Civilinė byla Nr. 2A-2106-392/2015

Proceso Nr. 2-68-3-11431-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.; 44.; 114.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-872/2014 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei N. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo J. P.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė A. R. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės N. G. ieškovės naudai 674.441,20 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009-06-17 trišale sutartimi atsakovė sutiko nutraukti su ieškove sudarytą 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat sutiko, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise būtų perleistas trečiajam asmeniui J. P., kuri atstovavo pirkėją UAB „Darlegija“. Atsakovė tuo pačiu įsipareigojo iki 2009-07-01 panaikinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam visam nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą, kurį atsakovės iniciatyva taikė Vilniaus apygardos teismas 2009-05-28 nutartimi byloje Nr. 2-3528-262/2009 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl 210.000 Lt negrąžinto avanso priteisimo pagal 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. 2009-06-17 trišale sutartimi trečiasis asmuo savo ruožtu įsipareigojo nupirkti ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2009-07-01 už 320.000 Lt, iš kurių 210.000 Lt turėjo sumokėti atsakovei kaip 210.000 Lt avanso grąžinimą pagal 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, o 115.000 Lt sumokėti ieškovės kreditoriui P. J., kuriam buvo įkeistas nurodytas žemės sklypas. 2009-06-17 trišale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė neįvykdė, nepanaikino ieškovei nuosavybės teise priklausančiam visam nekilnojamajam turtui pritaikyto arešto, dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2010-12-23 sprendimu civ. b. Nr. 2-2124-262/2010 nusprendė priteisti iš ieškovės 210.000 Lt negrąžinto avanso atsakovės naudai, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 210.000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 952 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 2.600 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą 38.30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 2.638,30 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-02 nutartimi civ. b. Nr. 2A-503/2012 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010-12-23 sprendimą ir nutarė priteisti iš ieškovės valstybei 1.300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovė dėl atsakovės atsisakymo vykdyti 2009-06-17 trišalę sutartį negalėjo atsiskaityti su atsakove pagal nurodytus teismų sprendimus, antstolė N. L. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir 2013-01-23 patvarkymu areštavo ieškovės turtą 210.952 Lt skolai, 38.404,11 Lt palūkanoms 2013-01-22 dienai ir 11.702,69 Lt vykdymo išlaidos padengti, iš viso 261.058.80 Lt sumą. Taigi, ieškovė šioje dalyje patyrė 54.997,10 Lt (1.300+952+2.638,30+38.404,11+11.702,69) nuostolių. Be to, atsakovei neįvykdžius 2009-06-17 trišalės sutarties ieškovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi P. J., kuris 2011-12-01 pradėjo priverstinį 135.832 Lt skolos išieškojimą iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš varžytinių žemės sklypas buvo parduotas tik už 77.000 Lt, t. y. 243.000 Lt mažiau, nei žemės sklypą būtų nupirkęs trečiasis asmuo. Ieškovė dėl šios skolos priverstinio išieškojimo dar turi sumokėti 2.866,86 Lt antstoliui vykdymo išlaidų. Taigi, ieškovė šioje dalyje viso patyrė 245.866,86 Lt (243.000+2.866,86) nuostolių. Be to, atsakovei neįvykdžius 2009-06-17 trišalės sutarties, ieškovė negalėjo pagal 2009-06-25 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį parduoti kito žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Eurogranda“ ir Co už 500.000 Lt. Pagal 2013-11-06 ekspertizės aktą šio žemės sklypo rinkos vertė yra tik 137.000 Lt, tai ieškovė šioje dalyje dėl atsakovės kaltės patyrė dar 363.000 Lt (500.000–137.000) nuostolių. Be to, atsakovei neįvykdžius 2009-06-17 trišalės sutarties, ieškovė, negalėdama parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negalėjo grąžinti kredito pagal 2007-08-02 Kreditavimo sutartį, dėl ko nuo 2008-05-01 iki 2013-12-30 bankui jau yra sumokėjusi 2.924,13 Eur (10.096,44 Lt) palūkanų, o per artimiausius tris mėnesius sumokės dar 139,25 Eur (480,80 Lt) palūkanų, o viso 10.577,24 Lt, kas taip pat pripažintina ieškovės nuostoliais. Taigi, atsakovei neįvykdžius 2009-06-17 trišalės sutarties, ieškovė patyrė viso 674.441,20 Lt (54.997,10+245.866,86+363.000+10.577,24) nuostolių. Atsakovė puikiai suprato 2009-06-17 trišale sutartimi prisiimtą įsipareigojimą iki 2009-07-01 panaikinti areštą atsakovės nekilnojamajam turtui ir kad tik po to bus parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui bei atsiskaityta tiek su atsakove, tiek su P. J. Ieškovė taip pat nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik tada, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-06 nutartimi civ. b. Nr. 2A-503/2012 nutarė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-06 ir jis nėra praleistas. Jeigu teismas spręstų priešingai, ieškovė prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties, nes ieškovė 2011-10-23 po autoavarijos patyrė sunkų ilgalaikį sveikatos sutrikdymą (t. I, b.l. 1-3, 97-101, t. III, b.l. 29-32).

Atsakovė N. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš 2009-06-17 trišalės sutarties, kuria atsakovė neva įsipareigojo iki 2009-07-01 panaikinti ieškovės visam nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą, vadinasi, ieškovė apie savo galimą teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti vėliausiai 2009-07-01. Tokiu būdu trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2012-07-02. Ieškovė klaidingai nurodo, kad 2009-06-17 trišale sutartimi atsakovė nutraukė 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su ieškove. Preliminarioji pirkimo-pradavimo sutartis 2008-05-17 jau buvo pasibaigusi, todėl joks nutraukimas vėliau teisiškai nebuvo galimas. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė įsipareigojo iki 2009-07-01 panaikinti visam ieškovės nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą. 2009-06-17 trišalėje sutartyje nenurodyti tokie atsakovės konkretūs įsipareigojimai. Atsakovė suprato, kad areštą ieškovės nekilnojamajam turtui ji galės panaikinti tik tada, kai jai bus sumokėta iš ieškovės priteista 210.000 Lt suma arba bus pateiktas kitas realus šios sumos sumokėjimo užtikrinimas. Kadangi tai nebuvo padaryta, atsakovė negalėjo atsisakyti jos naudai pritaikyto arešto ieškovės turtui, o toks atsakovės elgesys teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė reikalaujamų iš atsakovės priteisti nuostolių. Ieškovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų atsakovės naudai pagal 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė ėmėsi teisėtų priverstinių piniginių lėšų išieškojimo veiksmų prieš ieškovę ir ieškovė turi prisiimti su tuo susijusias išlaidas. 2009-06-17 trišalės sutarties sudarymo metu ieškovė jau buvo pažeidusi 2008-10-02 paskolos sutartį ir negrąžinusi P. J. paskolos, kuris buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkaito turėtoju. Šio žemės sklypo perleidimas neturint P. J. sutikimo trečiajam asmeniui J. P. nebuvo galimas. Ieškovė prievoles P. J. pagal paskolos sutartį turėjo įvykdyti iki 2009-04-02, t. y. dar iki 2009-06-17 trišalės sutarties sudarymo, tačiau to nepadarė, dėl to jis pradėjo priverstinį savo naudai įkeisto žemės sklypo pardavimą. 2009-06-25 preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Eurogranda“ ir Co, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra sudaryta ir pasirašyta atgaline data, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip elgėsi ieškovė ir UAB „Eurogranda“ ir Co pasibaigus šiai sutarčiai, taip pat ar ieškovė kaip nors kitaip gynė savo pažeistas teises dėl neva atsakovės neatliktų veiksmų pagal 2009-06-17 trišalę sutartį. Preliminariojoje sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina neatitinka faktinės situacijos. Dėl AB DnB NORD bankui ieškovės mokėtinų palūkanų atsakovė nurodė, kad ieškovė pradėjo mokėti bankui palūkanas nuo 2008-08-02, anksčiau nei atsakovė neva iki 2009-07-01 turėjo panaikinti ieškovės nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už sumokėtas palūkanas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-07-01 nepagrįstas. Dėl neįrodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už sumokėtas palūkanas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2013-12-30 taip pat nepagrįstas (t. I, b.l. 40-44, 160-167, t. III, b.l. 33-35).

Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo labai geroje vietoje, prie ežero ir buvo daug jo pirkėjų – J. B., latviai, UAB „Darlegija“, kitos įmonės, tarpininkai, kurie ketino jį pirkti. Žemės sklypą ketino padalinti į keturias dalis, buvo išimtos sąlygos detaliajam planui, tačiau už detalųjį planą reikėjo daug mokėti, o niekas to nenorėjo daryti. Pripažino, jog pagal 2009-06-17 trišalę sutartį žemės sklypą buvo įsipareigojusi nupirkti ji pati, be to, buvo nusprendusi šį žemės sklypą parduoti J. B., tačiau šios aplinkybės neatskleidė, nes su ja buvo sutarusi dėl kitos (aukštesnės) kainos. Pas J. B. buvo pirkėjai, reikėjo greitai pirkti, bet sklypas buvo areštuotas. Taip pat UAB „Darlegija“ jai buvo išdavusi įgaliojimą pirkti šį sklypą, bet ji įgaliojimo nerodžiusi atsakovei (t. II, b.l. 155-156).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė A. R., atsakovė N. G. ir trečiasis asmuo J. P. 2009-06-17 pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė sutiko nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir ieškovės, bei sutiko dėl šio žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo trečiajam asmeniui. Atsakovė taip pat įsipareigojo panaikinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Ieškovė susitarimu įsipareigojo perleisti trečiajam asmeniui nurodytą žemės sklypą už 320.000 Lt iki 2009-07-01 ir nutraukti 2007-12-17 preliminariąją šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su atsakove. Trečiasis asmuo susitarimu įsipareigojo nupirkti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nurodytą žemės sklypą iki 2009-07-01 už 320.000 Lt ir grąžinti atsakovei sumokėtą 210.000 Lt avansą už šį žemės sklypą pagal 2007-12-17 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo susitarimu taip pat įsipareigojo pilnai įvykdyti ieškovės 2008-10-02 pasirašytą paskolos sutartį su P. J. ir grąžinti jam visą pinigų sumą, kurios grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas nurodytas žemės sklypas. 2007-12-17 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta preliminarioji žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo neįvykdyta, nes ieškovė iki sutarto termino neatliko kadastrinių matavimų bei nepateikė dokumentų, būtinų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, be to, negrąžino atsakovei jos sumokėto 210.000 Lt avanso, dėl to atsakovė 2009-04-29 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2009-05-28 nutartimi civ. b. Nr. 2-2124-262/2010 taikė areštą pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl 210.000 Lt negrąžinto avanso priteisimo. 2010-12-23 sprendimu teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 210.000 Lt negrąžinto avanso, tuo pačiu nurodydamas, jog „preliminariąja sutartimi ieškovė N. G. ir atsakovė A. R. nustatė terminą iki 2008-05-17 sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, terminas šalių pratęstas nebuvo, todėl iki nurodytos datos nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad 2007-12-17 preliminarioji sutartis galiojo iki 2008-05-17“. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė klaidingai teigia, jog 2009-06-17 trišale sutartimi atsakovė nutraukė 2007-12-17 preliminariąją sutartį, kadangi ji jau buvo negaliojanti pasirašant trišalę sutartį. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2009-06-17 trišalėje sutartyje įrašyta, jog „N. G. įsipareigojo panaikinti A. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą“, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta nei kokiam turtui, nei per kokį terminą. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė turėjo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki 2009-07-01, tačiau šio teiginio nepagrindė. Užtikrinant atsakovės ieškinį Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civ. b. Nr. 2-2124-262/2010 (2-3528-262/2009) turto arešto aktų registre 2009-06-02 buvo registruota teismo nutartis taikyti areštą ieškovei priklausantiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau ne žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Teismo teigimu, aplinkybę, kad ieškovės ir trečiojo asmens ketinimai tarpusavyje iki 2009-07-01 sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo realūs, patvirtina tai, kad šis žemės sklypas buvo įkeistas P. J., kuris dėl ieškovės negrąžintos jam 115.000 Lt paskolos pradėjo priverstinį išieškojimą iš šio žemės sklypo. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad sudarydamos trišalę sutartį ir siekdamos ją įvykdyti būtų gavę įkaito turėtojo P. J. sutikimą dėl nurodyto žemės sklypo pardavimo. Pagal vykdomojoje byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, jog nuo 2008-10-17 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota hipoteka, o nuo 2009-06-23 įregistruotas Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-22 teismo nutartimi pritaikytas areštas. Nagrinėjant bylą ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad trišalė sutartis nebuvo jų visų kartu iš anksto suderinta, kad šią sutartį iniciavo pati ieškovė, kad sutartis buvo pasirašoma atskirai, o ne visoms šalims kartu. Iš to darytina išvada, kad visų šalių supratimas, kaip turėjo būti įvykdyta trišalė sutartis, buvo skirtingas. Atsakovė turėjo ketinimus laikinąsias apsaugos priemones panaikinti tik tada, kai jai bus sumokėta 210.000 Lt teismo priteista suma arba bus pateiktas kitas realus ir garantuotas šios sumos sumokėjimo modelis. Toks atsakovės trišalės sutarties turinio supratimas paaiškinamas logikos prasme, nes sutarties sudarymo metu atsakovės naudai Vilniaus apygardos teismas jau buvo priėmęs 2009-06-11 preliminarų sprendimą civ. b. Nr. 2-3528-262/2009, kuriuo jai buvo priteista 210.000 Lt suma, kurios išieškojimas buvo užtikrintas ieškovės turto areštu. Todėl nepateikus atsakovei kitos realios skolos grąžinimo priemonės, ji objektyviai ir protingai negalėjo atsisakyti jos naudai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepaaiškino atsakovės nesąžiningumo aplinkybių bei pateikė jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė 363.000 Lt nuostolių sumą grindžia 2009-06-25 preliminariąja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp jos ir UAB „Eurogranda“ ir Co. Šios sutarties šalys buvo sulygę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2009-07-07, parduodant žemės sklypą už 500.000 Lt sumą. Pagal bylos duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suėjus 2009-07-07 terminui nebuvo parduotas, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kaip ji ir UAB „Eurogranda“ ir Co elgėsi, neįvykdžius 2009-06-25 preliminarios sutarties. Atsakovei ši sutartis nebuvo žinoma, ieškovė jos nebuvo atskleidusi nei nagrinėjant atsakovės ieškinį civilinėje byloje dėl 210.000 Lt priteisimo, nei kartu su 2013-04-03 pradiniu ieškiniu šioje byloje, be to, ieškovė atsakovei po 2009-07-07 nereiškė jokių pretenzijų dėl galimai nepavykusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2014-02-17 atsakyme į užklausimą BUAB „Eurogranda“ ir Co bankroto administratorius patvirtino, kad buvę BUAB „Eurogranda“ ir Co valdymo organai nėra perdavę bankroto administratoriui nei bendrovės turto, nei dokumentacijos, įskaitant ir bendrovės antspaudo. 2009-06-25 preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Be to, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o vidutinė rinkos vertė, fiksuota 2006-11-06, buvo 91.300 Lt, jokie esminiai pasikeitimai žemės sklype nuo 2006-11-06 iki 2009-06-25 preliminariosios sutarties sudarymo viešame registre nebuvo registruoti, o pagal UAB „Negrita“ 2013-11-06 ekspertizės akto santrauką žemės sklypo rinkos vertė yra 137.000 Lt. Tuo tarpu preliminarioje sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina buvo labai didelė – 500.000 Lt. Byloje esantys įrodymai paneigė liudytoju apklausto UAB „Eurogranda“ ir Co direktoriaus paaiškinimą, kad neva bendrovė planavo investuoti į nurodytame žemės sklype statytiną socialinės reabilitacijos objektą. Bendrovė nebuvo finansiškai pajėgi pagal preliminariąją sutartį įsigyti žemės sklypą už 500.000 Lt sumą. Teismas taip pat nurodė, kad 2.638,30 Lt nuostolių suma, kurią ieškovė kildina iš Vilniaus apygardos teismo 2010-12-23 sprendimo civ. b. Nr. 2-2124-262/2010 priteistų bylinėjimosi išlaidų, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta. Atsakovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš ieškovės 210.000 Lt avansą pagal 2007-12-17 preliminarią sutartį. Ieškovės nurodyta 54.997,10 Lt nuostolių suma, kurią ji kildina iš antstolės N. L. pradėto priverstinio išieškojimo atsakovės naudai pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2124-262/2010, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat neįrodyta. Ieškovės nurodyta 245.866,86 Lt nuostolių suma kildinama iš P. J. jos negrąžintos paskolos bei aplinkybės, kad P. J. naudai įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), varžytinių būdu buvo parduotas už 77 000 Lt sumą. Žemės sklypas buvo įkeistas P. J. naudai, siekiant užtikrinti ieškovės prievoles pagal 2008-10-02 paskolos sutartį. Ieškovė P. J. paskolos laiku negrąžino, dėl ko varžytinių tvarka buvo parduotas ieškovei priklausantis P. J. įkeistas žemės sklypas. Ieškovės prievolės P. J. pagal paskolos sutartį turėjo būti įvykdytos iki 2009-04-02, t. y. gerokai anksčiau, nei pasak ieškovės atsakovė neva iki 2009-07-01 turėjo panaikinti visam ieškovės nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą. Ieškovė negrąžino paskolos P. J. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl savo kaltės, ko pasėkoje P. J. pradėjo priverstinį savo naudai įkeisto žemės sklypo pardavimą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 10.577,24 Lt nuostolių sumą grindžia 2007-08-02 Kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2007-567, sudaryta tarp jos ir AB DnB NORD banko. Ieškovė  nurodo, kad nuo 2008-05-01 iki 2013-12-30 dėl bankui sumokėtų ir mokėtinų palūkanų patyrė 10.577,24 Lt nuostolį. Pagal 2013-12-21 AB DNB banko pažymą Nr. 2026 ieškovė pradėjo mokėti bankui palūkanas nuo 2008-08-02, taigi anksčiau, nei pasak ieškovės atsakovė neva iki 2009-07-01 turėjo panaikinti ieškovės visam nekilnojamajam turtui pritaikytą areštą, todėl ieškovės reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo už sumokėtas bankui palūkanas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-07-01 yra nepagrįsta. Dėl neįrodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovės reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo už sumokėtas palūkanas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2013-12-30 taip pat yra nepagrįsta. Ieškovės reikalavimas atlyginti 139,25 Eur (480,80 Lt) nuostolius, kurie bus patirti dėl per artimiausius tris mėnesius mokėtinų palūkanų, atmestinas kaip neįrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, o svarbių priežasčių atnaujinti šį terminą nėra. Ieškovė yra įgijusi aukštąjį teisinį išsilavinimą, kuris preziumuoja ieškovei taikomą padidintą rūpestingumą, apdairumą, atidumą ir specialių žinių turėjimą bei didesnių reikalavimų jai taikymą. Ieškovės aukštasis teisinis išsilavinimas turėjo suponuoti ieškovei objektyvų rūpestį savalaikiai įvertinti trišalės sutarties jai sukeltas teisines pasekmes. Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė į ligoninę buvo hospitalizuota 2011-10-23, t. y. praėjus dvejiems metams ir keturiems mėnesiams po trišalės sutarties sudarymo, o išrašyta praėjus 24 dienoms – 2011-11-17. Ieškovė po nelaimingo atsitikimo gynė savo teises ikiteisminiame tyrime faktiškai atvykdama į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir teisme jai iškeltoje baudžiamojoje byloje, naudojosi advokatų teikiama teisine pagalba, sveikatos būklė jai leido judėti ir mąstyti, tačiau ji nesiėmė veiksmų įgyvendinti teisę į galimai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovė bandė pateisinti trejų metų ieškinio senaties termino praleidimą tik už laikotarpį nuo jos susižalojimo 2011-10-23. Kitokių objektyvių priežasčių ir įrodymų, kodėl ieškovė dvejus metus ir keturis mėnesius po trišalės sutarties sudarymo delsė ginti galimai savo pažeistas teises dėl nuostolių atlyginimo, nepateikta. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-11 preliminariu sprendimu civ. b. Nr. 2-2124-262/2010 priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 210.000 Lt negražinto avanso sumą, tačiau ieškovė po to nesiėmė jokių procesinių priemonių dėl nuostolių iš atsakovės pareikalavimo. Teismas taip pat netenkino ieškovės atstovo prašymo skirti atsakovės atsakovui 6.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Priteisė atsakovei iš ieškovės 4.971 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai, bei valstybės naudai 70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (t. III, b.l. 39-50). 

Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. teismo prašo 1) prijungti prie bylos byloje esantį 2009-06-22 Ketinimų protokolą, 2) pripažinti, kad ieškovė senaties termino ieškiniui pareikšti nepraleido, o jeigu teismas darys išvadą, kad praleido, tai pripažinti, jog dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti, 3) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, 4) atsakovės atstovui advokatui N. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą skirti 6.000 Lt baudą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų padarė išvadą, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl visų nuostolių atlyginimo pareikšti. Ieškinio dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 54.997,10 Lt (1.300+952+2.638,30+38.404,11+11.702,69) nuostolių atsakovė ieškinio senaties taikyti net nereikalavo. Teismas ieškinio senaties termino neatnaujino pasisakydamas tik dėl ieškovės reikalavimo priteisti 363.000 Lt nuostolius dėl negalėjimo pagal 2009-06-25 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį parduoti žemės sklypo UAB „Eurogranda“ ir Co. Tuo tarpu dėl ieškinio senaties atnaujinimo dėl kitų reikalavimų (245.866,86 Lt ir 10.577,24 Lt) teismas iš viso nepasisakė. Ieškovė taip pat nurodė, kad savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kildina iš atsakovės neįvykdytos 2009-06-17 trišalės sutarties. Priešingai nei nustatė teismas, aiškinant visas 2009-06-17 trišalės sutarties sąlygas, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, akivaizdu, kad visose sutarties dalyse nurodytas ir įvardintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius, kad 2009-06-17 trišalės sutarties įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo trišalės sutarties sudarymo, ar, kaip siūlo skaičiuoti atsakovė, nuo 2009-07-02 ir 2009-07-07, bet nuo tada, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai ieškovė sužinojo tik tada, kai ji 2012-08-14 Lietuvos apeliacinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009-05-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovė 2012-08-29 atsiliepimu į tokį prašymą atsisakė vykdyti 2009-06-17 trišalę sutartį, ką nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2012-09-06 nutartimi. Todėl šiuo atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-06, dėl ko pripažintina, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Jeigu apeliacinės instancijos teismas darys išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido, pripažintina, jog dėl svarbios priežasties ir jis atnaujintinas. Ieškovės pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad ieškovė 2011-10-23 po autoavarijos į ligoninę pateko patyrusi politraumą ir daugybinius kaulų lūžimus, tris dienas išbuvo reanimacijoje, po to šešis mėnesius buvo sugipsuota ir negalėjo vaikščioti, po ko jai 2012-05-16 buvo nustatytas 55 proc. darbingumas. Teismo pastebėjimas, jog po išrašymo iš ligoninės 2011-12-28 Vilniaus apskrities VPK ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, 2012-03-22 ieškovė pasirašė laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2012-05-02 pasirašė, kad gavo kaltinamąjį aktą, neatitinka tikrovės, nes visi nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti pareigūnams atvykus į ieškovės namus. Nepagrįsti ir teismo argumentai dėl ieškovės aukštojo teisinio išsilavinimo, nes teismas nesiaiškino, ar Maskvos tarptautinio humanitarinio universiteto ieškovei 2009-05-25 išduotas bakalauro diplomas Lietuvoje yra pripažįstamas, jo kopija byloje atsirado tik po šalių baigiamųjų kalbų. Ieškovė taip pat nurodė, kad Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išsami informacija paneigia teismo išvadas, jog turto arešto aktų registre nebuvo registruotas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas atsakovės naudai. Vilniaus apygardos teismo 2009-05-28 nutartimi civ. byloje Nr. 2-3528-262/2009 buvo areštuotas ieškovės neapibrėžtas visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įskaitant ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės naudai. Ieškovė nesutiko su teismo vertinimu, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo J. P. neįrodė, jog sudarydamos trišalę sutartį būtų gavusios kreditoriaus P. J. sutikimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, dėl ko ieškovės ir trečiojo asmens ketinimai iki 2009-07-01 sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo realūs. Tokias teismo išvadas paneigia trečiojo asmens J. P. paaiškinimai teisme, kaip ir ieškovės bei liudytojos J. B. duoti paaiškinimai ir parodymai, kad velionis P. J. tokį sutikimą buvo davęs ir laukė kol bus panaikintas areštas, nes pats norėjo, kad pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų su juo kuo greičiau atsiskaityta. Tai patvirtina ir vykdomosios bylos Nr. 0168/10/00707 duomenys, kur P. J., turėdamas 2009-12-17 išduotą vykdomąjį raštą, vis tikėdamasis arešto panaikinimo, sandorio sudarymo ir atsiskaitymo su juo, laukė ir į antstolį S. O. G. kreipėsi tik 2010-05-10. Būtent atsakovė neįvykdė 2009-06-17 trišalėje sutartyje numatyto įsipareigojo panaikinti ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pritaikytą areštą, dėl ko neįvyko sandoris ir nebuvo atsiskaityta su P. J. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai reikalavo jos paaiškinti atsakovės nesąžiningumo aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nes atsakovės kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Nesąžiningumo prezumpciją byloje turėjo paneigti atsakovė. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas atsakovės ieškinys ieškovei dėl atsakovės sumokėto 210.000 Lt avanso pagal 2007-12-17 preliminarią sutartį grąžinimo. Šioje byloje ginčas vyko tik dėl 2007-12-17 preliminarios sutarties dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne dėl 2009-06-25 preliminarios sutarties, sudarytos su UAB „Eurogranda“ ir Co, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2009-06-25 preliminarios sutarties neprivalėjo niekam atskleisti, o ją pateikė tik su patikslintu ieškiniu dėl buvusio atstovo kaltės. Teismas nevertino, kad atsakovei nevykdant 2009-06-17 trišalės sutarties ir nepanikinant arešto, ieškovė 2009-06-25 preliminarios sutarties pagrindu su UAB „Eurogranda“ ir Co neturėjo galimybės sudaryti pagrindinės sutarties dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pasibaigus preliminarios sutarties terminui (2009-07-07) ieškovė skambindavo atsakovei klausdama, kada ji panaikins areštą. To laukė ir UAB „Eurogranda“ ir Co direktorius A. U., kuris bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo pasiryžęs nurodytą žemės sklypą nupirkti už 500.000 Lt iš savo lėšų, nes buvo bendrovės visų akcijų savininkas, o taip pat buvo ir Europiniai pinigai, kad žemės sklype ketino pastatyti bei įrengti senelių namus, tačiau to negalėjo padaryti, nes atsakovė nepanaikino arešto. A. U. laukė arešto panaikinimo, kitokių veiksmų imtis negalėjo, nes 2009-06-25 preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta sankcijų. Teismas nevertino VĮ „Registrų centras“ 2014-05-02 rašto, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2006-11-06 buvo 91.300 Lt, kad jokie esminiai pasikeitimai žemės sklype nuo 2006-11-06 iki 2009-06-25 preliminarios sutarties sudarymo viešame registre nebuvo registruoti, nes tokie buvo. Atsakovei neįvykdžius 2009-06-17 trišalės sutarties ir nepanaikinus arešto žemės sklypui (duomenys neskelbtini), 2009-06-25 preliminarios sutarties pagrindu ieškovė negalėjo sudaryti su UAB „Eurogranda“ ir Co pagrindinės sutarties ir patyrė 363.000 Lt dydžio nuostolius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, trečiasis asmuo J. P. ir pati atsakovė teismui patvirtino, jog 2009-06-17 trišalė sutartis buvo derinama eilėje susitikimų, kad prieš pasirašant atsakovei trišalę sutartį ji įdėmiai ją perskaitė. Trečiasis asmuo teismui patvirtino, kad visi suprato, jog areštuoto turto parduoti neįmanoma, todėl atsakovė turi iki 2009-07-01 panaikinti ieškovės turtui taikytą areštą ir kad tik po to bus parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už numatytą 320.000 Lt sumą ir bus atsiskaityta tiek su atsakove, tiek su P. J. Iš kokių pinigų pirks J. P., atsakovė patvirtino jos net neklausė, nes buvo įsitikinusi, kad J. P. yra patikima verslininkė, be to, J. P. iš atsakovės jau buvo nupirkusi butą ir su atsiskaitymu nekilo jokių problemų. Atsakovė žinojo, kad nurodyto žemės sklypo realus pirkėjas buvo A. V., kuris iš karto norėjo duoti ir avansą, o kadangi buvo areštas, tai iš pradžių buvo pasirašytas tik Ketinimų protokolas, o J. P. išduotas įgaliojimas, paruošti sandorį iki jo pasirašymo. Pasibaigus terminui ir atsakovei nepanaikinant arešto, pirkėjas A. V. dar kurį laiką laukė, tačiau sandoris neįvyko, nes atsakovei nevykdant 2009-06-17 trišalės sutarties areštas nebuvo panaikintas. Ieškovės teigimu, teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovės nurodyta 54.997,10 Lt nuostolių suma, kurią ji kildina iš antstolės N. L. pradėto priverstinio skolos išieškojimo atsakovės naudai pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2124-262/2010, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta. Atsakovei laiku įvykdžius 2009-06-17 trišalę sutartį ir panaikinus turto areštą, ieškovė būtų sudariusi sandorius ir pilnai atsiskaičiusi su banku pagal kreditavimo sutartį, o kadangi atsakovė trišalės sutarties neįvykdė, tai ji turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius 10.577,24 Lt dėl palūkanų bankui sumokėjimo. Ieškovė prašė apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos 2009-06-22 ketinimų protokolą, kurį pirmosios instancijos teismas kelis kartus atsisakė prijungti, nes šio įrodymo pagrindu išduotas įgaliojimas, kuris jau yra byloje. Ieškovė taip pat nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, veikė akivaizdžiai atsakovės interesais, neužtikrino ginčo šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtiniškumo principo, teismo sprendimą motyvavo remdamasis išimtinai atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija. Atsakovės atstovas advokatas N. K. byloje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir akivaizdžiai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, dėl ko ieškovė prašė atsakovės atstovui skirti 6.000 Lt baudą, tačiau teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė. Ieškovės teigimu, išspręstas šališkai atsakovės naudai ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos (t. III, b.l. 56-73).

Atsakovė N. G. atsiliepimu teismo prašė ieškovės A. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų padarė išvadą, jog ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl visų nuostolių atlyginimo. Teismas sprendimo dalyje dėl ieškinio senaties taikymo pasisakė iš esmės, o motyvų išsamus nedetalizavimas negali sudaryti pagrindo išvadai apie sprendimo nemotyvavimą. Teismo sprendime nurodytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas įrodymų vertinimas, daromos išvados. Dėl 54.997,10 Lt ieškinio sumos atsakovė objektyviai nereikalavo taikyti ieškinio senatį, nes ši suma kildinama iš vykdymo procese atliktinų vykdymo veiksmų, išieškant iš ieškovės atsakovės naudai priteistą avansą ir bylinėjimosi išlaidas Vilniaus apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-2124/262/2010 pagrindu. Ieškovė reikalauja atlyginti patirtus turtinius nuostolius, todėl ieškovės reikalavimai yra susiję su žalos (nuostolių) atlyginimo institutu, kuris nustato trejų metų ieškinio senaties terminą ir kurį ieškovė yra praleidusi. Aplinkybę, jog ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtina jos kartu su 2014-10-20 atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. 2014-10-10 nutarties šioje byloje pateikta Maskvos tarptautinio (humanitarinio) universiteto diplomo kopija, kas sudaro pagrindą ieškovei taikyti aukštesnius elgesio ir rūpestingumo standartus, sprendžiant kada ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą. 2014-05-29 atsakovės teiktuose paaiškinimuose į ieškovės 2014-04-28 prašymą dėl senaties termino atnaujinimo buvo argumentuotai atsikirsta dėl senaties netaikymo nuo 2012-09-06. Iš ieškovės 2012-05-08 prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui matyti, kad ieškovei prašymo surašymo metu buvo žinoma apie laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtui taikymą ir dėl ko jos buvo taikytos atsakovės iniciatyva. Be to, esant sudarytai 2009-06-25 preliminariai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai su UAB „Eurogranda“ ir Co bei jai nebuvus įvykdytai iki 2009-07-07, ieškovė, turinti teisinį išsilavinimą, apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti vėliausiai 2009-07-07 ir nuo tada pradėti skaičiuoti ieškinio senaties terminą, neatmetant aplinkybės šį terminą skaičiuoti ir nuo 2009-07-02, kada atsakovė tariamai neįvykdė trišalio susitarimo. Ieškovės motyvai dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2011-12-28 pranešimas apie įtarimą, 2012-03-22 laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, kaltinamasis aktas jai buvo įteikti namuose ir šia aplinkybe, kurią iškėlė tik apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu nesirėmė. Kita ieškovės nurodyta aplinkybė, susijusi su Maskvos tarptautinio (humanitarinio) universiteto diplomo pripažinimu ar nepripažinimu Lietuvoje, nebuvo bylos ginčo objektas. Ieškovės advokatas pats į bylą pateikė šio diplomo su vertimu patvirtintą kopiją. Ieškovė pateikė teismui 2013-02-18 Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašą, iš kurio matyti, jog užtikrinant atsakovės ieškinį Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civ. byloje Nr. 2-2124-262/2010 (2-3528-262/2009) turto arešto aktų registre 2009-06-02 buvo registruota Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2-3528-262/2009 taikyti areštą ieškovės žemės sklypams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiame turto arešto aktų registro išraše nėra žymos apie registruotą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) areštą. Ieškovė taip pat pateikė 2009-07-21 Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovės naudai areštuotas ieškovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 210.000 Lt sumai. Ieškovė nepašalino neatitikimų tarp šių dviejų areštų aktų, o kartu neįrodė aplinkybės, kad buvo areštuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad buvo areštuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė esminės reikšmės bylos kontekste neturėtų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir trečiojo asmens J. P. ketinimai tarpusavyje iki 2009-07-01 sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo realūs. Vien tik ieškovės ir trečiojo asmens tvirtinimas, kad P. J. buvo davęs sutikimą dėl šio žemės sklypo pardavimo, nėra laikytini leistinais įrodymais ne tik dėl to, kad trečiasis asmuo buvo įstojęs į bylą ieškovės pusėje, bet ir dėl to, kad žemės sklypui buvus įkeistam notariškai patvirtintu hipotekos sandoriu, turėjo būti gautas notaro patvirtintas P. J. rašytinis kreditoriaus sutikimas. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė atsakovei taikomos sąžiningumo prezumpcijos dėl neva neįvykdytos trišalės sutarties. Visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, privalėjo įrodyti ieškovė. Atsakovės kaltės paneigimas, priežastinio ryšio ir neteisėtų veiksmų nebuvimas iš atsakovės pusės buvo įrodyti Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civ. bylos Nr. 2-2124-262/2010 dokumentais, pateiktais šioje byloje. Tiek trišalės sutarties sudarymo metu, tiek ir preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Eurogranda“ ir Co sudarymo metu atsakovės naudai Vilniaus apygardos teismas jau buvo priėmęs 2009-06-11 preliminarų sprendimą, kuriuo jai buvo priteista 210.000 Lt suma, ir kurios išieškojimas buvo užtikrintas ieškovės areštuotu turtu. Todėl atsakovė, kaip teisėta kreditorė, objektyviai ir protingai negalėjo atsisakyti jos naudai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir taip prarasti didelės sumos sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, apie kurias 2012-09-06 nutartyje buvo pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė 2009-06-25 preliminarios sutarties su UAB „Eurogranda“ ir Co pagrindu negynė savo turtinių teisių jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-06 nutartyje nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą šiam teismui leisti parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismas 2012-05-29 nutartimi netenkino jos prašymo. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui padavė pakartotinį prašymą leisti parduoti areštuotą jos turtą. 2012-09-06 nutartimi teismas atmetė ieškovės pakartotinį prašymą, konstatuodamas, kad ji nepateikė įrodymų, jog patenkinus jos prašymą, bus tinkamai užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie pirkėją (tame tarpe preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties ar kitų duomenų, kad yra realus pirkėjas), kuris galėtų pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 210.000 Lt sumą užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą. Daugiau tikėtina, jog ieškovė iš tikrųjų neturėjo jokios preliminarios sutarties dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė privalėjo suvokti, kad tik atskleidusi galimai su UAB „Eurogranda“ ir Co sudarytą preliminarią sutartį, galėjo tikėtis visai kitokio, jai pozityvaus aplinkybių vertinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, lėšas įnešant į teismo depozitinę sąskaitą, dėl ko ieškovė pati prisiėmė riziką dėl tokio netinkamo civilinių teisių gynimo. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė teiginio, kad būtų skambinusi atsakovei pasibaigus preliminarios sutarties su UAB „Eurogranda“ ir Co terminui, kada būtent atsakovė neva nuims areštą. Ieškovė ir liudytojas A. U. taip pat neįrodė, kad UAB „Eurogranda“ ir Co ketino sumokėti 500.000 Lt sumą už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninėmis A. U. lėšomis, nepateikta įrodymų, kokių priemonių tiek ieškovė, tiek ir UAB „Eurogranda“ ir Co ėmėsi suėjus preliminarios sutarties terminui, kas papildomai patvirtina išvadą, kad preliminarios sutarties šalys rimtų ketinimų realizuoti šią sutartį neturėjo. Realių ketinimų nebuvimą iš pirkėjo UAB „Eurogranda“ ir Co pusės patvirtino ir byloje esantys bankų, kuriuose UAB „Eurogranda“ ir Co turėjo sąskaitas, įrodymai apie apyvartų nebuvimą ir mažus likučius bei šios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009 metus, pelno nuostolio ataskaitos bei bankų patvirtinimai, kad ši bendrovė nebuvo kreipusis dėl žemės sklypo įsigijimo. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Eurogranda“ ir Co turėjo realius projektinius dokumentus investuoti į žemės sklype statytiną socialinės reabilitacijos objektą. Byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad pasibaigus preliminarios sutarties su UAB „Eurogranda“ ir Co terminui ar suėjus 2009-07-01 datai pagal trišalę sutartį ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, jog ji nuimtų areštą nuo žemės sklypų. Be to, trišalėje sutartyje nekalbama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkėju yra ne tik J. P., bet ir UAB „Darlegija“ ar Rusijos pilietis A. V. ar J. P. kaip tarpininkė. Šių aplinkybių ieškovė nebuvo atskleidusi ir ieškinyje. Arešto turtui buvimas nėra kliūtis areštuoto turto pardavimui, jeigu gaunamas kreditoriaus sutikimas, tačiau šiuo atveju atsakovė, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas dėl 210.000 Lt sumos priteisimo iš atsakovės, sutikimo objektyviai negalėjo duoti, nes būtų praradusi laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės argumentai dėl 2.638,30 Lt nuostolių sumos atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismas sprendime nurodė teisingus motyvus dėl šios reikalavimo dalies netenkinimo. Atmestinas ir ieškovės argumentas, kad teismo sprendimo dalis dėl 54.997,10 Lt nuostolių sumos nepriteisimo nebuvo motyvuota. Teismas nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodytas. Ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad patyrė 54.997,10 Lt nuostolių sumą dėl antstolės N. L. vykdymo procese atliktų procesinių veiksmų išieškant skolą pagal Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą civ. bylą Nr. 2-2124-262/2010. Teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės teisių pažeidimas, susijęs su palūkanų mokėjimu pagal su AB DNB banku sudarytą kreditavimo sutartį, anksčiau nei 2009-07-01 negalėjo įvykti, todėl ieškovės reikalavimas dėl sumokėtų palūkanų kaip patirtų nuostolių už laikotarpį nuo 2008-08-02 iki 2009-07-01 yra nepagrįstas, kaip ir reikalavimas dėl palūkanų nuo 2009-07-02 iki 2013-12-30 su plius trijų mėnesių palūkanomis. Ieškovės argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo yra atmestini kaip nepagrįsti ir ne šio proceso objektas, teismo šališkumo klausimas buvo sprendžiamas atskirais procesiniais veiksmais. Dėl prijungtino prie bylos ketinimų protokolo ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir nesavalaikiai, šio dokumento prijungimo klausimas buvo sprendžiamas net dviejuose teismo posėdžiuose, teismui argumentuotai atmetus šio įrodymo prijungimą prie bylos. Atsakovė sutinka su teismo motyvais dėl baudos atsakovės atstovui neskyrimo. Dėl visų atsakovės atsakovo prašymų teismas priimdavo atitinkamus sprendimus/rezoliucijas, kuriomis nei vienu atveju nebuvo laikoma, kad atsakovės atstovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų nebuvo pateikusi motyvuoto rašytinio pareiškimo skirti byloje dalyvavusiam asmeniui baudą. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė palaiko teismo sprendime nurodytus argumentus (t. III, b.l. 100-108).

Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimo į ieškovės A. R. apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-06-17 tarp ieškovės A. R., atsakovės N. G. ir trečiojo asmens J. P. buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo, kuriuo šalys susitarė: „N. G. sutinka dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-17 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp jos ir A. R., nutraukimo bei sutinka dėl šio sklypo nuosavybės teisės perleidimo J. P. Vykdydama šį susitarimą N. G. įsipareigoja panaikinti A. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. A. R. įsipareigoja perleisti J. P. minėtą sklypą už 320.000 Lt iki 2009-07-01 ir nutraukti 2007-12-17 preliminariąją šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su N. G. J. P. įsipareigoja nupirkti A. R. nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2009-07-01 už 320.000 Lt ir grąžinti N. G. 210.000 Lt sumokėtų kaip dalinis atsiskaitymas už minėtą sklypą. J. P. yra žinoma, jog minėtas sklypas yra įkeistas P. J. pagal 2008-10-02 sudarytą paskolos sutartį dėl 115.000 Lt paskolos ir ji įsipareigoja pilnai įvykdyti A. R. 2008-10-02 pasirašytą paskolos sutartį su P. J. ir grąžinti P. J. visą pinigų sumą, kuriai yra įkeistas minėtas sklypas“ (t. I, b.l. 4).

2013-04-04 ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, kuriame nurodė, jog atsakovė neįvykdė aukščiau nurodyto 2009-06-17 susitarimo dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo – nepanaikino ieškovės turtui atsakovės iniciatyva kitoje civilinėje byloje teismo taikyto arešto, todėl ieškovė negalėjo parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsiskaityti su kreditoriais – atsakove, P. J., AB DnB NORD banku ir patyrė 674.411,20 Lt nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovė (t. I, b.l. 1-3, 97-101).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (t. III, b.l. 39-50). Teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2124-262/2010 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009-06-11 preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš ieškovės (nurodytoje byloje atsakovės) atsakovės (nurodytoje byloje ieškovės) naudai 210.000 Lt negrąžinto avanso, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 952 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 68-76). Nurodytoje byloje teismas 2009-05-28 nutartimi atsakovės prašymu taikė ieškovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų areštą 210.000 Lt sumai (t. I, b.l. 102). Iš 2013-02-18 turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad vykdant nurodytą teismo nutartį bei vėliau išduotą teismo vykdomąjį raštą atsakovės naudai buvo areštuotas toks ieškovės nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 11-16). Duomenų, kad atsakovės naudai būtų areštuotas dar ir ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Priešingai, 2013-02-18 turto arešto aktų registro išrašas (t. I, b.l. 11-16), 2013-08-28 ir 2014-12-15 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. I, b.l. 61-64, t. III, b.l. 36-37), 2009-07-21 turto arešto aktų registro išrašas (t. I, b.l. 104-107), 2008-10-02 paskolos sutartis (t. I, b.l. 168) patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas ir areštuotas kito ieškovės kreditoriaus P. J. naudai. Taigi, panaikinti pastarojo žemės sklypo areštą ir sudaryti sąlygas ieškovei parduoti šį žemės sklypą trečiajam asmeniui ar kitam pirkėjui galėjo tik P. J., o ne atsakovė. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, apart ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, kad P. J. būtų sutikęs su tuo, jog ieškovė nurodytą žemės sklypą parduotų trečiajam asmeniui. Toks P. J., kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas, turėjo būti išreikštas raštu bei patvirtintas notaro. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų kaip nors kitaip trukdžiusi nurodyto žemės sklypo pardavimui.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės neva patirtus nuostolius negalint parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui J. P. bei to pasėkoje atsiskaityti su kreditoriais P. J., AB DnB NORD banku ar atsakove.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo reiškia dar ir tuo pagrindu, jog atsakovei nepanaikinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arešto negalėjo būti įvykdyta 2009-06-25 preliminarioji šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Eurogranda“ ir Co (t. I, b.l. 116, t. II, b.l. 31-32). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2009-06-17 susitarimo dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo turinio, sistemiškai vertinant visas šio susitarimo sąlygas, negalima daryti išvados, jog atsakovė buvo įsipareigojusi panaikinti ne tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, bet ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Visos 2009-06-17 susitarimo sąlygos suponuoja išvadą, jog šis susitarimas buvo susijęs tik su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jo perleidimu trečiajam asmeniui J. P. Kita vertus, net jeigu būtų pagrindas pripažinti, jog nurodytu susitarimu atsakovė buvo įsipareigojusi panaikinti ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, sutiktina su atsakovės paaiškinimais, jog areštas šiam žemės sklypui galėjo būti panaikintas tik tuomet, kai trečiasis asmuo, nupirkęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pilnai įvykdytų 210.000 Lt dydžio ieškovės prievolę atsakovei, kas nebuvo padaryta. Tokį vertinimą patvirtina ne tik atsakovės teisėtas interesas turėti tinkamą ieškovės prievolės įvykdymo užtikrinimą, bet ir tai, jog 2009-06-17 susitarime nebuvo apibrėžtas arešto panaikinimo momentas ir mastas (neaišku, ar areštas turėjo būti panaikintas visiems žemės sklypams iš karto, ar pirmiausia žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), o paskui žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)).

Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad 2009-06-25 preliminarioji žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Eurogranda“ ir Co, negali būti laikoma patikimu ir objektyviu įrodymu bent iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų apie UAB „Eurogranda“ ir Co finansinę padėtį (t. II, b.l. 66-78, 82, 91-104) matyti, kad bendrovė neturėjo realių galimybių nupirkti iš ieškovės nurodytą žemės sklypą už 500.000 Lt kainą, nes neturėjo pakankamai tam piniginių lėšų ar kitų finansavimo šaltinių. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, jog UAB „Eurogranda“ ir Co žemės sklypą būtų pirkusi už asmenines vienintelio bendrovės akcininko A. U. lėšas, taip pat, jog žemės sklype bendrovė ketino statyti senelių namus ir tuo tikslu jau buvo atlikusi paruošiamuosius darbus. Vien A. U. parodymai, nepateikiant jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pakankami pripažinti tas aplinkybes įrodytomis. Be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas atsakovei dėl negalėjimo įvykdyti su UAB „Eurogranda“ ir Co 2009-06-25 sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė apie šią sutartį apskritai nieko nežinojusi. Protingai nepaaiškinamas ieškovės elgesys, kuomet ji, žinodama apie galimą atsakovės įsipareigojimą panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą ir būtent dėl šio įsipareigojimo nevykdymo neva negalėdama parduoti nurodyto žemės sklypo UAB „Eurogranda“ ir Co, kuri turėjusi rimtus ketinimus šį žemės sklypą nupirkti ir vystyti jame veiklą, laiku nesiima jokių aktyvių veiksmų savo teisėtiems interesams užtikrinti reikalaujant iš atsakovės įvykdyti savo įsipareigojimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-503/2012, kurioje teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie esamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją, tarp jų ir preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties ar kitų duomenų, jog yra realus šio žemės sklypo pirkėjas (t. I, b.l. 108-109, t. II, b.l. 28, 65). Tai tik patvirtina, kad ieškovė iš tikrųjų neketino niekam parduoti nurodyto žemės sklypo. Kelia abejonių ir 2009-06-25 preliminarioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta šio žemės sklypo 500.000 Lt kaina. VĮ „Registrų centras“ duomenimis 2009 m. birželio mėn. šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo tik 176.000 Lt (t. II, b.l. 79), o pagal Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Negrita“ 2013-11-06 ekspertizės aktą žemės sklypo rinkos vertė akto parengimo metu buvo dar mažesnė – 137.000 Lt (t. I, b.l. 131).

Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės neva patirtus nuostolius negalint parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Eurogranda“ ir Co bei to pasėkoje atsiskaityti su kreditoriais P. J., AB DnB NORD banku ar atsakove. Byloje neįrodyta, kad UAB „Eurogranda“ ir Co iš tikrųjų turėjo rimtų ketinimų nupirkti nurodytą žemės sklypą ir jog šie ketinimai liko neįgyvendinti dėl atsakovės kaltės.

Civilinė atsakomybė taikoma tik tuomet, kai yra visos jos taikymo sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo ieškovui padarytos žalos faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovui padarytos žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.245-6.249 straipsniai). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų visumos atsakovės atžvilgiu neįrodė, pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės ieškinio atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog teismas išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009, 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, kt.). Dėl to teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka šių įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi. Taip pat teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010, kt.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus įrodymus, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgti į nagrinėjamos bylos ypatumus. Teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis bei nešališkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai išsprendęs bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovės priteisimo klausimą. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiek bylos sudėtingumą, tiek ir apimtį, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas kurios nors iš šalių atžvilgiu, taip pat kad turėjo ieškovės atstovo prašymu skirti atsakovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, pakankama suma už atsiliepimo į skundą surašymą yra 300 eurų.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei N. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                Virginijus Kairevičius

                                                                                                                              Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                              Danutė Kutrienė