Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12344-2022-9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui L. P.,
atsakovo atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Globay Logistics“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Globay Logistics“ pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, neišmokėtą 3193,93 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė užsiima tarptautinių pervežimų veikla gabenant krovinius ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis. Ieškovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę dėl krovinio apgadinimo (praradimo) bei atsakomybę už žalą prieš trečiuosius asmenis sudarydama draudimo sutartį su atsakovu ERGO Insurance SE Lietuvos filialu (toliau – ir atsakovas). Draudimo sutarties su atsakovu sudarymą patvirtina atsakovo išduotas draudimo polisas Nr. 710-932-703643, kuriuo buvo apdrausta ieškovės atsakomybė laikotarpiu nuo 2021-02-11 iki 2022-02-11. 2021-03-31 ieškovės darbuotojas vairuotojas Y. S. ieškovei priklausančia transporto priemone Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį – lengvąjį automobilį Ford Focus - iš Vokietijos į Austriją. Krovinys buvo sugadintas, kai vairuotojas nuklydo nuo kelio ir pakeitęs maršruto kryptį įvažiavo po tiltu, kurio aukštis buvo per mažas transporto priemonei, ko pasekoje buvo sulankstytas Ford Focus stogas. Žalos įvykis tapo pagrindu atsakovui ieškovės naudai išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė apie įvykusį draudiminį įvykį nedelsiant, tai yra 2021-03-31 (įvykio dieną), nusiųsdama pranešimą į el. paštą (duomenys neskelbtini), informavo atsakovo atstovą - draudimo brokerį UADBB GrECo Sagauta. Papildomai ieškovė, derėdamasi dėl draudimo išmokos, draudimo bendrovę 2021-11-05 informavo apie įvykio aplinkybes, nurodydama, kad: vairuotojas nuklydo nuo maršruto ir pakeitęs kelionės kryptį įvažiavo po tiltu; vairuojant autovežį su priekaba vairuotojas negalėjo (atsižvelgiant į pažeidimo stiprumą) pajausti, kuriuo būtent momentu buvo kliudytas tiltas ar viadukas; pažeidimas identifikuotas nusikrovimo metu ir tai nesudarė jokio pagrindo informuoti policiją (nebuvo aiški įvykio vieta).
3. Atsakovas 2022-01-25 pranešime ieškovei nurodė, kad: „Vadovaujantis Taisyklių 7.12.1 p., jeigu jūs netinkamai vykdėte draudimo sutartyje nustatytas pareigas, o mes dėl to neturėjome galimybės įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, kokio dydžio padaryti nuostoliai ir/ arba įgyvendinti subrogacinio reikalavimo teisės į už žalą atsakingą asmenį, mes turime teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti. Draudėjo pareigų pažeidimai (įvykio nepranešimas policijai) leidžia draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Minėtos sąlygos, t. y. aukščiau nurodytos draudėjo pareigos tinkamas įgyvendinimas, yra svarbios draudikui objektyviai vertinant įvykio aplinkybes, atsakomybę, draudimo apsaugos taikymo ribas. Nagrinėjamu atveju nepranešimas apie eismo įvykį policijai užkirto kelią draudikui nustatyti tikslias įvykio aplinkybes, priežastis.“ Taip pat atsakovas minėtame pranešime nurodė, kad „vadovaujantis aukščiau išdėstytu, be kita ko, draudimo liudijimo Nr. 710-932-703643 Papildomomis sąlygomis bei draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi, draudimo išmoka dėl įvykio mažinama 30 procentų dėl draudėjo pareigų, numatytų draudimo sutartyje, pažeidimo.“
4. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo 30 proc. sumažintas draudimo išmokos dydis sudarė 3 139,93 Eur. Taip pat draudimo išmoka sumažinta taikant 2500 Eur išskaitą. Bendra sumažintos išmokos už draudiminį įvykį suma sudarė 5 693,93 Eur. Draudimo išmoka apskaičiuota taip: 13 146,43 Eur – 2500 Eur (išskaita) – 3193,93 Eur (draudimo išmokos mažinimas 30 proc.) = 7 452,50 Eur išmokama draudimo išmokos suma. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo priskaičiuotu draudimo išmokos sumažinimu 30 procentų, 2022-03-15 atsakovui pateikė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad visu laikotarpiu (nuo pranešimo apie įvykį iki sprendimo dėl išmokos priėmimo) pažeistos transporto priemonės būklė nesikeitė – transporto priemonė pripažinta neremontuojama, nuotraukos buvo atsiųstos iš karto nukrovus transporto priemonę ir aptikus pažeidimą. Taip pat draudikas laikotarpiu iki išmokos išmokėjimo nesikreipė į įmonę dėl papildomos informacijos, susijusios su galimybe įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, suteikimo.
5. Ieškovės teigimu, atsakovas, priešingai nei reikalauja Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7, 8 dalys, visiškai nevertino nei pažeidimo formalumo ir mažareikšmiškumo, nei įvykio faktinių aplinkybių ar pažeidimo sunkumo ir ženklia dalimi sumažino draudimo išmoką remiantis vien formaliais ir deklaratyviais argumentais tik tuo tikslu, jog išvengtų mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad ieškovė yra sumokėjusi ženklias draudimo įmokas ir dėl to tikėjosi draudiminės apsaugos galiojimo. Atsakovo anksčiau nurodyti argumentai, jog jis neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, kokio dydžio padaryti nuostoliai, bei įgyvendinti subrogacinio reikalavimo teisės į už žalą atsakingą asmenį, yra formalūs, deklaratyvūs ir neatitinka susiklosčiusios situacijos. Priešingai nei teigia atsakovas, įvykio aplinkybės buvo visiškai nustatytos.
6. Ieškovė laiko, jog jos darbuotojo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir nesuteikiantis jokios teisės atsakovui sumažinti draudimo išmoką, be to, draudimo išmokos mažinimas net 30 procentų yra visiškai neadekvatus įvykusiam formaliam pažeidimui. Toks draudimo išmokos mažinimas atsakovui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, išskyrus puikią galimybę nepagrįstai pasipelnyti, net nenurodant, dėl kokių priežasčių atsakovas negalėjo nustatyti įvykio aplinkybių bei nuostolio dydžio, atsižvelgus į tai, kad apgadinta transporto priemonė pripažinta neremontuotina. Kadangi atsakovas neteisėtai sumažino draudimo išmoką 30 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai yra pagrindas priteisti 3 193,93 Eur neišmokėtą draudimo išmoką.
7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovas buvo informuotas, kad 2021-03-21 ieškovės darbuotojas Y. S. automobiliu „Scania“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė lengvąjį automobilį „Ford Focus“ iš Vokietijos į Austriją. Krovinys buvo sugadintas tuomet, kaip ieškovės vairuotojas nuklydo nuo kelio ir pakeitęs maršruto kryptį įvažiavo po tiltu, kurio aukštis buvo per mažas transporto priemonei, ko pasėkoje buvo sulankstytas „Ford Focus“ stogas. Dėl šio įvykio ieškovė neinformavo institucijų ir taip pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Dėl šio įvykio ERGO išmokėjo ieškovei 7 452,50 Eur draudimo išmoką. Viso buvo nustatyta, kad nuostolio suma yra 13 146,43 Eur. Taip pat buvo pritaikyta draudimo sutartyje Nr. 710-932-703643 numatyta 2 500,00 Eur besąlyginė išskaita bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė draudimo sutarties Nr. 710-932-703643 sąlygų, atsakovas draudimo išmoką sumažino 30 proc.
8. Atsakovas pažymėjo, kad papildomose draudimo sutarties 710-932-703643 sąlygose numatyta, kad draudimo apsauga galioja tiems pervežimams, kurie prasidėjo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, arba tiems įvykiams, kurių įvykio data yra žinoma ir yra draudimo sutarties laikotarpiu ir kai tai yra užfiksuota atitinkamos institucijos – policijos, gaisrinės. Draudimo liudijimo Nr. 710-932-703643 Priede Nr. 1 „Nurodymai vairuotojams“, kurios nuostatos yra neatsiejama civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalis, numatyta, kad apie įvykį privaloma nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę, apiplėšimą ar eismo įvykį – policijai). Šios draudimo sutartyje numatytos draudėjo pareigos bei tinkamas/netinkamas jų vykdymas turi įtakos draudimo apsaugos apimčiai, atitinkamai jų nevykdymas sukelia neigiamus padarinius. Iš žalos administravimo metu gautų dokumentų matyti, jog minėtų pareigų draudėjas nesilaikė. Atsakovas laiko, kad nagrinėjamu atveju nepranešimas apie eismo įvykį policijai užkirto kelią draudikui nustatyti tikslias įvykio aplinkybes, priežastis. Todėl atsakovas, remdamasis draudimo sutarties Nr. 710-932-703643 Papildomomis sąlygomis bei Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi, draudimo išmoką dėl minėto įvykio pagrįstai sumažino 30 procentų dėl draudėjo pareigų, numatytų draudimo sutartyje, pažeidimo. Išdėstyto pagrindu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nes atsakovas draudimo išmoką 30 procentų sumažino neteisėtai ir nepagrįstai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas bendro kroviniui padaryto žalos dydžio neginčijo, draudimo išmoką išmokėjo ieškovei, todėl atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl sumažintos draudimo išmokos dalies priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, pažymėjo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į sumažintą draudimo išmokos sumą, nes byloje nėra duomenų, jog ji būtų patyrusi reikalaujamos priteisti draudimo išmokos dydžio nuostolius.
Ieškinys tenkintinas
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2021-02-11 sudarė Krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-703643, kuria pagal Krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo taisykles Nr. 019 atsakovas apdraudė ieškovės, kaip vežėjos, atsakomybę dėl žalos kroviniui, kylančią pagal CMR konvenciją (kai atliekami tarptautiniai pervežimai), laikotarpiu nuo 2021-02-11 iki 2022-02-11. Krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo liudijime, papildomose sąlygose, be kitų sąlygų, buvo numatyta, kad Krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 II dalies 2.4, 2.11, 2.13, 2.14.1, 2.15, 2.16 punktai panaikinami ir draudimo apsauga dėl draudžiamųjų įvykių, nurodytų tuose punktuose, galioja. Per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį atsiradusiems ir teismo metu įrodytiems įvykiams dėl draudėjo didelio neatsargumo, draudikas netaikys atsakomybės apribojimo, numatyto CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje. Draudimo sumos limitas pagal anksčiau nurodytus įvykius yra 100000 Eur vienam įvykiui ir visam sutarties galiojimo laikotarpiui taikoma išskaita 15 proc. žalos dydžio, bet ne mažiau nei 2500 Eur. Minėto draudimo liudijimo papildomose sąlygose taip pat buvo numatyta, jog Krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 019 II dalies 3.2 punktas keičiamas ir išdėstomas: „Draudimo apsauga galioja tiems pervežimams, kurie prasidėjo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba tiems įvykiams, kurių įvykio data yra žinoma ir yra draudimo sutarties laikotarpiu ir kai tai yra užfiksuota atitinkamos institucijos – policijos, gaisrinės“.
12. 2021-03-21 pranešimu ieškovė informavo atsakovą, kad ieškovo darbuotojas Y. S. automobiliu „Scania“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė lengvąjį automobilį „Ford Focus“ iš Vokietijos į Austriją. Krovinys buvo sugadintas tuomet, kaip ieškovės vairuotojas nuklydo nuo kelio ir pakeitęs maršruto kryptį įvažiavo po tiltu, kurio aukštis buvo per mažas transporto priemonei, ko pasėkoje buvo sulankstytas „Ford Focus“ stogas.
13. Nustatyta, kad atsakovas minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju, nustatė kroviniui padarytos žalos dydį, kurį įvertino 13 146,43 Eur suma, bei dėl šio įvykio išmokėjo ieškovei 7 452,50 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo taip: 13 146,43 Eur (bendra nuostolių suma) – 2500 Eur (besąlyginė išskaita) – 3193,93 Eur (draudimo išmokos mažinimas 30 proc.) = 7 452,50 Eur išmokama draudimo išmokos suma. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovas, skaičiuodamas išmokamos draudimo išmokos sumą, iš nustatytos nuostolio sumos atėmė ne tik besąlyginę išskaitą, kurios dydis numatytas 2500 Eur atsitrenkimo į tiltus/viadukus atveju (draudimo liudijimo papildomos sąlygos ir Draudimo taisyklių 2.16 punktas), bet ir papildomai sumažino draudimo išmoką 30 procentų suma dėl to, jog laikė, kad ieškovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas, nes apie eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas krovinys, nepranešė policijai.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad įvykis yra draudžiamasis, kad dėl krovinio sugadinimo padaryta žala vertintina 13 146,43 Eur bendra suma. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo sugadintas jo vežimo metu įvykus eismo įvykiui – ieškovės transporto priemonei važiuojant po tiltu ar viaduku ir įvykus krovinio (autovežyje vežamos transporto priemonės „Ford Focus“) kontaktui su tilto/viaduko konstrukcijomis, dėl ko krovinys buvo sugadintas (sulankstytas transporto priemonės „Ford Focus“ stogas).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Draudimo liudijimo Nr. 710-932-703643 Priede Nr. 1 „Nurodymai vairuotojams“, kurio nuostatos yra neatsiejama civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalis, numatyta, kad apie įvykį privaloma nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę, apiplėšimą ar eismo įvykį – policijai). Atsakovas laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nepranešimas apie eismo įvykį policijai užkirto kelią draudikui nustatyti tikslias įvykio aplinkybes, priežastis, todėl atsakovas, remdamasis draudimo sutarties Nr. 710-932-703643 Papildomomis sąlygomis bei Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalimi, draudimo išmoką dėl minėto įvykio sumažino 30 procentų, t. y. draudimo išmoka sumažinta dėl draudėjo pareigų (nepranešimo apie eismo įvykį policijai), numatytų draudimo sutartyje, pažeidimo. Atsakovas, sumažindamas ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, rėmėsi Draudimo taisyklių 7.12.1 punktu, numatančiu, kad tuo atveju, jeigu draudėjas netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, o draudikas dėl to neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, kokio dydžio padaryti nuostoliai ir/ arba įgyvendinti subrogacinio reikalavimo teisės į už žalą atsakingą asmenį, turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti.
16. Vadovaujantis Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-06-15 iki 2021-10-09) 98 straipsnio 7 dalimi, draudikas (nagrinėjamu atveju - atsakovas) privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. To paties įstatymo straipsnio 8 dalis numato, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.
17. Atsakovas byloje neįrodė (o ir neįrodinėjo), kad dėl nepranešimo policijai apie eismo įvykį jis patyrė žalą. Taip pat atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovo nepranešimas policijai apie eismo įvykį turėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką ar draudimo išmokos dydžio apskaičiavimui (kroviniui padaryto nuostolio fakto ir dydžio įvertinimui). Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė (jos darbuotojas) sąmoningai tyčia, dėl neatsargumo ar apgaulės neinformavo policijos apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjo ieškovo gabenamas automobilis, priešingai, iš ieškovės pateiktos informacijos draudikui matyti, kad ieškovės darbuotojas automobiliui padarytą žalą pastebėjo tik jo iškrovimo metu ir apie tai nedelsiant (tą pačią dieną) buvo informuotas draudiko atstovas, kartu pateikiant visus ieškovės turimus su žala susijusius dokumentus. Kadangi ieškovės darbuotojas (vairuotojas) žalą pastebėjo ne eismo įvykio metu ir ne eismo įvykio vietoje, policijos kvietimą vertino kaip netikslingą ir nepadėsiantį nustatyti eismo įvykio aplinkybių, nes nuo žalos atsiradimo jau buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas. Ieškovė pažymėjo, kad vairuojant autovežį su priekaba vairuotojas negalėjo (atsižvelgiant į pažeidimo stiprumą) nustatyti, būtent kuriuo momentu buvo kliudytas tiltas ar viadukas. Kadangi automobilio stogo pažeidimas buvo pastebėtas jau nusikraunant krovinį pas klientą, tai nesudarė jokių prielaidų kviesti policiją ir ją informuoti, kadangi nebuvo aišku, kuriuo momentu tai įvyko. Teismas pažymi, kad policijos kvietimas negali būti savitikslis. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jo vairuotojas eismo įvykio (autovežio kontakto su tilto ar viaduko konstrukcijomis) nepastebėjo, todėl nebuvo galimybės iškviesti policijos į eismo įvykio vietą. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į krovinio apgadinimų pobūdį ir mastą, ieškovės vairuotojas galėjo ir privalėjo pastebėti eismo įvykį, kurio metu kroviniui padaryta žala, taip pat neįrodinėjo, kad žala galėjo atsirasti/atsirado visiškai kitomis aplinkybėmis nei nurodė ieškovė. Atsakovas byloje taip pat nepaaiškino, kaip nepranešimas apie eismo įvykį policijai atsakovui sutrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Tai yra iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neginčija, kad žala kroviniui galėjo atsirasti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis – įvykus vežamo krovinio kontaktui su tiltu ir viaduku.
18. Pareiga draudikui išmokėti draudimo išmoką kyla tik įsitikinus draudžiamojo įvykio egzistavimu (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pripažino nagrinėjamą įvykį draudžiamuoju, nustatė įvykio metu ieškovo vežtam kroviniui padarytus nuostolius. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad žala galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis nei nurodė ieškovė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė nuo pat žalos paaiškėjimo dienos bendradarbiavo su atsakovu (jo atstovais) ir teikė visą prašomą informaciją. Byloje nėra duomenų, kad draudikas, kilus abejonėms dėl draudžiamojo įvykio priežasčių ar aplinkybių, būtų kreipęsis į draudėją (ieškovę) dėl papildomos informacijos, susijusios su galimybe įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, pateikimo. Kaip minėta, Draudimo taisyklių 7.12.1 punktas suteikia teisę sumažinti draudimo išmoką draudikui tuo atveju, jeigu draudėjas netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, o draudikas dėl to neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, kokio dydžio padaryti nuostoliai ir/ arba įgyvendinti subrogacinio reikalavimo teisės į už žalą atsakingą asmenį, turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti. Pagal paminėtą draudimo taisyklių nuostatą draudimo išmokai sumažinti nepakanka nustatyti netinkamą draudimo sutarties pareigų vykdymą, bet taip pat turi būti įrodytas ir šios pareigos netinkamo vykdymo neigiamos pasekmės: draudiko neturėjimas galimybės įsitikinti, ar įvyko draudžiamasis įvykis, kokio dydžio padaryti nuostoliai ir/ arba draudiko negalėjimas įgyvendinti subrogacinio reikalavimo teisės į už žalą atsakingą asmenį. Teismo vertinimu, atsakovas nei vienos iš šių sąlygų neįrodė.
19. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad vien formalaus pobūdžio aplinkybė – nepranešimas policijai apie eismo įvykį - atsakovui neįrodžius konkrečių dėl šios aplinkybės atsakovui atsiradusių neigiamų pasekmių, nesuteikia teisę atsakovui mažinti išmokėtiną draudimo išmoką, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas: ieškovei iš atsakovo priteistina nepagrįstai sumažinta draudimo išmokos dalis – 3 193,93 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovas, išmokėdamas ieškovei draudimo išmokos dalį, pripažino ieškovės teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 97 straipsnis), todėl ???ieškovei pareiškus ieškinį dėl draudimo išmokos dalies, kuria buvo sumažinta ieškovei išmokėta draudimo išmokos suma, priteisimo, atsakovas nepagrįstai kvestionuoja pačią ieškovės reikalavimo teisę gauti draudimo išmoką, nes šią ieškovės reikalavimo teisę jau yra patvirtinęs ir tai nėra šio ginčo dalyku (šio ginčo dalyku yra mokėtina draudimo išmokos suma/ draudimo išmokos sumažinimo (ne)pagrįstumas).
20. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (3 193,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 72,00 Eur žyminio mokesčio, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, 3 193,93 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 93 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 193,93 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Globay Logistics“, j. a. k. 302567924.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė