių) atstovas (angl. security agent). Šie klausimai bus aptarti operatoriaus su investuotojais pasirašomose sutartyse.

79.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 7 d. pasirašyto Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punkte šalys numatė, kad operatoriaus mokestis sumokamas paskolos gavėjui gavus nekilnojamojo turto <...> finansavimą Platformos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka; finansavimas yra gaunamas tuomet, kai paskolos gavėjas įkeičia nurodytą turtą pirmine hipoteka operatoriaus naudai su tikslu refinansuoti UAB „Medicinos bankas“ paskolą ir šiam bankui įkeistą visą nurodytą turtą.

80.       Taigi aplinkybę, kad ieškovei kaip sutelktinio finansavimo platformos operatorei tarpininkaujant tarp finansuotojų (paskolos davėjų) ir atsakovės (paskolos gavėjos), paskola atsakovei galėjo būti suteikta tik su turto įkeitimu, patvirtina aukščiau nurodytos ieškovės parengto veiklos modelio aprašo, Susitarimo dėl platformos mokesčio nuostatos, ir šią rizikos mažinimo priemonę – turto įkeitimą, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtas įstatyminis reglamentavimas to įsakmiai nenumato, pasirinko taikyti pati ieškovė.

81.       SFĮ 9 straipsnyje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalo sąžiningai, rūpestingai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis finansuotojui ir projekto savininkui sąlygomis ir jų interesais (1 punktas); turėti ir taikyti organizacines priemones, užtikrinančias šiame įstatyme numatytos informacijos atskleidimą laiku (5 punktas). SFĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius, siekdamas įvertinti projektų savininkų patikimumą, turi teisę gauti informaciją iš registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų tvarkytojų registrų ir informacinių sistemų asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jau minėto SFĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius sutelktinio finansavimo platformoje apie konkretų projektą privalo skelbti projekto savininko prisiimamus įsipareigojimus, jų įvykdymo sąlygas ir projekto savininko įsipareigojimams įvykdyti taikomas užtikrinimo priemones, jeigu šios priemonės taikomos.

82.       Platformos sutarties 5.11.2 punkte numatyta, kad operatorius, gavęs patvirtintą paraišką, ją vertina ir turi teisę tais atvejais, kai pateikta informacija nėra tiksli ir (arba) jeigu operatorius nori gauti papildomos informacijos iš paskolos gavėjo, susisiekti su paskolos gavėju jo nurodytais kontaktais ir telefonu gauti trūkstamą informaciją; 15.3 punkte numatyta, kad naudotojas sutinka, kad operatorius gautų visus naudotojo duomenis, kuriuos gauti operatorius turi teisę pagal įstatymus tiesiogiai iš registrų ir (arba) sutartis; pagal 15.13 punktą paskolos gavėjas įsipareigoja teikti operatoriaus prašomą informaciją, reikalingą paskolos gavėjo finansinei būklei nustatyti ir (arba) užtikrinimo priemonės vertei nustatyti ir (arba) operatoriaus funkcijoms atlikti.

83.       Pažymėtina, kad pagal SFĮ nuostatas, atsižvelgiant į ieškovės kaip sutelktinio finansavimo operatoriaus veiklos pobūdį, jos klientais laikytinos abi sutelktinio finansavimo sandorio šalys – tiek finansuotojas (paskolo davėjas), tiek projekto savininkas (paskolos gavėjas). Taigi, tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad ieškovei pasirinkus taikyti rizikos mažinimo priemonę – turto įkeitimą, įgyvendinant jos teises ir pareigas, žinant apie tai, kad paskelbus aukcioną pagal pateiktą paraišką, kurioje nurodyti įkeičiami daiktai, jų sudėties vėliau be finansuotojų pritarimo keisti nebus galima, ieškovė turėjo dėti visas pastangas išsiaiškinti atsakovės įkeičiamo turto teisinį statusą ir šio turto galimybę būti įkeitimo objektu, juolab, kad įkeičiamo turto sąraše buvo nurodytas areštuotas turtas, kuris priklausė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, ir kurio įkeitimas nesant trečiojo asmens sutikimo apskritai nebūtų galimas.

84.       Pažymėtina tai, kad Platformos sutartis ir Susitarimas dėl platformos mokesčio tarp šalių buvo sudaryti 2020 m. sausio 7 d., o jau 2020 m. sausio 8 d. ieškovė platformoje paskelbė atsakovės paraišką ir inicijavo aukcioną, siekdama surinkti paskolos sumą atsakovei. Taigi, ieškovė tiek įstatymo, tiek sutarčių pagrindu turėdama visas galimybes – tiek kreiptis į atsakovę ir pareiklauti trūkstamos informacijos, tiek pati pasinaudodama viešaisiais registrais gauti duomenis apie įkeičiamą turtą, to nepadarė, todėl tai, kad vėliau jau po paskolos sumos surinkimo paaiškėjo, kad daliai atsakovės įkeičiamo turto yra taikytas areštas, yra nulemta ir pačios ieškovės, sutelktinio finansavimo srityje veikiančios kaip profesionalės, neatidžių ir nerūpestingų veiksmų.

85.       Kita vertus, pabrėžtina, kad atsakovė, būdama tų pačių sutarčių – Platformos sutarties ir Susitarimo dėl platformos mokesčio, šalimi, taip pat buvo atsakinga už tinkamą savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, sąžiningos informacijos pateikimą ieškovei dėl įkeičiamo turto teisinio statuso. Atsakovės paraiškoje, kuri paskelbta aukcione, nurodyta, kad paskolos apsauga: turto įkeitimas pirmine hipoteka. Neabejotina, kad atsakovei, pačiai teikiančiai konkretaus įkeičiamo turto sąrašą, turėjo būti žinoma, kad daliai įkeičiamo turto, kuris, beje, priklauso ir trečiajam asmeniui, yra taikomas areštas, todėl ji suvokė, kad vien susitarimo dėl jau UAB „Medicinos bankas“ naudai nustatytos hipotekos panaikinimo refinansavus paskolą neužteks, siekiant visą paraiškoje ir Susitarime dėl platformos mokesčio nurodytą turtą įkeisti pirmine hipoteka (Susitarimo dėl platformos mokesčio 1.3 punktas), t. y. atsakovė turėjo ir galėjo suvokti, jog tokiu atveju turtui turėtų būti panaikintas ir areštas.

86.       Kaip matyti iš tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo dėl turto įkeitimo turinio, vėliau atsakovė apskritai nebuvo linkusi išsaugoti sutartinių teisinių santykių su ieškove, t.y. nurodė, kad neplanuoja įkeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), su parkingu, motyvuodama tuo, kad dviem investavimo etapams pakanka kito įkeičiamo turto (2020 m. vasario 13 d. elektroninis laiškas), nors nurodytą turtą pati atsakovė anksčiau buvo įtraukusi į įkeičiamo turto sąrašą. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės teiginiais, kad, kadangi šalių sudarytos sutartys nenumatė galimybės vienašališkai keisti sutarties sąlygas, taigi ir įkeičiamo turto sudėties, tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir atitinkančiais sutartinius įsipareigojimus.

87.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju abiem šalims tinkamai nevykdžius pareigų, kylančių iš tarp šalių sudarytos Platformos sutarties ir Susitarimo dėl platformos mokesčio, nebuvo įkeistas nurodytas turtas, atsakovei nebuvo išmokėta paskola, o šalis sieję sutartiniai santykiai nutraukti, taigi, dėl to yra kaltos abi šalys, t. y. egzistuoja mišri kaltė.  

Dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų

88.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad kadangi paskola buvo surinkta ir rezervuota (iššaldyta) finansuotojų sąskaitose, laukiant, kol atsakovė įvykdys paskolos išmokėjimo sąlygas ir įkeis sutartą nekilnojamąjį turtą finansuotojų naudai, tačiau nebuvo išmokėta dėl atsakovės negalėjimo ir atsisakymo įkeisti turtą, finansuotojai įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti palūkanas nuo aukciono pabaigos iki sutarties dėl paskolos suteikimo nutraukimo. Kadangi ieškovė perėmė finansuotojų reikalavimo teises, ji turi pagrindą reikalauti iš atsakovės 7 894,71 Eur palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 14 d.

89.       Platformos sutarties 1.9 punkte numatyta, kad palūkanos – metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti finansuotojui už paskolos sumą ir kurią yra nurodęs paraiškoje prieš aukcioną. Pagal minėtos sutarties 8.2 punktą palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo aukciono pabaigos datos, kuomet yra galutinai surenkama visa finansuojama paskolos suma, ir mokamos kiekvieną mėnesį.

90.       Byloje nustatyta, kad visa paskolos suma buvo surinkta 2020 m. sausio 14 d., ją sutikus finansuoti 349 paskolos davėjams. Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. pranešimu nuo 2020 m. vasario 17 d. nutraukė su atsakove sudarytą sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo sutartį, šiai neįkeitus įkeičiamo turto sąraše nurodyto turto. 2020 m. kovo 5 d. projekto finansuotojams (paskolos davėjams) ieškovė pervedė 8 397,99 Eur dydžio palūkanas.

91.       Vadovaudamasi Platformos sutarties 10.6 punktu, ieškovė, nutraukusi su atsakove sutartį, perėmė visas paskolos davėjų reikalavimo teises į atsakovę (įskaitant reikalavimo teisę dėl palūkanų sumokėjimo), apie tai atsakovę informavo 2020 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku.

92.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

93.       Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį klientas taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjui šio turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina.

94.       Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).

95.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės dalį finansuotojams išmokėtų palūkanų – 7 894,71 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios palūkanos laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais, patirtais dėl šios bylos šalių sudarytos sutarties nutraukimo. Minėtos palūkanos pagal šalių sudarytą sutartį pradėtos skaičiuoti nuo aukciono pabaigos, kuomet atsakovei buvo surinkta visa paskolos suma (2020 m. sausio 14 d.), todėl nenutraukus sutarties, toliau vykdant sutartį – įkeitus nekilnojamąjį turtą, atsakovei gavus finansavimą (sudarius paskolos sutartį), šias palūkanas atsakovė finansuotojams būtų turėjusi mokėti. Šiuo gi atveju nurodomas palūkanas finansuotojams sumokėjo ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus jiems. Kaip jau buvo minėta, dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir santykių pasibaigimo yra kaltos abi šalys, t.y. sutarties nutraukimas neįkeitus turto buvo sąlygotas abiejų šalių veiksmų.

96.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs mišrią kaltę, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės tik pusę šių jos patirtų tiesioginių nuostolių –3 947,35 Eur (7 894,71 Eur / 2).

Dėl sutarties nutraukimo mokesčio (baudos) 

97.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai reikalautų šalių iš anksto suderėtų baudinių netesybų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka ir atmeta juos dėl žemiau nurodomų motyvų.

98.       Ieškovė, remdamasi Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punktu, prašė priteisti iš atsakovės 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokestį (baudą).

99.       Minėto Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punktas numato, kad paskolos gavėjui nusprendus atšaukti aukcioną platformoje, atsisakius gauto finansavimo (paskolos sumos) arba neįkeičiant, negalint įkeisti turto, paskolos gavėjas įsipareigoja operatoriui sumokėti vienkartinį mokestį (baudą) už sutarties nutraukimą, kuris yra lygus 3,5 proc. nuo visos paskolos sumos už atitinkamą finansavimo etapą.

100.       Kaip jau buvo minėta, tarp šio ginčo šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, taigi sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutarčiai taikytinos atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos.

101.       Paslaugų sutarties samprata (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) lemia, kad esminė kliento pareiga yra atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Įstatymo leidėjas yra detaliai aptaręs paslaugų sutarties pasibaigimo teisinius padarinius (CK 6.720, 6.721 straipsniai). Taip pat pabrėžtina, kad šios sutartys vykdomos ir aiškinamos išimtinai vadovaujantis kliento prioriteto principu (CK 6.718 straipsnis).

102.       Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, bet svarbu ir tai, kad, kaip jau nustatyta šioje byloje, šalių sutartinių santykių pasibaigė atsakovei neįkeitus susitarime nurodyto nekilnojamojo turto hipoteka, o dėl to kaltos yra abi šalys. Taigi, šalių sutartiniai santykiai nagrinėjamu atveju nutrūko dėl jų abiejų kaltės.

103.       Pagal CK 6.720 straipsnio 4 dalį, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita, pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad klientas taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjui šio turėtas išlaidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų išlaidų nepadengia paslaugų kaina; klientas taip pat privalo atlyginti paslaugų teikėjo patirtus dėl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas, susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybėms, už kurias paslaugų teikėjas neatsako. Jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai.

104.       CK

105.       CK

106.       Aukščiau aptartų paslaugų teisinius santykius reglamentuojančių normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei įstatymo nustatytieji, paslaugų sutarties nutraukimo padarinių, taigi, pasibaigus sutartiniams paslaugų teikimo teisiniams santykiams, paslaugų teikėjas turi teisę: a) reikalauti atlygio už paslaugas ar suteiktą jų dalį; b) reikalauti atlyginti paslaugų teikėjo teikiant paslaugas patirtus tiesioginius nuostolius. Toks aiškinimas be kita ko atitinka CK 6.718 straipsnyje įtvirtintą kliento interesų prioriteto principą, taip pat yra nulemtas paslaugų teikėjo kaip konkrečiuose santykiuose veikiančio profesionalo stipresnės padėties.

107.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK

108.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 27 825 Eur baudines netesybas, jai su atsakove nutraukus sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus paslaugų teikimo sutartį, prieštarauja CK normoms, imperatyviai numatančioms paslaugų sutarties nutraukimo padarinius. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.

109.       Konstatavus, kad netesybų priteisimas nutraukus paslaugų sutartį negalimas, ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netesybų mažinimo nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.  

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

110.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji, vykdydama savo kaip kreditorės pareigą įrodinėti tikėtinus nuostolius, pateikė pirmosios instancijos teismui savo veiklos sąnaudas patvirtinančius įrodymus, tačiau jų teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymi, kad tam, jog pritrauktų tiek finansuotojus, tiek projektų savininkus ir galėtų per platformą vykdyti sutelktinio finansavimo veiklą, ji turi investuoti į marketingą, pačios platformos sukūrimą, tobulinimą ir kasdieninį jos funkcionavimo (įskaitant įvairių technologinių sprendimų veikimo) užtikrinimą, teisinių dokumentų parengimą ir jų atitikimą besikeičiantiems reikalavimams. Pažymėjo, kad jeigu būtų finansuotas ir atsakovės projektas, atsakovei priskiriant dalį (18,42 proc.) vien tik 2019 metais ieškovės patirtų sąnaudų, tai sudarytų 27 800,75 Eur. Jeigu ieškovė, patirdama aukščiau aptartas sąnaudas, suteikia projekto savininkui paslaugas, kurių atsisakoma ir už kurias nėra sumokama, ieškovės patirtos sąnaudos taip pat laikytinos ieškovės nuostoliais.

111.       Teisėjų kolegija, vertindama šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis), pasirinkdami bet kurį CK 1.38 straipsnyje nurodomą civilinių teisių gynimo būdą.

112.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo nurodyti, suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą.

113.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 27 825 Eur sutarties nutraukimo mokestį (baudą) ir finansuotojams išmokėtas 7 894,71 Eur palūkanas. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 27 825 Eur baudą grindė išimtinai aplinkybėmis dėl iš anksto suderėtų netesybų priteisimo, nutraukus sutartį, t. y. Susitarimo dėl platformos mokesčio 2.3 punktu. Tuo tarpu reikalavimą priteisti 7 894,71 Eur palūkanas grindė tuo, jog ji šią sumą turėjo išmokėti finansuotojams, nutraukus sutartį, kadangi nebuvo įkeistas atsakovės nurodytas turtas, taigi, šios sumos praradimą vertino kaip savo tiesioginius nuostolius, kurių reikalavo iš atsakovės. Taigi, ieškovė aiškiai apibrėžė reikalavimų ribas, nurodydama tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, kuriuo remdamasi prašė priteisti iš atsakovės tiek baudą, tiek palūkanas.

114.       Nurodydama, kad vykdydama atsakovės projektą patyrė 27 800,75 Eur veiklos sąnaudų, ieškovė byloje nereiškė reikalavimo priteisti šią sumą kaip atlygį už dalį jos suteiktų paslaugų atsakovei, taip pat nereiškė ir reikalavimo šią sumą priteisti iš atsakovės kaip ieškovės galimus tiesioginius nuostolius, šiuo aspektu atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinys buvo išnagrinėtas visa apimtimi pagal byloje pareikštus reikalavimus – ieškovės nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą. Siekdama gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas ar jų dalį, taip pat kitų, nei nagrinėti šioje byloje, tiesioginių nuostolių priteisimo, ieškovė savo galimai pažeistas teises gali ginti pareikšdama naują ieškinį teisme, aiškiai apibrėždama ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat pateikdama su tuo susijusius įrodymus.  

Dėl bylos baigties

115.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

116.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

117.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

118.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1000 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 1000 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

119.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordstreet” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“, juridinio asmens kodas 302474352, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordstreet”, juridinio asmens kodas 304565690, 1000 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas 

Renata Volodko