Civilinė byla Nr. 2-96-636/2011

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00162-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

11.9.10.8.; 11.10.; 14.4.; 14.7.; 15.3.2.; 15.4.; 18.2.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 2 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant ieškovui M. D. ir jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

nedalyvaujant atsakovės UAB „Dainega“ atstovui, apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Dainega“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės kompensacijos, su darbo santykiais susijusių išmokų ir delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas M. D. 2010-10-18 teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2010-08-24 su atsakove UAB „Dainega“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria buvo numatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, penkių dienų darbo savaitė, 8 valandų trukmės darbo diena, 1050 Lt pagrindinis mėnesinis atlyginimas. 2010-08-24 ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotę Švedijoje, už kelionę iki Rygos turėjo susimokėti pats ieškovas, o kelto bilietus iš Rygos į Stokholmą nupirko atsakovė. Švedijoje ieškovas dirbo nuo 2010-08-26 iki 2010-09-15, 2010-09-16 išvyko namo savo lėšomis įsigijęs kelto bilietą iš Stokholmo į Rygą ir susiorganizavęs grįžimą iš Rygos. Ieškovas, grįžęs iš komandiruotės, ėmė reikalauti iš atsakovės su juo atsiskaityti, tačiau ieškovui buvo pateiktas darbo sutarties egzempliorius, kuriame nurodyta, kad su ieškovu darbo sutartis yra nutraukta 2010-09-17 pagal LR DK 107 str. 1 d., t.y. darbdaviui pripažinus, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė LR DK 107 str. 1 d., nes nepateikė ieškovui įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, nepateikė pastabų dėl atliekamo darbo, todėl prašo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Nutraukusi darbo sutartį atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 7002,22 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, 1963,33 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę, po 92,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, po 4,90 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 2011-03-03 pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė nurodžiusi, kad ieškovas iš tikrųjų yra atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Ieškovas nurodo, kad atsakovė nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, taip pat nebuvo ir pagrindo skirti ieškovui drausminę nuobaudą, todėl ieškovas papildomai prašo pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. neteisėtu.

Atsakovė UAB „Dainega“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2010-08-24 buvo sudaryta darbo sutartis su ieškovu ir jis nedelsiant buvo komandiruotas į Švediją, jam nupirktas kelto iš Rygos į Stokholmą bilietas. Ieškovui pradėjus dirbti Švedijoje, pasirodė, kad ieškovas neišmano darbo, yra tinginys, piktybiškai nevykdė darbų vadovo nurodymų, ne kartą buvo pastebėtas lengvai apgirtęs, o galiausiai 2010-09-15 iš viso pasišalino iš objekto niekam nepranešęs. Ieškovui prieš pasišalinant iš objekto buvo sumokėta apie 4500 Lt, tai galimai ir paskatino savavališkai palikti objektą. Ieškovui dvi dienas iš eilės neatvykus į darbą, darbų vadovas surašė tarnybinį pranešimą, buvo surinkti kitų darbuotojų paaiškinimai ir 2010-09-17 atsakovės direktorė priėmė įsakymą atleisti ieškovą iš darbo, nutraukiant darbo sutartį LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. numatytais pagrindais – darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo drausmę – visą darbo dieną neatvykus į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovui darbo sutarties egzempliorius su darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 107 str. 1 d. pagrindu buvo įteiktas per klaidą. Ieškovas atleistas teisėtai ir pagrįstai, tik dėl įmonės specifikos (veiklos vykdymo užsienyje), nebuvo galimybės tinkamai įforminti visų dokumentų, taip pat su ieškovu pilnai atsiskaityta, išmokant darbo užmokestį ir apmokant komandiruotės išlaidas.

Ieškovas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinyje pateiktus reikalavimus ir paaiškino, kad 2010 m. vasarą internete aptiko skelbimą, kad darbui Švedijoje reikalingi staliai ir dailidės. Susitikus su atsakovės atstovu, prisistačiusiu E. J., buvo sutarta, kad apiformins prieš pat išvažiuojant į Švediją. Švedijoje dirbo pirmadieniais-penktadieniais nuo 7 val. iki 19 val., šeštadieniais nuo 9 val. iki 19 val. Darbo eigoje trūko įrankių ir kitų darbo priemonių, pastolių, todėl pastoviai prašydavo šefo, kuriam tai nepatikdavo ir vieną kartą jis pasakė, kad esant nepatenkintam gali užbaigti objektą ir važiuoti namo, dar pasakė, kad atlyginimą paskaičiuos buhalterė Lietuvoje. Grįžus į Lietuvą ir nuvykus pas buhalterę, ši atsakė, kad dar nėra pasirašyti visi dokumentai, o pinigus išmokės tik, kai iš Švedijos grįš atsakovės direktorius. Darbo sutartis gavo tik dar kažkur po dviejų savaičių, ant duotų dokumentų nepasirašė, nes negavo pinigų. Iki išvykstant į Švediją ir dirbant Švedijoje visada bendraudavo tik su E. J., kurį visi vadino šefu, nors realiai direktorė yra jo žmona D. J.. Švedijoje Januškevičius nuvežė prie kelto, bet kelto bilietus jau pirko pats, pats susirado transportą grįžti iš Rygos į Lietuvą, taip pat pats susiorganizavo transportą iš Lietuvos į Rygą, tik kelto bilietus iš Rygos į Stokholmą nupirko įmonė. Komandiruotė buvo 2010-08-24 – 2010-09-17, Švedijoje galėjo pradėti dirbti 2010-08-26, nes tik 2010-08-25 atvyko į vietą, todėl norint laiku grįžti į namus, taip pat reikėtų išvažiuoti mažiausiai prieš dieną, taip ir padarė, nes į keltą išvažiavo 2010-09-16, o Lietuvoje buvo 2010-09-17, todėl tikrai savavališkai nepasišalino iš darbo vietos. Žiniaraščiai yra neteisingi, nes ten nurodyta, kad dirbama buvo tik pirmadieniais-penktadieniais po 8 valandas.

Ieškovo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas reiškia tuos pačius reikalavimus kaip ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ir paaiškino, kad atsakovė kelia pagrįstų abejonių dėl savo sąžiningumo, nes neaišku kaip buvo pakeistas darbo sutartyje su ieškovu nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taip pat reikėtų kritiškai vertinti ir atsakovės pateiktus žiniaraščius, nes tikriausiai atsakovė visus dokumentus pildo pagal situaciją kaip jai yra geriausia. Ieškovo atleidimo pagrindas buvo keičiamas gruodžio mėnesį, kai jau buvo pradėta teisme nagrinėti byla ir praėjus net 3 mėnesiams po ieškovo atleidimo iš darbo, rūpestingas ir sąžiningas darbdavys taip nesielgia, juk ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymais, todėl atsakovė negalėjo nežinoti kokiu pagrindu atleistas ieškovas. Ieškovas jaučiasi apšmeižtas dėl to, kad neišmano savo darbo ir girtuokliavimo. Vertinant tai, kad darbo sutartyje buvo nurodyta 8 valandų darbo dienos trukmė, todėl ieškovas dirbo viršvalandžius. Ieškovo atleidimas iš darbo tiek pagal LR DK 107 str. 1 d., tiek pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. yra neteisėti, nes ieškovui nebuvo pateikta jokių rašytinių pastabų dėl atlikto darbo, taip pat nesilaikyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Ieškovas iš atsakovės negavo nieko, tik kelto bilietą iš Rygos į Stokholmą. Žiniaraščiuose ieškovas nėra pasirašęs. Skaičiuojant komandiruotpinigius, už dvi dienas, kurias ieškovas praleido keliaudamas iš Lietuvos į Rygą ir iš Rygos į Lietuvą, buvo skaičiuojama po 150 Lt. Atsakovės pateiktas aktas yra pasirašytas tik atsakovės direktorės ir negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Kasos išlaidų orderiai nepatvirtina, kad ieškovas gavo pinigus, nes ant jų tik atsakovės direktorės parašas, taip pat ir sąskaitos išrašas, kuriame nėra ieškovo sąskaitos numerio, nepatvirtina, kad ieškovui buvo pervesti pinigai. Viršvalandžiai paskaičiuoti remiantis nustatytais koeficientais. Kelionės išlaidos iš Lietuvos į Rygą ir iš Rygos į Lietuvą apskaičiuotos remiantis vidutine degalų kaina, o už keltą iš Stokholmo į Rygą prašo priteisti pusę sumokėtos sumos, nes bilietai buvo pirkti dviem asmenims.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas M. D. ir atsakovė UAB „Dainega“ 2010-08-24 sudarė darbo sutartį Nr. 72, pagal kurią ieškovas neterminuotai buvo priimtas dirbti pas atsakovę darbininko pareigoms, ieškovui buvo nustatytas pagrindinis mėnesinis atlyginimas 1050 Lt, 5 dienų darbo savaitė ir 8 valandų darbo diena, taip pat ieškovui nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti darbo drausmę bei darbuotojo atitikimą pavestam darbui dirbti (b.l. 53-54). 2010-08-24 atsakovės direktorė priėmė įsakymą, kuriuo ieškovas komandiruojamas į Švedijos Karalystę statybos darbams nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17 (b.l. 56).

Dėl atleidimo iš darbo

Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė darbo sutarties kopiją, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra LR DK 107 str. 1 d. ( b.l. 9-10 ), todėl ieškiniu prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. neteisėtu, tačiau atsakovė į bylą pateikė darbo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. ( b.l. 53-54 ), taip pat atsakovė pateikė 2010-09-17 įsakymą( b.l. 64 ), kuriuo ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2010-09-17 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., nes ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę – be svarbių priežasčių neatvyko į darbą visą darbo dieną, atsakovė paaiškino, kad prieš tai buvo suklysta įrašyti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą, todėl ieškovo darbo sutarties egzemplioriuje buvo nurodytas LR DK 107 str. 1 d. Atsakovė taip pat pateikė elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo kopiją (b.l. 81-83), kuri patvirtina, kad buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių su prašymu patikslinti duomenis dėl ieškovo atleidimo pagrindo, tačiau vien šis prašymas nepatvirtina fakto, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta tikrai pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., o ne pagal LR DK 107 str. 1 d., todėl teismas vertina ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu pagal abu pagrindus.

LR DK 107 str. 1 d. nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo pareikštos pastabos dėl jo darbo netinkamumo, taip pat nėra įrodymų ir apie ieškovo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą prieš 3 darbo dienas. Jeigu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2010-09-17, vadinasi ieškovas turėjo būti įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip 2010-09-14, bet jokių įrodymų apie ieškovo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nėra. Konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė LR DK 107 str. 1 d. numatytų reikalavimų nutraukiant darbo sutartį darbuotojui neišlaikius nustatyto išbandymo, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. pripažintinas neteisėtu.

LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, šiuo atveju šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. LR DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kurio 9 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Atleidžiant darbuotoją iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. turi būti laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Darbdaviui sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes ir priežastis, kas yra įtvirtinta LR DK 240 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys, vykdydamas LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymui. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių išimčių nenumato. Drausminę nuobaudą galima skirti be darbuotojo pasiaiškinimo tik tada, jeigu darbuotojas be svarbių priežasčių per nustatytą terminą nepateikia pasiaiškinimo. Aptariamos teisės normos tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbdavys išreiškė tokį reikalavimą gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis) Byloje atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovo būtų raštu pareikalauta pasiaiškinti, kodėl ieškovas nebuvo darbe 2010 m. rugsėjo 16 d., atsakovė pateikė tik 2010-09-16 aktą dėl pasišalinimo iš komandiruotės, kuris yra surašytas ir pasirašytas tik atsakovės direktorės, priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovė sutinka, kad nebuvo laikytąsi visų formalumų. Taip pat buvo pažeista ir LR DK 240 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad apie drausminės nuobaudos paskyrimą darbuotojui pranešama pasirašytinai, nes iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo, apie tokį atleidimo iš darbo pagrindą ieškovas sužinojo tik bylos eigoje.

Atsakovė teigia, kad, nors ir nebuvo laikytasi visų formalumų, ieškovas buvo atleistas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Todėl būtina įvertinti, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Atsakovė pateiktame akte dėl pasišalinimo iš komandiruotės (b.l. 65) nurodo, kad ieškovas savavališkai, nieko neįspėjęs, pasišalino iš komandiruotės 2010-09-16, ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neneigė fakto, kad iš komandiruotės Švedijoje išvyko 2010-09-16, tai patvirtina ir pateikti kelto bilietai, tačiau vertinant tai, ar ieškovo išvykimas iš Švedijos 2010-09-16 gali būti prilyginamas neatvykimui į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas į Švediją buvo komandiruotas nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17, taip pat į tai, kad kelionė keltu iš Stokholmo į Rygą trunka daugiau nei vieną dieną, ką patvirtina kelto iš Stokholmo į Rygą bilietų užsakymo lapas, taip pat ieškovui dar reikėjo iš Rygos parvažiuoti į Lietuvą, todėl ieškovas, kaip ir atvykstant į Švediją, kelionėje užtruko beveik 2 dienas ir tam, kad 2010-09-17, t.y. paskutinę komandiruotės dieną, būtų Lietuvoje, iš komandiruotės Švedijoje išvykti turėjo ne vėliau kaip 2010-09-16, t.y. būtent tą dieną, kurią atsakovė nurodo kaip savavališko ieškovo pasišalinimo iš darbo dieną. Todėl ieškovo išvykimas iš komandiruotės Švedijoje 2010 m. rugsėjo 16 d. nėra pripažintinas neatvykimu į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tuo pačiu pripažįstant, kad ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo numatyto LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, už kurį galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė – atleidimas iš darbo, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pripažintinas neteisėtu .

LR DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti du alternatyvūs darbuotojo, kuris buvo neteisėtai atleistas iš darbo, teisių gynimo būdai. Ieškovas ieškiniu prašo taikyti LR DK 297 straipsnio 4 dalį ir negrąžinti jo į darbą, nes grįžus į darbą gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir tą faktą, kad bylinėjimasis su darbdaviu gali atsiliepti ieškovui jį grąžinus į ankstesnį darbą, teismas mano, jog yra tikslinga taikyti LR DK 297 straipsnio 4 dalį – pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal LR DK 297 str. 4 d.

Dėl piniginių sumų priteisimo

Ieškovas nurodo, kad atleidžiant iš darbo atsakovė nesumokėjo jam darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1963,33 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, 7002,22 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias sudaro 2037,40 Lt darbo užmokestis, 185,22 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 4440,00 Lt dienpinigiai, 339,60 Lt kelionės išlaidos. Taip pat ieškovas prašo priteisti 4,90 Lt delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, 92,61 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-09-17 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė kad su ieškovu yra atsiskaityta, tačiau nei atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, kuriuose nėra ieškovo parašo (b.l. 60-63), nei kasos išlaidų orderiai, kuriuose yra tik atsakovės direktorės parašai ir nėra ieškovo parašo (b.l. 58-59), nei sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad iš bankomatų buvo imami pinigai, tačiau neaišku, kas juos ėmė ir kur panaudojo (b.l. 57), neįrodo, kad su ieškovu buvo atsiskaityta ir kad ieškovas gavo bent dalį iš jam priklausančių piniginių sumų, kurias jis uždirbo.

Ieškovas ieškiniu prašydamas priteisti darbo užmokestį už išdirbtą laiką, nurodo, kad dirbdavo viršvalandžius, taip pat dirbdavo ir šeštadieniais, teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad dirbdavo pirmadieniais-penktadieniais nuo 7 val. iki 19 val., o šeštadieniais nuo 9 val. iki 19 val., nors pagal darbo sutartį buvo sulygta 8 valandų darbo diena ir 5 dienų darbo savaitė, tačiau daugiau įrodymų pagrindžiančių šią aplinkybę ieškovas nepateikė, taip pat nepasikvietė ir liudytojų, kurie galėtų patvirtinti minėtą aplinkybę, tuo tarpu atsakovė pateikė teismui darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (b.l. 77-80), iš kurių matyti, kad ieškovas dirbdavo po 8 valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, t.y. lygiai tiek, kiek buvo sulygta ir darbo sutartyje. LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Įvertinus visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas mano, jog faktas, kad ieškovas dirbo viršvalandžius ir poilsio dienomis, nėra pakankamai įrodytas, todėl laikytina, kad ieškovas dirbdavo pirmadieniais-penktadieniais po 8 val. kaip yra nurodyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, iš kurių matyti, jog ieškovas 2010 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 6 dienas, o 2010 m. rugsėjo mėnesį – 13 dienų, įskaitant ir kelionėje į Švediją ir iš Švedijos praleistas dienas.

Nors atsakovė ir buvo įpareigota Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutartimi pateikti pažymą apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį, paskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau tokio apskaičiavimo atsakovė nepateikė, atsakovė pateikė tik atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius už 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (b.l. 61, 63), kuriuose nurodytas ieškovui išmokėtinas darbo užmokestis, tačiau teismui nebuvo pateikti detalūs paskaičiavimai, be to, žiniaraščiuose nėra ieškovo parašų, todėl teismui kyla abejonių, ar žiniaraščiuose nurodytas darbo užmokestis yra paskaičiuotas teisingai, ir sprendžiant, kiek iš tikrųjų turėjo būti ieškovui išmokėta atlyginimo, vadovautis minėtais žiniaraščiais negalima. Tokiu atveju, ieškovui išmokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal 49,53 Lt vidutinį vienos darbo dienos ieškovo darbo užmokestį, gaunamą dalijant ieškovo darbo sutartyje sulygtą 1050,00 Lt mėnesinį atlyginimą iš 2010 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, nustatyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 2.1.1. punkte (1050,00 Lt / 21,2 d.). Atsižvelgiant į ieškovo dirbtas dienas, už 2010 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui apskaičiuotinas 297,18 Lt darbo užmokestis, o už 2010 m. rugsėjo mėnesį – 643,89 Lt. Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovės yra priteistina 941,07 Lt darbo užmokesčio už dirbtą laikotarpį nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17.

Ieškovo darbo sutarties 3 punkte nustatyta, jog darbo užmokestis yra mokamas du kartus per mėnesį – 14 ir 20 dienomis, vadinasi ieškovui darbo užmokestis už 2010 m. rugpjūčio mėnesį turėjo būti išmokėtas iki 2010-09-14, tačiau to nebuvo padaryta. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad delspinigiai yra mokami, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai yra išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. A1-29 nuo 2010-02-01 buvo patvirtinti 0,07% dydžio delspinigiai. Delspinigiai yra skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo. Tai, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, neatima iš ieškovo teisės gauti delspinigius už laikotarpį, kol šalis siejo darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2001). Kadangi ieškovas iš darbo buvo atleistas 2010-09-17, todėl delspinigiai už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį skaičiuotini už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2010-09-17, t.y. už 3 dienas, ir sudaro 0,62 Lt (297,18 Lt x 0,07% x 3 d.).

LR DK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kadangi šiuo atveju kitokia atsiskaitymo tvarka nenustatyta, atsakovė turėjo su ieškovu atsiskaityti ieškovo atleidimo iš darbo dieną. Atsakovei tinkamai ir laiku neatsiskaičius, taikytina LR DK 141 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu yra uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui yra sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovė visą bylos nagrinėjimo laiką tvirtino, kad ieškovą atleido teisėtai ir pagrįstai bei su juo atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaityta, tik teismui nustačius, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą, atsirado pagrindas teigti, jog atsakovė su ieškovu neatsiskaitė jo atleidimo dieną, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisia jam vidutinį mėnesinį  darbo užmokestį už  priverstinės pravaikštos laiką  nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos , mano, kad šias sumas dvigubinti būtų neteisinga ir kad nėra pagrindo taikyti LR DK 141 str. 3 d. įtvirtintą sankciją darbdaviui.

Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybinę komandiruotę, yra mokami dienpinigiai ir kompensuojamos kelionės išlaidos (LR DK 220 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte nustatyta, kad tarnybine komandiruote yra laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu, įformintu įsakymu (sprendimu), atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Atsakovė 2010-08-24 įsakymu Nr. 2010/08/24 komandiravo ieškovą nuo 2010-08-24 iki 2010-09-17 į Švedijos Karalystę, tuo pačiu įsakymu atsakovė įsipareigojo apmokėti komandiruotės išlaidas – dienpinigius ir kelionės išlaidas, kai bus pateikti jas įrodantys dokumentai.

Ieškovas nurodo, kad jam dirbant Švedijoje turėjo būti mokami 180,00 Lt dienpinigiai, o už laiką praleistą Latvijoje keliaujant į Švediją ir grįžtant iš Švedijos turėjo būti mokami 150,00 Lt dienpinigiai. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. 1K-123 pakeistose Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normose vykstantiems į užsienio komandiruotes nustatyta, kad dienpinigių norma vykstantiems į komandiruotę Švedijoje yra 180,00 Lt, o Rygoje – 150,00 Lt. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir ieškovui priteistina 4440,00 Lt (2 d. x 150,00 Lt + 23 d. x 180,00 Lt) dienpinigių.

Ieškovas pateikė teismui kasos pajamų orderio kvitą (b.l. 15), kuris ieškovo teigimu patvirtina, jog už du kelto bilietus iš Stokholmo į Rygą buvo sumokėta 220 litų, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ir kelto bilietų užsakymo lapą (b.l. 14). Tačiau kelto bilietų užsakymo lapo matyti, kad užsakymas padarytas UAB „Litamicus“ vardu, o kasos pajamų orderis išduotas UAB „Ladonas“ vardu, todėl neaišku, kokiu pagrindu UAB „Ladonas“ buvo sumokėti 220 Lt, nors kelto bilietus užsakė UAB „Litamicus“, be to, kasos pajamų orderyje nenurodyta kas įmokėjo 220 Lt, todėl, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 110 Lt už kelto bilietą. Ieškovas taip pat prašo priteisti 114,24 Lt ir 115,36 Lt išlaidas, kurias jis patyrė keliaudamas automobiliu į Rygą ir iš Rygos, apskaičiuodamas jas pagal vidutines tuo metu buvusius benzino kainas, ieškovas nurodo, kad į Rygą ir iš Rygos jį vežė pažįstamas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis tikrai buvo vežamas nuosavu transportu, ir sumokėjo už sunaudotą benziną, be to, neaišku ir tai, ar iš tikrųjų transporto priemonė naudojo benziną, o ne kitą kuro rūšį. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas neįrodytu ir netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų sumą dauginant iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 1.1. punkte nustatytas 0,7 metinis darbo dienų koeficientas esant penkių darbo dienų savaitei, 2.1.1. punkte nurodyta, kad esant 5 darbo dienų savaitei, metuose yra 254 darbo dienos, kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos (LR DK 166 str. 1 d.), ieškovui, išdirbusiam 19 darbo dienų, priklausė 2,09 kalendorinės dienos atostogų, už kurias ieškovui priklauso 72,46 Lt (2,09 d. x 49,53 Lt x 0,7) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri ieškovui priteistina iš atsakovės.

Teismui nustačius, kad ieškovas pagal LR DK 297 straipsnio 4 dalį negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą, ieškovui priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Kadangi ieškovas dirbo mažiau nei 12 mėnesių, todėl ieškovui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kas įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį, o 5 punkte nurodyta, kas į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir teismui nustačius ir laikant, kad ieškovas nedirbo poilsio dienomis ir viršvalandžių, taip pat atsižvelgus į tai, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, laikytina, kad ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis atitinka darbo sutartyje nustatytą 1050,00 Lt mėnesinį atlyginimą, todėl ieškovui iš atsakovės pagal LR DK 140 str. 1 d. 1 p. priteistina 1050,00 Lt išeitinė išmoka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kas įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį, o 5 punkte nurodyta, kas į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir teismui nustačius, kad ieškovas nedirbo poilsio dienomis ir viršvalandžių, taip pat atsižvelgus į tai, kad į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, bei vadovaujantis minėto nutarimo 6.4 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu darbuotojas dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, todėl ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 49,53 Lt (941,03 Lt / 19 d.d.). Todėl kaip kompensacija už priverstinę pravaikštą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovui priteistina 49,53 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio. Ieškovas iš darbo neteisėtai buvo atleistas 2010-09-17, todėl nuo šios datos priteistina kompensacija už priverstinę pravaikštą, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-05-02) kompensacija priteistina už 157 dienas, iš viso ieškovui priteistina septynis tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt šeši litai ir  dvidešimt vienas centas ( neatskaičius mokesčių ) Lt (157 d. x 49,53 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 49,53 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad įsidarbindamas pas atsakovę ieškovas turėjo ir kitų darbinių pasiūlymų ir pasirinko atsakovę suviliotas gero uždarbio pažadais, vertintinos kritiškai, nes ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių jas nepateikė. Darbdavio neteisėti veiksmai, ypač tokie, kuriais sukeliamos sunkiausios teisinės pasekmės, kaip atleidimas iš darbo, neabejotinai paveikia darbuotoją. Byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, todėl ieškovui neabejotinai kilo neigiamų pasekmių, dėl kurių buvo padaryta neturtinė žala, kuri turėtų būti atlyginama. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgia į tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo ne pilną mėnesį, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas atitinka ieškovo patirtus išgyvenimus.

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.). LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo visos su darbo santykiais susijusios sumos ieškovui iš atsakovės yra priteistinos neatskaičius mokesčių. Darbdavio, o ne teismo pareiga yra apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nuo priteistų su darbo santykiais susijusių piniginių sumų. Todėl atsakovė įpareigotina nuo priteistų sumų sumokėti visus privalomus mokesčius mokėtinus į Valstybės biudžetą ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš atsakovės į valstybės pajamas priteistina 133,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą pripažinti atleidimą neteisėtu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. ir 443,41 Lt žyminio mokesčio už visas ieškovui priteistas pinigines sumas. Iš viso iš atsakovės yra priteistina 576,41 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai, patvirtina, kad ieškovas už advokato pagalbą civilinėje byloje sumokėjo patyrė 700,00 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės.

Nagrinėjant bylą, susidarė 21,80 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, kurios priteistinos iš atsakovės (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Dainega“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., DK 107 str. 1d. ir panaikinti UAB „Dainega“ direktorės D. J. 2010-09-17 įsakymą „Dėl M. D. ir A. M. atleidimo iš darbo“ Nr. 2010/09/17 dalyje dėl ieškovo M. D. atleidimo iš darbo.

Negrąžinti ieškovo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į darbą UAB „Dainega“. Nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo M. D. ir UAB „Dainega“ yra nutraukti šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovui M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Dainega“, į.k. 300095065, buv. Dargių k., Mažeikių raj.:

- 941,07 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt vieną litą 07 ct) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų))neišmokėto darbo užmokesčio;

- 0,62 Lt (62 ct) delspinigių už uždelsimą išmokėti ieškovui darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį;

- 4440,00 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) dienpinigių;

- 72,46 Lt (septyniasdešimt du litus 46 ct) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;

- 1050,00 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų 00 ct) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) išeitinės išmokos;

- 7776,21 lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis litus ir  dvidešimt vieną centą) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-09-17 iki teismo sprendimo priėmimo 2011-05-02 ir po 49,53 Lt (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo 2011-05-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

- 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

- 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 700,00 Lt (septynis šimtus litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dainega“, į.k. 300095065, buv. Dargių k., Mažeikių raj., 576,41 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus keturiasdešimt vieną centą) žyminio mokesčio ir 21,80Lt ( dvidešimt vieną litą aštuoniasdešimt centų) pašto išlaidų Valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1050,00 Lt) (neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) priteisimo ieškovui M. D. iš atsakovės UAB „Dainega“ vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                       Silva Gerybienė