VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO  BAUDŽIAMASIS  ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje 

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 15 kartų, paskutinį kartą 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

D. G. atvirai pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. G. 2019 m. gruodžio 19 d., apie 11.30 val., prie (duomenys neskelbtini), paprašęs pažįstamo S. V. paskambinti ir pastarajam padavus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A202 A20e“, 138 Eur vertės, jį atvirai pagrobė, tokiu būdu pagrobė 138,92 Eur vertės S. V. turtą.

Kaltinamojo D. G. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d., apie 11.00 val., būdamas Naujininkų mikrorajone, netoli „Lidl“ parduotuvės, sutiko nakvynės namų gyventojus A., J. ir dar vieną asmenį, kurio vardo nežino. A., norėdamas paskambinti, paprašė jų bendro pažįstamo V., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono. Jis [kaltinamasis] pasakė, kad nori paskambinti ir iš A. paėmė V. telefoną į rankas, tada pabėgo, t. y., telefoną pavogė. Vogti su kitais savo pažįstamais nesitarė, vogė, nes jam reikėjo pinigų, kadangi niekur nedirba. Telefoną pardavė nepažįstamam taks vairuotojui prie stoties. Tai buvo „Samsung“ telefonas, už jį gavo 50 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Vakare jį sulaikė policijos pareigūnai „Hostelyje“ prie stoties, prisipažino, kad pavogė iš V. mobiliojo ryšio telefoną (49-52 b. l.).

N. S. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d., apie 10.30 val., netoli Dariaus ir Girėno - Kapsų gatvių sankryžos pastebėjo keturis iš matymo pažįstamus asmenys, su kuriais kartu gyvena nakvynės namuose. Asmenų vardų nežino. Vienas iš vaikinų jo paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. Kadangi jie visi gyvena ir (duomenys neskelbtini) kažkiek pažįsta vienas kitą, jis be jokių blogų minčių paskolino savo telefoną „Samsung A202 A20e“, 138 Eur vertės. Telefone buvo „TELE2“ SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ji neturi jokios materialinės vertės. Paslaugų teikimo sutarties kopijoje parašytas telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Paskolinus mobiliojo ryšio telefoną, vyriškis jį atidavė šalia stovėjusiam D., kuris taip pat gyvena nakvynės namuose. Abu vyrai iš karto pasišalino link Kapsų gatvės. Jis prašė grąžinti telefoną, tačiau vyriškiai jo neklausė. Kiti du kompanijoje buvo vyrai nieko nedarė. Jam padaryta 138 Eur turtinė žala, kuri yra atlyginta. D. neturi jokių pretenzijų, kadangi jis jam žalą pilnai atlygino ir jo atsiprašė (26-28, 30-31 b. l.).

Liudytojas policijos pareigūnas R. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d., apie 15.55 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu K. S., buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Sodų g. 22, iš pranešėjo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi nukentėjusysis S. V., kuris paaiškino, kad iš jo dienos metu Dariaus ir Girėno gatvėje iš matymo pažįstamas asmuo pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, nurodė įtariamojo požymius. Apie 20.50 val., prie Geležinkelio g. 6, Vilniuje, „Hostelyje“ pastebėtas vyriškis, atitinkantis nukentėjusiojo S. V. nurodytus požymius. Vyriškis prisistatė D. G.. Asmuo prisipažino, kad dienos metu iš pažįstamo pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. D. G. paaiškino, kad pavogtą mobiliojo ryšio telefoną pardavė netoli stoties nepažįstamam asmeniui ir gavo 50 Eur (35-37 b. l.).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas R. A. nurodė ir byloje pateiktame 2019 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime (7 b. l.).

2019 m. gruodžio 19 d. protokole – pareiškime S. V. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d., apie 11.30 val., Dariaus ir Girėno – Kapsų gatvių sankryžoje, du iš matymo pažįstami asmenys paėmė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A202 A20e“, 138 Eur vertės, ir pasišalino (1 b. l.).

Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš D. G. paimtas mobiliojo ryšio telefono dėklas, kuris po apžiūros grąžintas S. V. (12-14 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - Dariaus ir Girėno - Kapsų gatvių sankryža, Vilniuje (15-17 b. l.).

Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 28 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią S. V. įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A202 A20e“ (18-22 b. l.). 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis D. G. 2019 m. gruodžio 19 d., apie 11.30 val., prie Dariaus ir Girėno - Kapsų sankryžos, Vilniuje, paprašė pažįstamo S. V. mobiliojo ryšio telefono paskambinti, kai jis jam padavė „Samsung A202 A20e“, 138 Eur vertės, D. G. su telefonu pasišalino. Kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo policijos pareigūno parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Esant aptartoms aplinkybėms, tai, kad D. G. svetima, S. V. priklausantį turtą, pagrobė matant tiek nukentėjusiajam, tiek ir pašaliniams asmenims, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – atviras svetimo turto pagrobimas. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas atvirai, matant pašalinimas asmenims, D. G. padaryta veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis D. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau išreiškė prašymą areštą leisti atlikti poilsio dienomis (86-87 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sodros duomenimis, D. G. šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, baustas administracine tvarka, teistas 15 kartų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. G. prokuroro siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Nustatydamas bausmės dydį ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad prokuroro D. G. siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės atlikimo tvarką, nenumato galimybės asmenis, nuteistiems arešto bausme, šią bausmę leisti atlikinėti poilsio dienomis.

Dėl kardomųjų priemonių

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2019 m. gruodžio 19 d., 21.00 val., iki 2019 m. gruodžio 20 d., 13.25 val. (viena para) (42, 43 b. l.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Kiti klausimai

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 19 d., 21.00 val., iki 2019 m. gruodžio 20 d., 13.25 val., vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir konstatuoti, kad D. G. neatlikta bausmės dalis sudaro 47 (keturiasdešimt septynias) paras arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti D. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                           Viktorija Šelmienė