Baudžiamoji byla Nr. 1-94-951/2015

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00092-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.10.; 2.3.6.4.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,

sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorėms Eglei Veliulienei, Dianai Voskoboinikovai,

kaltinamajam D. G., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

kaltinamajam E. Ž., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

nukentėjusiesiems V. B., S. D.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klases, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje;

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 7 klases su specialybe, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nusprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę; 2) Šiaulių apygardos teismo 2010-02-08 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-04-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo; 3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; 4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams; Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

D. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. vasario 8 d. apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje, vieninga tyčia, kartu su P. L. ir E. Ž. įsibrovė į patalpą – V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir padarė plėšimą panaudojant fizinį, psichinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. B. ir S. D., t. y. P. L. kumščiu suduodant S. D. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, padarė jai nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešiniame momenyje ir viršugalvio srityje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, vieną kartą kumščiu suduodant V. B. į galvą, prispaudus jį foteliu, padarė kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, reikalavo pinigų degtinei, cigaretėms ir pagrobė svetimą turtą – V. B. ir S. D. priklausančius įvairius maisto produktus, kurių bendra vertė 147 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. vasario 8 d. apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje, vieninga tyčia, kartu su D. G. ir P. L., įsibrovė pro duris į patalpą – V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir panaudojant fizinį, psichinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. B. ir S. D., t. y. P. L. kumščiu suduodant S. D. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, padarė jai nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešiniame momenyje ir viršugalvio srityje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, vieną kartą kumščiu suduodant V. B. į galvą, prispaudus jį foteliu, padarė kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, reikalavo pinigų degtinei ir cigaretėms bei pagrobė svetimą turtą – V. B. ir S. D. priklausančius įvairius maisto produktus, bendros 147 Lt vertės, įsibrovimo metu P. L. rankomis traukiant laukujes ir verandos duris, jas sulaužant, sugadino bendros 200 Lt vertės turtą, kambaryje foteliu tyčia prispaudžiant nukentėjusįjį V. B., sudaužė 50 Lt vertės šviestuvą, tyčia metant pliauską, išdaužė 50 Lt vertės lango vieną stiklą, suplėšė 50 Lt vertės užuolaidą, jam - E. Ž. - tyčia ranka smarkiai beldžiant į langą, išdaužė 50 Lt vertės išorinį kambario lango stiklą, taip tyčia padarė plėšimą, sugadino ir sunaikino  nukentėjusiųjų turtą už 500 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nieko neprisimena. Gal ir galėjo būti vasario 8 d., buvo naktis. P. L. pasiūlė nueiti paimti degtinės, nes neva nukentėjusieji pardavinėja degtinę. P. L. atidarė duris. Nepamena, ar visi įėjo į vidų. P. L. pradėjo mušti senelius. Pats įėjo išvesti P. L. iš namo, kad nemuštų senelių. Ką darė E., nepamena, bet jis smurto nenaudojo. Nepamena, ar su nukentėjusiaisiais kalbėjo, bet P. L. kažko reikalavo. Negirdėjo, ką P. L. kalbėjo, nes pats tuo metu stovėjo lauke. Nepamena, kiek laiko prabuvo lauke. Laukė P. L. lauke su degtine. Nežino, ar P. L. turėjo pinigų. Ar E. Ž. su savimi ką nors turėjo, nematė. P. L. smurtavimo nematė, bet išgirdo, kad jis muša senelius. Nematė, kad V. B. būtų prispaustas foteliu. Baldai nebuvo apversti ar sugadinti. Užuolaidos nebuvo nutrauktos. Laukinių durų sugadinimo nematė, į tai neatkreipė dėmesio. Gal P. L. įeidamas į vidų, ir sugadino. Nematė, kad kiti ką nors neštųsi. Seneliams žymių ant veido nebuvo. Verandos durų nematė, nes buvo tamsu. Nepamena, kad kas būtų dužę, lygtais nedužo. Langas buvo išdužęs, kažkuris pabeldė ir išdužo, nepamena kuris. Civilinio ieškinio 647 Lt nepripažįsta, nes nukentėjusieji melavo, prirašė to, ko nebuvo. Nepamena, ką pats paėmė, bet paėmė lašinius ir kruopas, daugiau nieko. Daiktų neėmė. Kai ėmė maistą, P. L. buvo kambary, nematė, ką jis darė. E. Ž. buvo koridoriuje, šalia paties nebuvo. Maistas buvo ant spintelės. Visą paimtą maistą suvalgė kartu su tėvais. Pupelių, sausainių, rūkytų kiaulių odelių neėmė. Lašinių galėjo būti apie 3 kg. Niekam nesakė, kad išsinešė, vėliau apie tai taip pat nekalbėjo. Su E. Ž. nesitarė nieko imti ar daryti. Lempų niekas nedaužė, būtų girdėjęs. Įvykio metu buvo stipriai girtas. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nukentėjusiesiems žalos atlyginti nesiūlė, neturėjo pinigų.

Kaltinamasis E. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad išgėrinėjo pas I. M., t. y. gėrė alų. Atvažiavo P. L., atsivežė dar alaus. Buvo apie 24 val. 2014-02-08. Išėjo prie parduotuvės, ten gėrė ir nusprendė nusipirkti degtinės. Pats nežinojo, kad nukentėjusieji prekiauja alkoholiu. Nežino, kodėl P. L. pasiūlė eiti pas nukentėjusiuosius degtinės, gal sumaišė namus. Nematė, ar P. L. turi pinigų, gal skolon būtų ėmęs. Įvykio metu visi buvo girti. Pats būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Pačiam tikslo apiplėšti nebuvo. Nežinojo, kad viskas taip bus. Nukentėjusiųjų kambaryje veikė televizorius, pasibeldė, niekas durų nedarė. Pabeldė į kambario langą ir jį išdaužė, nes buvo įskilęs. Langą išmušė netyčia, nuo beldimo. Tikslo išmušti langą nebuvo. Dėl išdaužto lango, gal pats neapskaičiavo jėgos. Tada atėjo prie durų, P. L. buvo viduje, D. G. laukė lauke. Lauke rūkė, kai išgirdo, kad kažkas dužo. Įėjęs į vidų pamatė, kad P. L. susimušė su seneliais. Suprato, kad kažkas buvo, gal susimušė, nes P. L. pradėjo šaukti, todėl jį išvedė. Pamatė vyrą, jis kažką kalbėjo su P. L..  V. su P. L. kalbėjo apie cigaretes ir naminę degtinę. Negirdėjo, ar P. L. ko nors reikalavo. Viskas įvyko greitai. Išgirdo, kad viduje mušasi ir išvedė lauk. Viskas įvyko per 4 min. Kai įėjo po visko, fotelis stovėjo kambario viduryje, P. L. išėjo, o kas buvo – nematė. Nematė, kad durys sugadintos, tik kobinukas nuplėštas. Durų neapžiūrėjo. Nematė, kaip P. L. smurtauja. Pliauskos metimo nematė, tik užuolaidos buvo suveltos. D. G. nuėjo iki virtuvės stalo, o pats iki kambario durų. Paėmė P. L. ir išėjo. Nematė, ką paėmė D. G., tik rankoje turėjo kepurę. Pats išeidamas nieko nepaėmė. Civilinį ieškinį pripažįsta dėl išdaužto lango, daugiau nieko nedarė. Su P. L. ir D. G. nieko nesitarė, ėjo tik nusipirkti degtinės. Nematė, kad P. L. būtų pirkęs degtinės. Sužalojimų nematė, nežiūrėjo, verksmo negirdėjo. Moteris kažką sakė „vaikai, ką jūs darote“, bet nesuprato dėl ko. Pats D. G. paimtų lašinių ir kruopų nevalgė. Kai išėjo, P. L. paklausė, kas buvo, tai P. L. sakė, kad davė į galvą. Pats nukentėjusiųjų atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, nieko nesakė ir neėmė. Po visko buvo nuėję pas nukentėjusiosios sūnų, su juo kalbėjosi. Jis sakė, kad nesvarbu dėl žalos, teismas nuspręs. Nukentėjusiosios sūnus ir ji pati sakė, kad jiems nieko nereikia, kaip teismas nuspręs, taip ir bus.

Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji iš matymo matyti. Vasario 8 d. buvo namie su S. D.. Niekas nesibeldė, bet išlaužė abi namo duris. P. L. įėjo į vidų. P. L. matė pirmą kartą, jis buvo vienas. P. L. pareikalavo degtinės ir cigarečių. Neturėjo jam ką duoti, pasakė, kad tokių dalykų nelaiko. Tada P. L. sakė, kad duotų pinigų, bet pensijos pats dar nebuvo gavęs. Pradėjo viską daužyti, metė į jį iš fotelio, kurį pats nuspyrė. Iš fotelio pačiam kliuvo į ausį ir nugarą. Tada P. L. puolė ant S. D.. Ją papurtė, o ši pradėjo rėkti „ko jūs norit“. Kiti pradėjo šaukti P. L., kad eitų lauk, ir P. L. išėjo. D. G. ir E. Ž. kambaryje nebuvo. P. L. buvo vienas, kiti buvo verandoje, pats jų nematė. Girdėjo, kad verandoje kažkas yra, kalbėjosi, gatvėje šūkavo. P. L. pats išėjo, niekas jo neišvedė. Kitų asmenų nematė. S. D. nematė, kas vyksta verandoje. Kažkuris iš vaikinų vienas buvo virtuvėje. Matė, kad kažkas ten įėjo, bet kuris konkrečiai, nežino. Žala buvo padaryta, t. y. sudaužyti 2 langai, lempa, išlaužtos durys. Kas būtent viską sugadino, nežino. Pavogta buvo lašinių, kumpio, pupelių. Kaip buvo paimtas maistas, nematė. Įvykio metu maistas buvo verandoje, spintelėje. P. L. į vidų įėjo per verandą, kiti du vaikinai pasiliko verandoje. Pavogti produktai su S. D. buvo bendri.

Nukentėjusioji S. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisme, kad ją užpuolė 3 „pacanai“, gavo į galvą ir į krūtinę. Tada buvo troboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena kartu su V. B.. Tikslios datos, kada įvyko pats įvykis, pasakyti negali,  bet kokie du mėnesiai jau praėjo. Gal tai buvo 2013 metų lapkričio mėnesį. Įvykis įvyko naktį – 1.20 val. Atsidarė durys ir įėjo 3 žmonės. Name yra 3 durys, iš jų 2 išlaužė, o trečios buvo nerakintos. Girdėjo, kad kažkas braška ir pagalvojo, kad tai - kačiukas. Tada sugyventiniui sakė – V., eik ir įleisk kačiuką. Tada sugyventinis pasakė, kad tu išleidai, tai ir įsileisk. Tada pati atsisėdo ant sofos-lovos, ir tada durys atsidarė ir jai davė iš kumščio į pakaušį, sudavė 3-4 kartus ir 2 kartus į krūtinę. Tada pradėjo šaukti, V. kelkis, žiūrėk, svetimi žmonės troboje. Kai davė į galvą, pati pradėjo verkti, sakė „vyriukai, būkit geri, tik nemuškit manęs, aš nieko neturiu, jei būtų dienos laikas pas kaimynus nueičiau pasiskolinčiau, pensijos negavau, nieko neturiu“. Tuo metu patį V. prispaudė su foteliu, t. y. iškėlė fotelį, ir tokiu būdu sudaužė pakabintą „liustrą“, o pačiai visi stiklai į galvą. Ne vienas stiklas į galvą įlindo, t. y. stiklų buvo pilna galva. Į trobą įėjo visi trys, o į kambarį, kur ji su sugyventiniu buvo, įėjo tik vienas. Kiti du - aptvarkė name buvusias spinteles. Tuo metu buvo nusipirkę rūkytų lašinių, kumpių, šviežių lašinių, dar buvo apie 5 kilogramus pupelių. Kai vienas iš vaikinų įėjo į vidų, pasakė, „duodi cigarečių ir degtinės“. Išeidami pasakė, čia atsisveikinimui, tada pagaliu išdaužė langą. Atrodo, kad tas, kuris mušėsi, tas ir išdaužė langą. Kiti du vyrai nieko nedarė, tik vogė. Atėję asmenys namie ilgiausiai buvo 10 minučių, viskas vyko labai greitai. Kiti du jaunuoliai sušvilpė jau nuo gatvės ir pasakė, einam, jau viskas, tada išėjo. Niekas nebuvo įėjęs į namus parsivesti to, kuris mušėsi. Tas, kuris mušėsi, išėjo iš namo paskutinis, jis vienas kambaryje ir buvo. Kiti verandoje rinko lašinius ir kitą maistą. Kiek smūgių sudavė sugyventiniui, negali pasakyti. Įvykio metu fotelio nesulaužė, tik sudaužė „liustrą“. Dėl žalos viską surašė atvažiavęs kriminalistas, viską apžiūrėjo. Įvykio metu sulaužė dvi duris, jos buvo užrakintos ir kabliukas buvo užkabintas (1 t. 52-53 b. l.).

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiųjų parodymų teismas remiasi ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

2014-02-08 įvykio vietos apžiūros protokole ir 2014-05-28 papildomame įvykio vietos apžiūros protokole (su schemomis ir foto lentelėmis) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t. 16-21, 22-26 b. l.).

2014-02-08 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. L. pateikė sportinį mėlynos, raudonos ir baltos spalvų megztuką „Trimtex Trainer“, kuris 2014-02-11 buvo apžiūrėtas surašant daiktų apžiūros protokolą (1 t. 27, 28-30 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-02-19 specialisto išvadoje Nr. G 277/14 (04) užfiksuota, jog V. B. nustatyta kraujosruva kairės ausies kaušelyje padaryta buku kietu daiktu, rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 39 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-02-19 specialisto išvadoje Nr. G 278/14 (04) užfiksuota, jog S. D. nustatyti nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešiniame momenyje ir viršugalvio srityje padaryti bukais kietais daiktais. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. S. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 41 b. l.).

2014-02-19 nukentėjusiosios S. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad S. D. parodė aplinkybes, kurioms esant jos ir vyro atžvilgiu trys nepažįstami vaikinai padarė nusikalstamą veiką (54-59 b. l.).

2014-02-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. tarpe kitų asmenų atpažino P. L., kuris su dar dviem vaikinais įsibrovė į jo namus, reikalavo pinigų, panaudojo fizinį smurtą S. D. ir jo atžvilgiu (1 t. 66-68 b. l.).

2014-02-19 nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad V. B. parodė aplinkybes, kurioms esant įtariamasis P. L. padarė nusikalstamą veiką (1 t. 69-74 b. l.).

2014-06-05 įtariamojo P. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su foto lentelėmis), kuriame užfiksuota, jog patikslinti P. L. ir kitų įtariamųjų veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu (1 t. 103-106 b. l.).

2014-05-28 įtariamojo D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad patikslinti D. G. ir kitų įtariamųjų veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu (1 t. 134-138 b. l.).

2014-05-28 įtariamojo E. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su foto lentelėmis) užfiksuota, kad patikslinti E. Ž. ir kitų įtariamųjų veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu (1 t. 175-178 b. l.).

P. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai, kad 2014-2-07 vakare kartu su D. G. ir E. Ž. girtavo I. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Naktį visi trys išėjo iš I. M. namų ir buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Visi trys norėjo dar išgerti, todėl apie 2 val. visi nuėjo pas pažįstamą Valę nusipirkti naminės degtinės. E. Ž. rodė kur eiti. Visi trys atėjo prie medinio namo. E. Ž. ir jis beldė į namo duris, jų niekas neatidarė. Tada jis stipriai patraukė durų rankeną ir durys atsidarė, buvo užkabintos iš vidaus kabliu. D. G. liko stovėti kieme. Jis ir E. Ž. užėjo į vidų. E. Ž. pasiliko koridoriuje, buvo užėjęs į virtuvę, o jis vienas nuėjo į kambarį, nes ten degė šviesa. Kambaryje lovoje gulėjo nepažįstamas vyras, o ant kitos lovos sėdėjo nepažįstama moteris. Tada moters paprašė pinigų, ši pinigų nedavė, ką ji sakė, nepamena. Užkliuvo už kažkokios dėžės ir nugriuvo ant gulinčio vyro, su juo susigrūmė. Vyras jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, jis vyriškiui kumščiu sudavė apie tris smūgius į veidą. Po to atsistojo ir išėjo į lauką. Kieme sutiko D. G. ir E. Ž., kurie į kambarį užėję nebuvo. Lango stiklų, šviestuvo nedaužė, jokių maisto produktų nepagrobė ir nežino kas tai padarė. Neprisimena, kad būtų sumušęs tą moteriškę. Buvo girtas ir neprisimena visų įvykio aplinkybių. Ėjo nusipirkti naminės degtinės, apiplėšti neketino. Negali paaiškinti, kokiu tikslu brovėsi pas tuos žmones, nes buvo labai girtas. Gailisi (1 t. 100-101, 109 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-12 nutartimi kaltinamajam P. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kitą kardomąją priemonę – suėmimą, suėmimo terminą nustatant po jo sulaikymo, paskelbta kaltinamojo P. L. kriminalinė paieška, kurią pavesta atlikti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK. 2015-01-22 nutartimi kaltinamojo P. L. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla buvo išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-94-951/2015 į atskirą bylą, jos nagrinėjimą atidedant iki P. L. suradimo (2 t. 98-99 b. l.).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Kaltinamasis D. G. teisme paaiškino, kad P. L. pasiūlė nueiti paimti degtinės, nes neva nukentėjusieji pardavinėja degtinę; su E. Ž. nesitarė nieko imti ar daryti; P. L. smurtavimo nematė, bet išgirdo, kad jis muša senelius; negirdėjo, ką P. L. kalbėjo, nes pats tuo metu stovėjo lauke; nepamena, kiek laiko prabuvo lauke; laukė P. L. lauke su degtine; nepamena, ką pats paėmė, bet paėmė lašinius ir kruopas, daugiau nieko; kai ėmė maistą, P. L. buvo kambary, nematė, ką jis darė; E. Ž. tuo metu buvo koridoriuje. Kaltinamasis E. Ž. teismui taip pat patvirtino, kad jis neturėjo tikslo apiplėšti; nežinojo, kad viskas taip bus; atėjo prie durų, P. L. buvo viduje, D. G. laukė lauke; lauke rūkė, kai išgirdo, kad kažkas dužo; įėjęs į vidų, pamatė, kad P. L. susimušė su seneliais; suprato, kad kažkas buvo, gal susimušė, nes P. L. pradėjo šaukti, todėl jį išvedė.

Teismų praktikoje pažymima, kad vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne.

              Nagrinėtinu atveju iš kaltinamųjų D. G. ir E. Ž. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad visi trys kaltinamieji, t. y. D. G., E. Ž. ir P. L. nesitarė ir neturėjo tikslo eiti pas nukentėjusiuosius jų apiplėšti, priešingai, bylos aplinkybės liudija, jog pas nukentėjusiuosius jie ėjo tikslu nusipirkti svaigiųjų gėrimų. Tai patvirtina ne tik pačių kaltinamųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodytai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu P. L. duoti paaiškinimai, kad visi trys norėjo dar išgerti, todėl apie 2 val. visi nuėjo pas pažįstamą V. nusipirkti naminės degtinės; buvo užėjęs į virtuvę, o jis vienas nuėjo į kambarį, nes ten degė šviesa; kambaryje lovoje gulėjo nepažįstamas vyras, o ant kitos lovos sėdėjo nepažįstama moteris; tada moters paprašė pinigų, ši pinigų nedavė, ką ji sakė, nepamena; ėjo nusipirkti naminės degtinės, apiplėšti neketino. Nukentėjusieji V. B. ir S. D. taip pat patvirtino, jog į namus atėjęs P. L. reikalavo degtinės ir cigarečių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2014-02-09 apklausos metu P. L. teigė, jog jis su E. Ž. įėjo į namo koridorių, tačiau į kambarį įėjo vienas; D. G. ir E. Ž. į kambarį nebuvo įėję (1 t. 101 b. l.). Teisme apklausti kaltinamieji D. G. ir E. Ž. taip pat teigė, jog į kambarį, kur buvo nukentėjusieji, jie užėję nebuvo, smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo. Analogiškas aplinkybes, t. y., kad nukentėjusiųjų kambaryje buvo vienas P. L. ir tik jis vienas naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu patvirtino ir patys nukentėjusieji. Teisme nukentėjusysis V. B. parodė, kad jų name niekas nesibeldė, bet išlaužė abi namo duris ir P. L. įėjo į vidų; P. L. pareikalavo degtinės ir cigarečių; tada P. L. pradėjo viską daužyti, metė į jį iš fotelio, kurį pats nuspyrė; paskui P. L. puolė ant S. D., ją papurtė, o ši pradėjo rėkti „ko jūs norit“; D. G. ir E. Ž. kambaryje nebuvo. Nukentėjusioji S. D., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jai besėdint ant sofos-lovos, atsidarė durys ir pačiai sudavė iš kumščio į pakaušį, sudavė 3-4 kartus ir 2 kartus į krūtinę; tuo metu Vydą prispaudė su foteliu, t. y. iškėlė fotelį, ir tokiu būdu sudaužė pakabintą „liustrą“, o jai visi stiklai krito į galvą; į trobą įėjo visi trys, o į kambarį, kur ji buvo su sugyventiniu, įėjo tik vienas. Nukentėjusioji S. D. taip pat teigė, kad kiti du vyrai (D. G. ir E. Ž.) nieko nedarė, tik vogė.

              Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog P. L. veiksmai nebuvo tikėtini nei D. G., nei E. Ž.. Teisme kaltinamasis E. Ž. pažymėjo, kad pačiam tikslo apiplėšti nebuvo;  nežinojo, kad viskas taip bus. Kaltinamasis D. G. teisme taip pat pažymėjo, kad P. L. laukė lauke su degtine; negirdėjo, ką P. L. kalbėjo, nes pats tuo metu stovėjo lauke; P. L. smurtavimo nematė, bet išgirdo, kad jis muša senelius. Priešingai, kaip nurodė D. G. ir E. Ž., jie patys  įėjo į vidų iš namo išvesti P. L., kad šis nemuštų senelių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šioje byloje buvo P. L., kaip nusikaltimo vykdytojo, ekscesas, už kurį kiti asmenys - D. G., E. Ž. - neatsako, tokiu būdu pripažintina, kad D. G. ir E. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, todėl kaltinamieji D. G. ir E. Ž. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo šios veikos padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis D. G. teismui pripažino, jog jis įėjo į namą išvesti P. L., kad šis daugiau nemuštų senelių; tada paėmė lašinius ir kruopas, daugiau nieko neėmė; kai ėmė maistą, P. L. buvo kambaryje, ką jis tuo metu darė, nematė; E. Ž. buvo koridoriuje, ne šalia jo; maistas buvo ant spintelės; pupelių, sausainių, rūkytų kiaulių odelių neėmė; niekam nesakė, kad išsinešė maisto, vėliau taip pat apie tai nekalbėjo. Esant tokiam kaltinamojo D. G. prisipažinimui, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus apie pagrobtus daiktus, matyti, kad  kaltinamasis D. G. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje. Tačiau atkreipiant dėmesį į tai, kad pagrobti svetimą turtą D. G. su niekuo nesitarė, kaltinamajam D. G. ši mintis kilo tik įėjus į nukentėjusiųjų gyvenamas patalpas turint tikslą išsivesti draugą P. L. laukan, bei įvertinus pagrobto svetimo turto – V. B. ir S. D. priklausančių įvairių maisto produktų vertę, kuri sudaro 147 Lt (42,57 Eur), kas viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL, D. G. galimai padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (BK straipsnio redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies pataisa ir ji išdėstyta taip: „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.“ BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis ir jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis.

Esant tokiems baudžiamojo įstatymo pakeitimams, nors veikos padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas D. G. galimai padarytą nusikalstamą veiką leistų kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kaltinamasis D. G. galimai yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, bet ne nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis E. Ž. be jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad plėšimo metu E. Ž. bendrais tyčiniais veiksmais, veikdamas kartu su P. L., sugadino ir sunaikino nukentėjusiųjų turto už 500 Lt (144, 81 Eur) (vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL). Šių aplinkybių kaltinamasis E. Ž. teisme iš dalies neneigė, t. y. jis pripažino, kad pačiam tikslo apiplėšti nebuvo; pabeldė į kambario langą ir jį išdaužė, nes buvo įskilęs; langą išmušė netyčia, nuo beldimo; tikslo išmušti lango nebuvo; taip pat teismui teigė gal pats neapskaičiavo jėgos. Kad įvykio metu buvo išdaužtas langas,  patvirtino ir patys nukentėjusieji. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia ne tik tiesiogine tyčia, bet ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sugadintas/sunaikintas svetimas turtas, tačiau nors pasekmių nenori, bet sąmoningai leidžia joms atsirasti.

              Teismas atkreipia dėmesį, jog bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo kaltinamojo P. L., kaip nusikaltimo vykdytojo, ekscesas, už kurį kiti asmenys (D. G., E. Ž.) neatsako. Iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamiesiems priėjus prie nukentėjusiųjų namo, E. Ž. tikslo sugadinti svetimo turto neturėjo, tokio susitarimo su P. L., išreikšto kokia nors forma, tarp kaltinamųjų  taip pat nebuvo. Nagrinėtinu atveju matyti, jog kaltinamieji pas nukentėjusiuosius ėjo pirkti degtinės, todėl E. Ž., lange pamatęs šviesą, pasibeldė į langą, kuris nuo beldimo sudužo. Tuo tarpu kito, nukentėjusiesiems priklausančio turto – laukujų ir verandos durų, bendros 200 Lt vertės, 50 Lt vertės šviestuvo sudaužymo, 50 Lt vertės lango vieno stiklo išdaužimo, 50 Lt vertės užuolaidų suplėšymo - sugadinimo E. Ž. tyčia neapėmė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti apie kaltinamųjų bendrininkavimą, darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nustatyta, jog įvykio metu kaltinamojo E. Ž. neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems atsirado pasekmės, t. y. buvo išdaužtas nukentėjusiųjų gyvenamo namo lango stiklas, kurio vertė 50 Lt (14,48 Eur), kas neviršija 1 MGL. Tai rodo, kad E. Ž. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, o ne nusikalstamos veikos sudėtis. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina E. Ž. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl jis  išteisinamas neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

D. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t. 143, 144, 145 b. l.) – panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 190, 191 b. l.) – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusioji S. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 647 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo (1 t. 48 b. l.). Iš pateikto ieškinio matyti, kad turtinę žalą sudaro pagrobto turto vertė 147 Lt ir sugadinto turto vertė 500 Lt. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamieji D. G. ir E. Ž. išteisinami, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo plėšimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), todėl ieškinys dalyje dėl 42,57 Eur (147 Lt) turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Be to, teismas, ištyręs bylos aplinkybes, nustatė, jog  dėl išdaužto nukentėjusiųjų gyvenamo namo lango stiklo, kurio vertė 50 Lt (14,48 Eur), E. Ž. išteisinamas neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl S. D. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 50 Lt (14,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (dėl išdaužto lango stiklo) paliekamas nenagrinėtu. Tuo tarpu S. D. pareikštas civilinis ieškinys likusioje dalyje dėl sugadinto turto atlyginimo, t.y. dalyje dėl 130,32 Eur (450 Lt), atmestinas, neįrodžius, kad kaltinamasis E. Ž. dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam D. G. buvo skirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta 2014-11-12 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-2086(04.8), iš kurios matyti, kad už D. G. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 203,60 Lt (58,97 Eur) (2 t. 63 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisinamas, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. Ž. buvo skirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta 2015-03-13 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-469(04.8), iš kurios matyti, kad už E. Ž. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 123,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisinamas, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad 2015-01-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamojo P. L. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla buvo išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-94-951/2015 į atskirą bylą, prie bylos medžiagos esantis daiktinis įrodymas – P. L. sportinis megztukas, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir prijungtas  prie bylos, supakuotas į paketą Nr. 0107472 ir perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 1-277-951/2015 medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ė :

D. G. išteisinti, neįrodžius, kad D. G. dalyvavo padarant nusikalstamą  veiką,  numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

E. Ž. išteisinti, neįrodžius, kad E. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą  veiką,  numatytą Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

E. Ž. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymių.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiosios S. D. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 42,57 Eur (147 Lt) atlyginimo atmesti. S. D. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 50 Lt (14,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (dėl išdaužto lango stiklo) palikti nenagrinėtą. S. D. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl sugadinto turto atlyginimo, t.y. dalyje dėl 130,32 Eur (450 Lt), atmesti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą iš D. G. nepriteisti (BPK 106 str. 2 d.).

Proceso išlaidų už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą iš E. Ž. nepriteisti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktinį įrodymą - P. L. sportinį megztuką, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir prijungtas  prie bylos bei supakuotas į paketą Nr. 0107472 bei perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 1-277-951/2015 medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                    Ilona Jakubėnienė