Teikimas Nr. T-570-1155/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44248-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-909-1155/2023) P. V. (P. V.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu P. V. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią nurodant skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 24 d. 

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 28 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo P. V.. Nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę Kristiną Sandaraitę–Butvilienę kaltinamojo P. V. gynėja, ir prašoma išspręsti 153,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

P. V. gynėja paskirta vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad P. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šiuo atveju gynėjos dalyvavimas buvo privalomas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A‑395‑988/2020, Nr. 1A-257-312/2021).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl 153,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. V. (P. V.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Eglė Ramanauskienė