TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei,

dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, 

atsakovui E. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, 

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui E. G. išlaikymą po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašo vaiko lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas yra nepilnamečio E. G. tėvai. Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti iš skolininko E. G., nepilnamečiui sūnui, išlaikymą po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini) ir mokant iki vaiko pilnametystės. Laikotarpiu nuo teismo įsakymo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija, išaugo minimalios mėnesinės algos dydis, prekių ir paslaugų kainos, mokesčiai bei nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovė laikinai nedirba.

3.       Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti DNR ekspertizę. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė sąmoningai nutyli esminę reikšmę turinčias aplinkybes bei nepateikia objektyviai pagrįstų duomenų apie realiai patiriamas didesnes išlaidas savo vaiko išlaikymui. Į bylą nėra pateikta vaiko poreikių suvestinė. Be to, nėra gauti duomenys apie ieškovės turtinę padėtį. t. y. gaunamas pašalpas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už nepilnamečio vaiko ugdymą, kas sudaro 85,75 Eur bei papildoma 50,47 Eur išmoka nepasiturinčiai šeimai. Be to, yra duomenų apie tai, kad nepilnametis E. G. turi teisę į nemokamus pietus mokykloje, nes vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 235,50 Eur. Skiriama ir 98 Eur dydžio parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams. Atsakovas neneigia, kad padėjo ieškovei ir jos vaikui jiems gyvenant Jungtinėje Karalystėje, skyrė tam tikrą dalį lėšų ieškovei ir vaiko, nes atsakovą, kuris buvo susituokęs su R. G. iki (duomenys neskelbtini), siejo trumpalaikiai ir intymūs santykiai su ieškove, todėl atsakovas kartais nupirkdavo kokių nors dovanų jai ar vaikui, skirdavo papildomai lėšų jų pragyvenimui bei ieškovės grožio procedūroms, nors Anglijoje niekada su ieškove kartu negyveno. Ieškovė nesiejo artimo gyveno su atsakovu ir jai patiko laisvalaikio praleidimas su atsakovu, pastarojo materialinis išlaikymas jos ir vaiko. Atsakovas pripažįsta, kad jį sieja daug artimesni ir nuoširdesni santykiai su E. G., kuriuo jis rūpinasi, teikė išlaikymą bei leido laisvalaikį. Jis turi pagrindą manyti, kad šis vaikas yra panašus į jį, tačiau ar E. G. yra biologinis jo tėvas, jis nežino. Atsakovas iki (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su kita moterimi ir rūpinosi savo sūnumis, A. G., gim. (duomenys neskelbtini) bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovas gyvena kartu su A. S. be to jie (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. G.. Atsakovui gyvenant ir dirbant Anglijoje, jo ir ieškovės tarpusavio bendravimas nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros iki (duomenys neskelbtini) m. pradžios buvo iš esmės nutrūkęs. Vėliau, t. y. gimus E. G., ieškovė įtikino atsakovą suteikti vaikui savo pavardę, nes reikėjo išspręsti išmokų klausimus su Anglijos socialinės apsaugos agentūra (skyriumi). Atsakovas neatsisako padėti materialiai bei kitokiu būdu sūnui, jei bus patvirtinta tėvystė, nes iki šiol pagal susitarimą su ieškove teikė išlaikymą vaikui. Be to, jis reguliariai nuperka drabužių ir avalynės, skiria lėšų užklasinei veiklai. Atsakovas šiuo metu dėl patirtos kojos traumos, laikinai nedirba ir artimiausius 6 mėnesius negalės dirbti savo tiesioginio darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atlyginimas siekia su priedais 1800-2300 Eur per mėnesį, iš šios sumos atsakovas sumoka kiekvieną mėnesį po 517,85 Eur būsto nuomai; 210,16 Eur už gautą banko paskolą; 170,20 Eur už elektrą; 62,83 Eur interneto paslaugos; 172 Eur išleidžia kurui; 39,35 Eur sumoka už automobilio draudimą; ryšio paslaugos 25, 89 Eur; sūnaus A. G. išlaikymui 170 Eur; 600 Eur maistui ir higienos reikmenims 3 asmenų šeimai (E. G., A. S. ir sūnus D.), E. G. gyvybės draudimas 35 Eur bei sūnaus D. G. sveikatos draudimas 50 Eur, komunaliniai mokesčiai apie 150 Eur Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4.       Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad E. G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m. Kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 560 Eur suma, į šią sumą yra įskaičiuojama 83 Eur suma „vaiko pinigai“. Mano, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui pakaktų 240 Eur sumos kas mėnesį. Išlaikymas E. G. buvo priteistas (duomenys neskelbtini) m. Nuo to laiko jos turtinė padėti pagerėjo, įsigijo būstą, su paskola (duomenys neskelbtini) m. Paskolos įmokos sudaro 180 -190 Eur kas mėnesį, įmokos didėja. (duomenys neskelbtini) m. susilaukė sūnaus su sugyventiniu. Yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos gaunamos pajamos siekia - 342 Eur. (duomenys neskelbtini) m. birželio mėn. jai buvo skirta 272,44 Eur išmoka vaikui ir mokinio reikmėms. Daugiau tokios išmokos nebegauna. Jai išlaikyti vaiką padeda sugyventinis, kuris dirba užsienyje ir jo gaunamos pajamos yra maždaug 700 svarų per mėnesį. Papildomų pajamų neturi. Kadangi E. G. nemokamo maitinimo negauna, kasdien skiria vaikui po 4 Eur maistui mokykloje įsigyti. Taip pat perka vitaminus, maistą. Rūbus perka tik tada kada reikia, kiek išleidžia negali pasakyti. Komunalinėms paslaugoms per mėnesį išleidžia maždaug 55 Eur, internetui bei televizijai 20 Eur. Vairuoja automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurui išleidžia apie 100 – 150 Eur per mėnesį, remontui per metus maždaug 200 Eur. Sūnus turi telefoną, planšetę, išmanųjį laikrodį. Vaikas lanko nemokamą būrelį, laukia kada atsilaisvins vieta, kad galėtų lankyti baseiną. Ieškovė planuoja įsidarbinti. Nurodė, kad dėl to, jog turi du mažamečius vaikus, sunku įsidarbinti į darbovietę, kur darbo valandos yra nuo 9 iki 17 val. Užimtumo tarnybos siūlytos darbovietės jai netiko. Specialybės įgijusi nėra. Užimtumo tarnyba siūlė darbą greito maisto užkandinėse.

5.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė bei nurodė, kad atsakovas patyrė traumą ne dėl darbdavio kaltės, o iš pateiktų įrodymų matyti, kad patirta jo trauma yra laikina ir išgydoma. Prašė ieškovės reikalavimus tenkinti.

6.       Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad

7.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pati negali skirti tokios išlaikymo sumos, kurios ji reikalauja iš atsakovo, kadangi jos turtinė padėtis yra prasta. Mano, kad reikalinga vaiko išlaikymui mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Atsakovo finansinė padėtis yra pasikeitusi, jis nedirba. Atsakovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, dėl kreipimosi į Norvegijos socialinio draudimo fondą dėl nedarbingumo išmokos, kadangi atsakovas negauna nedarbingumo išmokos. Norvegijoje vyksta tyrimas, kad nustatyti ar atsakovo trauma patirta buvo darbe ar kitomis aplinkybėmis. Patirta atsakovo trauma yra susijusi su kojos raumenų ir sausgyslių plyšimu. Atsakovas gauna 500 Eur paramą iš tėvų. Atsakovas galėtų mokėti 150 – 170 Eur išlaikymą. Nei vienam iš savo vaikų atsakovas negali skirti didesnio nei 150 Eur išlaikymo sumos. Nurodė, kad ieškovė turi galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir vėliau. Atsakovo 3 asmenų šeimos pajamos yra maždaug 800 - 1000 Eur, šeima išleidžia maždaug 600 Eur būtiniesiems poreikiams patenkinti, komunaliniai mokesčiai sudaro 150 Eur. Ieškovė yra išlaikoma savo sugyventinio, tačiau jo gaunamų pajamų nepateikė. Mano, kad nagrinėjamu atveju būtų objektyvu atsakovui teikti 150 Eur išlaikymą įskaitant 85 Eur vaiko pinigų, mano, kad tokia išlaikymo suma būtų pagrįsta ir pakankama, kadangi negali vaiką išlaikyti tik vienas iš tėvų, turi abu tėvai prisidėti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

8.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

9.       Bylos medžiaga nustatyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. G. ir atsakovo E. G. sūnus. Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti iš skolininko E. G., nepilnamečiui sūnui, išlaikymą po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini) ir mokant iki vaiko pilnametystės.

10.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo 240 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad neturi pastovaus pajamų šaltinio, yra patyręs traumą darbe. Pripažįsta, kad sūnaus išlaikymui reikėtų mokėti didesnę sumą.

11.       Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

12.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

13.       Analizuojant šalių nepilnamečio sūnaus E. G. poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini), pirmiausia, įvertintini objektyvūs duomenys, kurių, teismo vertinimu, grįsti (teikiant atitinkamus įrodymus) nėra būtina, nes tokie duomenys laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismui 2014 metais priimant spendimą, kuriuo šalių nepilnamečiui sūnui buvo priteistas 200 litų (57,92 Eur) išlaikymas, vaikui buvo 3 metai. Taigi nuo išlaikymo vaikui priteisimo praėjo devyneri metai, per šį laikotarpį šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti mokyklą, lanko būrelius. Akivaizdu, kad pasikeitė ne tik vaiko užimtumas, jam vystantis, bet neabejotinai išaugo natūralūs vaiko poreikiai (suvartojamo maisto, naudojamos aprangos kiekis ir pan.). Išaugus minėtiems poreikiams, pasikeitus (padidėjus) vaiko užimtumui, atitinkamai padidėjo ir tam reikalingų patenkinti piniginių lėšų dydis, šiam dydžiui išaugant. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų lėšų suma per devynerių metų laikotarpį padidėjo ne tik dėl to, kad padidėjo vaiko poreikiai, bet ir dėl objektyvios priežasties – rinkos sąlygų pasikeitimų, kas neabejotinai atsiliepė kainų padidėjimui, o tai, savo ruožtu, vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžiui. Akivaizdu, kad 2014 metais minimalios mėnesinės algos (toliau ir - MMA) dydžiui siekiant 1035 litų (299,76 Eur) Eur sumą (neatskaičius mokesčių), o 2023 metais minėtam dydžiui siekiant 840 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), apie 633 Eur atskaičius mokesčius, nėra pagrindo manyti, kad ekonominė situacija šalyje nepasikeitė. Per beveik dešimt metų išaugo ne tik MMA dydis, atitinkamai išaugo prekių, maisto bei pasaugų kainos. Vien tik per paskutinių kelių metų laikotarpį šilumos, elektros eksploatavimo ir vandens suvartojimo paslaugų kainos pakilo keliasdešimt procentų, o jas lyginant su 2014 metais galiojusiomis kainomis, galima kalbėti apie kainos padidėjimą keletą kartų. Teismo išvados pagrįstumą pagrindžia, pvz., Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos viešai teikiami ir prieinami duomenys minėtos tarybos oficialiame internetiniame puslapyje https://www.vert.lt/Puslapiai/default.aspx. Vien nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą esamo vaiko išlaikymo dydžio peržiūrai.

15.       Be to, kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

16.       Teismas atkreipia dėmesį, jog, nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad natūraliai (vaikui augant) pasikeitė šalių vaiko poreikiai, be to, padidėjo kainos maisto, prekių ir paslaugų pirkimui. Būtent pastaroji aplinkybė (apie kainų padidėjimą) yra visuotinai žinoma aplinkybė, nereikalaujanti įrodinėjimo.

17.       Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui reikalingos piniginės lėšos: maistui, aprangai, higienos prekėms, mokymosi priemonėms ir t.t. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

18.       Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. G. Sodra duomenimis iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 m. Šiuo metu ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialines išmokas. (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad ieškovė už 2022 m. gruodžio mėn. gavo 255,76 Eur išmoką, už 2023 m. sausio mėn. 255,76 Eur, už 2023 m. vasario mėn. 272,44 Eur, už 2023 m. kovo mėn. 272,44 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. 272,44 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. 272,44 Eur, už 2023 m. birželio mėn. 272,44 Eur, 2023 m. liepos mėn. 272,44 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. 171,50 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. 171,50 Eur. Ieškovė taip pat gauna (duomenys neskelbtini) išmoką, už 2023 m. balandžio mėn. jai skirta 340,90 Eur, 2023 m. gegužės mėn. 378,78 Eur, 2023 m. birželio mėn. 378,78 Eur, 2023 m. liepos mėn. 345,66 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. 342,11 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. 342,11 Eur, 2023 m. spalio mėn. 308,99 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. bus išmokėta 305,44 Eur suma. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės vardu registruotas butas su rūsiu esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ išrašu nustatyta, kad ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė, automobilis (duomenys neskelbtini). Be to ieškovė nurodė, kad jai išlaikyti vaiką padeda jos sugyventinis, kuris dirba užsienyje.

19.       VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ išrašu nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas nedirba. Atsakovas nurodė, kad turi ir kitus vaikus, kuriuos išlaiko. Atsakovui padeda tėvai. (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, kad atsakovui šiuo metu yra nustatytas blauzdos šeivinės raumenų grupės raumens ir sausgyslės sužalojimas. Duomenų apie šalių, galbūt, turimas kitas sveikatos problemas nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jo darbingumo lygis yra ilgam laikui sumažėjęs, ar jis turėtų kokių kitų sveikatos sutrikimų, išskyrus patirtą laikiną traumą. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės reikalaujama išlaikymo suma (240 Eur) yra žymiai mažesnė negu rekomenduojama orientacinė suma, t. y. MMA. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis negali teikti sūnui jo poreikių atitinkančio išlaikymo.

21.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. G. gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametis gyvena kartu su įstatymine atstove (mama), ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

22.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas, nei teikiamas dabar. Atsakovas nurodo, kad kelis kartus didesnį išlaikymą teikia savo kitiems vaikams. Tačiau jų dviejų su ieškove vaikui jis mokėjo tik 100 Eur dydžio išlaikymą ir tai tik iki šių metų kovo mėnesio, nors tuo laikotarpiu dirbo ir gavo pakankamas pajamas.

23.       Teismo vertinimu, atsakovas nenurodo tikros savo turtinės padėties. Atsakovo teigimu, jo pajamas šiuo metu sudaro 800 - 1000 Eur suma. Turint omenyje atsakovo šeimą, kurią sudaro trys asmenys, kitus jo turimus vaikus, kuriems kas mėnesį moka po 150 Eur, spręstina, kad atsakovui objektyviai minėtos dydžio sumos pragyventi nepakaktų, nes be išlaidų vaikams, atsakovo šeimai liktų apytiksliai apie 500 Eur, kuriuos atsakovui reikėtų ne tik maistui ir aprangai, bet, taip pat, būsto išlaikymui, apie kurį atsakovas jokių duomenų teismui nepateikė. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą ir logiška, kad turi išlaidų susijusių su jo išlaikymu. Kitų aplinkybių byloje nenustatyta ir neįrodyta. Be to, paklaustas teismo apie galimybes įsidarbinti ateityje, po ligos (nedarbingumas nustatytas tik iki (duomenys neskelbtini) pabaigos), atsakovas nurodė, kad planuoja dirbti Lietuvoje mechaniku už apytiksliai 1000 Eur per mėnesį. Atsakovas nepaaiškino teismui, kodėl, turėdamas tiek išlaikytinių, jis nesvarsto galimybių susirasti geriau apmokamą darbą (pvz., užsienyje, kur jau dirbo). Teismo vertinimu, nėra pagrįsta, nesant objektyvioms priežastims, perkelti naštą išlaikyti vaikus kitiems asmenims.

24.       Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė pati negauna tiek pajamų, kurių parindu būtų galima spręsti apie tai, kad ji kas mėnesį teikia vaikui po 240 Eur, paaiškinama pačios ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jas pagrindžiančiais įrodymais bei faktine situacija. Pirmiausia, ieškovė aiškiai nurodė, kad jai išsilaikyti padeda jos sugyventinis. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovės turimus kreditinius įsipareigojimus dengia jos sugyventinis. Be to, šioje byloje atsakovas neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga mažesnė nei MMA dydžio suma. Turint omenyje, kad ieškovė ir taip teigia, kad vaikui išlaikyti reikalinga mažesnė nei MMA suma – 560 Eur, todėl nesant minėtai aplinkybei nuginčytai bei esant duomenims apie ieškovės sutuoktinio prisidėjimo prie ieškovės išlaikymo, spręstina, kad ieškovė įrodė, jog vaikui išlaikyti reikalingos sumos dydis padidėjo iki nurodytos 560 Eur sumos.

25.       Pažymėtina, kad per devynerius metus pagerėjo ieškovės turtinė padėtis (ji įsigijo būstą ir automobilį), kas rodo, kad ieškovė deda pastangas gerinti savo ir vaiko padėtį. Tuo tarpu, atsakovui per minėtą laikotarpį neįgijus jokio turto, bet dirbus pakankamai gerai apmokamą darbą, susilaukus kitų vaikų, spręstina, kad atsakovas nepakankamai apdairiai ir rūpestingai atlieka savo, kaip tėčio pareigas – nesiekia ne tik savo, bet, taip pat, vaikų geresnės finansinės padėties, kas neabejotinai turi įtakos atsakovo vaikų teisėms ir teisėtiems interesams į gyvenimo kokybę. Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant išlaikymą (jo dydį) vaikui iš jo tėvų.

26.       Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad patikslintas ieškinys yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas didintinas, iš atsakovo priteisiant po 240 Eur, sūnaus E. G. išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (2023-04-27).

28.       Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė.

29.       Teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, tenkindamas ieškinį ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 240 Eur, tenkina 100 procentų patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atitinkamai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 49,16 Eur ((240 Eur – 57,92 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 49,16 Eur žyminis mokestis.

32.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-04-14 sprendimu (Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-03544) ieškovė 100 proc. apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė patikslintą pažymą Nr. APD-2023-14404 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 435,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

33.       Atsakovas bei jo atstovas pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovas šioje civilinėje byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.   

34.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. balandžio 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio E. G., gim. (duomenys neskelbtini), skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 49,16 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 16 ct) žyminio mokesčio, 435,87 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 87 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5630 – antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 5662 – pašto išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja        s                                                                                                   Michail Volčkov