Civilinė byla Nr. e2-412-435/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11774-2020-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       1.3.2.1; 1.3.2.5.1; 1.3.2.5.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovo A. M. K. atstovei advokato padėjėjai E. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ atstovams direktoriui R. B. ir advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daroda“ dėl darbo sutarties neįsigaliojimo dėl darbdavio kaltės, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – N. Ch.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas A. M. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) prašė teismo priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Daroda“ (toliau – atsakovė, darbdavys) 1 400,00 Eur kompensaciją Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbdavio kaltės, 2 940,00 Eur turtinę žalą, 3 000,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, jog yra Kenijos pilietis, ieškodamas darbo jis gavo atsakovės pasiūlymą dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi ieškovas turėjo reikiamą kvalifikaciją, jis susitarė su atsakove dėl jo įdarbinimo Lietuvos Respublikoje. Atsakovė pažadėjo tarpininkauti jam gaunant darbo vizą bei laukti jo atvykstant į Lietuvos Respubliką, o atvykusį – apgyvendinti ir suteikti darbą. Ieškovas ir atsakovė sulygo dėl darbo sutarties sąlygų ir 2018 m. lapkričio 21 d. pasirašė darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutartyje, kituose dokumentuose bei žodinėje komunikacijoje atsakovė nenurodė jokių papildomų sąlygų ieškovo kvalifikacijai pagrįsti reikalingiems dokumentams. Ieškovas turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Atsakovė pateikė tarpininkavimo raštą, kuris būtinas gauti vizai. Ieškovas ir atsakovė susitarė, kad ieškovas pradės dirbti kitą darbo dieną nuo jo atvykimo į darbo vietą. Už kelionės bilietus ir visų dokumentų tvarkymą ieškovas sumokėjo beveik 3 000,00 Eur. Vien laukti vizos Egipte jam reikėjo pusę metų ir tai lėmė jo dideles išlaidas pragyvenimui. Ieškovas į darbo vietą atvyko 2019 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė išnuomojo jam būstą Kaune vienam mėnesiui, tačiau darbo taip ir nesuteikė. Ieškovas nebuvo informuotas, kodėl atsakovė jam nesuteikia darbo, jo darbo sutartis nutraukta nebuvo. Ieškovas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, nes liko be būsto ir pragyvenimo šaltinio svetimoje šalyje, nemokėdamas valstybinės kalbos bei nesuprasdamas šios valstybės įstatymų.

1.2.                      2020 m. balandžio 6 d. ieškovui pavyko įsidarbinti kitoje įmonėje, naujasis darbdavys jam suteikė būstą, darbą ir moka darbo užmokestį, padėjo jam susirasti teisininką. 2020 m. birželio 1 d. ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas atnaujinti trijų mėnesių terminą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Gavęs atsakovės atsiliepimą į prašymą, kurį ji teikė Darbo ginčų komisijai, ieškovas sužinojo, kad jis neva atvyko per vėlai ir neturėjo atsakovės pageidaujamų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, neatitiko atsakovės lūkesčio, kurį ji buvo išsakiusi trečiajam asmeniui N. Ch. (toliau – trečiasis asmuo). Atsakovė nurodė, kad žodžiu susitarė su trečiuoju asmeniu, kuris vykdo individualią veiklą, kad jis padės surasti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus, kurie atitiks tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kvalifikaciją bei turės visus reikiamus dokumentus dirbti ir gyventi Lietuvoje. Ieškovas nežinojo, kad atsakovė veikia per tarpininką, visus dokumentus pasirašė atsakovės įgaliotas asmuo. Ieškovas pateikė visus savo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, niekas jam nenurodė, kad dokumentai yra nepakankami ir (ar) reikalingi papildomi dokumentai. 2019 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas atvyko į Lietuvos Respubliką, iškart prisistatė darbdaviui. Jam buvo nurodyta baigti vairavimo kursus Lietuvoje, ką jis ir padarė bei 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė profesinio mokymo pažymėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 211 straipsnio 1 punktą, atsakovė, nusprendusi neįdarbinti ieškovo, turėjo pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas apie tai informuoti Migracijos departamentą. Atsakovė jokių veiksmų neatliko, todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį būti atsakovės įdarbintas.

1.3.                      Atvykęs ieškovas įgijo teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, o šie prašymai skubos tvarka gali būti išnagrinėjami per du mėnesius. Pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ieškovui galėjo būti išduota daugkartinė nacionalinė viza ne ilgiau kaip 5 mėnesiams nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl teisinio pagrindo įdarbinti ieškovą nebuvimo yra nepagrįsti. Atsakovei nesuteikus ieškovui darbo, jis neteko teisinio pagrindo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, taip pat dėl nacionalinės (D) tipo vizos išdavimo, tačiau negalėjo ir išvykti, nes neturėjo tam pajamų, o prasidėjus pandemijai iki pat dabar nėra vykdomi skrydžiai į Kenijos Respubliką. Atsakovė jam nesiūlė grįžti į Keniją, nenupirko lėktuvo bilietų.

1.4.                      Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas neturėjo galiojančio Europos Sąjungos vairuotojo liudijimo, vairuotojo tachografo kortelės, vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų Europos Sąjungoje. Būtent atsakovė turėjo pateikti prašymą dėl Europos Sąjungos vairuotojo liudijimo bei tai, kad ji tokio prašymo nepateikė, negali būti teisėta priežastimi jai neįdarbinti ieškovo. Vairuotojo korteles išduoda Lietuvos transporto saugos administracija. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti vairuotojo kortelę pirmą kartą, be kitų duomenų turi pateikti pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (kai pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis). Tarpininkavimo rašte atsakovė nurodė, kad ieškovui suteiks gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl tol, kol atsakovė nedeklaravo ieškovo gyvenimo bute, jis neturėjo galimybės kreiptis dėl tachografo kortelės išdavimo. Dėl vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų Europos Sąjungoje, ieškovas nurodė, jog jis turi galiojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą bei pateikė jį atsakovei, todėl Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimo neturėjimas negalėjo būti kliūtis įdarbinti ieškovą.

1.5.                      Ieškovas prašo priteisti jam 2 940,00 Eur turtinę žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. Turtinę žalą ieškovas apskaičiuoja kaip 40 procentų jam žadėto 1 400,00 Eur per mėnesį atlyginimo „į rankas“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., atimdamas vieno mėnesio atlyginimą, kurio reikalauja kaip kompensacijos už neįsigaliojusią darbo sutartį. Supratęs, kad darbo gauti negalės, ieškovas išsigando, labai nusivylė, jis nežinojo, ką jam daryti. Ieškovas išgyveno didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nes darbdavys jam nesuteikė darbo, dėl kurio čia atvyko, jis nemoka valstybinės kalbos bei nežino Lietuvos įstatymų, kad galėtų apginti savo interesus. Ieškovas suprato, kad yra apgautas ir negalės uždirbti ir parvežti savo šeimai pinigų, kurių jiems labai trūksta. Ieškovo šeima Kenijoje gyvena pusbadžiu, stokoja maisto ir elementarių daiktų, todėl susiklosčiusi situacija labai prislėgė ieškovą. Ieškovas savo patirtus neigiamus išgyvenimus vertina 3 000,00 Eur suma, kurią prašo priteisti iš darbdavio kaip neturtinę žalą.

2.       Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad turtinę žalą skaičiuoja kaip prastovą, nes atsakovė negalėjo ieškovui suteikti darbo, todėl turėjo būti mokama 40 proc. nuo ieškovo turėto gauti atlyginimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovė apie tai, kad ieškovas nebėra reikalingas kaip darbuotojas, nepranešė Migracijos departamentui, o tai padaryti ji privalėjo. Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, dienpinigiai yra laikomi darbuotojo darbo užmokesčio dalimi, todėl prašoma priteisti žalą, skaičiuojamą nuo visos gautinos sumos. Dėl darbo sutarties sąlygų ieškovas derėjosi su atsakovės atstovais, tiksliai įvardinti asmens negalėjo. Tik bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad galimai tas asmuo galėjo būti trečiasis asmuo N. Ch. Kad darbo sutartis buvo sudaryta, patvirtina atsakovės išduotas tarpininkavimo raštas, kadangi atsakovė išduoda tarpininkavimo raštą tik įsipareigojusi darbuotoją įdarbinti. Ieškovui atvykus į Lietuvą jis ir jo draugas kitas Kenijos pilietis ir dar šeši Indijos piliečiai buvo apgyvendinti trečiojo asmens išnuomotame būste, tačiau tai nebuvo tarpininkavimo rašte nurodytas butas. Išnuomoto buto savininkė po kažkiek laiko pareikalavo bute gyvenusių asmenų susimokėti nuomą, kadangi ieškovas pinigų neturėjo, buvo priverstas išsikelti. Trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovas, nes atsakovė pripažino, kad žodinę sutartį su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi, todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra būtina aiškintis, su kokiu konkrečiai asmeniu ieškovas bendravo ir derino darbo sutarties sąlygas.

II.       Atsakovės atsikirtimai, trečiojo asmens pozicija 

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neturėjo vairuotojo tachografo kortelės. Ieškovui buvo suteiktas būstas, todėl jis pats turėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir taip gauti tachografo kortelę, nes dėl jos išdavimo turi kreiptis pats pareiškėjas.

1.2.                      Ieškovas neturėjo Europos Sąjungos vairuotojo liudijimo bei tinkamo vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjime nėra įrašyto Europos Sąjungos kodo (95), kuris patvirtintų, jog ieškovas turi profesinę kvalifikaciją vežti krovinius). Ieškovui reikėjo baigti mokymus, tam, kad ieškovas gautų vairuotojo profesinę kvalifikaciją vežti krovinius. Nors ieškovas atvykęs ir įgijo vairuotojo profesinę kvalifikaciją vežti krovinius, tačiau dėl ieškovo kaltės atsakovė vis tiek negalėjo įdarbinti ieškovo, t. y. ieškovas neturėjo vairuotojo tachografo kortelės bei nepasirūpino gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (vizos galiojimo laikas ėjo į pabaigą, t. y. galiojo tik iki 2019 m. lapkričio 20 d., o ne visiems metams, nes darbo sutartis turėjo galioti metus laiko). Ieškovas, atvykęs į Lietuvą, turėjo pakankamai laiko gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau to nepadarė.

1.3.                      Ieškovo viza būtų greitai pasibaigusi, o prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ieškovas nebuvo pateikęs, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo įdarbinti užsienio šalies piliečio, kuris neturi leidimo gyventi Lietuvoje, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d. ieškovas Lietuvoje gyveno nelegaliai. Be to, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

1.4.                      Atsakovė su ieškovu bendravo anglų kalba, o angliškai kalbantiems asmenims Lietuvos valstybinėse institucijose paslaugos teikiamos pasitelkiant vertėjo pagalbą, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė dėl lietuvių kalbos nemokėjimo negali būti svarbi priežastis pateisinant faktą, kad ieškovas nepasirūpino reikiamais dokumentais norint gyventi ir dirbti Lietuvoje.

1.5.                      Ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvoje gyvena nelegaliai. Atsakovė, remdamasi 2018 m. lapkričio 21 d. Tarpininkavimo raštu, kuriame nurodyta „UAB „Daroda“ garantuoja, kad prireikus, bus padengtos A. M. K. grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos“ pasiūlė apmokėti ieškovo grįžimo į Keniją išlaidas, kadangi atsakovė negali jo įdarbinti dėl ieškovo kaltės, tačiau ieškovas kategoriškai to atsisakė. 2019 m. lapkričio 21 d. baigė galioti ieškovo viza, tuo tarpu karantinas Lietuvoje paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., taigi ieškovas turėjo pakankamai laiko sugrįžti į Keniją dar iki karantino pradžios, juolab, pati atsakovė siūlė padengti grįžimo išlaidas.

1.6.                      Darbo sutartis buvo paruošta 2018 m. lapkričio 21 d., o ieškovas atvyko į Lietuvą tik 2019 m. rugpjūčio 16 d. todėl atsakovė tuo metu, kai buvo paruošta darbo sutartis, negalėjo žinoti, jog ieškovas, atvykęs į Lietuvą, nesugebės susitvarkyti reikiamų dokumentų ir dėl to negalės jo įdarbinti. Būtent todėl atsakovė ir negalėjo perspėti ieškovo, jog nepakanka dokumentų įdarbinimui.

1.7.                      Darbo sutartis neįsigaliojo, kadangi ieškovas neturėjo reikiamų dokumentų, kurie leistų įdarbinti ieškovą. Be to, ji nebuvo pasirašyta ieškovo, tad nesukūrė darbo santykių. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad ieškovas suprato, kad nėra tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių. Pagal DK 42 straipsnio 3 dalį, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Tuo tarpu darbo sutartyje nurodyta, jog sutartis įsigalioja kitą darbo dieną nuo darbuotojo atvykimo į darbo vietą, darbuotojas pradeda dirbti kitą darbo dieną nuo atvykimo į darbo vietą. Ieškovas kitą dieną nepradėjo dirbti, todėl darbo sutartis neįsigaliojo. Tą pripažįsta ir ieškovas, o darbo sutarties neįsigaliojimas įvyko dėl ieškovo kaltės. Atsakovė papildomai nurodo, jog dalį dokumentų iš ieškovo gavo tik 2020 m. spalio 25 d.

1.8.                      Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti 1 400,00 Eur kompensaciją yra nepagrįstas, kaip nepagrįstas ir reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas niekaip nepaaiškina, kodėl ieškinio 14 punkte nurodo, jog turtinė žala apskaičiuojama nuo 40 proc. jam žadėto 1 400,00 Eur atlyginimo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.

1.9.                      Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, be kita ko, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pats ieškovas nepasirūpino reikalingais dokumentais.

4.       Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovės atstovas pasirašė Darbo sutartį, tačiau negavo ieškovo pasirašytos Darbo sutarties (2020 m. lapkričio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 22 min. 50 s. iki 23 min. 15 s.).

2.1.                      Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovas nurodė, jog darbo sutartis turi būti laikoma nesudaryta.

2.2.                      Atsakovės direktorius pasirašė Darbo sutartį ir tarpininkavimo raštą ir šiuos dokumentus, pasitikėdamas trečiuoju asmeniu, perdavė N. Ch. Ieškovas į atsakovę nesikreipė dėl sutikimo, kad būtų leista ieškovui deklaruoti gyvenamąją vietą.

2.3.                      Ieškovas nebuvo įdarbintas, nes neturėjo visų reikalingų dokumentų. Atsakovė nesiuntė ieškovo į jokius kursus. Trečiasis asmuo garantavo atsakovei, kad surastas darbuotojas atitiks visus reikalavimus, todėl atsakovės atstovas pasirašė Darbo sutartį, kad būtų galima derinti darbo sutarties sąlygas, bet tai nereiškia sutarties sudarymo.

2.4.                      Dėl prašomos priteisti kompensacijos sumos – ieškovas niekur nevyko, todėl nepagrįstai prašoma priteisti ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius.

2.5.                      Ieškovas po tarpininkavimo rašto išdavimo atvyko praėjus beveik metams, todėl atsakovė manė, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė jokių žinių negavo. Darbo sutarties ieškovas nepasirašė. Ambasados darbuotojai į atsakovę nesikreipė, jokio patvirtinimo neprašė. Vizos išdavimui užtenka tarpininkavimo rašto, bet darbo sutartis nebūtinai turi būti sudaryta.

2.6.                      Atsakovės atstovas direktorius teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovui buvo siūloma apmokėti kelionės išlaidas grįžimui į Keniją, bet ieškovas atsisakė ir pasirinki nelegalų darbą Lietuvoje. Ieškovo į bylą pateiktas vairuotojo pažymėjimas nėra tarptautinis, tai tik dokumento vertimas. Su tarpininku buvo susitarta, kad darbuotojai atvyks į Lietuvą turėdami visus įdarbinimui reikalingus dokumentus. Ieškovas pas atsakovę atvyko tik 2019 m. spalio mėn., pateikė dokumentus, atsakovės direktorius juos nusiskenavo, tačiau pateiktų dokumentų neužteko, todėl atsakovės atstovas susisiekė su trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad ieškovas neatitinka atsakovės keliamų reikalavimų. Dėl vizos pratęsimo atsakovė negalėjo kreiptis, dėl to kad laikina viza išduodama tik tuomet, kai asmuo yra pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi, kol toks prašymas nagrinėjamas, gali būti pratęsta viza. O tam, kad ieškovas galėtų prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi, būtina teistumo pažyma ir patirtį patvirtinantys dokumentai, ko ieškovas neturėjo.

2.7.                      Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovas nurodė, jog trečiasis asmuo buvo įdėjęs darbo skelbimą, kuriame buvo nurodęs visus reikalavimus, kuriuos darbuotojas turi atitikti norėdamas įsidarbinti. Tuo tarpu atsakovės atstovas direktorius teismui paaiškino, kad jokio skelbimo nebuvo, trečiasis asmuo susisiekė su atsakovės direktoriumi ir nurodė, jog turi kelis potencialius darbuotojus, kurie atitinka vairuotojams keliamus reikalavimus, paprašė išduoti tarpininkavimo raštą Atsakovės direktorius, pasitikėdamas tarpininku, išdavė tarpininkavimo raštą ir pasirašė Darbo sutarties pasiūlymą.

2.8.                      Taip pat atsakovės atstovas pažymėjo, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama tarpininkavimo rašto pagrindu, o ne Darbo sutarties pagrindu, nebūtina kartu su tarpininkavimo raštu pateikti ir darbo sutartį. Tarpininkavimo rašte nurodytas teiginys, kad darbo sutartis terminuota ir sudaryta vieniems metams yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau nereiškia, kad šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

5.       Trečiasis asmuo teismo pasiūlytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teisme iškeltą bylą trečiasis asmuo informuotas tinkamai. Į bylos nagrinėjimą trečiasis asmuo neatvyko, gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovė surašė ir atsakovės direktorius pasirašė tarpininkavimo raštą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos išdavimo, kuriame nurodyta, kad A. M. K. atvyksta į Lietuvos Respubliką darbo tikslais, dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose uždarojoje akcinėje bendrovėje „Daroda”, darbo sutartis terminuota ir sudaryta vieniems metams (ieškinio priedai). Tą pačią dieną (2018 m. lapkričio 21 d.) buvo surašyta terminuota Darbo sutartis Nr. 11-5 vieneriems metams tarp atsakovės ir ieškovo, buvo susitarta dėl darbovietės, pareigų ir darbo funkcijų, darbo užmokesčio – ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (400 Eur), padidinat jį 1,3 koeficientu. Komandiruojant į užsienį: komandiruotės metu dienpinigių norma yra ne mažiau 50 proc. LR įstatymuose ir teisės aktuose patvirtintos dienpinigių normos, bendras darbuotojo darbo užmokestis su dienpinigiais sudarys ne mažiau nei 1 400 Eur per mėnesį po visų mokesčių išskaičiavimo. Darbo sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad darbo sutartis įsigalios kitą darbo dieną nuo darbuotojo atvykimo į darbo vietą, o 10 punkte – kad darbuotojas pradeda dirbti kitą darbo dieną nuo darbuotojo atvykimo į darbo vietą. Darbo sutartis buvo pasirašyta atsakovės direktoriaus R. B.. 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovui buvo išduotas S. Žukausko įmonės profesinio mokymo pažymėjimas. 2019 m. birželio 11 d. ieškovui Kaire buvo išduota Lietuvos viza (galiojimas nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d.). Ieškovas turi Kataro valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą (galioja nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2022 m. vasario 26 d.). 2018 m. liepos 11 d. ieškovui išduotas mokymo pažymėjimas apie sėkmingą būtinų mokymų išklausymą saugiai vairuoti ir valdyti vakuuminės priekabos baką ir vairuotojų mokymo pažymėjimas apie sėkmingą mokymų kaip saugiai valdyti ir vairuoti Renault sunkvežimius išklausymą (dokumento DOK-6127 priedai). 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovui buvo išduota teistumo pažyma, 2020 m. sausio 20 d. – patvirtinimas, kad ieškovas turi Kenijos kriminalinių tyrimų direktorato ženklą (dokumento DOK-6127 priedai). 2020 m. balandžio mėn. ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą).

7.       A. M. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl darbo sutarties neįsigaliojimo, kompensacijos ir žalos priteisimo. Atsakovė DGK pateikė atsiliepimą, paaiškino, kad N. Ch. informavo atsakovę, kad ieškovas turi tinkamą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kvalifikaciją, ir nurodė, kad parengs visus reikalingus dokumentus reikalingus darbuotojo įdarbinimui. Ieškovas į atsakovės įmonę atvyko tik 2019 m. spalio 25 d. ir pateikė dokumentus: vizą, pasą, profesinio mokymo diplomą. Viza galiojo tik iki 2019 m. lapkričio 20 d., todėl ieškovas nebuvo įdarbintas; be to, ieškovas neturėjo galiojančio ES transporto vairuotojo liudijimo, tachografo kortelės, ES galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Todėl ieškovas nebuvo įdarbintas dėl jo paties kaltės. Atsakovė pasiūlė apmokėti ieškovo grįžimo į Keniją išlaidas, bet ieškovas kategoriškai atsisakė. Žalos atlyginti atsakovė neprivalo, nes nėra jos tiesioginės kaltės, atsakovė pati nesitarė dėl dokumentų tvarkymo su ieškovu ir negali prisiimti atsakomybės.

8.       Alytaus DGK 2020 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-12535/2020, atsisakė nagrinėti prašymą atsakovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą.

9.       Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu dėl Kenijos Respublikos piliečio A. M. K. grąžinimo į Kenijos Respubliką nusprendė įpareigoti ieškovą Kenijos Respublikos pilietį A. M. K. savanoriškai išvykti į Kenijos Respubliką iki 2020 m. gegužės 8 d., įspėti ieškovą, kad per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

10.       Atsakovė į bylą pateikė lėktuvo skrydžio bilietų rezervacijos tinklalapio kopiją, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo galimybė iš Vilniaus grįžti į Keniją (Nairobį). Atsakovė taip pat pateikė kompiuterinės laikmenos ekrano kopiją, iš kurios matyti, kad Darbo sutartis ir tarpininkavimo raštas „modifikuoti“ 2018 m. lapkričio 23 d., Pasas ir „Mediation letter“ – 2019 m. kovo 26 d., pasas, viza ir 95 kodas – 2019 m. spalio 25 d., ID ir neteistumo nauja – 2020 m. sausio 22 d.

Dėl darbo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo

11.       DK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Pagal šiame kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nors darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 straipsnio 1 dalis), ji įsigalioja tik tada, kai darbuotojas faktiškai pradeda dirbti. Taigi, vien darbo sutarties sudarymo faktas nesukuria jos šalims pareigos vykdyti joje nustatytas pareigas. Tokios pareigos atsiradimo pagrindas yra juridinis faktas – darbo sutarties įsigaliojimas.

12.       Teisinės pasekmės, taikomos darbo sutarties neįsigaliojimo atveju, reglamentuojamos tolimesnėmis DK 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad: jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo; jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

13.       Taigi, pagal DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį. Jie nėra saistomi šio kodekso II dalies „Individualieji darbo santykiai“ V skyriuje „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais ir tvarka, darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) institutas tokiai sutarčiai netaikytinas. Teisių ir pareigų pagal tokią darbo sutartį neegzistavimas siejamas su jos neįsigaliojimu, o ne su jos nutraukimu ar panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).

14.       Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, ir šis įrodo patyręs didesnę žalą, negu jo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, ir (arba) įrodo patyręs neturtinės žalos, tai tokia patirta žala darbuotojo reikalavimu turi būti darbdavio kompensuojama.

15.       Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, atsakovė 2018 m. lapkričio 21 d. pasirašė terminuotą Darbo sutartį Nr. 11-5 vieneriems metams, kuria susitarta įdarbinti ieškovą tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, buvo susitarta dėl darbovietės, pareigų ir darbo funkcijų, darbo užmokesčio. Kaip numatyta DK 33 straipsnio 2 dalyje, sutarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Pažymėtina, kad DK 42 straipsnio 1 dalis (Sprendimo 11 punktas) nesieja darbo sutarties sudarymo su rašytinės formos darbo sutarties pasirašymu – asmenys dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų gali susitarti ir žodžiu. Tačiau reikia nepamiršti, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rašytinės darbo sutarties formos reikalavimas yra numatytas DK 43 straipsnio 1 dalyje (Bagdanskis, T.; Mačiulaitis, V.; Mikalopas M. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras: Individualieji darbo santykiai. Vilnius: UAB „Rito projects“, 2018). DK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

16.       Įvertinus Sprendimo 11-15 punktuose išdėstytus išaiškinimus, atsakovės argumentai, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes darbo sutarties egzempliorius nėra pasirašytas ieškovo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog darbo sutarties sudarymo faktą papildomai patvirtina ir 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovės surašytas ir atsakovės direktoriaus pasirašytas tarpininkavimo raštas dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos išdavimo, kuriame nurodyta, kad A. M. K. atvyksta į Lietuvos Respubliką darbo tikslais, dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose uždarojoje akcinėje bendrovėje „Daroda”, darbo sutartis terminuota ir sudaryta vieniems metams (ieškinio priedai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovas ir atsakovė susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kas reiškia, kad darbo sutartis buvo sudaryta.

17.       Kaip minėta, DK 42 straipsnio 3 dalis numato ir pasekmes, jeigu darbo sutartis neįsigalioja dėl konkrečios darbo sutarties šalies kaltės. Darbo sutarčiai neįsigaliojus darbuotojui mokama kompensacija, o esant atvirkštinei situacijai, darbuotojas privalo darbdavio naudai atlyginti padarytą žalą. Kitaip tariant, darbdaviui tenka pareiga įrodyti žalos egzistavimo faktą, o darbuotojui pakanka pareikalauti kompensacijos. Nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, ar sudaryta darbo sutartis (Sprendimo 16 punktas) neįsigaliojo dėl darbdavio ar darbuotojo kaltės.

18.       Ieškovas nurodo, kad dėl darbo sutarties neįsigaliojimo yra kaltas darbdavys, tuo tarpu atsakovė nurodo priešingai. Atsakovės nuomone, dėl ieškovo kaltės buvo atsisakyta jį įdarbinti, kadangi jam atvykus į darbo vietą jo viza galiojo per trumpai, kai tuo tarpu darbo sutartis buvo terminuota ir sudaryta metams, o vizai pratęsti likę terminai buvo per trumpi. Kaip nustatyta byloje, ieškovui buvo išduota (D) viza laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. (5 mėn.). Teikdamas 2018 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo raštą Lietuvos Respublikos ambasadai Egipte darbdavys prašė išduoti nacionalinę vizą vieneriems metams. Kaip matyti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 128-57, ieškovas atvyko į Lietuvą 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos „Dėl vizos išdavimo tvarkos“ (toliau – Vizų išdavimo tvarka) (ieškovo atvykimo į Lietuvos Respubliką metu galiojusios redakcijos) 71 punktu, nacionalinė viza išduodama ne ilgiau kaip vieniems metams. Aprašo 70.11 punkte nurodytu atveju daugkartinė nacionalinė viza išduodama ne ilgiau kaip 5 mėnesiams nuo aprašo 70.11 punkte nurodyto prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad darbdavys negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad jo prašymas bus patenkintas visiškai ir viza ieškovui bus išduota vieneriems metams. Be kita ko, byloje nėra įrodymų, kad dėl to, kad viza buvo išduota tik penkiems mėnesiams, egzistuotų darbuotojo kaltė.

19.       Atsakovė ieškovo kaltę dėl darbo sutarties neįsigaliojimo grindžia ir tuo, kad ieškovas neturėjo visų reikalingų dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, galiojančio ES, tachografo kortelės, ES galiojančio vairuotojo liudijimo). Vadovaujantis DK 41 straipsnio 1 dalimi darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Nustatant darbuotojo pareigą pateikti visą informaciją darbdaviui bei darbdavio teisę pareikalauti informacijos paminėtina, kad darbdavys priimdamas į darbą darbuotoją turi teisę reikalauti visos informacijos, susijusios su jo kvalifikacija, taip pat bet kokios kitos informacijos, kuri susijusi su būsimu darbo funkcijų vykdymu. Sudarant darbo sutartį su ieškovu būtent darbdavys disponavo visa informacija apie darbo funkciją bei jos atlikimui keliamus subjektyvius (kvalifikacija, darbo patirtis) reikalavimus, taip pat norminiuose nacionalinės teisės aktuose leidimui vykdyti darbo funkciją keliamus reikalavimus Kenijos piliečiams. Atsakovei, o ne ieškovui buvo lengviau prieinami visi informacijos resursai. Atsižvelgiant į atsakovei kylančią komercinę riziką (DK 32 straipsnio 3 dalis), vykdydama DK 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą atsakovė privalėjo ieškovui suteikti darbo sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingą informaciją. Byloje nėra jokių įrodymų, be kita ko, atsakovės atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo buvo įdėjęs darbo skelbimą, kurio atsakovė pateikti negali, vėliau visgi nurodė, kad trečiasis asmuo tiesiog kreipėsi į atsakovės atstovą ir nurodė, kad turi tinkamą asmenį užimti vairuotojo pareigas atsakovės įmonėje, bet pati atsakovė teismui pateikti įrodymų, kad prieš sudarant darbo sutartį ji būtų pareikalavusi iš darbuotojo jos nurodytų dokumentų – ES transporto vairuotojo liudijimo, ES galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tachografo kortelės, be kita ko ir (ne)teistumo pažymos, negalėjo. Pažymėtina ir pabrėžtina, kad nurodytų duomenų darbdavys galėjo ir turėjo reikalauti iki sudarant darbo sutartį. Spręstina, kad darbdaviui neatlikus pareigos dėl informacijos pareikalavimo, kaltė dėl to, kad ieškovas nepateikė visų reikalingų įdarbinimui dokumentų negali būti perkelta darbuotojui. Pasisakant dėl (ne)teistumo pažymos labiau tikėtina, kad apie tokios pažymos pateikimo būtinybę ieškovas buvo informuotas tik tada, kai atvyko pas atsakovę dirbti, ir toliau turėdamas teisėtą ir pagrįstą lūkestį dirbti darbą, dėl kurio atvyko į Lietuvos Respubliką, tokią pažymą gavo 2019 m. gruodį (Sprendimo 6 punktas). Nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės.

20.       Vairuotojo pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtintas C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 9.2 punktas nustato, kad ne Europos Sąjungos valstybių piliečiai kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius ir (ar) krovinius, įgyja valstybėje narėje, kurioje dirba. Vairuotojai, turintys kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius (C1, C1E, C ar CE kategorijų transporto priemonėmis), juos gali įgyti mokymo įstaigose Tvarkos aprašo 12.1. ir 12.2 punkte nustatyta tvarka. Pateikus kvalifikacijos pažymėjimą VĮ „Regitra“ į vairuotojo pažymėjimą įrašomas Europos Bendrijos kodas (95) ir data, iki kurios galioja kvalifikacija (Tvarkos aprašo 17 punktas, 30-32 punktai). Kaip nustatyta byloje, 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovui buvo išduotas S. Žukausko įmonės profesinio mokymo pažymėjimas. Šiuo atveju spręstina, kad apie būtinybę gauti mokymo pažymėjimą ieškovas buvo informuotas tinkamai, 2019 m. rugpjūčio 16 d atvykęs į Lietuvos Respubliką per mėnesį išklausė mokymus ir gavo mokymų pažymėjimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas siekė įvykdyti teisės aktų reikalavimus, kad galėtų pradėti dirbti, ir įvykdė būtent tuos, apie kuriuos žinojo ir buvo tinkamai informuotas. Ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad įvykdęs reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas, atvykęs pas atsakovę jis galės pradėti dirbti, kadangi Darbo sutarties 10 punktas numatė, kad darbuotojas pradeda dirbti kitą darbo dieną nuo darbuotojo atvykimo į darbo vietą.

21.       Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 2B-292 patvirtinto Vairuotojo liudijimo išdavimo tvarkos (toliau – Vairuotojo liudijimo išdavimo tvarka) aprašo 4 punktas numato, kad prašymą išduoti vairuotojo liudijimą gali pateikti vežėjo vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kartu su užpildytu nustatytos formos prašymu pateikdamas šiuos dokumentus: Lietuvos Respublikoje išduotą profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją ar periodinio profesinio mokymo kvalifikaciją kroviniams vežti, jei duomenys apie šį vairuotojui išduotą pažymėjimą nėra pateikti VĮ „Regitra“; jei vairuotojas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ne Lietuvos Respublikoje, tuomet turi būti pateiktas vairuotojo pažymėjimas su įrašytu Europos Sąjungos kodu (95) ir data, iki kurios galioja kvalifikacija, arba kvalifikacinė vairuotojo kortelė (atitinkanti 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 76/914/EEB, (OL 2003 L 226, p. 4), nuostatas) (Vairuotojo liudijimo išdavimo tvarkos 5.5 punktas). Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės argumentas, jog ieškovo nebuvo galima įdarbinti dėl to, kad jis neturėjo galiojančio ES transporto vairuotojo liudijimo, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi ne ieškovas, o atsakovė turi rūpintis tokio liudijimo išdavimu.

22.       Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 2B-88 patvirtintų Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių 11 punktas numato, kad prašymą išduoti, pakeisti ar atnaujinti tachografo kortelę asmuo gali pateikti asmeniškai atvykęs į Valstybinę kelių transporto inspekciją arba įgaliojęs kitą asmenį. Šių taisyklių 16.3 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis vairuotojo kortelę gauti pirmą kartą, ją pakeisti ar atnaujinti, turi pateikti nustatytos formos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kai pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovas nebuvo apgyvendintas bute, kuris buvo numatytas Tarpininkavimo rašte, ieškovas buvo apgyvendintas kitame būste, kuriuo pasirūpino trečiasis asmuo. Dėl šių aplinkybių ieškovas negalėjo savo gyvenamosios vietos deklaruoti Tarpininkavimo rašte nurodytu adresu, todėl darytina išvada, kad tai atsakovė nesilaikė Tarpininkavimo rašte įvardinto įsipareigojimo dėl gyvenamosios vietos ieškovui suteikimo, o dėl to ieškovas neturėjo galimybės kreiptis ir prašyti išduoti tachografo kortelę. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų siūliusi darbuotojui pateikti įgaliojimą teikti prašymui dėl tachografo kortelės išdavimo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo kaltės dėl to, kad jis neturėjo galiojančios tachografo kortelės, nebuvo.

23.       Atsakovė taip pat nurodė, kad įdarbinti ieškovo negalėjo, kadangi jai būtų grėsusi bauda už nelegalų darbą. Kaip minėta Sprendimo 15 punkte, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja darbdavio pareigą pareikalauti galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos. Vadovaujantis Sprendimo 16 punktu, šioje byloje laikytina, kad darbo sutartis buvo sudaryta. To paties įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu nelegalaus darbo draudimo, jeigu ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Byloje aktualiu laikotarpiu (2019 m. spalio 25 d., kaip nurodo atsakovė) ieškovo profesija „tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas“ buvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322. Byloje esantys įrodymai – darbuotojo pateikta viza, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 128-57, patvirtina, kad atvykęs pas atsakovę ieškovas turėjo galiojančią vizą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai dėl tikėtino nelegalaus darbo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kompensacijos dydžio

24.       Kaip minėta, DK 42 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo sutarčiai neįsigaliojus ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 1 400,00 Eur kompensaciją, kadangi Darbo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad bendras darbuotojo darbo užmokestis su dienpinigiais sudarys ne mažiau nei 1 400 Eur. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas be dienpinigių, o Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (400 Eur), padidinant jį 1,3 koeficientu. Tuo tarpu dienpinigiai skaičiuojami tik komandiruojant darbuotoją, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti dienpinigių kaip kompensacijos.

25.       DK 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti informaciją apie darbo užmokestį ir jo sudedamąsias dalis, užmokesčio už darbą mokėjimo terminus ir tvarką. Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) ir papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Papildoma dalis dar vadinama kintamąja darbo užmokesčio dalimi. Minėtą dalį sudaro: priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalys), mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą (DK 144 straipsnis), darbą nakties metu bei darbą, kuris dirbamas nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų. Vadovaujantis DK 144 straipsnio 8 dalimi darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos. Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Sąvokos „komandiruotės išlaidos“, „dienpinigiai“ bei „darbo užmokestis“ yra autonomiškos, jų taikymą reguliuoja skirtingos DK normos, jų mokėjimas turi savarankišką prasmę. Skiriasi ir jų tikslo aiškinimas teismų praktikoje. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje nurodoma, kad dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).

26.       Darbo užmokestis, vadovaujantis DK 130 straipsnio 1 dalimi, yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis dienpinigiai nėra laikytini darbo užmokesčio dalimi DK 139 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme. Tai leidžia daryti išvadą, kad DK 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas kompensacijos dydis ir jo sąvoka (darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo), negali būti aiškinama plečiamai ir apima tik darbo užmokestį, dėl kurio šalys susitarė darbo sutartyje. Tuo tarpu teisė į dienpinigius gali atsirasti tik darbuotojui įvykdžius DK 107 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, t. y. darbuotojui išvykus į komandiruotę. Nagrinėjamu atveju ir ieškovo lūkestis gauti visą sumą, nurodytą darbo sutartyje, galėjo pagrįstai atsirasti tik esant pagrindui teisei į dienpinigius atsirasti (išvykus į komandiruotę).

27.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814, minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. sudarė 555 Eur (įskaitant mokesčius). Teisės aktais nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį padauginus iš Darbo sutartyje šalių sulygto koeficiento gaunama 721,50 Eur suma (555,00 Eur x 1,3 = 721,50 Eur (įskaitant mokesčius). Atsižvelgiant į Sprendimo 25‑26 punktuose išdėstytus išaiškinimus, konstatavus DK 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, t. y. darbo sutarties neįsigaliojimą ne dėl darbuotojo kaltės, atlikus paskaičiavimus, darytina išvada, jog darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo – 721,50 Eur.

Dėl turtinės žalos priteisimo

28.       Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 2 940,00 Eur turtinę žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., paskaičiuotomis kaip 40 procentų žadėto 1 400,00 Eur atlyginimo per mėnesį į rankas, atimant vieno mėnesio atlyginimą – kompensaciją.

29.       DK 151 straipsnyje reglamentuota, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Tam, kad atsirastų darbdavio atsakomybė darbuotojui, privalo egzistuoti visos sąlygos, nurodytos CK 6.246-6.249 straipsniuose: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala. Nustatant darbdavio atsakomybę, netaikoma išimtis iš bendros taisyklės, kuri taikoma darbuotojo atžvilgiu, jog darbuotojo kaltė nepreziumuojama (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-313/2018). Atsakovės atžvilgiu šioje byloje taikoma bendra taisyklė, jog skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kuri yra svarbi paskirstant įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Nagrinėjamoje byloje darbuotojas neprivalo įrodyti darbdavio kaltės, tačiau darbdavys turi teisę įrodyti, kad dėl kilusių neigiamų pasekmių nėra jo kaltės. Kita vertus, darbuotojas privalo įrodyti, jog dėl atsakovės veiksmų / neveikimo jam kilo neigiamos pasekmės – žala.

30.       Ieškovas nurodė, jog tik atvykęs į Lietuvą iš karto nuvyko pas atsakovę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad ieškovas į įmonę atvyko tik 2019 m. spalio 25 d., tam pagrįsti pateikė ieškovo įmonei teiktų dokumentų sąrašo kompiuteryje nuotrauką, iš kurios matyti, kad pirmieji ieškovo dokumentai, be Darbo sutarties ir tarpininkavimo rašto, atsakovės laikmenoje išsaugoti 2019 m. spalio 25 d. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad tai negali patvirtinti, kad ieškovas nurodytą dieną atvyko į atsakovės įmonę, tačiau nei šias aplinkybes paneigiančių, nei kitokias aplinkybes, susijusias su ieškovo apsilankymu atsakovės įmonėje data, įrodymų teismui nėra pateikta. Be kita ko, ieškovui tik 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo išduotas profesinio mokymo pažymėjimas, kuris buvo reikalingas pareigoms užimti. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

31.       Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, kadangi ne visą nurodytą laikotarpį darbuotojas negalėjo dirbti dėl atsakovės veiksmų / neveikimo. Atitinkamai negalima daryti išvados, kad visą nurodytą laikotarpį egzistavo atsakovės kaltė.

32.       Ieškovas reikalavimą priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. sieja su jam atsakovės pažadėto atlyginimo dydžiu (įskaitant dienpinigius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

33.       Šalys 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė darbo sutartį, kuri neįsigaliojo darbdaviui atsisakius priimti darbuotoją į darbą. Turėdamas darbo sutartį, tarpininkavimo raštą, neturėdamas būtinos informacijos iš atsakovės apie reikalingus pateikti dokumentus, pasikeitusias įdarbinimo sąlygas ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti darbo užmokestį sudarius darbo sutartį. Darbdavio atsisakymas sudaryti darbo sutartį neatitiko įstatymų reikalavimų ir buvo neteisėtas. Tačiau vertinant Sprendimo 30-31 punktuose nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu labiau tikėtina, kad ieškovas galėjo tikėtis gauti sutartas pajamas nuo 2019 m. spalio 26 d. (1 dienos po jo tikėtino atvykimo į darbą ir pateikus reikalautus dokumentus) iki 2019 m. lapkričio 20 d. (kai baigėsi ieškovui išduotos vizos galiojimas), kadangi darbdavys, įdarbinęs darbuotoją jam atvykus į darbo vietą ir įsigaliojus darbo sutarčiai, būtų turėjęs ją nutraukti DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl jos prieštaravimo įstatymams, nesant galimybės jų pašalinti ir nesant galimybės darbuotojo perkelti į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Be kita ko, šalys Darbo sutarties 5 punkte taip pat susitarė ir dėl vieno mėnesio išbandymo termino.

34.       Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, kad kompensacijos dėl darbo sutarties neįsigaliojimo tikslas negali būti aiškinamas atsietai nuo DK 42 straipsnio 3 dalimi nustatomų jos dydžių ribojimų (kompensacijos dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo). Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydis siejamas su sutartu darbo sutartyje darbo užmokesčio dydžiu, tikėtina, jog kompensacija ir yra skirta kompensuoti darbuotojo negautoms pajamoms, ribojant kompensaciją maksimaliu įstatymuose nustatytu dydžiu. Kasacinio teismo yra nurodyta, jog jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, ir šis įrodo patyręs didesnę žalą, negu jo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, ir (arba) įrodo patyręs neturtinės žalos, tai tokia patirta žala darbuotojo reikalavimu turi būti darbdavio kompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021). Šiuo atveju teismas priteisė ieškovui kompensaciją, numatytą DK 42 straipsnio 3 dalyje, tačiau laiko, kad didesnės žalos ieškovas neįrodė, kadangi, kaip nustatyta byloje, ieškovo vizos galiojimas baigėsi 2019 m. lapkričio 20 d., todėl jis, pasibaigus vizos galiojimui, nebūtų galėjęs toliau dirbti, arba tai būtų laikoma nelegaliu darbu. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendime konstatuota, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. lapkričio 21 d. buvo neteisėtai. Ieškovas, siekdamas, kad darbo sutartis įsigaliotų ir galiotų visą numatytą laikotarpį – metus laiko, turėjo pareigą imtis veiksmų vizos pratęsimui ar kitų įstatymuose numatytų būdų, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje būtų legalus ir teisėtas, atitinkamai, kad šalis siejantys darbiniai santykiai būtų legalūs. Be kita ko, Darbo sutartyje šalys buvo susitarę dėl 1 mėnesio trukmės išbandymo, todėl darbuotojas besąlygiškai negalėjo tikėtis, kad Darbo sutartis užtikrintai galios visą sutartą laikotarpį.

35.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka visų Sprendimo 32 punkte nurodytų kriterijų, laikytina, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos dydžio, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

36.       Ieškovas reikalauja iš atsakovės priteisti 3 000,00 Eur neturtinę žalą. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad į Lietuvos Respubliką iš Kenijos dirbti atvyko atsakovės kvietimu, pardavė jam priklausiusį turtą Kenijos Respublikoje, šešis mėnesius turėjo gyventi Kaire (Egipte), kol buvo patvirtinta jo darbo viza. Atsakovė neįspėjo jo, kad darbo jam nesuteiks. Supratęs, kad darbo gauti negalės, išsigando, labai nusivylė, nežinojo ką jam daryti. Ieškovas išgyveno didžiulį stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nes darbdavys jam nesuteikė darbo, dėl kurio čia atvyko, nemokėjo valstybinės kalbos bei nežinojo Lietuvos įstatymų, kad galėtų apginti savo interesus. Suprato, kad yra apgautas ir negalės uždirbti ir parvežti savo šeimai pinigų, kurių jiems labai trūksta. Ieškovo šeima Kenijoje gyvena pusbadžiu, stokoja maisto ir elementarių daiktų, todėl susiklosčiusi situacija labai prislėgė ieškovą.

37.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

39.       Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

40.       Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė informacijos neatskleidimu, dėl ko ieškovas negalėjo laiku gauti visų įdarbinimui reikalingų dokumentų, kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų (Sprendimo 19 punktas). Kaip minėta, atsakovės kaltė preziumuojama, atsakovė teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją. Sprendžiant dėl ieškovo patirtos žalos, spręstina, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, kadangi ieškovas atvyko į svetimą šalį turėdamas teisėtą lūkestį dirbti, tikėjosi, kad atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus ir ieškovui bus suteikta darbo vieta, be kita ko, ieškovui turėjo būti suteikta gyvenamoji vieta. Darbo sutarčiai neįsigaliojus, kaip nurodė ieškovo atstovė, jis buvo išprašytas iš jam laikinai suteiktos gyvenamosios vietos, kas galimai ieškovui sukėlė dar didesnius dvasinius išgyvenimus, neužtikrintumą, nusivylimą. Be kita ko, ieškovui, nemokančiam valstybinės kalbos, galimai buvo apribotos galimybės ieškoti kito darbo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas galimai buvo neužtikrintas dėl savo ateities, nepamirštant ir aplinkybės, kad ieškovo vizos galiojimas ėjo į pabaigą.

42.       Sprendžiant dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, be kita ko vertinant ir priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, teismas pažymi, kad nurodyti ieškovo neigiami išgyvenimai buvo sąlygoti atsakovės veiksmų – atsisakymo įdarbinti ieškovą ir Darbo sutartimi ir Tarpininkavimo raštu prisiimtų įsipareigojimų vengimo. Taigi laikytina, kad atsakovės veiksmus / neveikimą ir ieškovo patirtus išgyvenimus sieja tiesioginis priežastini ryšys. Papildomai nurodytina, kad ne visus ieškovo patirtus išgyvenimus sieja priežastinis ryšys su atsakovės veiksmais, kaip antai, ieškovo nurodomi išgyvenimai dėl Kenijoje parduoto turto (kaip nurodė ieškovo atstovė – ieškovas buvo priverstas parduoti gyvulius), nes nėra aišku, kam turtas buvo parduodamas, o ne perduotas valdyti šeimos nariams, kurie, kaip nurodo ieškovas ieškinyje, gyvena pusbadžiu. Taip pat su atsakovės veikimu / neveikimu niekaip nesusijusi aplinkybė, kad ieškovas turėjo pusę metų gyventi Kaire, kur laukė vizos. Kaip ir kur gauti vizą buvo nuo ieškovo priklausanti aplinkybė, niekaip nesusijusi su atsakovės sprendimais ir veiksmais.

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-10/2006).

44.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Atsižvelgiant į Sprendime išdėstytas aplinkybes ir motyvus, vadovaujantis DK 151 straipsniu, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies, įvertinus tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius atsakovės veiksmus / neveikimą su ieškovo patirtais nepatogumais ir išgyvenimais nustatoma 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46.       Atsakovė už teisines paslaugas advokatui sumokėjo: 600,00 Eur už atsiliepimo surašymą, 200,00 Eur už atstovavimą teisme. Ieškovas įrodymų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

47.       Ieškovas prašė priteisti 7 340,00 Eur, teismas priteisė 1 221,50 Eur, todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas 17 proc. (1 221,50 Eur x 100 / 7 340,00 Eur).

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis). Ieškovas yra fizinis asmuo, atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, finansiškai pajėgesnis pirkti brangesnes teisines paslaugas ir patirti didesnes bylinėjimosi išlaidas teismo proceso metu. Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, susidarytų situacija, kai beveik visa ieškovui priteista suma būtų dengiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu tai neatitiktų teisingo teismo sprendimo kriterijaus, būtų neapginta pažeista asmens teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis), pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis).

49.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės valstybei priteistina 27,00 Eur žyminis mokestis. Dokumentų siuntimo byloje išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi paskirsčius jas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, jų suma neviršija 5,00 Eur sumos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24, 42, 43, 107, 139, 140, 141, 151 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalimi, 6.246‑6.249 straipsniais,

n u s p r e d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“, juridinio asmens kodas 303203674, 721,50 Eur (septynių šimtų dvidešimt vieno euro 50 ct) kompensaciją.

Priteisti ieškovui A. M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“, juridinio asmens kodas 303203674, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“, juridinio asmens kodas 303203674, 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė