Civilinė byla Nr. e2-448-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02364-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2286-881/2019 pagal ieškovo Y. B. (Y. B.) ieškinį atsakovui S. R. dėl nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

2.       Ieškovas Y. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. R. 6 011 825 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Ieškovas nurodė, kad jo pareikštas didelės turtinės vertės reikalavimas objektyviai gali apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, be to, pastaraisiais metais atsakovas savo turtą perleidžia artimiesiems, o tai patvirtina atsakovo galimą nesąžiningumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo atsakovui S. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 6 011 825 Eur sumos, o šio turto neužtenkant ir (ar) esant nepakankamai – nustatė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieškovu.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas yra neatlygintinai perleidęs įsigytą turtą tretiesiems asmenims, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma yra didelė ir byloje yra duomenų apie atsakovo turto perleidimo atvejus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas S. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo ir teisingo poreikio taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes Y. B. ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir negalės būti tenkintas. Ieškinys pareikštas nesąžiningai, siekiant visai kitų tikslų. Teismas visiškai neįvertino, kad pagal investavimo sutartį, kuria grindžiamas ieškinys, atsakovas – lygiai kaip ir pats ieškovas – buvo investuotojas į UAB „BRP Invest“. Kitaip tariant, tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, kaip investuotojai, buvo investavimo sutarties ir iš jos kylančių prievolių kreditoriai bendrovės, kaip skolininkės, atžvilgiu. Ieškovas ir atsakovas vienas kito atžvilgiu jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Procesiniu teisiniu požiūriu tai reiškia, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui – juo galėtų būti tik pati UAB „BRP Invest“, bet ne atsakovas, kaip kreditorius. Aplinkybė, kad ieškinio nepagrįstumas tampa akivaizdus jau vien tik susipažinus su sutarties, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, šalimis, t. y. iš esmės vien tik sutarties tituliniu puslapiu, rodo, jog teismas šią aplinkybę privalėjo nustatyti vien prima facie peržvelgęs ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, ir tokio milžiniško masto arešto netaikyti.

6.2.                      Investuotojų atsakomybė pagal investavimo sutartį buvo galima tik vieninteliu atveju ir tik pačios bendrovės naudai. Investavimo sutarties 5.2 punkte aiškiai numatyta, kad investuotojai atsako tik už investicinio įnašo įnešimą, savo ruožtu 5.3 punkte įtvirtinta investuotojų atsakomybė už šios pareigos neįvykdymą, tačiau tik pačiai bendrovei. Atsakovas vienintelę savo prievolę dėl įnašo perdavimo įvykdė – suteikė savo turėtą sklypą statyboms vykdyti. Todėl bet kokia jo atsakomybė, o ypač dar ir kitam investuotojui, negalima.

6.3.                      Ieškinyje pateikiamos visiškai nekorektiškos užuominos apie tariamą atsakovo galimai netinkamą vadovo pareigų vykdymą, t. y. nelojalumą UAB „BRP Invest“, interesų konfliktus ir pan., nes atsakovas yra ir kitų dviejų bendrovių – UAB „Detarna“ ir UAB „Ruskata“ – vadovas ir akcininkas. Tačiau abi šios bendrovės buvo įsteigtos ir veikė dar nuo 1996 m. ir 2003 m., todėl nerealu, jog ieškovas, kaip rūpestingas verslininkas, nebūtų žinojęs apie savo verslo partnerio turimus kitus verslus, patirtį. Be to, pasisakydamas apie UAB „Detarna“, ieškovas apskritai elgiasi nesąžiningai, nes, nurodydamas esą apie šią bendrovę sužinota tik pradėjus domėtis UAB „BRP Invest“ finansine padėtimi, ieškovas nesąžiningai nuslėpė aplinkybę, kad UAB „BRP Invest“ ir UAB „Detarna“ buvo sudariusios statybos darbų organizavimo sutartį, pagal kurią UAB „BRP Invest“ veikė kaip užsakovė, o UAB „Detarna“, kaip generalinis rangovas, o pati statybos organizavimo sutartis buvo sudaryta būtent dėl investavimo sutarties objekto. Tiesiog neįtikėtina, kad ieškovas nežinojo apie generalinį rangovą, kuris vykdė statybos darbus objekte, į kurį buvo investuota pagal investavimo sutartį. Negana to, teismas visiškai neįvertino, kad investicinis rezultatas pagal investavimo sutartį turėjo būti pasiektas dar 2013 m. liepos mėn., o ieškinys reiškiamas praėjus penkeriems su puse metų po termino, ieškovui nė žodžiu neužsimenant, kodėl jis beveik dvigubai praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos, nulemtos galimu atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų pažeidimu, atlyginimo.

6.4.                      Ieškinyje ieškovas pateikė ir visiškai ydingus skaičiavimus, o taip pat nuslėpė aplinkybę, kad jis ir atsakovas, kaip partneriai, buvo priėmę sprendimą ne atsiimti savo investiciją pagal investavimo sutartį, o reinvestuoti gautą grąžą į kitą projektą, todėl dabar UAB „BRP Invest“ turi kito ypač didelės vertės turto, kurio realizacija būtent ir užtikrintų ieškovo investicijos susigrąžinimą, jei jis tokį reikalavimą pirmiausiai pareikštų tinkamam atsakovui, t. y. UAB „BRP Invest“.

7.       Ieškovas Y. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Ieškovas savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus – trišalę 2010 m. lapkričio 22 d. sutartį dėl investicinės veiklos, pagal kurią atsakovas, per savo atstovaujamą bendrovę, įsipareigojo sukurti įvairios paskirties plotus, kurių rinkos vertė, perdavimo investuotojams momentu, būtų ne mažesnė kaip investuotojų atlikti įnašai ir 10 proc. garantuoto pelno nuo investuoto įnašo per metus kiekvienam investuotojui, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas tokios naudos negavo; įrodymus, kad atsakovas, be vadovavimo UAB „BRP Invest“, papildomai yra dar dviejų juridinių asmenų vadovas; įrodymus, jog UAB „Detarna“ vykdė (vykdo) aktyvią komercinę veiklą nekilnojamojo turto vystymo sektoriuje, t. y. yra konkurentė šalių valdomai UAB „BRP Invest“; galiausiai, pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas perkėlė nekilnojamo turto objektus iš UAB „BRP Invest“ į kitas savo vadovaujamas bendroves arba įsigijo savo vardu, o po to padovanojo savo sūnui. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovo teiginiai, kad teismas jau šioje bylos stadijoje turėjo išsamiai ištirti kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus ir pateikti jų teisinį vertinimą, yra nepagrįsti, nes tokius atsakovo argumentus teismas analizuos, nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tokio pobūdžio argumentai negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti.

7.2.                      Tokios didelės turtinės vertės, kaip ieškovo pareikštas, reikalavimas objektyviai gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taikant ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Be to, ieškovas nurodė ir atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančias aplinkybes ir pateikė patvirtinančius įrodymus – pastaraisiais metais atsakovas savo turtą perleido savo artimiesiems: 2016 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas iš UAB „BRP Invest“ įsigijo butą, kurį vos po 6 dienų dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido O. R. (tikėtina, savo sūnui).

7.3.                      Atsakovas nepagrįstai kelia klausimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes ieškovo ieškinys grindžiamas atsakovo veiksmais, kurie tęsiasi ir ieškinio pateikimo dieną. Be to, tokius atsakovo argumentus teismas analizuos nagrinėdamas bylą iš esmės.

7.4.                      Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nutartimi buvo taikytas milžiniškos apimties areštas fiziniam asmeniui, todėl akivaizdu, jog turto areštas suvaržys atsakovo banko sąskaitas, sutrikdant atsakovo prievolių vykdymą ir įprastinių poreikių tenkinimą. Teismas leido atsakovui iš areštuotų banko sąskaitų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, ir atsiskaityti su ieškovu, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Taigi, teismas atsakingai įvertino ekonomiškumo, proporcingumo svarbą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliantui taikomų suvaržymų apimties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10.       Apelianto įsitikinimu, ieškovo Y. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas nepagrįstai ir neteisėtai, nes ieškinys net preliminariu vertinimu nėra pagrįstas ir nėra jokios tikimybės, kad bus tenkintas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, sutinka su atsakovo atskirajame skunde išdėstyta pozicija.

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13.       Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į skundą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad, vertindamas pirmąją sąlygą, teismas preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

14.       Plėtojant prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną, išaiškinta ir tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Savo ruožtu, jeigu preliminariai įvertinus ieškovo argumentus ir (ar) atsakovo atsikirtimus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi (labiau tikėtina) šio reikalavimo netenkinimo tikimybė, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas atsisako tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015 ir kt.), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Kaip matyti iš Y. B. ieškinio, ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo S. R. 6 011 825 Eur sumą kildina iš 2010 m. lapkričio 22 d. sudarytos trišalės sutarties dėl investavimo veiklos, kuria, ieškovo teigimu, atsakovas, per savo vadovaujamą bendrovę (UAB „BRP Invest“), kurios akcininkais yra tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, įsipareigojo sukurti gyvenamosios, komercinės ar kitos paskirties plotus, kurių rinkos vertė perdavimo investuotojams, įskaitant ieškovą, momentu būtų ne mažesnė kaip investuotojų atlikti įnašai ir 10 proc. garantuoto pelno nuo investuoto įnašo per metus kiekvienam investuotojui; taip pat įsipareigojo perduoti į ieškovo ir atsakovo nuosavybę statybų rezultate gautus ir (arba) kitu būdu sukurtus gyvenamosios, komercinės ir kitos paskirties plotus sutartyje aptartomis proporcijomis, bei atsakyti už investicinio įnašo saugumą ir projekto įvykdymą laiku. Ieškovo nuomone, atsakovas, nevykdydamas sutartimi prisiimto įsipareigojimo sutartyje numatytais terminais ir tvarka perduoti ieškovui bendrai sukurtą turtą arba grąžinti ieškovui investuotas lėšas, veikė prieš ieškovo interesus ir todėl šiuo metu skolingas ieškovui 6 011 825 Eur.

16.       Tačiau, kaip visiškai pagrįstai akcentuoja atsakovas atskirajame skunde, iš ieškovo pateiktos sutarties dėl investavimo veiklos turinio akivaizdu, kad atsakovas, lygiai taip pat, kaip ir ieškovas, pagal sudarytą sutartį buvo tik investuotojas, neprisiėmęs jokių įsipareigojimų ieškovui garantuoti (užtikrinti) projekto įvykdymą laiku, ieškovo minimų plotų sukūrimą ir perdavimą investuotojams, jų tam tikrą vertę perdavimo metu ar pan. Už investicinio įnašo saugumą, projekto vykdymą nustatytais terminas ir tvarka, remiantis sutarties turiniu, be kita ko, 5.1 punktu, įsipareigojo atsakyti tik projekto administratorė, kuria, pagal sutarties 1.1 punkte esančius apibrėžimus, laikytina UAB „BRP Invest“. Savo ruožtu kiekvienas iš investuotojų, taigi, ir atsakovas, įsipareigojo atsakyti tik už investicinio įnašo įnešimą laiku ir, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas, tik pačiai bendrovei (sutarties 5.2 punktą), o ta aplinkybė, kad atsakovas sutarties dėl investavimo veiklos sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra už projekto vykdymą atsakingos bendrovės vadovas savaime nelemia jo asmeninės atsakomybės ieškovui, kaip investuotojui, už sutartyje įtvirtintus projekto administratorės įsipareigojimus.

17.       Atsižvelgdamas į ieškovo suformuluotą pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir preliminariai įvertinęs ieškovo pateiktos sutarties turinį, atsakomybė už kurioje esančius įsipareigojimus investuotojams, kaip minėta, galima tik pačiai projekto administratorei – UAB „BRP Invest“, kaip atskiram juridiniam asmeniui, kuris negali būti tapatinamas ne tik su savo akcininkais, bet ir valdymo organais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo S. R. pozicija, kad net preliminariu vertinimu šioje byloje pakankamai akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Tai reiškia, kad nėra ir pakankamos tikimybės, jog ieškovo ieškinys (esant tokiam, kaip šiuo metu, suformuluotam faktiniam pagrindui) galėtų būti tenkintas.

18.       Kadangi nesant pakankamai tikėtinos ieškinio patenkinimo galimybės, nėra ir ieškovei palankaus sprendimo priėmimo tikimybės, taigi, ir tokio sprendimo neįvykdymo rizikos (grėsmės), ieškovo argumentai dėl didelės ieškinio sumos ir atsakovo vykdomo turto perleidimo plačiau nenagrinėtini, kaip neturintys įtakos klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

19.       Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir neteisėtai, nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų sąlygų, skundžiama nutartimi taikė atsakovo turtui areštą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Y. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė