Civilinė byla Nr. e2S-1939-562/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01337-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinio atsakovei I. M. dėl įpareigojimų atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė: 

                                                                 I. Bylos esmė

1.       Ieškovas S. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovę I. M. (toliau – atsakovė)  per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti apsauginę sienelę su paviršinio vandens nutekėjimo sistema atsakovei priklausančio sklypo kraštinėje, kuri ribojasi su ieškovo sklypu, o ieškovei to nepadarius per nustatytą terminą, skirti 50 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nepašalinus nustatytų trūkumai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, ieškinys grąžintinas ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5510-341/2022 nutarė  laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškinį ieškovui.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalinant trūkumus, 2022 m. birželio 13 d. teisme gautas ieškovo 2022 m. birželio 13 d. raštas su ieškovo patikslintu procesiniu dokumentu su priedais dėl trūkumų, kuriuo ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo iš atsakovės sklypo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; atsakovei to nepadarius per nustatytą terminą, skirti 50 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2022 m. birželio 13 d. teisme gautas pateiktas pareiškėjo procesinis dokumentas su priedais nepašalina 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nes ieškinio reikalavimas turi būti aiškus ir vykdytinas, o pateiktas 2022 m. birželio 13 d. procesiniu dokumentu patikslintas ieškinio reikalavimas savo turiniu, esme nėra aiškus, nes ieškinio reikalavime nenurodyti/neidentifikuoti pagal unikalius numerius, adresus šalių žemės sklypai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus; be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo statybą leidžiančiame dokumente pagal projektą yra numatyti paviršinio vandens nuvedimo sprendiniai pagal STR2.0209:2005 9.5.2.p., kuo remiasi ieškovas ieškinyje; taip pat nustatyta, kad pagal projektinius vandens nuvedimo sprendinius numatytų latakų pabaiga yra ties sklypų ribomis, o remiantis vietoje esančiais aukščiais ir esamais nuolydžiais, būsimas vandens srautas tekės į šalia esantį sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi ieškinio reikalavimo prasme yra projektinė dokumentacija (pagrindas- faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 2022-03-21 Nr. FAK-497; atsakovo statybą leidžiančio dokumento projektas Nr. 2095TP).  

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepašalinti aukščiau nurodyti trūkumai, o bendra tvarka ieškovas trūkumus šalinti gali ne trūkumų šalinimo instituto pagrindu, o pateikiant tinkamą procesinį dokumentą su procesinio dokumento priedais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliantas (ieškovas) S. B. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nenurodyti/neidentifikuoti pagal unikalius numerius, adresus šalių žemės sklypai – patikslinto ieškinio 1 dalyje yra nurodyta, jog ieškovui S. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio 2 dalyje taip pat yra nurodyta, jog atsakovei I. M. priklauso gretimas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog tokių trūkumų 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje teismas apskritai nebuvo konstatavęs. Todėl pagal ieškinio faktinį pagrindą bei įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai matyti, kokio rezultato siekia ieškovas ir ši teismui nurodyta informacija leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

7.2.                      Ieškovas pateikė negatorinį ieškinį teismui, siekdamas nutraukti jo nuosavybės teisių pažeidinėjimą, kadangi atsakovei neužkirtus kelio paviršinio vandens nutekėjimui, iš atsakovei priklausančio sklypo tekantis vanduo daro žalą ieškovui – apsemia ieškovo sklypą, po lietaus iš atsakovės sklypo atnešto juodžemio ir molio gabalai naikina veją, vaiskrūmius, naikina greta sklypo ribos augančių tujų šaknis.

7.3.                      Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas apskritai padarė nepagrįstą išvadą, jog reikšdamas negatorinį reikalavimą, ieškovas dar turi parengti ir svetimo sklypo sutvarkymo statybos projektą, pagal kurį būtų nutrauktas atsakovės daromas pažeidimas ieškovui.

7.4.                      Pažymi, kad nagrinėjimu atveju atsakovės veiksmai daro žalą ieškovo nuosavybei, todėl priemonės, apsaugančios ieškovo sklypą nuo iš atsakovės sklypo tekančio vandens, turi būti įrengtos atsakovės sklype.         

7.5.                      Taip pat nurodo, kad ieškovas pateikė teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos faktinių duomenų patikrinimo aktą 2022-03-21 Nr. FAK-497, kuriame inspekcija nustatė, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame gretimame sklype paviršinio vandens nutekėjimo sistemos nėra sutvarkiusi taip, kaip tai numatyta projekte, o taip pat nėra įrengusi atraminės sienelės bei vandens nutekėjimo sistemos, dėl ko pastoviai yra užpilamas ieškovui priklausantis žemės sklypas, kas sukelia žalą ieškovo augalams bei bjauroja žemės reljefą.

7.6.                      Pažymi, kad ieškovo, kaip savininko, teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas neturi galimybių parengti svetimo sklypo (atsakovės sklypo) sutvarkymo projekto, be to, atsakovei būtų apsunkinta galimybė įgyvendinti statybų dokumentuose nustatytus vandens nuvedimo sistemos sprendinius jos pasirinktais būdais. Dėl šių priežasčių patikslintame ieškinyje ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo iš atsakovės sklypo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

7.7.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas, reikšdamas negatorinį reikalavimą, privalo įrodyti ne tik, kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos, bet dar ir privalo nuspręsti dėl svetimo sklypo sutvarkymo būdo bei parengti svetimo sklypo sutvarkymo projektą, kaip ieškinio pagrindą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10.       Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškinį ieškovui.

11.       Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 straipsnis).

12.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010 ir kt.).

13.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą 2022 m. birželio 21 d. nutartyje konstatavo, kad 2022 m. birželio 13 d. teisme gautas pareiškėjo procesinis dokumentas su priedais nepašalina 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nes ieškinio reikalavimas turi būti aiškus ir vykdytinas, o pateiktas 2022 m. birželio 13 d. procesiniu dokumentu patikslintas ieškinio reikalavimas savo turiniu, esme nėra aiškus, nes ieškinio reikalavime nenurodyti/neidentifikuoti pagal unikalius numerius, adresus šalių žemės sklypai dėl įpareigojimų atlikti veiksmus; be to teismas pažymi, kad atsakovo statybą leidžiančiame dokumente pagal projektą yra numatyti paviršinio vandens nuvedimo sprendiniai pagal STR2.0209:2005 9.5.2. punktą, kuo remiasi ieškovas ieškinyje; taip pat nustatyta, kad pagal projektinius vandens nuvedimo sprendinius numatytų latakų pabaiga yra ties sklypų ribomis, o remiantis vietoje esančiais aukščiais ir esamais nuolydžiais, būsimas vandens srautas tekės į šalia esantį sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi ieškinio reikalavimo prasme yra projektinė dokumentacija (pagrindas- faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 2022-03-21 Nr. FAK-497; atsakovo statybą leidžiančio dokumento projektas Nr. 2095TP).

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2022 m. birželio 21 d. nutarty je teismo ieškovui keliami reikalavimai užkerta kelią ieškovui kreiptis teisminės gynybos, kadangi teismo nurodyti trūkumai susiję su ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 straipsnis), savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas ieškovui grąžino būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo.

15.       Pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų buvo tas, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo savo ieškinio reikalavimo, nes patikslintas ieškinio reikalavimas savo turiniu, esme, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra aiškus, t. y. nenurodyti/neidentifikuoti pagal unikalius numerius, adresus šalių žemės sklypai; ieškovas nepateikė paviršinio vandens nutekėjimo sistemos projekto, o ieškovo pateiktas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 2022-03-21 Nr. FAK-497 ir atsakovės statybą leidžiančio dokumento projektas Nr. 2095TP yra tik projektinė dokumentacija.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais, nes bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, patikslindamas savo ieškinio reikalavimus nurodė, jog ieškovui S. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinio 2 dalyje taip pat yra nurodyta, jog atsakovei I. M. priklauso gretimas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas aiškiai patikslintame ieškinyje suformavo reikalavimo dalyką. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti reikiamą projektinę dokumentaciją bei pagal ją įrengti lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo iš atsakovės sklypo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; atsakovei to nepadarius per nustatytą terminą, skirti 50 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovo naudai.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškinyje nurodyti ieškovo reikalavimai yra suprantami, pakankamai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina atsakovei teisę tinkamai atsikirsti į ieškinį. Iš patikslinto ieškinio yra aišku, kad ieškovas siekia, jog atsakovė įrengtų lietaus nuvedimo sistemą taip, jog perteklinis lietaus vanduo iš atsakovės sklypo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir dėl to nepašalino ieškinio trūkumų pagal teismo nurodymus.

18.       Remiantis išdėstytu, taip pat aplinkybe, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties.

19.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

20.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

22.       Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

         ieškovo S. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja           Rosita Patackienė