Pranešėjas Bronius Valius                                     Civilinė byla Nr. 2A-85-125/2013

Teisėjas Vaclovas Paulikas                                   (Proceso Nr. 2-06-3-04552-2012-2)

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 114.4    

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Beltranza“ ieškinį atsakovams P. Z. ir R. Z. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo P. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 22 500 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009-04-02 tarp jos ir atsakovų buvo sudaryta nekilnojamojo daikto – 0,2336 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog pirkėjui (ieškovei) leidžiama nemokamai prijungti šio žemės sklypo tinklus prie pardavėjo (atsakovų) žemėje esančių iki parduodamo žemės sklypo ribos įrengtų magistralinių kolektorinių tinklų (sutarties 6.6 p.). Ieškovei pradėjus statybas minėtame žemės sklype, paaiškėjo, jog pardavėjai (atsakovai) neturi jokių inžinerinės infrastruktūros tinklų, prie kurių ieškovė galėtų prijungti žemės sklypo tinklus, kaip buvo nurodę pirkimo–pardavimo sutartyje, t. y. atsakovai iki parduodamo žemės sklypo ribos nėra įrengę nei magistralinių kolektorinių tinklų, nei turi galiojančią teisę leisti kitiems asmenims prisijungti prie jau įrengtų tinklų. Ieškovė, neturėdama jokių alternatyvų, siekdama užbaigti statybas, savo inžinerinius tinklus prijungė prie kitam asmeniui – UAB „Norstatus“ – priklausančių inžinerinių tinklų ir už tai inžinerinių tinklų savininkei UAB „Norstatus“ sumokėjo 22 500 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovų pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 5.4 p., kuriame numatyta, kad pardavėjai garantuoja pirkėjui, kad jam bus atlyginti visi nuostoliai, kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjų pateiktų pareiškimų neatitikimo faktinių aplinkybių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-30 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 22 500 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-04-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei iš atsakovų priteisė po 1 547,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovai, sudarydami nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigojo leisti nemokamai prisijungti prie žemėje esančių iki parduodamo žemės sklypo ribos įrengtų tinklų. Be to, atsakovai garantavo pirkėjui, kad jam bus atlyginti visi nuostoliai, kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjų pateiktų pareiškimų neatitikimo faktinių aplinkybių. Atsakovai savo prievolės, nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p., neįvykdė. Atsakovų pareiškimas leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų neatitinka tikrovės, atsakovai neturi ir neturėjo galiojančios teisės, kad būtų galima neatlygintinai prijungti žemės sklype esančius tinklus prie jau įrengtų inžinerinių tinklų, kurie sujungti su miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklais. Atsakovams neteisėtai nevykdant sutartimi prisiimtos pareigos, pažeidžiami sutartiniai šalių civiliniai teisiniai santykiai bei CK nuostatos, reglamentuojančios sutarčių vykdymą, dėl to atsakovams kyla sutarties nevykdymo teisinės pasekmės – sutartinė civilinė teisinė atsakomybė (CK 6.205, 6.245, 6.256 str.). Ieškovė prijungiant inžinerinius tinklus patirtus nuostolius pagrindė rašytiniais įrodymais. Leistinų įrodymų, kad nuostolių dydis yra mažesnis, atsakovai nepateikė ir nenuginčijo ieškovės nurodyto nuostolių dydžio (CPK 177 str., 178 str.). Todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 22 500 Lt, nes padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad nuostolius, atsiradusius dėl inžinerinių tinklų įrengimo, turi atlyginti ne atsakovai, o ankstesnis žemės sklypo savininkas – UAB „Neto“. Pažymėjo, jog ieškovė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tik su atsakovais, todėl su UAB „Neto“ nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais. Sutarties 6.6 p. numatytas atsakovų pareiškimas yra besąlygiškas, nesusijęs su kitų asmenų įsipareigojimais, todėl šiuo konkrečiu atveju šių įsipareigojimų neįvykdymo priežastys visiškai neturi jokios reikšmės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovai yra verslininkai, ne kartą sudarę panašaus pobūdžio sutartis, todėl jiems taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai.

Atsakovas P. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad 2005-09-16 tarp UAB „Neto“ ir IĮ „Apoil“, kurios bendraturčiai yra jie, atsakovai, buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėjas UAB „Neto“ pardavė, o IĮ „Apoil“ nupirko 0,2336 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.6 p. pagrindu pardavėjas UAB „Neto“ įsipareigojo iki 2005-12-31 savo lėšomis įrengti iki nurodyto žemės sklypo ribos vandentiekio, buitinių, lietaus nuotekų, dujų, elektros, ryšių įvadus, t. y. šalys susitarė, kad visi inžinerinių komunikacijų įrengimo kaštai teks UAB „Neto“, formuojančiai gyvenamųjų namų kvartalą, žemės sklypą įsigiję asmenys jo inžinerines komunikacijas galės be jokio papildomo mokesčio prijungti prie teritorijos ir/ar miesto inžinerinių tinklų. Sutarties 4.6.2 p. UAB „Neto“ įsipareigojo, kad nustatyti UAB „Neto“ įsipareigojimai išliks visais atvejais visiems galimiems ar būsimiems žemės sklypo iš IĮ „Apoil“ pirkėjams. UAB „Neto“ įsipareigojimus, prisiimtus 2005-09-16 sutartimi, įvykdė, savo lėšomis įrengė 2005-09-16 sutarties 4.6 p. nurodytas komunikacijas ir įvadus. 2006-02-06 nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo nuosavybėn aktu IĮ „Apoil“ žemės sklypą perdavė jų, atsakovų, nuosavybėn. 2008-11-28 UAB „Neto“ įrengtas ir jai nuosavybės teisėmis priklausančias komunikacijas už 1 Lt pardavė su UAB „Neto“ susijusiai IĮ „Selsa“, 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartimi IĮ „Selsa“ įsigytus vandentiekio ir nuotekų tinklus už 5 422,31 Lt kainą pardavė susijusiai UAB „Vanduja“. 2010-06-22 UAB „Vanduja“ įsigytus vandentiekio ir nuotekų tinklus už tą pačią 5 422,31 Lt kainą pardavė taip pat susijusiai UAB „Norstatus“. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, liudija, kad inžinerinės komunikacijos jų statytojo buvo parduotos su tam tikrais įsipareigojimais žemės sklypų savininkams, įskaitant neatlygintiną prisijungimą prie inžinerinių komunikacijų, ir naujieji šių komunikacijų savininkai šiuos neužbaigtus vykdyti įsipareigojimus perėmė. Vadovaujantis 2009-04-02 su ieškove sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovė šio žemės sklypo komunikacijas ir inžinerinius tinklus 2009 m. pirmojoje pusėje prijungė prie inžinerinių komunikacijų, įrengtų prie žemės sklypo. 2009 m. spalio mėn. ieškovė informavo jį, atsakovą, apie tai, kad 2009-10-01 pranešimu – reikalavimu UAB „Vanduja“ pareikalavo ieškovės sumokėti prisijungimo įmoką – 47 356,46 Lt. Jam, atsakovui, paaiškinus ieškovei pareikšto UAB „Vanduja“ reikalavimo neteisėtumą, kad už tinklų prijungimą prie įrengtinų komunikacijų jau buvo sumokėta sudarant 2005-09-16 pirkimo–pardavimo sutartį, bei susisiekus su UAB „Vanduja“ vadovu, taip pat su UAB „Neto“ vadovu, reikalavimo sumokėti prijungimo įmoką UAB „Vanduja“ atsisakė.

Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės buvo apribotos jų, atsakovų, teisės ir galimybės įrodyti esmines ginčo aplinkybes, o teismas jų neįrodymu pagrindė priimtą sprendimą. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl esminių ginčo aplinkybių, netyrė ir nesiaiškino 2005-09-16 sutarties 4.6 p. ir 2009-04-02 sutarties 6.6 p. turinio bei jų santykio, nesiaiškino ir nepasisakė, kokią teisę iš UAB „Neto“ įgijo jie, atsakovai, ir kokią teisę jie pardavė ieškovei, ar pardavėjo UAB „Neto“ pareiga savo lėšomis įrengti komunikacijas iki žemės sklypo ir leisti prie jų neatlygintinai prisijungti atsakovams nebuvo ir neturėjo būti perleista būsimiems UAB „Neto“ įrengtų komunikacijų savininkams, taip pat netyrė ir nesiaiškino inžinerinių tinklų prijungimo mokesčio turinio ir teisės reikalauti tokio mokesčio sumokėjimo pagrindo, nors būtent šios aplinkybės sąlygojo UAB „Norstatus“ reikalavimo teisės ieškovei nebuvimą ir atitinkamai ieškovės rizikos patirti išlaidas prisiėmimą, liko neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta prijungimo prie inžinerinių tinklų įmoka. Jie, atsakovai, ieškovei pardavė tokio pat turinio teisę, kokią įgijo iš žemės sklypo pardavėjo UAB „Neto“, ir neperleido ieškovei daugiau teisių, nei patys buvo įgiję. UAB „Neto“, pardavusi inžinerines komunikacijas, jų įgijėjui ir atitinkamai vėlesniems įgijėjams perdavė visus įsipareigojimus, susijusius su įrengtomis inžinerinėmis komunikacijomis, o UAB „Norstatus“, įgijusi inžinerines komunikacijas, įgijo pirminio savininko UAB „Neto“ įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą septynių gyvenamųjų namų Užupio g. kvartale savininkams leisti neatlygintinai prijungti komunikacijas prie įrengtų inžinerinių tinklų. Akivaizdu, kad šešių savininkų atžvilgiu tokio įsipareigojimo tiek UAB „Norstatus“, tiek ankstesni savininkai laikėsi, dėl logiškai nepaaiškinamų priežasčių tokio įsipareigojimo ieškovės atžvilgiu laikytasi nebuvo.

Ieškovei pareiškus reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, jai teko pareiga įrodyti jos patirtų nuostolių faktą, pagrindą, dydį ir dydžio nustatymo, apskaičiavimo pagrindą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. To ieškovė nepadarė. Atsakovo teigimu, ieškovė niekada jai priklausančių komunikacijų nebuvo prijungusi prie UAB „Norstatus“ priklausiusių inžinerinių tinklų, tad niekaip negalėjo įrodyti, kad patyrė komunikacijų prijungimo prie UAB „Norstatus“ inžinerinių tinklų nuostolius. Ieškovė jai priklausančias komunikacijas 2009 m. pirmojoje pusėje prijungė prie UAB „Vanduja“ nuosavybės teise priklausiusių inžinerinių komunikacijų. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Vanduja“ būtų perleidusi prijungimo prie inžinerinių tinklų įmokos reikalavimo teisę UAB „Norstatus“. UAB „Vanduja“ nereikalaujant jokių prijungimo įmokų ir tokių įmokų reikalavimo teisės neperleidus UAB „Norstatus“, bet koks UAB „Norstatus“ prijungimo įmokų reikalavimas iš ieškovės yra niekinis ir negali sudaryti materialinio ieškovės reikalavimo atsakovams pagrindo. Prijungimo įmokas siejant su inžinerinių komunikacijų įrengimo kaštų kompensavimu, ieškovės UAB „Norstatus“ sumokėtos 22 500 Lt dydžio prijungimo įmokos nėra pagrindo susieti su jokiomis UAB „Norstatus“ patirtomis inžinerinių komunikacijų įrengimo sąnaudomis. Byloje įrodyta, kad UAB „Norstatus“ nepatyrė jokių inžinerinių komunikacijų prie žemės sklypo įrengimo sąnaudų. Reikalaujant iš ieškovės 22 500 Lt dydžio prijungimo įmokos, tebuvo siekiama nepagrįstai praturtėti, teismas priimtu sprendimu tokį nesąžiningą ir nepagrįstą UAB „Norstatus“ praturtėjimą įteisino.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas 1 815 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad IĮ „Apoil“ ir UAB „Neto“ 2005-09-16 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko ir nepateko į bylos nagrinėjimo ribas. Ji, ieškovė, nėra šios sutarties šalis ir ją sudarant nedalyvavo, todėl sprendžiant ginčą tarp jos, ieškovės, ir atsakovų šios sutarties aiškinimas yra teisiškai nereikšmingas teisingam ginčo sureguliavimui. Teisingam ginčo sureguliavimui yra aktualus 2009-04-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovų aiškinimas ir taikymas, taip pat ieškinio pagrindu buvusių aplinkybių dėl sutartinės atsakomybės atsakovams taikymo nustatymas. Pasak ieškovės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė jos ir atsakovų sudarytą sutartį. Tai, kad 2009-04-02 pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p. šalys buvo susitarusios, jog pirkėjui leidžiama nemokamai prijungti šio žemės sklypo tinklus prie pardavėjo žemėje esančių iki parduodamo žemės sklypo ribos įrengtų magistralinių kolektorinių tinklų, reiškia ne jau turėtos teisės perleidimą, o pardavėjų prisiimtą įsipareigojimą pirkėjui sudaryti sąlygas ar imtis tokių veiksmų, jog pirkėjas sutartyje aptarta apimtimi turėtų galimybę prisijungti prie inžinerinių komunikacijų. Šis įsipareigojimas yra atsakovų sutartinė prievolė ieškovei ir nepriklauso nuo atsakovų susitarimų su kitais asmenimis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl atsakovai šiuo atveju negali remtis savo susitarimų su trečiaisiais asmenimis aplinkybėmis, tokie susitarimai taip pat neatleidžia atsakovų nuo prievolių ieškovei vykdymo. Įsipareigojimą pirkėjui leisti nemokamai prijungti žemės sklypo tinklus prie pardavėjo žemėje esančių iki parduodamo žemės sklypo ribos įrengtų magistralinių kolektorinių tinklų prisiėmė ne UAB „Neto“, o atsakovai. Inžinerinių tinklų perleidimo aplinkybės nebuvo teisiškai reikšmingos ir nelemia atsakovų atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį, sudarytą su ieškove, bei sutartinės atsakomybės. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie apskritai buvo įgiję iš tinklo savininkų teisę neatlygintinai prijungti savo komunikacijas prie inžinerinių tinklų, IĮ „Apoil“ ir UAB „Neto“ 2005-09-16 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.6 p. aiškinimas neleidžia tvirtinti, kad atsakovai tokią teisę turėjo ar ją įgijo.

Apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuostolių dydžio. Aplinkybės dėl inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų ir jų dydžio būtų svarbios tik tada, jeigu ieškovė galėtų kontroliuoti ir daryti įtaką tokių išlaidų dydžiui, taip pat įsipareigojimai sumokėti už prisijungimą prie inžinerinių tinklų būtų susieti su tokių išlaidų kompensavimo sąlyga. Tačiau ieškovė negalėjo daryti įtakos, kontroliuoti prisijungimo prie inžinerinių tinklų kainos, nebuvo susitarusi su inžinerinių tinklų savininku, jog ji privalo kompensuoti tik inžinerinių tinklų įsigijimo (pastatymo) išlaidas. Atsakovai neįrodė, jog prisijungimo prie inžinerinių tinklų išlaidų nebuvo ar jos buvo mažesnės, nei sumokėjo ieškovė.

Atsakovai savo prievolei pagal sutartį vykdyti nebuvo pasitelkę trečiųjų asmenų, todėl nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl UAB „Norstatus“ materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsakovų nurodyti asmenys neturi prisiėmę prievolių ieškovei, todėl jie neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir teismas neturėjo pareigos įtraukti juos dalyvauti byloje.

Ieškovės nuomone, atsakovai neįrodė, kad jie įvykdė savo įsipareigojimą ir jiems netaikytina sutartinė atsakomybė, numatyta 2009-04-02 pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 p. Atsakovų prievolės nevykdymas lėmė ieškovės nuostolius, todėl egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.                               

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu konstatuojamos šios trys būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinės atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Įrodžius neteisėtus šalies veiksmus kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Ieškovas pagal CPK 178 str. įtvirtintą nuostatą turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas nagrinėjamoje byloje teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, t. y. civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, todėl yra teisinis pagrindas ieškinio patenkinimui.

2009-04-02 sudaryta nekilnojamojo daikto – 0,2336 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė, jog pirkėjui (ieškovei) leidžiama nemokamai prijungti šio žemės sklypo tinklus prie pardavėjo (atsakovų) žemėje esančių iki parduodamo žemės sklypo ribos įrengtų magistralinių kolektorinių tinklų (sutarties 6.6 p.). Taigi atsakovai, sudarydami šią sutartį, įsipareigojo leisti ieškovei nemokamai prijungti žemės sklypo tinklus prie atsakovų žemėje esančių iki parduodamo žemės sklypo ribos įrengtų magistralinių kolektorinių tinklų. Sutarties 5.4 p. pardavėjai (atsakovai) garantavo pirkėjui (ieškovei), kad jam bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl šioje sutartyje numatytų pardavėjų pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinių aplinkybių. Atsakovai savo prievolės, nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.6 p., neįvykdė, nes paaiškėjo, kad jie neturi ir neturėjo galiojančios teisės neatlygintinai prijungti žemės sklype esančius tinklus prie jau įrengtų inžinerinių tinklų, kurie sujungti su miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklais. Nors IĮ „Apoil“ ir UAB „Neto“      2005-09-16 sudarytos sutarties 4.6.2 p. numatyta, jog pirkėjui perleidus nusipirktą anksčiau nurodytą nekilnojamąjį daiktą tretiesiems asmenims, pardavėjo prievolės pagal šios sutarties 4.6 p. išlieka naujam nekilnojamojo daikto savininkui, tai nepaneigia minėto atsakovų         2009-04-02 pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo ieškovei. Šis įsipareigojimas yra atsakovų sutartinė prievolė ieškovei ir nepriklauso nuo jų susitarimų su kitais asmenimis. Inžinerinių tinklų perleidimo aplinkybės, sąlygos, kuriomis inžinerinių tinklų savininkai perleido vienas kitam inžinerinius tinklus, neatleidžia atsakovų nuo jų prisiimtų įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai teisingai konstatavo, kad ieškovė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tik su atsakovais, todėl su UAB „Neto“ nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais, sutarties 6.6 p. numatytas atsakovų pareiškimas yra besąlygiškas, nesusijęs su kitų asmenų įsipareigojimais, todėl šiuo konkrečiu atveju šių įsipareigojimų neįvykdymo priežastys visiškai neturi jokios reikšmės.

Atsakovų prievolės neįvykdymas sąlygojo nuostolių atsiradimą ieškovei – ji savo inžinerinius tinklus prijungė prie kitam asmeniui – UAB „Norstatus“ – priklausančių inžinerinių tinklų ir už tai inžinerinių tinklų savininkei UAB „Norstatus“ sumokėjo 22 500 Lt. Ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė savo patirtus nuostolius, jų dydį. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog prijungimo prie inžinerinių tinklų išlaidų nebuvo ar jos buvo mažesnės, nei nurodė ieškovė.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, iš esmės teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 1 815 Lt išlaidų, turėtų advokato padėjėjos pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 p. nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 p. nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 1 000 Lt. Tai sudarytų 1 500 Lt. Rekomendacijų 5 p. numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 200 Lt ir priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei UAB „Beltranza“ iš atsakovų P. Z. ir R. Z. priteisti po 600 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Bronius Valius

Teisėjai                                                                                                              Aušra Maškevičienė

                                                                                                                            Žydrūnas Bertašius