Civilinė byla Nr. 2S-2265-273/2013

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-05-3-11048-2012-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 101.1.;

(S)

                                                                                                                                         122.4.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) dėl teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos (statybos) darbus patvirtinimo ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovams J. J., S. A. J. dėl nuosavybės teisių gynimo ir žalos atlyginimo

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama patvirtinti jos teisę be atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-110822-00095 nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-110822-00098 nurodytus tvoros žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) plotas 0,0913ha, adresas (duomenys neskelbtini), statybos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-110822-00099 nurodytus jai priklausančio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) plotas 0,0913ha, adresas (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovės ir jos sutuoktinio Sauliaus A. J. solidariai 151 541,00 Lt sumą atsakovo naudai turtinės žalos atlyginimui, 5% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 30.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti ieškovę J. J. vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 reikalavimą Nr. REI-20-110822-00104 ir savavališkai pastatytą mūrinę tvorą, besiremiančią į gyvenamąjį namą (unikalus Nr(duomensy neskelbtini), nugriauti; įpareigoti ieškovę J. J. pašalinti neteisėtai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini0) konstrukcijas – 3 atramines kolonas, pastatytas vandentiekio tinklų apsaugos zonoje adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės ir jos sutuoktinio S. A. J. atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –  J. J. ir S. A. J. priklausančių pinginių lėšų areštą, o jų nesant,  nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą pareikšto reikalavimo ribose. Prašyme nurodo, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, ginčas yra turtinio pobūdžio dėl didelės pinigų sumos, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas įvykdymas gali apskritai tapti nebeįmanomu.

                                 II.  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino iš dalies - atsakovo V. S. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo ieškovų J. J. ir S. A. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 181 541,00 Lt. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, įvertinus priešieškinio sumą (181541,00 Lt), kuri vertintina kaip didelė fizinių asmenų atžvilgiu, teismas laikė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai pagrįstas, tačiau piniginių lėšų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 str. nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl pirmiausia reikalavimo sumos apimtyje areštuotini ieškovams priklausantys kilnojamieji bei nekilnojamieji daiktai, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos ieškovams J. J. ir S. A. J. priklausančios piniginės lėšos, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 181541,00 Lt.

            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

            I. J. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad teismui priimant nutartį, visiškai nebuvo įvykdytas CPK 144 str. 1 d. įtvirtintas reikalavimas dėl reikalavimo tikėtino pagrįstumo įvertinimo, o pati nutartis buvo priimta atsiribojant nuo šios įstatyminės pareigos vykdymo. Iš esmės nutartis buvo priimta formaliai vertinant atsakovo išdėstytą poziciją ir nesigilinant į konkrečių prie patikslinto priešieškinio pridėtų įrodymų turinį bei nepateikiant konkrečių motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Dėl to žemiau pateikiami koncentruoti argumentai patvirtinantys, jog, net ir vertinant prima facie patikslinto priešieškinio turtinių reikalavimų, kurių užtikrinimui taikytas turto areštas, pagrįstumą, buvo pagrindas išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas. Ieškovo reikalaujama suma, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo taikytas turto areštas, susideda iš: 145 041,00 Lt sumos, kuri grindžiama ieškovo pateiktu UAB „Tovis" komerciniu pasiūlymu ir kuri neva yra reikalinga pašalinti atsakovui priklausančiai gyvenamojo namo daliai padarytą žalą; 6 500,00 Lt sumos, kurią atsakovas sumokėjo už UAB „Kupolą" parengtą techninį projektą ir topografinę nuotrauką; 30 000,00 Lt sumos, kurią atsakovas nurodo kaip jo patirtą neturtinę žalą. Teismas privalėjo įvertinti kiekvieną iš aukščiau nurodytų sumų atskirai ir išanalizuoti situaciją, dėl to ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui kiekvienos iš reikalavimą sudarančių dalių atžvilgiu. Tačiau tokios pareigos pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neįvykdė. Teismas atsakovo reikalavimą dalyje dėl 145 041,00 Lt priteisimo turėjo įvertinti kaip prima facie nepagrįstą ir turėjo atitinkamoje dalyje atsisakyti taikyti turto areštą. Atsakovas dar reikalauja neturtinės žalos, kurią vertina 30 000,00 Lt suma, atlyginimo. Pažymėtina, kad toks reikalavimas grindžiamas tik teiginiu, jog neva suprastėjo atsakovo sveikata. Tačiau nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog atsakovo sveikata būtų iš viso pablogėjusi ar tuo labiau, jog sveikata būtų pablogėjusi dėl su atliktais statybos darbais susijusių priežasčių. Be to, atsakovo prašymu buvo pritaikytas areštas ir 6 500,00 Lt sumai, t.y. sumai, kurią atsakovas sumokėjo UAB „Kupolą" už techninio projekto parengimą (6 000,00 Lt) ir topografinę nuotrauką (500,00 Lt). Pažymėtina, jog ši suma santykinai yra pakankamai maža ir dėl tokios sumos turto areštas neturėtų būti taikomas. Tuo labiau, jog atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog ieškovė galėtų būti nepajėgi sumokėti tokios sumos.

          Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas V. S. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės J. J. bei jos sutuoktinio S. A. J. atžvilgiu pritaikė pagrįstai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią, aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą. Tai prevencinė priemonė, skirta garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė ieškinio suma savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi dėl didelės ieškinio sumos yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, todėl kitų įrodymų šiai prezumpcijai patvirtinti nereikalaujama. Atsakovas 2013-08-26 pareiškė priešieškinį ieškovams dėl 181 541,00 Lt sumos priteisimo. Tokia priešieškinio suma teismų praktikoje yra pripažįstama kaip didelė. Be to, priešieškinis yra pareikštas fiziniams asmenims, kas objektyviai didina riziką, jog teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, jog abu ieškovai jau yra atlikę neteisėtus veiksmus atsakovo atžvilgiu (nevykdo teisėtų reikalavimų, ignoruoja atsakovo prašymą deramai atlyginti atsakovui padarytą žalą), todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovai, siekdami išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Atsakovas neturi duomenų dėl ieškovų turtinės padėties bei gaunamų pajamų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, tai yra - pagrindžiančių, jog tenkinus priešieškinį teismo sprendimo vykdymas nepasunkės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog parenkamos ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais materialaus pobūdžio reikalavimais, su galimai būsimo procesinio rezultato byloje tinkamu užtikrinimu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

Byloje nustatyta kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama patvirtinti jos teisę be atsakovo sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-110822-00095 nurodytus jai priklausančios dalies gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-110822-00098 nurodytus tvoros žemės sklype, kurio plotas 0,0913ha, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, 2011-08-22 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-110822-00099 nurodytus jai priklausančio (-ių) pastato (-ų) žemės sklype, kurio plotas 0,0913ha, esančio (duomenys neskelbtini, rekonstrukcijos darbus.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovų solidariai 151 541,00 Lt sumą atsakovo naudai turtinės žalos atlyginimui, 5% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 30 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti ieškovę J. J. vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-08-22 reikalavimą Nr. REI-20-110822-00104 ir savavališkai pastatytą mūrinę tvorą, besiremiančią į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nugriauti; įpareigoti ieškovę J. J. pašalinti neteisėtai rekonstruoto gyvenamojo namo dalies konstrukcijas – 3 atramines kolonas, pastatytas vandentiekio tinklų apsaugos zonoje, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ieškovų J. J. ir Sauliaus A. J. turtas 181 541,00 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nusprendė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai pagrįstas, priešieškinio suma (181 541,00 Lt) vertintina kaip didelė fizinių asmenų atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio (priešieškinio) reikalavimo bei jo faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys (priešieškinys) yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2383/2011).       

          Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų apie priimto priešieškinio nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, leidusias padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus atsakovui, įvykdymas. Apeliacinės teismas vertina, kad priešieškinio suma ieškovei laikytina didele ir gali objektyviai padidinti atsakovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta suma, atsižvelgiant į apeliantės turimą turtą bei gaunamas pajamas, nėra didelė. Pažymėtina, kad atmetus atsakovo priešieškinį, apeliantė turės teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos apeliantė patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.). Kiti atskirojo skundo argumentai dėl teisės į ieškinio patenkinimą pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumo, reikšmės neturi bei bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

           Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                          Izolda Nėnienė